Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-333-308/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-23
Bylos Nr.: 2-333-308/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00169-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas: P. R.
Atsakovas: G. N., ADB „Gjensidige“

Civilinė byla Nr. 2-333-308/2016Teisminio proceso Nr.2-51-3-00169-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija

(S)2.5.10.2.4.1;3.2.6.1.VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 23 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms A. K. ir adv.Nijolei Raulušaitienei,atsakovės atstovui adv.padėjėjui Deimantui Miliauskui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams-G. N. ir ADB „Gjensidige“dėl žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo -ADB „Gjensidige“(buvusios UAB DK „PZU Lietuva“), į. k. 110057869 sudariusio sutartį su G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), jo- ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1148,08 Eur patirtos žalos dėl jam priklausančio buto/patalpos - buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) lubų, sienų ir grindų po pakartotinių užliejimų apgadinimo, o tuo atveju, jei draudimo sumos nepakanka šiai žalai atlyginti (ar nepripažinus įvykio draudiminiu), draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą ar visą žalą priteisti iš atsakovės G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),bei patirtas bylinėjimosi išlaidas-470 Eur advokato teisinės pagalbos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą ir 61 EUr sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovas pateiktu ieškiniu nurodė, kad jam- P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso – butas/patalpa – butas, 1 kambario, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, kurio pažymėjimas plane 1A5p, bendras plotas 28.60 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 8051 Eur, esantis (duomenys neskelbtini).

2015 m.pabaigoje atsakovei G. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (viršuje jam priklausančio buto), dėl vykdomų remonto darbų ar kitų priežasčių,ar nerūpestingumo buvo užlietas jo-P. R. butas: sugadintos vonios, koridoriaus ir virtuvės patalpų lubos, sienos, grindys, dėl ko ir kreipęsis į teismą,kadangi atsakovė žalos geruoju neatlygina. Atsižvelgiant į atsakovės sudarytus draudiminius santykius su ADB „Gjensidige“(buvusi UAB DK „PZU Lietuva“), ADB“Gjensidige“ šiame ieškinyje įtraukęs bendraatsakoviu.

Faktinės aplinkybės

Dėl jam reikalingos priežiūros laikinai gyvenantis dukrai A. K. priklausančiame name, es. (duomenys neskelbtini). O jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute panaudos teise šiuo metu gyvena jo giminaičiai G. N. ir Ž. S.. 2015 m. spalio 01 d. sulaukęs jų skambučio, bei buvo pranešta, kad pro lubas sunkiasi vanduo, t.y. iš viršaus buvo užlietas jam priklausantis butas. Dukrai A. K. nuvykus į vietą paaiškėjo, kad iš viršutinio buto sunkiasi vanduo užliedamas jo buto vonios ir koridoriaus lubas, sienas, grindis. Tuo metu niekaip nepavykus susisiekti su viršuje esančio buto savininke atsakove – G. N., buvo iškviesti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistai, prižiūrintys vandentiekį. Jiems atvykus į įvykio vietą buvo apžiūrėtas jo butas, padarytos fotografijos žalai nustatyti (pridedama 2015 m. spalio 01 d. 1 – 4 fotonuotraukos). Kaip paaiškėjo vėliau, UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ nustatė, kad jo butas buvo užlietas dėl atsakovės bute esančiame virš jo buto vykdomo vonios remonto – per nekokybišką vamzdžių jungtį sunkiantis vandeniui (2015-10-08 buto apžiūras aktas po užliejimo pridedamas). Po pirmojo užliejimo ne tik kad atšoko dažai nuo lubų ir sienų, išsipūtė grindų laminatas, bet ir užlietose patalpose nebuvo galima naudotis elektros prietaisais dėl saugos reikalavimų. Kadangi dėl atsakovės kaltės jam buvo padaryta žala, kreipęsis į ją prašydamas atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovei nesiimant jokių veiksmų, tik žarstant pažadus, buvo priverstas kreiptis į UAB „Varbitas“ dėl lokalinės sąmatos reikalingiems darbams atlikti sudarymo. Iš pridedamos pažymos matyti, kad reikalingi atlikti darbai jau po pirmojo užliejimo iš viso siekė 950, 39 eurus. Žinodamas reikalingų atlikti darbų mastą, vėl kreipęsis į atsakovę, tačiau iš jos jokios kompensacijos nesulaukęs. O po kurio laiko jo butas buvo užlietas antrą kartą. 2015 m. gruodžio 18 d. panaudos teise bute gyvenančių asmenų buvęs informuotas, kad butas vėl buvo užlietas, šį kartą užliejus ir virtuvės patalpas, buvo iškviesti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistai, nufotografuoti žalos padariniai (pridedamos fotonuotraukos 1 – 8 ), surašytas buto apžiūros aktas po užliejimo. Atsakovė buvo informuota, kad iš jos buto sunkiasi vanduo, dėl ko jam vėl padaryta žala. Atsakovė G. N. jam padarytos žalos neatlygino, gynėsi, kad neturinti pinigų, žadėjo žalą atlyginti gražiuoju. Nors atsakovę kelis kartus raginęs tiek žodžiu, tiek SMS žinutėmis, ji į jo raginimus nereagavo. Antrąkart jam padarius žalos ir jai padidėjus, dėl naujai užlietų patalpų vėl kreipęsis į UAB „Varbitas“ dėl lokalinės sąmatos reikalingiems darbams po užliejimo atlikti sudarymo. Įvertinus darbų mastą man buvo sudaryta antroji 1088.58 EUR sumą siekianti sąmata. Atsakovei nesiimant jokių veiksmų po raginimų žodžiu, buvęs priverstas kreiptis į teisininkus.

