- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-334-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00169-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- G. N., ADB „Gjensidige“
- Ieškovas
- P. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-308/2016 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams G. N. ir ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų vandeniu užliejus butą, dydžiui nustatyti aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
I. P. R. prašė priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ (buvusios UAB DK „PZU Lietuva“) 1148,08 Eur žalą, o tuo atveju, jeigu draudimo sumos nepakanka šiai žalai atlyginti (ar nepripažinus įvykio draudiminiu), draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą ar visą žalą priteisti iš atsakovės G. N., taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis(duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 1 d. iš viršuje esančio buto, priklausančio atsakovei G. N., buvo užlietas jam priklausantis butas. Buvo iškviesti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistai, kurie nustatė, kad ieškovo butas buvo užlietas dėl atsakovės bute vykdomo vonios remonto – per nekokybišką vamzdžių jungtį sunkiantis vandeniui. Po pirmojo užliejimo atšoko dažai nuo lubų ir sienų, išsipūtė grindų laminatas, užlietose patalpose nebuvo galima naudotis elektros prietaisais dėl saugos reikalavimų. Kadangi dėl atsakovės kaltės jam buvo padaryta žala, ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovei nesiimant jokių veiksmų, ieškovas buvo priverstas kreiptis į UAB „Varbitas“ dėl lokalinės sąmatos reikalingiems darbams atlikti sudarymo. Reikalingi atlikti darbai jau po pirmojo užliejimo iš viso siekė 950, 39 Eur. Po kurio laiko, 2015 m. gruodžio 18 d., ieškovo butas buvo užlietas antrą kartą, buvo iškviesti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistai, nufotografuoti žalos padariniai, surašytas buto apžiūros aktas po užliejimo. UAB „Varbitas“ sudarė antrąją sąmatą 1088,58 Eur vertės. Trečią kartą ieškovo butas buvo aplietas 2016 m sausio 5 d., per lubas vėl pradėjo sunktis vanduo, todėl ieškovas iškvietė UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ specialistus, kurie trečią kartą nustatė, kad vanduo sunkiasi iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovė savo veikimu ne tik nebuvo pakankamai atsargi, kad savo veiksmais nepadarytų kitų asmenų valdomam turtui žalos, bet ir žinodama, kad iš jos buto dėl nekokybiškai atliktų darbų pakartotinai užliejamas žemiau esantis butas, nesiėmė veiksmų tolimesniam svetimo turto žalos atsiradimui sustabdyti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, neteisingai paskaičiuota faktinė žala. Ieškovas teismui pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą UAB „Varbitas“ sąmatininko J. V., kuria paskaičiuota 1148,08 Eur dydžio žala (įskaitant visus mokesčius) pagal 2015 metų spalio mėnesio kainas. Atsakovė teismui yra pateikusi UAB „V. S.“ sąmatininko S. A. analogiškų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2015 metų spalio mėnesio kainas, kuria paskaičiuota žala sudaro 933,71 Eur ( įskaitant visus mokesčius). Padarytai žalai pašalinti ieškovas kreipėsi į juridinį asmenį, kuris darbus atlieka brangiau, negu analogiškus darbus galintys atlikti kiti juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į ieškovo buto faktinę būklę ir į ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytą remontuojamą plotą, ir faktinį buto patalpų plotą yra akivaizdūs neatitikimai ieškovo naudai. Ieškovas siekia ne tik atstatyti turto būklę į buvusią iki užliejimo, bet ir pagerinti savo turto būklę. Atsakovė yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu ADB „Gjensidige“, o atsakovas ADB „Gjensidige“ sutinka ieškovui išmokėti 128,11 Eur dydžio žalos kompensaciją dėl buto apliejimo. Atitinkamai atlygintinos žalos dydis 354,46 Eur, tenkantis atsakovei, yra mažintinas atimant draudimo bendrovės „Gjensidige“ mokėtina suma (354,46 Eur - 128,11 Eur), ir likusią sumą ( 226,35 Eur) atsakovė sutiktų atlyginti ieškovui.
Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo prašomu priteisti nuostoliu bei jo dydžiu. A. G. N. ir atsakovo ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimo sutartis buvo sudaryta tik nuo 2015 m. spalio 12 d., todėl atsakovo teisėms ir pareigoms įtakos turi tik ieškovo nurodomas 2015 m. gruodžio 18 d. įvykis. Atsakovo nuomone, jo kaip draudiko atsakomybė atlyginti žalą ieškovui galėtų būti 128,11 Eur suma dėl 2015 m. gruodžio 18 d. įvykusio užliejimo metu padarytos žalos. Ieškovui priklausantis ginčo turtas nėra naujas, pastatas, adresu(duoemnys neskelbtini), pastatytas 1971 metais. Atlikus ieškovui priklausančio turto remonto darbus naujomis medžiagomis (kaip to reikalauja ieškovas) šio turto būklė pagerėtų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priklausančio buto remontui naudotinų medžiagų vertei taikytinas faktinis turto nusidėvėjimo koeficientas, kuris sudaro 35,2 procento. Pagerinus nukentėjusiojo asmens padėtį po įvykio, šis asmuo nepagrįstai praturtėtų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui P. R. iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 128,11 Eur, iš atsakovės G. N. 1019,97 Eur žalos atlyginimą. Taip pat ieškovui P. R. iš atsakovės G. N. priteisė 335 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovė, gyvendama daugiabučiame name, butą turi naudoti pagal jo funkcinę paskirtį ir nepažeisdama kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad atliekant atsakovės bute vandens tiekimo sistemos remontą, buvo netinkamai sutvarkyta vandens tiekimo sistema butui, ir dėl to ieškovo butas buvo užlietas net tris kartus. Ieškovo pateiktais įrodymais (atstovių paaiškinimais, fotografijomis) bei vietos apžiūros metu yra patvirtinama, kad dėl tokių netinkamų atsakovės veiksmų, ieškovui buvo padaryta žala, t. y apgadinta ieškovo buto lubų ir sienų apdaila virtuvėje, koridoriuje ir vonioje, bei grindų danga virtuvėje ir koridoriuje.
Teismo nuomone, atsakovė, ginčydama ieškovo ieškinio sumą ir nurodydama tik jos nurodomą priteistiną žalos sumą, tai grindė tik savo nurodymais, kad ieškovo butui reikalingas daug paprastesnis remontas nei nurodyta ieškovo pakviesto specialisto sudarytose sąmatose. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal ieškovo sudarytą sąmatą atlikus ieškovo buto remontą būtų žymiai padidinta ieškovo buto vertė. Tačiau iš ieškovo pateiktos galutinės sąmatos matyti, kad į sąmatą yra įtraukti tik patys būtiniausi remonto darbai, kuriais būtų galima atkurti buto lubų ir sienų padėtį iki buto užliejimo, remontui atlikti numatytos tapačios medžiagos, kurios buvo naudotos buto lubų, sienų ir grindų apdailai iki užliejimo. Dėl to teismas atmetė atsakovės bei jos atstovo motyvus dėl ieškovo buto remonto darbų apimties sumažinimo pagal atsakovės nurodymus ir tuo pačiu dėl mažesnio žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, nurodomi darbai iš esmės sutampa ir su atsakovų pakviesto specialisto sudarytoje sąmatoje nurodytais darbais. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą ieškovui.
Teismas nurodė, kad ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės G. N., kadangi būtent dėl jos veiksmų kilo žala ieškovui, o atsakovo - ADB „Gjensidige“ atsakomybė yra tik išvestinė buto draudimo sutarties pagrindu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. N. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui P. R. iš atsakovės G. N. priteista 1019,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 335 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui P. R. iš atsakovės G. N. 226,35 Eur žalos atlyginimo, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai tarp abiejų atsakovų ir ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, kadangi ieškovas nesutiko, kad atsakovė savo lėšomis suremontuotų aplietą butą, nepagrįstai padidino ieškinio reikalavimus, nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo neteisminiu keliu, lokalinės sąmatos sudarytos neskaičiuojant turto fizinio nusidėvėjimo, tai akivaizdžiai įrodo ieškovo tikslą sugadintą turtą ne grąžinti į buvusią padėtį, bet pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Teismas nemotyvuotai ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą (1148,08 Eur) pripažino tinkamu įrodymu, tuo tarpu atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą - lokalinę sąmatą (933,71 Eur) atmetė kaip neturinčią įrodomosios galios. Pagal atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą UAB „Varėnos statyba“ nurodytus darbus atliktų už mažesnę kainą, negu UAB „Varbitas“. Ieškovui padaryta žala yra faktiškai mažesnė, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog butas kada nors buvo remontuotas.
Šiuo atveju, ieškovo sąmatininkas suskaičiavo buto vonios lubų, sienų plotą, koridoriaus virtuvės lubų, sienų ir grindų plotus ir pagal tai sudarė lokalinę sąmatą, t. y. kiek kainuotų atlikti buto remontą naujomis medžiagomis. Tačiau sąmatininkas nenurodė buto nusidėvėjimo laipsnio, nenurodė, kokiomis medžiagomis bute yra tinkuotos, glaistytos (ir ar apskritai glaistytos), dažytos sienos, nepaskaičiavo, koks lubų sienų ir grindų plotas yra sugadintas.
