- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-699-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28703-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- S. S.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. P., Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei S. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 054,89 Lt žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Nurodė, kad ieškovės bute, esančiame V. V. g. 5-141, Vilniuje, prieš kelis metus buvo atliktas remontas, kurio metu išdažytos bei išklijuotos tapetais sienos, išdažytos lubos, sudėti nauji halogeniniai šviestuvai, pakeista grindų danga, plytelėmis išklijuotos vonios ir tualeto patalpos, pakeista santechnika ir pan. 2013-06-02 dėl atsakovės bute, esančiame virš ieškovės buto, įvykusios avarijos per ieškovės buto virtuvės, koridoriaus ir vonios lubas bėgo vanduo, buvo apsemtos grindys, vanduo pratekėjo ir į po ieškovės butu esantį butą. Apie šį įvykį buvo informuotas namo administratorius – UAB „Karoliniškių būstas“, atvykę darbuotojai surašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V13-162788. Ieškovė kreipėsi į antstolį, kuris 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 1789-13-37 užfiksavo buto būklę. Pasak ieškovės, norėdama atlikti buto remontą ir siekdama nustatyti žalos dydį, ji kreipėsi į UAB „Judėjimo kryptis“, kurios darbuotojai, 2013-06-07 apžiūrėję buto patalpas, aplietas vandeniu 2013-06-02, nustatė, kad žalos likvidavimas, t. y. remonto darbai ir medžiagos, kainuos 16 691,89 Lt. Ieškovės teigimu, dėl žalos atlyginimo ji kelis kartus kreipėsi į atsakovę, tačiau ši sutiko atlyginti tik nedidelę žalos dalį – 1000 Lt, todėl visos žalos atlyginimas priteistinas teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė S. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (b. l. 19-22). Pažymėjo, kad ieškovė klaidingai nurodė, jog UAB „Karoliniškių būstas“ darbuotojai užfiksavo jos buto užpylimo faktą, surašydami atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. V13-162788, nes šis aktas surašytas dėl po ieškovės butu esančio buto. Dėl buto užpylimo fakto ieškovė į UAB „Karoliniškių būstas“ nesikreipė, todėl neaišku, ar jos nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su vandens nutekėjimu iš atsakovės buto. Ieškovės pateiktoje UAB „Judėjimo kryptis“ sąmatoje nenurodyta data, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sąmata parengta 2012 m. spalio mėn. kainomis, darytina išvada, jog ši sąmata buvo sudaryta 2012 m. pabaigoje, siekiant suremontuoti butą, o ne 2013-06-07, kaip teigia ieškovė. Pasak atsakovės, iš ieškovės pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ji nori kapitališkai suremontuoti savo butą atsakovės sąskaita, nors iki užliejimo butas buvo nuomojamas, jo būklė – patenkinama. Atsiliepime nurodė, kad po buto užliejimo buvo ieškovės bute, tačiau matė aplietas vandeniu tik dvi koridoriaus sienas, kitos sienos buvo sausos. Atsakovės teigimu, dėl specifinių buto grindų koridoriuje (grindų lygis yra skirtingas su nuolydžiu į lauko durų pusę) vanduo apskritai negalėjo patekti iš koridoriaus į kitus kambarius. Tai, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos realios žalos neatitinkančios išlaidos, atsakovės nuomone, patvirtina tokios aplinkybės, jog išbėgo nedidelis vandens kiekis, nes vanduo tekėjo iš įskilusio bakelio; vanduo pateko ir į po ieškovės butu esantį butą (V. V. g. 5-138), buvo aplietos tos pačios dvi koridoriaus sienos; draudimo bendrovė žalą įvertino 767 Lt; avarijos dieną, t. y. 2013-06-02, buvo karšta, vanduo greitai išdžiūvo. Atsiliepime pažymėjo, kad butą ieškovė buvo išnuomojusi V. V., kuris jame užsiėmė gamybine veikla – gamino duris; atsakovė ne kartą yra kvietusi policiją dėl dienomis ir naktimis keliamo triukšmo – nuomininkas nuolat kažką kaldavo. Atsakovės teigimu, ieškovės nuomininkas, pavertęs butą darbine patalpa, avarijos metu buvo neblaivus, neatliko būtinų veiksmų (nekvietė avarinės tarnybos, nesikreipė į namo administratorių) tam, kad būtų užsuktas vanduo, todėl jis, o ne atsakovė padarė žalą. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovė, suprasdama ieškovės nepatogumus, sutinka sumokėti ieškovei 1000 Lt, ši suma visiškai padengtų ieškovės nuostolius, nes po ieškovės butu esančiam butui padaryta žala įvertinta tik 767 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės S. S. ieškovės D. G. naudai 3044,79 Lt žalai, patirtai dėl buto užliejimo, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės D. G. 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (b. l. 129-138). Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ji, valdydama savo nuosavybę, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos, konkrečiai – įtrūkus jos bute esančiam vandens bakeliui, neužtikrino, jog šis pažeidimas būtų laiku pastebėtas ir lokalizuotas, taip užkertant kelią, kad neatsirastų žalos kitų asmenų turtui. Atsakovė neginčijo ieškovės butui padarytos žalos fakto: ji pripažino, kad su kaimynu iš septinto aukšto po avarijos buvo užėjusi į ieškovės butą ir matė vandeniu apibėgusias koridoriaus ir kambario sienas. Vietos apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, kurie patalpų sugadinimai atsiradę išimtinai dėl 2013-06-02 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės buto, o kokie gali būti likę nuo 2003-2004 m. buvusių užpylimų dėl kiauro stogo. Nė vienai iš šalių negalint pateikti patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės buto sugadinimų, atsiradusių dėl 2013-06-02 atsakovės bute įvykusio avarijos, masto, dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą teismas sprendė analizuodamas ir vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas padarė išvadą, jog iš skilusio vandens bakelio išbėgęs vandens kiekis buvo toks, jog yra pagrindas pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus dėl lubų, sienos, grindų dangos sugadinimų. Dėl šių sugadinimų apimties teismas sprendė tirdamas ir vertindamas visų byloje surinktų duomenų visumą, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad septintame aukšte esančiam butui dėl užliejimo padaryta žala draudimo bendrovės įvertinta 767,05 Lt. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio, teismas analizavo ir vertino abiejų ginčo šalių pateiktas sąmatas, parengtas po to, kai byloje buvo atlikta vietos apžiūra. Pripažino, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei už 48,93 kv. m ploto senų tapetų nuplėšimą – 70,46 Lt (48.93 kv. m x 1,44 Lt) (sąmatos pozicija Nr. 1), už sienų klijavimą naujais tapetais – 251,99 Lt (48,93 kv. m x 5,15 Lt) (sąmatos pozicija Nr. 13). Remdamasis bylos medžiaga, vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nenustatyta tokių pažeidimų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog gipso kartono lakštai, metalinis karkasas, CD, UD profiliai dėl užliejimo buvo pažeisti taip, kad būtina juos išardyti ir pakeisti. Pažymėjo, jog Ieškovė nepateikė kvalifikuoto specialisto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad elektros instaliacija yra pažeista dėl užpylimo ir kad būtina atlikti sąmatoje nurodytus elektros instaliacijos pertvarkymo darbus. Remdamasis byloje esančių įrodymų visumos analize, teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais atsakovės argumentų, kad grindlenčių defektai atsirado vien dėl ankstesnių ieškovės buto užliejimų, tačiau teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais atsikirtimo argumentus, kad tam tikri grindų sugadinimai (tarpai tarp grindlenčių) yra atsiradę ne dėl užliejimo, bet dėl netinkamai atliktų grindlenčių montavimo darbų.