2015 m. gruodžio 22 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas su prašymu gražiuoju atlyginti jam padarytą žalą, atsakovė įspėta, kad žalos neatlyginus gražiuoju, būsiąs priverstas kreiptis į teismą. 2015 m. gruodžio 30 d. iš atsakovės gavęs raštišką atsakymą, kur nurodyta, kad reikalinga kreiptis į PZU draudimą pateikiant žalos numerį 316717. Visgi atsakovė, ne tik, kad neatlygino jam padarytos žalos, bet ir nesiėmė veiksmų, jos didėjimui ar sustabdymui. 2016 m sausio 05 d. vanduo per lubas vėl pradėjo sunktis į jam priklausantį butą, todėl vėl iškvietęs UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistus, kurie trečią kartą nustatė, kad vanduo sunkiasi iš viršutinio, (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančio buto. Iš nurodyta matyti, kad atsakovė savo veikimu ne tik, kad nebuvo pakankamai atsargi, kad savo veiksmais nepadarytų kitų asmenų valdomam turtui žalos, bet ir žinodama, kad iš jos buto dėl nekokybiškai atliktų darbų pakartotinai užliejamas žemiau esantis butas, nesiėmė veiksmų tolimesniam svetimo turto žalos atsiradimui sustabdyti.

Kadangi atsakovės ne kartą prašęs ir raginęs atlyginti jam padarytą žalą, jai nesiimant jokių veiksmų prašo priteisti žalos atlyginimą dėl atsakovės kaltės jam padarytus nuostolius (žalą), LR CK 6. 249 str.

Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas LR CK 6.245 – 6.249 str., matyti, kad atsakovė vykdydama remonto darbus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl vandens nuotėkio per nekokybiškas plastikines jungtis, nesiėmė įstatymuose numatytų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovė vykdydama savo buto remonto darbus ir vėliau po remonto darbų nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas esantis po atsakovės butu nebūtų pablogintas, taip padarydama jam žalos. Reikiamų veiksmų nesiėmimas po pirmojo užliejimo ir pakartotiniai užliejimai, buto apžiūros aktai po užliejimo ir atsakovės žodiniai pasižadėjimai atlyginti jam padarytą žalą, patvirtina ne tik priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), bet ir jos kaltę, kuri gali pasireikšti ir neatsargumu (LR CK 6.246 str. 2 d.), bet ir jam padarytos žalos faktą. LAT Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-166/2009 yra pažymėjęs, kad „pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti“.

Atsižvelgdamas į savo teisę reikalauti žalos atlyginimo, atsakovų sutartinius draudiminius santykius, prašo iš atsakovų priteisti jam priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vonios, virtuvės ir kolidoriaus patalpų lubų, sienų ir grindų sugadinimo po užliejimo atstatymo sumą, pagal pateiktą su patikslintu ieškiniu galutinę lokalinę samatą (pridedama). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-763/2001, kad „tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.). Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, atsakovų pareigas atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d. su LR CK 6.266 str.), prašo pateiktą galutinę sąmatą vertinti, kaip tinkamą įrodymą jam padarytos žalos dydžiui nustatyti.

LR CK 6.263 str. 1 d. nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 p. nurodoma, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

LR CK 6.249 str. nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą,bei tą faktą,kad po pirmojo ir po to buvusių užliejimų butas dar nebuvo remontuotas, atsakovės G. N. ir atsakovo ADB „Gjensidige“(buv.UAB DK “PZU Lietuva”)esamus draudiminius santykius dėl padarytos žalos,tai nuostolių prašo jam priteisti 1148,08 Eur pagal pateiktas darbų ir medžiagų lokalines sąmatas. Bendraatsakovį ADB „Gjensidige“(buv.UAB DK “PZU Lietuva”) informavęs apie atsiradusią žalą ir prievolę ją atlyginti, tačiau jokios išmokos negavęs.