Šalies argumentai
Ieškovo sąmatininkas 2016 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jų bendrovei keičiant laminuotas grindis, visos senos medžiagos yra pašalinamos neatsižvelgiant į tai, ar jos yra sugadintos, ar ne, ir keičiama nauju laminatu prieš tai grindis padengiant „laminato paklotu“, nors negalėjo nurodyti, ar ieškovo bute toks paklotas po laminuotomis grindimis yra, ar jis buvo sugadintas, taip pat dedamos naujos grindjuostės. Šiuo atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad aplietame bute yra „laminato paklotas“, kuris sugadintas dėl vandens poveikio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sugadintos grindjuostės.
Pagal ieškovo lokalinę sąmatą paskaičiuotos buto remonto išlaidos pažeidžia teisingumo principą, nes užliejimo mastas buvo nedidelis, butas buvo naudojamas ir eksploatuojamas, jo vertė yra dėl to sumažėjusi, o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Siekiant tinkamai atlyginti ieškovo patirtą žalą, teismas turėjo vadovautis atsakovės pateikta lokaline sąmata (933, 71 Eur) ir nustatyti užlieto buto nusidėvėjimo laipsnį.
Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1971 metais, jo bendras nusidėvėjimas, vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu yra 44 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus“ (SVN) mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų. Taigi, kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ieškovo buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 88 procentais.
Be to, priteisiant ieškovui žalos atlyginimo išlaidas pagal lokalinę sąmatą, turėjo būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Ieškovas nepateikė jokios darbų atlikimo sutarties.
Atsiliepimas
Atsakovė yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu ADB „Gjensidige“, o atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į patikslintą ieškinį sutinka ieškovui išmokėti 128,11 Eur dydžio žalos kompensaciją dėl buto apliejimo, atitinkamai atlygintinos žalos dydis 354,46 Eur, tenkantis atsakovei yra mažintinas iki 226,35 Eur ( 354,46 Eur-128,11 Eur = 226,35 Eur).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažino, tačiau jas priteisė išimtinai tik iš atsakovės. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir tai, kad atsakovai, ar jie yra fiziniai, ar juridiniai asmenys, turi vienodas teises ir pareigas byloje, yra neteisinga ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš vieno atsakovo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas kreipėsi į UAB „Varbitas“ dėl remonto darbų atlikimo, nes yra garbaus amžiaus, blogos sveikatos ir pats atlikti remonto darbų neturi galimybių. UAB „Varėnos statyba“ ir UAB „Varbitas“ skaičiavimai yra labai panašūs, bendra remonto kaina skiriasi nežymiai, kiekvienoje pozicijoje pagal atskirus darbus dydžiai skiriasi tik po keliolika eurų. Suprantama, kad ieškovas suinteresuotas, kad darbai būtų atlikti kokybiškomis medžiagomis.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad pateikta sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti, nes į ją yra įtraukti tik patys būtiniausi remonto darbai, kuriais būtų galima atkurti buto lubų ir sienų padėtį iki buto užliejimo, remontui atlikti numatytos tapačios medžiagos, kurios buvo naudotos buto lubų, sienų ir grindų apdailai iki užliejimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nepagrįstai teigia, kad esą buto apdaila pažeista dėl mechaninio nusidėvėjimo. Būtent UAB „Varbitas“ atstovas, turintis ilgą profesinio darbo patirtį, atitinkamą statybos darbų vadovo kvalifikaciją, apžiūrėjo butą abu kartus po jo užliejimo ir sudarė lokalines sąmatas pagal faktą, matydamas aplietas vietas (kai kur sunkėsi vanduo, dėl drėgmės formavosi grybelis, aplietos vietos buvo neišdžiūvę) ir vadovaujantis rašytiniais komunalinių tarnybų išduotais dokumentais (buto apžiūros aktais), buto kadastrinių matavimų byla, atlikęs matavimus vietoje, nustatė, koks buto plotas ir kurioje vietoje pažeistas dėl užpylimo vandeniu, ir kokios medžiagos buvo naudotos iki tol.
Atsakovės veiksmais padaryta didelė žala, nes užliejimai kartojosi, buvo užlietos net trys patalpos, vieną kartą vanduo sunkėsi net tris savaites, bute tvyrojo drėgmė, kai kur veisiasi grybelis. Sąmatoje paskaičiuotos tik būtinų remontuoti plotų remonto sąnaudos - išmatavus apgadintas vietas ar visą patalpą.