Teismas dėl atsakovės argumentų, kad žala padidėjo dėl ieškovės bute gyvenusio nuomininko aplaidumo, pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė jos nurodomo ieškovės buto nuomininko neprašė įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo buvo pasiūlyta, nepageidavo, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas. Dėl to atsakovės atsikirtimo argumentai, susiję su nurodytu asmeniu, nenagrinėtini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 144-155). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ji nepateikė pakankamai įrodymų, jog siekdama pašalinti buto užliejimo padarinius, už kuriuos atsakinga yra atsakovė, ji patirs 15 301,03 Lt būsimų išlaidų. Apeliantės įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą priteisti iš atsakovės tik nedidelę dalį žalos;
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, neva nepagrindė, pagal kokią sistemą yra parengta UAB „Judėjimo kryptis“ lokalinė sąmata. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja bylos nagrinėjimo metu duotiems liudytojo ir specialisto R. U. parodymams. Ieškovės teigimu, nustatydamas būsimas išlaidas, teismas privalėjo remtis būtent UAB „Judėjimo kryptis“ lokaline sąmata, nes ji yra išsami, objektyvi ir teisinga;
3. Teismas, netinkamai įvertinęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų būsimų buto remonto išlaidų dydį. Teismas, atlikęs buto apžiūrą, nustatė, kad dėl buto užpylimo sugadinta tik dalis tapetų, tačiau tam, jog perklijuojant sugadintą plotą būtų išlaikytas vientisumas, reikės tapetais perklijuoti ir likusį plotą. Be to, nepakanka tik nuplėšti senus ir užklijuoti naujus tapetus, nes reikia atlikti daug tarpinių darbų;
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra jokių pakabinamų gipso kartono lubų pažeidimų, kurie leistų daryti išvadą, kad lubas būtina išardyti ir pakeisti naujomis. Apžiūros metu pasikviesti statybų specialistai nurodė, kad ant kartono plokščių yra matomas banguotumas ir įtrūkimai, kurių negalima pašalinti tiesiog perdažant lubas;
5. Teismas nepagrįstai nustatė, jog užliejimo metu nebuvo padaryti elektros pažeidimai. Pasak apeliantės, net ir nesant byloje kvalifikuoto elektros specialisto išvados, akivaizdu, kad tekantis vanduo per elektros sistemą, ją pažeidžia, todėl teismo reikalavimas ieškovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog jos nurodomi elektros pažeidimai buvo sąlygoti būtent iš atsakovės buto pratekėjusios vandens, yra nepagrįstas;
6. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad tam tikri grindų pažeidimai yra atsiradę ne dėl užliejimo, bet dėl netinkamai atliktų grindlenčių montavimo darbų, be to, dalis grindlenčių sugadinta ne dėl drėgmės, bet dėl mechaninių pažeidimų. Pasak apeliantės, teismas netinkamai vertino antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukas Nr. 1, 2 ir 27, nes jose akivaizdžiai matomi išsipūtimai ir vandens žymės. Dėl nurodyto, teismas neturėjo teisinio pagrindo per pusę sumažinti išlaidų sugadintoms grindims pakeisti;
7. Teismas netinkamai įvertino, jog ieškovės nurodyti darbai, kuriuos ji ketina atlikti tam, kad sutvarkyti lubas, yra pertekliniai. Teismas neatsižvelgė į statybų specialisto R. U. paaiškinimus, kad visi numatyti darbai yra būtini, norint tinkamai ir kokybiškai atlikti remonto darbus. Be to, teismas remdamasis niekuo nepagrįstais T. S. teiginiais, neteisingai sprendė, kad UAB „Judėjimo kryptis“ sąmatoje nurodyta darbų kaina yra per didelė;
Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl ieškovės buto remonto būsimų išlaidų, teismas privalėjo savo iniciatyva byloje skirti ekspertizę. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismui buvo per sunku nustatyti ieškovės buto remonto būsimų išlaidų dydį remiantis vien UAB „Judėjimo kryptis“ ir T. S. parengtomis lokalinėmis sąmatomis; bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp šių sąmatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė S. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti (b. l. 173-179). Nurodė šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:
1. Ne naudojama skaičiavimo programa, o sąmatininko kvalifikacija apsprendžia sąmatos teisingumą. Nors R. U. ieškovės apeliaciniame skunde vadinamas inžinieriumi-sąmatininku ir statybų specialistu, tačiau ieškovės nepateikė jokių dokumentų, įrodančių sąmatą rengusios asmens kvalifikaciją. Be to, teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pateikta pradinė sąmata parengta remiantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, kuris yra neaiškus ir netikslus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, , kokie darbai yra būtini užliejimo pasekmėms pašalinti, nebuvo sudarytas defektų aktas. Ieškovės pateiktose sąmatose nepagrįstai parinkta pakankamai aukšta tiek medžiagų, tiek darbų skaičiuojamoji rinkos kaina;
2. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad vietos apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, kokie patalpų sugadinimai atsirado išimtinai dėl 2013-06-02 įvykusio vandens pratekėjimo, o kokie gali būti likę nuo 2003-2004 m. buvusių užpylimų dėl kiauro stogo. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių apie tai, kad ieškovės butas galėjo būti užpiltas anksčiau lietaus vandeniui pratekėjus per namo stogą ar nesandariais siūles, nes atsakovė pateikė ieškovės pasirašytą prašymą dėl blokinių sienų siūlių sandarinimo jos bute;
3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nežymus lubų banguotumas atsirado dėl vandens pratekėjimo iš atsakovės buto. Be to, apžiūros metu nebuvo nustatyti vizualiniai elektros instaliacijos pažeidimai, todėl ieškovė klaidina teismą, jog buvo pažeista lubose sumontuota elektros sistema. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad realiai reikalingų atlikti darbų apimtys yra gerokai mažesnės nei nurodytos UAB „Judėjimo kryptis“ sąmatoje, mažesni kiekiai turėtų būti nurodyti ir už šiukšlių valymą ir vežimą;
4. Ieškovė nepateikė jokių sutarčių, kurios liudytų jos pasirengimą remontuoti butą.
Atsiliepime nurodė, jog ieškovė pati nebuvo pakankamai aktyvi ir nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėjo, kad ekspertizės skyrimas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio ir nesant patikimų įrodymų, kokio masto buto pažeidimai buvo iškart po įvykio, būtų netikslingas.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui dr. A. B. (b. l. 205-206).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo renkami nauji įrodymai –paskirta statybos techninė ekspertizė ir pateikta eksperto išvada; nauji rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Apeliantės ir atsakovės prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo atmetami. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai” pažymos kopija, viešai skelbiamos informacijos apie gipso kartono savybės bei apie grunto savybės kopijos, UAB „Statybų sritis” lokalinės sąmatos kopija (b.l.156-166); kartu su atsiliepimu pateiktos šalių elektroninio susirašinėjimo ir atsakovės pareiškimo kopijos (b.l.180-181). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų su apeliaciniu skundu priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva, taigi, kiekvienu atveju būtent apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar galima jam pateikti naujus įrodymus, o atsisakymas priimti naujus įrodymus ir tokio atsisakymo priežastys nurodomos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 331 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės. Apeliaciniam teismui pripažinus, kad byloje tikslinga skirti ekspertizę, rašytinių įrodymų, analogiškų jau pateiktiems į bylą, apie būsimo remonto išlaidų dydį ir šalių santykius pateikimas laikytinas pertekliniu.
Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacijoje ginčas tarp šalių vyksta dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomos žalos dėl jos buto užliejimo bei dėl atlygintinos žalos dydžio. Ieškovė savo reikalaujamam žalos dydžiui įrodyti pateikė UAB „Judėjimo kryptis“ parengtą lokalinę sąmatą 2012 m. spalio mėn. kainomis, pagal kurią numatomų remonto darbų kaina yra 16 691,89 Lt. Žalos mastą ieškovė įrodinėjo antstolio sudarytų 2013-06-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta patikslinta 2013-06-11 sąmata, parengta pagal 2013 m. kovo mėn. kainas, pagal kurią remonto darbų kaina - 15 748,76 Lt. Atlikus vietos apžiūrą, ieškovė dar kartą patikslino sąmatą ir nurodė, kad numatomo remonto, skirto buto užliejimo padarinių pašalinti, darbų kaina yra 15 301,03 Lt.
Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, motyvuodama, kad ieškovės butas buvo užlietas 2003-2004 m. per prakiurusį stogą. Po užliejimo 2003-2004 m. ieškovės butas nebuvo suremontuotas, todėl dalis sugadinimų, įtrauktų į ieškovės pateiktas sąmatas, nėra susiję su buto užliejimu 2013 m. birželio mėn. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė pateikė teismui UAB „Varėnos statyba” lokalinę sąmatą, apskaičiuotą 2012 m. spalio mėn. kainomis, pagal kurią remonto darbų kaina - 7 614,53 Lt. Darbų kaina buvo apskaičiuota pagal ieškovės sąmatą rengusios UAB „Judėjimo kryptis” nurodytus remonto darbus ir jų apimtis, taip pat UAB „Varėnos statyba” parengtą lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota tiesiogiai susijusių su buto užliejimu 2013 m. darbų ir medžiagų vertė - 603,73 Lt. Darbų apimtis buvo nustatyta pagal atsakovės nurodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti patalpų sugadinimus dėl buto užliejimo, įvykusio 2013 m. birželio mėnesį apžiūrėjo įvykio vietą dalyvaujant šalims bei jų pakviestiems specialistams, tačiau teismas pažymėjo, kad vietos apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, kurie sugadinimai atsidaro išimtinai dėl buto užliejimo 2013 m. birželio mėnesį; teismas padarė išvadą, kad tokia situacija susiklostė todėl, kad šalys nepakankamai bendradarbiavo ir neužfiksavo faktinės padėties po įvykio.
Aplinkybių, kuriomis ieškovė ir atsakovė grindė savo ieškinį ir atsikirtimą ieškiniui – ar visi UAB „Judėjimo kryptis“ patikslintoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo susiję su ieškovės buto užliejimu 2013 m. birželio 2 d., būsimų remonto darbų įvertinimas reikalauja specialių žinių. Byloje buvo pateikti analogiškos įrodomosios reikšmės rašytiniai įrodymai – ieškovės ir atsakovės užsakymais padarytos lokalinės sąmatos (pirminės ir patikslintos); sąmatose remonto darbų, susijusių su buto užliejimo padarinių pašalinimų apimtis buvo nurodyta remiantis ieškovės ir atsakovės paaiškinimais, kurie iš esmės skiriasi, ieškovės ir atsakovės pasitelktų specialistų apskaičiuotos ieškovės buto būsimos remonto išlaidos taip pat ženklai skiriasi. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vietos apžiūros metu taip pat nepavyko nustatyti, kurie buto sugardinimai yra susiję išimtinai su buto užliejimu 2013 m. birželio mėn. Esant tokioms aplinkybėms byloje buvo tikslinga skirti statybos techninę ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas reikalavo specialių žinių. Kita vertus, nagrinėjamas ginčas yra privatinio pobūdžio, civilinio proceso normos nenumato teismo pareigos rinkti įrodymus tokios kategorijos bylose savo iniciatyva, be to, ekspertizės skyrimas yra susijęs su prašančios skirti ekspertizę šalies pareiga avansu įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą lėšas, skirtas ekspertų darbo apmokėjimui, nes teismai tokių lėšų neturi. Bylose dėl žalos atlyginimo žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei D. G.); ji ir turėjo inicijuoti ekspertizės skyrimo procedūrą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovė proceso metu buvo tinkamai atstovaujama – jos atstovas pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjas Valdas Rakauskas, t.y. ji buvo informuota apie įrodinėjimo naštos paskirstymą bylose dėl žalos atlyginimo, proceso metu teismas taip pat aiškino ieškovei jos pareigas, tačiau ieškovė neprašė skirti ekspertizės tam, kad ištirti klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės skirti ekspertizę savo iniciatyva; teismas pagrįstai priėmė sprendimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neskyrė ekspertizės savo iniciatyva, tuo pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas turi procesines galimybės tam tikrais atvejais rinkti ir vertinti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje patenkino apeliantės prašymą ir paskyrė nagrinėjamoje byloje ekspertizę. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros ( CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į antstolio užfiksuotų buto sugadinimų priežastinį ryšį su buvo užliejimu, kuriam nustatyti reikalingos specialios žinios, bei pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus labai sunku nustatyti busimų remonto darbų apimtį bei įvertinti būsimas remonto išlaidas bei atsakyti į apeliaciniame skunde iškeltus klausimus, pripažino, kad teisingam ginčo išsprendimui tikslinga paskirti ekspertizę. Pažymėtina, kad ieškovės bute remontas taip ir nebuvo atliktas, todėl kvalifikuotas ekspertas turėjo galimybę betarpiškai apžiūrėti butą. 2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui dr. A. B., ekspertui, įtrauktam į Teisingumo ministerijos ekspertų sąrašus (b. l. 205-206). Teismui buvo pateiktas 2015-10-26 ekspertizės aktas.