Ieškovo atstovės ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė G. N. nagrinėjant bylą nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.Atsiliepimu nurodė,kad reikalavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir faktinės žalos dydžio padarytos po buto užliejimo.

Dėl nepagrįstos žalos

Ieškovas siekdamas pagrįsti žalos dydį Patikslintu ieškiniu teismui pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą UAB „Varbitas“ sąmatininko J. V. (atestato Nr. 7466), kuria paskaičiuota, įskaitant visus mokesčius, 1148,08 eur dydžio žala pagal 2015 m.10 mėn.kainas. Pažymėtina, kad atsakovė teismui yra pateikusi UAB „Varėnos Statyba“ sąmatininko S. A. (atestato Nr. 908) analogiškų darbų lokalinę sąmatą sudarytą pagal 2015 m.10 mėn.kainas, kuria paskaičiuota žala yra 933,71 eur, įskaitant visus mokesčius. Nors po patalpų apliejimo praėjęs nemažas laiko tarpas remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų ieškovas nepatyrė, o lokalinėse sąmatose remonto darbai yra apskaičiuoti galimai už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos, nes žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016;Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-699-340/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015). Taigi, šiuo atveju, akivaizdu, kad padarytai žalai pašalinti ieškovas kreipėsi į juridinį asmenį, kuris darbus atlieka brangiau, negu analogiškus darbus galintys atlikti kiti juridiniai asmenys, dėl ko ieškovas siekia ne tik prisiteisti minimalias išlaidas, reikalingas pašalinti padarytai žalai, bet ir pagerinti turto būklę buvusią iki žalos atsiradimo. Taip pat juridinis asmuo lokalines sąmatas skaičiuoja laikydamasis visų statybos reglamentų, reglamentuojančių techninius procesus ir reikalavimus atliekant tokio pobūdžio remonto darbus, tačiau neatsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į tai ar iki buto apliejimo jame galimai atliekant remonto darbus buvo laikytasi statybos reglamentais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kaip minėta, nurodyta, kad žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti, pagal ieškovo Patikslintu ieškiniu pateiktą lokalinę sąmatą (1148,08 eur) žalos dydis yra nepagrįstas.

Be to, 2016-07-11 teismo posėdžio metu, tikrinant faktines aplinkybes, aplietame bute esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), akivaizdūs apliejimo požymiai buvo matyti tik ant vonios, virtuvės lubų, virtuvės dviejų sienų ir virtuvės laminuotų grindų, tuo tarpu ieškovas nurodo, kad aplieta koridoriaus lubos bei sienos. Pagal ieškovo teismui pateiktus ieškinio priedus, o būtent Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje esantį patalpų eksploatacijos planą ir aprašymą- virtuvės plotas yra 7 kv.m. (plane patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini)), vonios- plotas yra 2,47 kv. m. (plane patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini)), taigi faktiškai žala padaryta virtuvės grindims ir luboms, kurių plotas yra po 7 kv. m., bei vonios luboms, kurių plotas yra 2,47 kv. m., (tikslaus virtuvės ir vonios sienų ploto nebuvo galimybės paskaičiuoti), tačiau lokalinėje sąmatoje paskaičiuotas 10,4 kv. m. laminuotų grindų pakeitimas t. y. faktiškai 3,4 kv.m. daugiau už faktinį virtuvės grindų plotą, taip pat lokalinėje sąmatoje nurodyta „Pastato tinkuotų lubų atskirų vietų remontas, kai lubos mūrinės, betoninės“ -4 kv. m., kas neatitinka faktinių aplinkybių, nes dėl apliejimo vonios lubose buvo padaryta ertmė, kuri užima maždaug tik 0,4 kv,m lubų ploto, todėl nėra aišku, kodėl lokalinėje sąmatoje nurodyta 4 kv.m. lubų remontas. Taip pat lokalinėje sąmatoje nurodyta „Anksčiau dažytų lubų gerasis dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant“- 12,5 kv.m neatitinka faktinio ploto, nes virtuvės ir vonios lubų faktinis plotas yra ne didesnis nei 9,47 kv.m. Be to lokalinėje sąmatoje nurodyta „Mūrinių sienų tinkuoto paviršiaus atskirų vietų remontas (sienos) k9=1.15” - 5 kv.m., tačiau ieškovo atstovė pagal įgaliojimą A. K. 2016-07-11 teismui tikrinant duomenis vietoje, neparodė akivaizdžių sienų sugadinimų, kuriems būtų atskiras remontas be sienų dažymo ir glaistymo. Taip pat lokalinėje sąmatoje tiek lubų, tiek sienų dažymas nurodomas emulsiniais dažais, tačiau aplietame bute vonios ir virtuvės sienos, ir lubos yra dažytos aliejiniais dažais. Dar daugiau lokalinėje sąmatoje nurodyta, „Sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), derinant ornamento raštą, kai apmušalai popieriaus pagrindu“- 7 kv.m. neatitinka fakto, nes koridoriuje, kur tokia danga išklijuotos sienos, nėra akivaizdžių apliejimo požymių nei ant lubų, nei ant sienų. Koridoriaus sienos natūraliai nusidėvėję, tapetai apsitrynę dėl mechaninio poveikio, o ne dėl apliejimo. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo buto faktinę būklę ir į ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytą remontuojamą plotą, ir faktinį buto patalpų plotą yra akivaizdūs neatitikimai ieškovo naudai, akivaizdu, jog ieškovas Patikslintu ieškiniu siekia ne tik atstatyti turto būklę į buvusią iki užliejimo, bet ir pagerinti savo turto būklę reikalaudamas atlyginti žalą, kuri yra nepagrįsta ir neatitinka faktiškai patirtos žalos.