Teismas, priteisdamas didesnę žalą iš atsakovės, vertino, kad jau po pirmojo karto, kai butas buvo užlietas, butas buvo apžiūrėtas ir apskaičiuota net 950, 39 Eur žala. Po antrojo užliejimo tik nežymiai padidėjo užlietas plotas, dėl to keitėsi ir žalos dydis. Todėl pagrįstai vertinta, kad žala padaryta dėl atsakovės veiksmų. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, pareiga jam atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, o sutartis sudaryta tik 2015 m. spalio 12 d.
Nustatant padarytos žalos dydį nėra pagrindo taikyti statybos reglamentuose nustatytus statinių ar medžiagų nusidėvėjimo normatyvus, kurių paskirtis yra apskaičiuoti ne turto vertės sumažėjimą, bet statybos atkūrimo sąnaudas statybos planavimo tikslu.
Atsakovė, pateikia prieštaringus reikalavimus, nes prašo, kad išlaidos remontui būtų skaičiuojamos pagal UAB „Varėnos statyba“ sąmatą. Už atsakovės siūlomą žalos atlyginimo sumą (226, 35 Eur) ieškovas negalėtų nusipirkti net medžiagų pakeisti sugadintą grindų dangą, nekalbant apie apgadintas sienas, lubas, vonioje, virtuvėje, koridoriuje.
Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos pagrįstai, vertinant, kad žala atsirado tik dėl atsakovės veiksmų, taip pat, kad antrojo atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas.
Atsiliepimas
Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovų. Taip pat atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinos sumos iš atsakovės G. N. (išskyrus bylinėjimosi išlaidų dalį) turėtų būti pakeista bei priteistina nuostolio suma iš atsakovės G. N. sumažinta. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pateiktą lokalinę sąmatą (933,71 Eur) nemotyvavo, dėl kokių priežasčių minėta sąmata buvo laikoma netinkama, nepatikima bei ja nebuvo vadovaujamasi. Atkreiptinas dėmesys, jog remonto darbai nėra atlikti, todėl nukentėjęs asmuo, gavęs žalos atlyginimą, galės kreiptis į žemesnę remonto sąmatą sudariusį asmenį/remonto įmonę bei mažesnėmis sąnaudomis atlikti remonto darbus, taip nepagrįstai praturėdamas apeliantės sąskaita. Ieškovas neįrodė, dėl kokių priežasčių teismas turėtų vadovautis ieškovo, o ne apeliantės pateikta lokaline sąmata.
Šalies argumentai
Atsakovas palaiko apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus dėl pridėtinių išlaidų ir PVM priteisimo nepagrįstumo. Pažymėtina, jog tokios išlaidos gali atsirasti, tačiau gali ir neatsirasti, t. y. šios išlaidos atsirastų tik tokiu atveju, jei darbus atliktų juridinis asmuo. Atitinkamai, tai reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos, nes žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016.
Apeliantė pagrįstai nurodo, jog priteisdamas ieškovui atlygintiną žalą iš apeliantės, teismas neatsižvelgė į turto nusidėvėjimo laipsnį, o priteisdamas ieškovui žalos atlyginimą iš atsakovo ADB „Gjensidige“ turto nusidėvėjimą taikė. Atitinkamai, apeliantė pagrįstai nurodo, jog tiek remiantis galiojančia teismų praktika, tiek teisiniu reglamentavimu, visam turtui bei iš jo apgadinimo kylančiam žalos atlyginimui, privalėjo būti taikomas turto fizinis nusidėvėjimas.
Atsakovas ADB „Gjensidige" niekaip neprisidėjo prie ieškovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo veiksmų/neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atsakovė G. N. apeliaciniu skundu neginčija žalos ieškovo butui padarymo fakto ir savo kaltės, tačiau nesutinka, kad žalos dydis buvo nustatytas pagal ieškovo pateiktą sąmatą 1148,08 Eur ( t.1, b.l. 175). Atsakovės teigimu, turėjo būti vadovaujamasi atsakovės pateikta sąmata 933,71 Eur ( t.1, b.l. 108). Iš abiejų sąmatų matyti, kad į jas buvo įtraukti tie patys bute atliktini darbai ir tas pats reikalingas darbų kiekis, tačiau atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodomos mažesnės vieneto kainos, todėl bendra suma gauta 214,37 Eur mažesnė. Nei vienoje iš pateiktų sąmatų nėra nurodyta, kokia duomenų baze ir įkainiais buvo vadovautasi jas sudarant. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo pateikta sąmata yra tinkamesnė teismo sprendimui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, nes atsakovė savo pateikta sąmata nenuginčijo ieškovo pateiktos sąmatos, tarp abiejų sąmatų skirtumas yra nedidelis, spręstina, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytomis kainomis yra realiau užsakyti remonto paslaugas.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo buto nusidėvėjimo, todėl priteisdamas žalos atlyginimą pagal sąmatoje nurodytą kainą pažeidė teismų praktikoje formuojamas taisykles. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis).