Siekiant nustatyti, kurie ieškovės buto sugadinimai atsidaro išimtinai dėl jos buto užliejimo 2013 m. birželio mėnesį; ekspertui buvo užduoti klausimai apie ieškovės buto, esančio V. V. g. 5-141, Vilniuje, būklę iki 2013-06-02 įvykusio užpylimo; kurie 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti buto pažeidimai atsirado dėl 2013-06-02 įvykusio užpylimo, kurie pažeidimai atsirado dėl vandens pratekėjimo pro daugiabučio namo stogą; ar dėl vandens prasiskverbimo per išorines buto sienas; taip pat klausimai, susiję su pažeidimo mąsto nustatymu.
Atsakydamas į klausimą dėl ieškovės buto būklės iki užpylimo, ekspertas pagal 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą buto būklę padarė išvadą, kad bute buvo atliktas remontas - dalis buto sienų išklijuotos tapetais, kita dalis sienų dažytos, virtuvės ir vonios patalpose įrengtos kabamos lubos; virtuvėje lubos įrengtos iš gipsokartoninių plokščių, vonioje iš plastikinių dailylenčių. Kabamosiose lubose įrengti halogeninai šviestuvai; ant grindų įrengta laminato plokščių danga ir grindjuostės. Ekspertas, apžiūrėjęs buto patalpas ir išnagrinėjęs 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pažymėjo, kad antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti sugadinimai - nutekėjimo žymės ant buto sienos, kuri skiria virtuvę ir koridorių nuo kambario, atšokę dažai, dėmės ant lubų ir sienos sandūros, iškilusios grindų dangos lentelių briaunos, kai kurių koridoriaus ir sanmazgo šviestuvų sugadinimas, grindjuosčių atšokimas nuo grindų ir sienos, išsiplėtimai plokštėje sieninės spintos apatinėje dalyje, lubų dažų atšokimas, sienų tapetų sujungimo vietose atšokimas, sanmazgo durų apvadų nestabilumas atsirado dėl buto 2013-06-02 įvykusio užliejimo. Ekspertas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo 11 nuotraukoje sienos apatinio kampo ir 15 nuotraukoje užfiksuoti laminato pažeidimai atsirado dėl mechaninio poveikio (ekspertizės akto 29-31 psl.). Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad defektai ir remonto darbai neturėjo įtakos ieškovės butui dėl vandens pratekėjimo pro buto stogą, bute nėra drėgmės pažeidimų prie išorinių buto sienų (ekspertizės akto 31 psl.). Ekspertas pagal byloje surinktą medžiagą padarė išvadą, kad visi 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su 2013-06-02 įvykusiu buto užliejimu, išskyrus mechaninių sienų ir laminato pažeidimus, užfiksuotus 11 ir 15 nuotraukose. Tokios eksperto išvados paneigia atsakovės versiją apie tai, kad tik trijose antstolio darytose 4, 5, 6 nuotraukose yra užfiksuoti pažeidimai atsiradę dėl buto užliejimo 2013-06-02, taip pat teismo išvadas dėl šio buto užliejimu padarytos žalos masto. Teismas vertindamas padarytos žalos mastą, atsižvelgė į tai, kad dėl to paties įvykio po ieškovės buto esančiam butui Nr. 138 buvo padaryta nežymi žala; jos pašalinimas draudimo bendrovės buvo įvertintas 767,05 Lt; atsakovė sumokėjo 550 Lt pagal susitarimą su buto savininku – liudytojų G. S., bei į tai, kad atsakovės pateiktomis vandens apskaitos prietaiso duomenimis vandens išbėgo nedaug (tarp atsakovės deklaruoto suvartoto gegužės mėn. ir birželio mėn. vandens kiekio skirtumas – 2 m³). Taigi, teismas vertindamas sugadinimų mastą buvo priverstas vadovautis netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis apie galimą padarytos žalos mastą, t.y. darė tikėtinas išvadas, tuo tarpu eksperto išvada vienareikšmiškai nustato visų antstolio protokole užfiksuotų sugadinimų (išskyrus sugadinimų užfiksuotų 11 ir 15 nuotraukose) priežastinį ryšį su 2013-06-02 įvykusiu buto užliejimu. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija, remdamasi eksperto išvadomis, nustato padarytos žalos mastą pagal eksperto išvadas ir atitinkamai keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ekspertas, apžiūrėjęs buto patalpas ir įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jai padarytos žalos dydį - UAB „Judėjimo kryptis” lokalinę sąmatą, parengtą inžinieriaus statybininko R. U. 15 301,03 Lt sumai, 2013-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nesutiko su UAB „Judėjimo krytis” kai kuriais reikalingų darbų kainų paskaičiavimais; nurodė, kad kai kuriems darbams (sienų, lubų apdaila) yra pritaikyti naujų atliekamų darbų įkainiai, nors anksčiau atliktiems darbams turi būti taikomi remontinio rinkinio įkainiai. Eksperto vertinimu, ieškovės buto remontui gali būti panaudota 50 proc. senų laminato plokščių bei grindjuosčių. Ekspertas pateikė jo atliktus drėgmės padarinių šalinimo reikalingų atlikti darbų ir kiekių paskaičiavimus, pagal kuriuos ieškovės buto tinkamos būklės atkūrimo vertė po šio buto sugadinimo dėl 2013-06-02 įvykusio užpylimo yra 2 697,09 Eur (su PVM). Bylos duomenimis, remontas bute neatliktas, apeliantė nenurodė, kokiu būdu jį ketina atlikti remontą: ūkio būdu ar rangos būdu samdant bendrovę, kurį organizuotų darbų atlikimą, todėl būsimos išlaidos pridėtinės vertės mokesčiui ir numatomas statybinės bendrovės pelnas negali būti priskiriami prie pagristų ieškovės būsimų išlaidų; atlygintinos žalos suma mažintina iki tiesioginių būsimo remonto išlaidų (medžiagų ir būtinųjų darbų kaina) - 1352 Eur.
Kolegija, priėmusi naują sprendimą nagrinėjamoje byloje, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus sprendimą, patenkinta ieškinio dalis padidinama iki 30 proc. (ieškovė prašė priteisti 15 301,03 Lt, žalos atlyginimo suma padidinta iki 1352 Eur). Ieškovė sumokėjo 512 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt antstolio paslaugų išlaidų, patyrė 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2375 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 30 proc., t.y. iki 712,50 Lt (206,35 Eur.).
Apeliaciniu skundų ieškovė prašė priteisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteistą žalos atlyginimo sumą – 12 256,24 Lt, už apeliacinį skundą sumokėjo 368 Lt (106,58 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 168). Apeliantė sumokėjo 800 Eur už eksperto paslaugas (b.l. 216); iš viso apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 906,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo priteista suma buvo padidinta nuo 3044,79 Lt iki 1352 Eur, t.y. 1619,61 Lt (13 proc.). Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai - 117,85 Eur. Pagal bylos medžiagą apeliantas patyrė 100 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 48) bei 900 Lt ekspertizės išlaidų (b.l. 165). Apelianto bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jo naudai iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1354 Eur (tūkstantis tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žalai, patirtai dėl buto užliejimo, atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1354 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2013-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,35 (du šimtus šešis eurus 35ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. S. ieškovės D. G. naudai 117,85 (šimtą septyniolika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.