Dėl turto nusidėvėjimo ir atsakovei G. N. atlygintinos žalos tenkančios dalies

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio civilinėse bylose nurodė, kad „Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovo patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 130-378/2016). Atsižvelgiant į tai, kad aplieto buto remonto kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Siekiant tinkamai atlyginti ieškovo patirtą žalą būtina nustatyti aplieto buto nusidėvėjimo laipsnį. Šiuo atveju namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1971 metais, jo bendras nusidėvėjimas, vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu yra 44 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ieškovo buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 88 procentais. Taigi, vadovaujantis norminiais aktais ir formuojama teismų praktika ieškovui priteistinas žalos dydis, dėl buto patalpų apliejimo, yra atitinkamai mažintinas.

Be to, teismui nusprendus priteisti ieškovui žalos atlyginimo išlaidas pagal lokalinę sąmatą, turi būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Nors po patalpų apliejimo praėjęs nemažas laiko tarpas remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų ieškovas nepatyrė, o lokalinėse sąmatose remonto darbai yra apskaičiuoti galimai už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos, nes žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-699-340/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015).

Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir UAB „Varėnos statyba“ lokalinę sąmatą (933,71 eur), teismui pripažinus, kad visi darbai ir nustatyti plotai lokalinėje sąmatoje yra teisingi bei būtini žalos atlyginimui, žala turi būti apskaičiuota sekančia tvarka: neskaičiuotinas 21 proc. PVM mokestis t. y. 933,71 eur- 21proc. PVM = 737,63 eur, iš šios sumos išskiriama mūrinių sienų tinkuoto paviršiaus atskirų vietų remonto kaštai 132,64 Eur (lokalinėje sąmatoje pažymėta 5 punktu), kadangi skiriasi statinio bendras nusidėvėjimas (44%) ir mūrinių sienų tinko nusidėvėjimas (88%), 737,63Eur-132,64Eur=604,99Eur, atimamas mūrinių sienų tinko nusidėvėjimas 132,64Eur- 88% (116,72Eur)=15,92Eur, iš likusios 604,99 Eur žalos dydžio sumos (be mūrinių sienų tinkuoto paviršiaus atskirų vietų remonto (15,92Eur)) atimtinas bendras 44 procentų dydžio statinio nusidėvėjimas 604,99Eur-44%(266,20Eur)=338,79Eur, prie 338,79Eur žalos dydžio pridedama 15,92 Eur gaunama 354,46 Eur žalos suma atlyginama po patalpų nusidėvėjimo, kuri atsižvelgiant į buto faktinį stovį atitinka butui padarytą žalą jį apliejus vandeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. N. yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu ADB „Gjensidige“, o atsakovas ADB „Gjensidige“ sutinka, 2016-08-02 atsiliepimu į ieškovo patikslinimą, ieškovui P. R. išmokėti 128,11 eur dydžio žalos kompensaciją dėl buto apliejimo, atitinkamai atlygintinos žalos dydis 354,46 eur, tenkantis atsakovei G. N., yra mažintinas (354,46 eur - 128,11 eur) kurį atsakovė G. N. 226,35 Eur sumai sutiktų atlyginti ieškovui P. R..

Atsakovo – ADB „Gjensidige“ atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.Atsakovas pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka bei mano, kad Patikslintas Ieškinys atsakovoADB „Gjensidige“ atžvilgiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Savo poziciją atsakovas ADB „Gjensidige“ grindžia šiais argumentais ir motyvais.