Reikšminga kasacinio teismo nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais, kad ieškovo buto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimu Nr.6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatomis. Įvertinus, kad ieškovui priklausantis butas yra name, kuris pastatytas 1971 m. (t.1, b.l.12), įrodymų apie bute iki apliejimų atliktą remontą ieškovas nepateikė, todėl taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas (35,2 proc.) nuo sąmatoje nurodytos remonto vertės (1148,08 Eur), kas sudaro 743,96 Eur.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 128,11 Eur žalos atlyginimo pritaikęs nusidėvėjimo koeficientą. Tačiau iš apeliantės G. N. buvo priteista likusi suma pagal ieškovo pateiktą sąmatą, nepritaikius nusidėvėjimo koeficiento. Todėl yra pagrindas priimtą sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovės G. N. priteistą žalos atlyginimo sumą iki 615,85 Eur (743,96 – 128,11 Eur).
Apeliantės nurodomu STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu nėra pagrindo vadovautis, kadangi šio reglamento 2 punkte yra nurodyta, kad Reglamentas negali būti taikomas statinių vidutinei rinkos ar statinių vidutinei statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti ir vertei sumažinti. Šioje byloje yra aktualu nustatyti būtent ginčo buto vertės praradimą ir jį ieškovui kompensuoti ( CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui nepagrįstai buvo priteistos paskaičiuotos išlaidos pridėtinės vertės mokesčiui, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius, nors realiai tokios išlaidos nebuvo patirtos. Kasacinio teismo praktika nustato, kad šios papildomos sąnaudos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014 ir kt.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, pažymėtina, kad ieškovo nurodytoje sąmatoje yra paskaičiuotas tik pridėtinės vertės mokestis, kuris ir buvo priteistas. Kitų mokesčių ir papildomų išlaidų nėra priskaičiuota.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė buto nusidėvėjimo koeficiento priteisdamas žalos atlyginimą, tuo neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl yra pagrindas priimtą sprendimą pakeisti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliantė nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė vien tik iš atsakovės. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad žala buvo padaryta būtent atsakovės G. N. nerūpestingu elgesiu. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ nuo bylinėjimosi pradžios pareiškė sutinkanti sumokėti tam tikrą dalį žalos atlyginimo ir savo pozicijos nekeitė iki pat teismo sprendimo priėmimo ( t.1, b.l. 47-50). Spręstina, kad draudimo bendrovės procesinis elgesys būtų leidęs užbaigti bylą teisme žymiai greičiau, tačiau bylinėjimasis užsitęsė dėl kitos atsakovės ir ieškovo tarpusavio ginčo.
Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas teismo sprendimą, kartu iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas ir tuo pačiu patikrina jų apskaičiavimo teisingumą pagal apeliacinio skundo motyvus ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas 64,8 proc., tai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis ir 470 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlygintinos proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisiant iš atsakovės G. N. 344 Eur.
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 170 Eur, sumokėtų už advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme ( t.1, b.l. 110, 190), 270 Eur už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme ( t.2, b.l. 19, 40) ir 34 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad visos išlaidos už atstovavimą atsakovės yra sumokėtos advokato padėjėjui, kuris pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Spręstina, kad išlaidos, atsakovės turėtos dėl atstovavimo apeliacinėje instancijoje yra neatlygintinos, nes jas gavęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovauti atsakovę ir priimti iš jos apmokėjimą, išskyrus jeigu atstovavimą būtų perleidęs advokatui. Todėl atsakovės išlaidos gali būti atlyginamos tik už atstovavimą pirmoje instancijoje ir žyminį mokestį (204 Eur). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestiems reikalavimams, t.y. 71,80 Eur. Atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 272,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 straipsnio 2 dalis, CK 6.130 straipsnio 1 d.).
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme ( 7,89 Eur) suapvalinamos iki 8 Eur ir priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po 4 Eur ( CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K- 355).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui P. R., a.k(duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimą:
1) iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (įm.k.110057869) 128,11 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir vienuolika centų),
2) iš atsakovės G. N., a.k(duomenys neskelbtini) 615,85 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų ir 85 ct).
Priteisti ieškovui P. R., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. N., a.k(duomenys neskelbtini) 272,20 Eur ( du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 4 Eur ( keturis eurus) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.