- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 2-639-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01452-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- D. Z., J. Z.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal prašymą dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovams J. Z. (J. Z.) ir D. Z. (D. Z.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Sprut“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010 pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 12 d. preliminarus sprendimas ir nuspręsta: solidariai iš atsakovų J. Z. ir D. Z. priteisti ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) bankui „Snoras“ 3 776 842,48 Lt skolą, 14,35 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisti po 9 907,50 Lt žyminio mokesčio. Teismas priėmė ieškovės AB banko „Snoras“ atsisakymą nuo reikalavimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) Prekybos namams „Sprut“ ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi ištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, kad iš atsakovų valstybei priteista po 6 605 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012, be kita ko, nurodytą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. išdavė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) vykdomąjį raštą dėl 6 605 Lt išieškojimo iš atsakovo D. Z..
3. 2025 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovo D. Z. prašymas atleisti atsakovą nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Grįsdamas prašymą, atsakovas nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties jis neturi lėšų sumokėti valstybei nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą: atsakovas negauna jokių pajamų (neįskaitant bedarbio išmokų), neturi piniginių lėšų sąskaitoje, atsakovui priklausantis butas yra įkeistas ir areštuotas, atsakovas turi skolų valstybei ir bankui. Atsakovo teigimu, bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą priverstinis išieškojimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 7 dalimi, atsakovas prašė atleisti jį nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos procesą, pradėtą pagal atsakovo D. Z. prašymą dėl atleidimo (iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuris priteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atleisti jį nuo 1 912,94 Eur (6 605 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teikdamas prašymą, atsakovas argumentavo, jog išlaidų sumokėjimas nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių, kurias siejo su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022. Nurodytoje byloje priimtu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir patenkino D. Z. ieškinį – pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties, sudarytos tarp banko ,,Snoras“ ir atsakovo, pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovo 2022 m. spalio 12 d. prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo 1 912,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą, konstatavęs jo tapatumą anksčiau pateiktam prašymui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 180-934/2023 pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas 2023 m. gegužės 10 d. pateikė dar vieną prašymą atleisti jį nuo dalies, t. y. 1 668,39 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. galutinis sprendimas yra neteisėtas, todėl išieškojimas pagal tokį sprendimą nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-597-464/2023 pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą. 2024 m. vasario 22 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nurodydamas, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą neįmanoma (yra neteisėta), ir akcentuodamas, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-571-450/2022 priimtu 2022 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir patenkino D. Z. ieškinį – pripažino 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties, sudarytos tarp banko ,,Snoras“ ir D. Z., pasibaigusia nuo 2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-330/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir išnagrinėjęs atsakovo prašymo turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas faktiškai siekia pakeisti (sumažinti) įsiteisėjusių procesinių sprendimų dalį dėl iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas ir teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
8. Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus procesiniams sprendimams, teismas neturi teisinių instrumentų pakeisti (sumažinti) teismų priteistos žyminio mokesčio sumos, todėl bylą pagal atsakovo prašymą nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas D. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai pritaikė CPK 293 straipsnio 3 punktą, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes nepagrįstai sprendė, kad yra ieškinių, t. y. prašymų dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tapatumas. Nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovo pateikti penki prašymai iš esmės buvo grindžiami, atsakovo vertinimu, nepagrįstais ir neteisėtais civilinę bylą nagrinėjusių teismų sprendimais, t. y. prašymų pagrindas buvo objektyvus bylinėjimosi išlaidų mokėjimo negalėjimas dėl teismų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tuo tarpu šis (šeštasis) prašymas grindžiamas tuo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės pablogėtų atsakovo turtinė padėtis. Taigi, prašymai dėl atleidimo (iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei grįsti skirtingais pagrindais.
9.2. Teismas negalėjo priimti procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-2817-265/2010, įskaitant – ir sprendimą nutraukti civilinę bylą, nes ši byla buvo sunaikinta. Nesant civilinės bylos, teismo veiksmai ir sprendimai tokiame procese nėra procesiniai, yra neteisminiai, todėl yra niekiniai ab initio, kaip prieštaraujantys CPK imperatyvui, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai. Civilinė byla Nr. 2-2817-265/2010 buvo sunaikinta, todėl atsakovo statusas prilygsta pareiškėjo statusui (CPK 96 straipsnio 7 dalies prasme); teismas prašymui išnagrinėti turėjo iškelti naują civilinę bylą, tačiau to nepadarė. Priimdama skundžiamą nutartį, teisėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal atsakovo prašymą dėl atleidimo (iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad 2025 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovo prašymas, kuriame atsakovas, remdamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, prašė atleisti jį nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Šios išlaidos, nuo kurių atlyginimo valstybei prašė atleisti atsakovas, priteistos iš atsakovo Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482/2012. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2025 m. birželio 9 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos procesą, pradėtą pagal atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į teismo nustatytą atsakovo faktiškai siekiamą tikslą pakeisti (sumažinti) įsiteisėjusių procesinių sprendimų dalį dėl iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio valstybei, taip pat į draudimą iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą ir į tai, jog, teismo teigimu, įsiteisėjus procesiniams sprendimams, teismas neturi teisinių instrumentų pakeisti (sumažinti) teismų priteistos žyminio mokesčio sumos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas procesą pagal atsakovo pateiktą prašymą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą ir jo taikymo sąlygas.
14. CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
15. Taigi, CPK 96 straipsnio 7 dalis reglamentuoja atleidimą nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų valstybei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas proceso dalyviui suteikia teisę bei galimybę, remiantis sunkia turtine padėtimi ar dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, teikti prašymą iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atitinkamai, teismas turi pareigą tokį prašymą išnagrinėti iš esmės.
16. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nurodytam atleidimui nuo priteistų valstybei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo yra būtinos minėtoje teisės normoje įtvirtintos sąlygos: 1) išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį; 2) prašantysis turi būti atlyginęs valstybei bent dalį bylinėjimosi išlaidų; 3) prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais; 4) toks prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo.
17. Atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 7 dalies turinį, atsakovui pateikus prašymą dėl atleidimo (iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teismas turėjo vertinti ir nagrinėti, ar yra ši pirmiau aptartų faktų sudėtis. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas šio klausimo nenagrinėjo, t. y. neatskleidė ir neišnagrinėjo atsakovo CPK 96 straipsnio 7 dalies pagrindu teikto prašymo esmės.
18. Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovas prašymus atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimo valstybei teikia ne pirmą kartą (pirmosios instancijos teismo nutarties 5–9 punktai).
19. Viena vertus, teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).
20. Tačiau, kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad res judicata galią įgyja tik galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, o teismų nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, tokios galios neturi (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Taigi, nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, kaip nagrinėjamu atveju – klausimas dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, neįgyja res judicata galios ir aplinkybė, kad procesinis prašymas, nagrinėjamu atveju – prašymas dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jau buvo teiktas ir nagrinėtas, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti nagrinėti atitinkamą procesinį prašymą CPK 279 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovo prašymas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu ir neturi prejudicinės reikšmės, todėl aplinkybė, kad teismai nutartimis jau yra pasisakę dėl tokio pobūdžio anksčiau atsakovo teiktų prašymų ir šios nutartys yra įsiteisėjusios, savaime nesudaro kliūties iš naujo tokį prašymą pateikti. Vien tai, kad byloje jau buvo pareikštas prašymas atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo valstybei, nereiškia, kad, esant (naujai atsiradus) įstatyme nustatytiems pagrindams, byloje dalyvaujantis asmuo negali dar kartą su tokiu prašymu kreiptis į teismą, o teismas tokį prašymą gavęs – neturi jo nagrinėti iš esmės.
21. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmiau nurodyta išvada dėl galimybės, pasikeitus situacijai, vėl teikti prašymą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nepaneigia to, jog turi būti įvertinta, ar pakartotinai teikiamas prašymas nėra tapatus prieš tai išnagrinėtam (išnagrinėtiems) prašymui (prašymams). Teisė teikti naują prašymą iš esmės siejama su naujomis ar pasikeitusiomis tokio prašymo teikimo aplinkybėmis bei priežastimis ir nėra tolygi pakartotiniam tapataus prašymo nagrinėjimui.
22. Taigi, turi būti įvertinta, ar pakartotiniame prašyme atleisti asmenį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nurodytos aplinkybės ir faktai atitinka naujumo reikalavimą, t. y. ar atsirado naujų, ankstesnio prašymo, kuris buvo atmestas, metu neegzistavusių arba šaliai nežinomų aplinkybių ir faktų, kuriais grindžiamos CPK 96 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos. Teismas gali atsisakyti priimti nagrinėti pakartotinius prašymus, akivaizdžiai tapačius jau išnagrinėtiems ankstesniems prašymams. Taip pat, jei toks prašymas būtų priimtas, tapačių, kaip ir ankstesniame prašyme, aplinkybių nurodymas yra pagrindas pakartotinį procesinį prašymą atmesti, o nustačius, kad piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis – spręsti klausimą dėl baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis). Vis dėlto, tokį prašymų turinio palyginimą (ne)tapatumo aspektu teismas turi atlikti ir vien prašymo dalyko sutaptis nėra pakankama konstatuoti prašymų tapatumą bei, atitinkamai, pakartotinumą.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė prašymus dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir, nutraukęs procesą pagal naujai teiktą prašymą, šio prašymo turinio bei pagrįstumo CPK 96 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygų (ne)buvimo aspektu neįvertino. Taip pat teismas nenustatė ir nepasisakė, ar nagrinėjamu atveju pateiktas prašymas yra tapatus ankstesniems, t. y. grindžiamas tais pačiais teisiniais ir (ar) faktiniais argumentais, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymi ir apeliantas, CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas ne vienas atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pagrindas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso kodekso normas.
24. Netinkamai pritaikęs aktualias civilinio proceso kodekso normas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo atsakovo prašymo iš esmės, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo D. Z. (D. Z.) prašymą dėl atleidimo (iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.