Dėl su G. N. sudarytos draudimo sutarties.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ patvirtina, kad tarp atsakovo draudiko ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ir atsakovės G. N. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 2021080) (Priedas Nr. 1), kuria laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2016-10-11 UAB DK „PZU Lietuva“ Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 (toliau - Taisyklės) (Priedas Nr. 2) pagrindu buvo apdraustas draudėjai G. N. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo ugnies gamtinės jėgos, vagystės, vandens, stiklo dūžio, piktavališkos trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, elektros prietaisų gedimo dėl elektros įtampos svyravimų rizikų. Taip pat apdrausti draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, papildomos išlaidos draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, būsto nuomos išlaidos. Taip pat G. N., kaip turto savininkės, civilinė atsakomybė bei asmens civilinė atsakomybė.

Vadovaujantis Taisyklių 68.1 p., draudžiant turto savininko civilinę atsakomybę, apdraudžiama draudėjo ir/ar jo šeimos narių civilinės atsakomybės atsiradimas kylantis pagal galiojančius LR įstatymus, už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl valdomų pastatų, butų ar namų turto eksploatavimo.

LR Civilinio kodekso 6.987 str. įtvirtina, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ?vyksta ?statyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis ?vykis. LR Draudimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta draudžiamojo įvykio sąvoka, t.y. draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką tik įvykus būtent sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su aukščiau nurodyta draudiko pareiga. Tokį draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas bei draudžiamojo įvykio aiškinimą suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog „prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą“ (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008). ADB „Gjensidige“ taip pat pabrėžia, kad Draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė ir Draudiko pareiga atlyginti žala kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutarti/ios nuostatas. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ paaiškina, jog remiantis tarp draudėjos atsakovės G. N. ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, G. N., kaip turto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės atsakomybė ADB „Gjensidige“/UAB DK „PZU Lietuva“ buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2016-10-11. Atitinkamai, ankstesnė draudimo sutartis, kuri būtų galiojusi 2015-10-01 įvykio datai su atsakovu ADB „Gjensidige“/UAB DK „PZU Lietuva“ nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kadangi atsakovo ADB „Gjensidige“ teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos tik Ieškovo nurodomas 2015-12-18 įvykis, atsakovas ADB „Gjensidige“ pasisako tik dėl šio įvykio.

Atsakovas ADB ,Gjensidige“ paaiškina, jog dėl 2015-12-17/18 įvykio draudikas UAB DK „PZU Lietuva“/ADB „Gjensidige“ buvo gavęs atsakovės G. N. pranešimą, administravo žalos bylą (įvykio Nr. 316717) bei įvykį pripažinęs draudžiamuoju atsakovei G. N. ir trečiajam asmeniui, buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkui, apskaičiavo ir išmokėjo pagrįstas draudimo išmokas. Atitinkamai, Ieškovas P. R. ir/ar jo įgalioti asmenys, priešingai nei nurodoma pateiktame ieškinyje, į draudiką UAB DK „PZU Lietuva“/ADB „Gjensidige“ nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, žalos byla dėl Ieškovo butui padarytos žalos nebuvo administruota/draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

2. Dėl prašomo priteisti nuostolio dydžio nepagrįstumo.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ pažymi, jog nesutinka su Ieškovo prašomu priteisti nuostoliu bei jo dydžiu. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Minėtas aplinkybes patvirtina ir LR Civilinio kodekso komentaras. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Justitia, 2003, Vilnius. P. 343.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra išaiškinęs, jog žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Atitinkamai, Ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių bei jų dydžio pagrįstumo, taip pat dėl kokių priežasčių už abu įvykius minėtas reikalavimas reiškiamas atsakovui ADB ,Gjensidige“.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovės G. N. ir atsakovo UAB DK “PZU Lietuva“/ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis tik nuo 2015-10-12, todėl atsakovo ADB „Gjensidige“ teisėms ir pareigoms įtakos turės tik antrojo 2015-12-18 įvykio pasekoje Ieškovui atsiradęs pagrįstas nuostolis. Atitinkamai, įvertinus Ieškovo į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktus dokumentus, taip pat patikslintą reikalavimą, konstatuotina, jog remiantis Ieškovo pateikta remonto darbų sąmata po pirmojo 2015-10-01 įvykio/kartu su reikalavimo patikslinimu pateikta lokaline sąmata pagal 2015-10 kainas, Ieškovo patirtas nuostolis dėl antrojo 2015-12-18 įvykio laikytinas- 128,11 Eur (743.96 Eur (remonto sąmata po antrojo įvykio, įvertinus turto fizinį nusidėvėjimą)- 615,85 Eur (remonto sąmata po pirmojo 2015-10-01 įvykio, įvertinus nusidėvėjimą) = 128,11 Eur (Atsakovo ADB „Gjensidige“ eksperto išvada- Priedas Nr.1)

Dėl turto fizinio nusidėvėjimo atsakovas ADB „Gjensidige“ paaiškina, kad ieškovui P. R. priklausantis ginčo turtas nėra naujas, kadangi pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytas 1971 metais (pagrindas: 2015-12-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Atitinkamai, atlikus ieškovui priklausančio turto remonto darbus naujomis medžiagomis (kaip to reikalauja ieškovas P. R.) šio turto būklė pagerėtų, t.y. Ieškovui priklausančio turto būklė būtų geresnė nei buvusi prieš įvykį. Atsižvelgiant i tai, ieškovui priklausančio buto remontui naudotinu medžiagų vertei taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas, kuris sudaro 35,2 %. Pažymėtina, jog vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimu Nr.6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatomis, negyvenamosios patalpoms taikomas- 0,8 % metinis nusidėvėjimo koeficientas. Šiuo aspektu ADB „Gjensidige“ pakartotinai pažymi, kad, remiantis LR CK 6.249 str., nukentėjusiajam trečiajam asmeniui privalo būti atlyginta jo patirta žala, t.y. jis turi būti grąžinamas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet ne į geresnę. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. nukentėjęs asmuo turi būti grąžintas į padėtį, buvusią įvykio dienai (priešingu atveju, t.y. pagerinus nukentėjusiojo asmens, šiuo atveju P. R., padėtį po įvykio, šis asmuo nepagrįstai praturtėtų). Pažymėtina, jog 2001-09-19 nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas (civilinė byla Nr.3K-3-763/2001) išaiškino, jog „jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį.“

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovas -ADB „Gjensidige“ pažymi, jog aukščiau nurodyta 128,11 Eur suma, Ieškovui P. R. pateikus atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus, galėtų būti išmokėta. Atitinkamai, likęs 1019,97 Eur Ieškovo patikslintas reikalavimas/patikslintas ieškinys atsakovo ADB „Gjensidige“ atžvilgiu laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl atmestinas.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.12)matyti,kad buto,esančio (duomenys neskelbtini) savininku yra ieškovas P. R..

Iš 2015-10-08 UAB“Varėnos komunalinis ūkis“ buto apžiūros akto po užliejimo(b.l.26)matyti,kad akte buvo įrašyta,jog 2015 m spalio 1d. 08 val.30 min.buvo gautas pranešimas,kad (duomenys neskelbtini) bute įvyko vandentiekio sistemos avarinis gedimas,bei komisija nuvykusi į butą ,priklausantį G. N.,nustatė,kad remontuojant vonios kambarį ,metaliniai vandentiekio vamzdžiai buvo pakeisti į plastikinius ,ko pasekoje per nekokybišką plastikinių vamzdžių jungtį sunkėsi vanduo ir buvo užlietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis P. R..

Iš 2015-12-05 UAB“Varėnos komunalinis ūkis“ buto apžiūros akto po užliejimo (b.l.27)matyti,kad akte buvo įrašyta,jog 2015 m gruodžio 1d. 11 val.buvo gautas pranešimas,kad (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje per lubas laša vanduo(nuotraukos pridedamos),kur komisijai nuvykus į vietą vanduo lašėjo iš viršutinio (duomenys neskelbtini) buto,patekus į minėtą butą akivaizdžių vandens sistemos gedimų nebuvo pastebėta.

Iš 2015-12-18 UAB“Varėnos komunalinis ūkis“ buto apžiūros akto (b.l.28)matyti,kad akte buvo įrašyta,jog 2015 m gruodžio 18d. 09 val.buvo gautas pranešimas,kad (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje per lubas laša vanduo(nuotraukos pridedamos),kur komisijai nuvykus į vietą vanduo lašėjo iš viršutinio (duomenys neskelbtini) buto,patekus į minėtą butą akivaizdžių vandens sistemos gedimų nebuvo pastebėta.

Pateiktomis prie aktų fotonuotraukomis (b.l.29-36) yra užfiksuoti ieškovo bute rasti vandens bėgimo per lubas požymiai,bei esami vaizdai bute.

Iš ieškovės 2016-07-11 su patikslintu ieškiniu pateiktos J. V. sudarytos lokalinės sąmatos pagal 2015 m 10 mėn.kainas matyti,kad ieškovo buto remonto išlaidos sudarytų iš viso 1148,08 Eur ,kur 1 pozicijoje yra nurodytas laminuotų grindų 10,4 m2 išardymas 27,24 Eur vertės,2 pozicija- laminuotos grindlenčių dangos 10,4 m2 vertė 259,31 Eur keitimas,3 pozicija-4 m2 tinkuotų lubų atskirų vietų remontas,kai lubos mūrinės/betoninės- 117,80 Eur vertės,4 pozicija- 12,50 m2 anksčiau dažytų lubų gerasis dažymas emulsiniais dažais,nuvalant senus dažus ir glaistant- 145,13 Eur, 5 pozicija-mūrinio sienų tinkuoto paviršiaus atskirų vietų remontas 5m2 156,80 eur vertės, 6 pozicija- 22 m2 anksčiau dažytų vidaus sienų gerasis dažymas emulsiniais dažais,nuvalant senus dažus ir glaistant, 7 pozicija-7 m2 sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalų(tapetų)pakeitimas,kai apmušalai popieriaus pagrindu.

Iš atsakovės pateiktos su atsiliepimu S. A. sudarytos lokalinės sąmatos(b.l.104-108) matyti,kad ieškovo buto remonto išlaidos sudarytų iš viso 933,71 Eur,kur sąmatoje yra nurodytos tos pačios pozicijos dėl remonto darbų atlikimo,kaip ir ieškovo pateiktoje sąmatoje.

2016-07-11 teismo posėdžio metu atliktos vietos apžiūros metu buvo matyti,kad pagrindiniai buto (duomenys neskelbtini) užpylimo požymiai yra išlikę lubose,ant sienų,bei antį virtuvės ir koridoriaus grindų.

2016-06-13 posėdyje liudytojas J. V. parodė,kad jis dirba UAB „Varbitas“,bei turi atestatą dėl statybos remonto darbų sąmatų sudarymo.2015 m gruodžio mėn.pas jį kreipėsi ieškovo atstovė dėl užlieto vandeniu buto remonto sąmatos sudarymo.Jis 2015-12-09 sudaręs sąmatą pagal 2015 m 03 mėn kainas,po to vėl kreipėsi ieškovo atstovė nurodydama apie pakartotiną buto užliejimą,todėl jis 2015-12-21 sudaręs naują sąmatą dėl remonto darbų 2015 m 03 mėn.kainomis.Po to vėliau dar sudaręs sąmatą 2015 m 10 mėn.kainomis,kadangi užliejimai vyko 2015 m spalio mėn. ir vėliau.Pats buvęs bute ir asmeniškai apžiūrėjęs užliejimų pasekmes,bei į sąmatą įtraukęs tik pačius būtiniausius darbus,kuriais būtų atkurta buto padėtis iki užliejimo.Bute buvo užlieta taip pat ir grindų danga,vadinamas laminatas,kuri buvo išsipūtusi ir išsiklaipiusi ir buvo būtina ją keisti,bei dėl to įtraukęs ir šios dangos keitimo darbus. Atsakovės pateiktoje sąmatoje yra nurodyta daugiau darbų,tačiau darbų atlikimui yra numatyta daug mažiau lėšų,bei sąmata sudaryta 2015 m kovo mėn.kainomis,nors kainos iki spalio mėn.jau buvo pakilę.

2016-06-13 posėdyje liudytojai J. P.,V. J., D. K.,D. Z., G. N.,Ž. S. patvirtino faktus dėl ieškovo buto užpylimo iš atsakovės buto.

Pateiktais dokumentais patvirtinama,kad ieškovas turėjo šias išlaidas: 2016-02-23 mokėjimo nurodymu dėl 61 Eur žyminio mokesčio,bei 2016-02-22 ir 2016-04-19 mokėjimo kvitais 470 Eur išlaidos advokato pagalbai surašant ieškinį ir atstovavimą byloje.

Surinktų įrodymų pagrindu yra pagrindžiama atsakovės kaltė dėl ieškovui padarytos turtinės žalos.Nekilnojamojo turto registro išrašu patvirtinama,kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovė nepateikė su atsiliepimu ar teisminio nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registro dokumentų dėl jos nuosavybės teisių į butą,tačiau pripažino,kad butas (duomenys neskelbtini) prikaluso jai nuosavybės teise.Atsakovė gyvendama daugiabučiame name sutinkamai su LR CK 4.83 str.1d.,butą turi naudoti pagal jų funkcinę paskirtį,nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų.Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad atsakovė savo bute atliko remontą,kur atliekant vandens tiekimo sistemos remontą buvo netinkamai sutvarkyta vandens tiekimo sistema butui ir dėl šios priežasties ieškovo butas buvo užpiltas net tris kartus.Ieškovo pateiktais įrodymais(atstovių paaiškinimais,fotografijomis) bei vietos apžiūros metu yra patvirtinama,kad dėl tokių netinkamų atsakovės veiksmų ieškovui buvo padaryta žala dėl jo buto užpylimų vandeniu ,kur tokių užpylimų metu buvo apgadinta ieškovo buto lubų ir sienų apdaila virtuvėje,koridoriuje ir vonioje,bei grindų danga virtuvėje ir koridoriuje.

LR CK 6.266 str.1d.numato,kad prievolė atlyginti žalą ,padarytą dėl pastatų kitokių trūkumų privalo atlyginti šio objekto savininkas.LR CK 6.263 str.1d.numato,kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių,kad savo veiksmais(veikimu,neveikimu)nepadarytų kitam asmeniui žalos ,2d.numato,kad žalą padarytą asmeniui ,turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo,o 3d.numato,kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.Todėl sutinkamai su LR CK 6.245 str.4d.atsakovei atsiranda deliktinė atsakomybė,kadangi atsiradusi žala nesusijusi su sutartine atsakomybe,bei tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys(LR CK 6.247 str.).

Atsakovė ginčydama ieškovo ieškinio sumą ir nurodydama tik jos nurodomą priteistiną žalos sumą tai grindžia tik savo nurodymais,kad ieškovo butui reikalingas daug paprastesnis remontas ,nei nurodyta ieškovo pakviesto specialisto sudarytose sąmatose.Atsakovės atstovas nurodo,kad pagal ieškovo sudarytą sąmatą atlikus ieškovo buto remontą būtų ženkliai padidinta ieškovo buto remonto vertė.Tačiau iš ieškovo pateiktos galutinės sąmatos matyti,kad į sąmatą yra įtraukti tik patys būtiniausi remonto darbai ,kuriais būtų galima atkurti buto lubų ir sienų padėtį iki buto užliejimo,remontui atlikti numatytos tapačios medžiagos, kurios buvo naudotos buto lubų,sienų ir grindų apdailai iki užliejimo.Dėl to teismas atmeta atsakovės atsiliepime bei jos atstovo motyvus dėl ieškovo buto remonto darbų apimties sumažinimo pagal atsakovės nurodymus ir tuo pačiu dėl mažesnio žalos atlyginimo priteisimo pagal jos nurodomą sumą.Šie nurodomi darbai iš esmės beveik sutampa ir su atsakovų pakviesto specialisto sudarytoje sąmatoje nurodytais darbais.Dėl to yra pagrindas iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą ieškovui.Iš atsakovo –ADB „Gjensidige“atsiliepimo matyti,kad atsakovė G. N. nuo 2015-10-12 iki 2016-10-11 buvo apdraudusi savo butą (duomenys neskelbtini) dėl įvairių draudiminių įvykių,bei tame tarpe ir dėl kaip turto savininkės civlinės atsakomybės.Todėl atsakovo –ADB“Gjensidige“ atsakomybė dėl 2015-10-01 ieškovo buto užliejimo negalima,kadangi tuo laiku atsakovų nesiejo jokie santykiai dėl buto (duomenys neskelbtini) draudimo. Atsakovas –ADB „Gjensidige“ mano,kad jo ,kaip draudiko atsakomybė atlyginti žalą ieškovui galėtų būti jeigu tik 128,11 Eur sumai dėl 2015-12-18 įvykusio užliejimo metu padarytos žalos.Iš ieškovo atstovės A. K. paaiškinimo matyti,kad 2015-12-18 užliejimas buvo gan intesnyvus,bei šiuo užliejimu prieš tai padaryta žala butui buvo dar padidiinta.Todėl šiuo atveju ieškovui priteistina dalis žalos atlyginimo iš atsakovo,apdraudusio atsakovės G. N. civlinę atsakomybę dėl jos buto,šiuo atveju 128,11 Eur.Kadangi pagrindinė žalos dalis ieškovui buvo padaryta atsakovės G. N. veiksmais iki draudimo sutarties sudarymo,tai likusi padarytos žalos suma priteistina iš atsakovės G. N..

Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės G. N. ,kadangi būtent iš jos kilo žala ieškovui,o atsakovo-ADB“Gjensidige“atsakomybė yra tik išvestinė buto draudimo sutarties pagrindu.

Ieškovas paduodamas pradinį ieškinį buvo sumokėjęs 61 Eur žyminio mokesčio,todėl priteistino mokesčio dydis skaičiuotinas nuo ieškinio patenkintos dalies-35 Eur.Ieškovas pateikė įrodymus,kad jis turėjo 470 Eur advokato pagalbos išlaidų.Atsižvelgus į patenkinto ieškinio dalį,į tai, kad bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti procesinius dokumentus, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Šiuo atveju teismas laiko,kad išlaidos priteistinos 300 Eur dydžio.

Vadovaujantis LR CPK 88 str.,93 str., 96,259-260, 265, 268,270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui P. R. a.k(duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimą:

1)iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (įm.k.110057869, Konstitucijos per.7 Vilnius) 128,11 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus vienuolika centų),

2)iš atsakovės G. N. a.k. (duomenys neskelbtini) 1019,97 Eur (vieną tūkstantį devyniolika eurų devyniasdešimt septynis centus).

Priteisti ieškovui P. R. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. N. a.k. (duomenys neskelbtini) 300(tris šimtus) Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 35 (trisdešimt penkis )Eur sumokėto žyminio mokesčio,iš viso 335 (tris šimtus trisdešimt penkis eurų) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas