Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-210-544/2023

teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00131-2022-1

2023 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Ritos Dambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-839/2022 pagal ieškovų M. N. ir D. N. ieškinį atsakovei N. G. dėl žemės sklypo atidalijimo bei išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovės tvirtinimu, ieškovo išlaidos už Projekto parengimą nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovo pagal sutartį su Projekto rengėju sumokėti 600 Eur yra jo asmeninės išlaidos dėl sklypo atsidalijimo, kurias jis pats ir turi apmokėti, o ji įsipareigojimų pagal sutartį neturi. Ieškovai nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė yra solidari ieškovų skolininkė pagal sutartį dėl Projekto parengimo.

14. Mano, jog atsakovas pats yra atsakingas dėl to, kad nebuvo pasirašyta sklypų atsidalijimo notarinė sutartis. Į ieškovo raginimą atvykti pas notarą pasirašyti sutarties per savo atstovą ieškovui nurodė, jog sutinka pasirašyti sutartį pas notarą, jeigu ieškovas atsiims ieškinį ir parašys, kad piniginių reikalavimų dėl parengtų projektų ir bylinėjimosi išlaidų padengimo atsakovei neturi. Tačiau ieškovai kreipėsi į teismą, todėl ji neprivalo atlyginti jų patirtų sutarties sudarymo išlaidų, kurias ji iš anksto buvo įsipareigoję sumokėti patys. Be to, išlaidos už projektų ir už sutarties parengimą nėra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.

15. Nurodo, kad teismas ieškovo patirtas išlaidas faktiškai priteisė kaip patirtą žalą, nors reikalavimai nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, todėl turėjo būti palikti nenagrinėti. Priteisdamas pusę už projekto parengimą ieškovo patirtų išlaidų teismas ieškinį tenkino nevisiškai, todėl ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai. Be to, ieškovų 2022 m. rugsėjo 26 d. patikslintas prašymas turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis pareiškimui dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo keliamų reikalavimų, nes juo buvo pakeistas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas (CPK 141 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 7,0723 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. UAB „Žemės aras“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą 2022 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams M. N. ir D. N. priteisiant žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 133-2 (35362 kv. m), o atsakovei N. G. priteisiant žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 133-1 (35361 kv. m), bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 505,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, nes byloje esančių įrodymų visumą ištyrė, įvertino, pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi, kuriuos įrodymus ir kokiais motyvais vadovaudamasis atmeta. Taigi, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau neįrodžius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų viseto duomenimis.

23. Iš byloje esančio 2021 m. UAB „Žemės aras“ parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog jis buvo suderintas ir patikrintas nustatyta tvarka (b. l. 7-21). Patikrinimo akte nurodyta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (b. l. 16). Iš Projekto rengėjų 2021 m. kovo 4 d. prašymo bei 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovų pranešimo, siųstų atsakovei, matyti, jog atsakovei buvo pateikti projekto sprendiniai, prašoma Projekto suderinimo, tačiau atsakovė jokių objektyviai pagrįstų priežasčių ir argumentų, dėl ko ji parengto Projekto nederina, ar turi jam pastabų, nenurodė (b. l. 20-22). Ir tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė suderino projektą, sutiko su parengtu jai atitenkančios sklypo dalies žemės sklypo planu (b. l. 109), o 2022 m. gegužės 27 d. Projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo įsakymu ir 2022 m. birželio 17 d. priimtas šio skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (b. l. 111-116).

24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės manymą, jog, gavus visus reikalingus žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus, buvo patvirtintas Projektas bei priimtas nurodytas sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, kad nebereikėjo teismo sprendimo nustatyti, jog pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo atidalijimas, o projektas buvo patvirtintas.

25. Pažymėtina, kad pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 82 punktą projektai arba žemės sklypų perdalijimo planai įgyvendinami, kai žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui (82.1. punktas); teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo (82.2. punktas). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pripažįstama teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kuriai pritaria ir teisėjų kolegija, kad notariškai patvirtinta sutartis yra atidalijimo projekto įgyvendinimas. Vadinasi vien tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu suderino Projektą, dar nesudaro pagrindo konstatuoti žemės sklypo atidalijimo ir dėl to nepriimti teismo sprendimo, nes ieškovų reikalavimas atsidalinti sklypą pagal pateiktą Projektą liko iš esmės neišspręstas. Ieškovai pagal šios bylos aplinkybes be teismo sprendimo įgyventi savo teisės atsidalinti iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo neturėjo galimybių.

26. Pastebėtina, kad pati apeliantė savo skunde nurodo, jog tiek Projektas, tiek minėtas sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo buvo parengti ir priimti iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškovai negalėjo Nekilnojamojo turto registrui parteikti prašymo dėl sklypo atidalijimo įregistravimo, nes neturėjo bendraturčių sudarytos notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurios ji nepasirašė, nes ieškovai nesutiko atsisakyti reikalavimų dėl išlaidų atlyginimo. Tokie apeliantės paaiškinimai rodo, kad ji pati pripažįsta, jog neturint bendraturčių sudarytos sutarties dėl sklypo atidalijimo, bet bendraturčiams siekiant atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, teismo sprendimo iš tiesų reikėjo.

27. Apeliantė nurodo, kad, jos vertinimu, iki teismo sprendimo priėmimo esant sklypo bendraturčių (bylos šalių) pasirašytam atsidalinimo projektui papildomai priimti teismo sprendimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2021 m. UAB „Žemės aras“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nebereikėjo. Teisėjų kolegija minėtą apeliantės argumentą vertina kaip prieštaraujantį jos pačios pozicijai, išsakytai ankstesniais argumentais (nutarties 26 punktas). Kaip minėta, tik šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė suderino Projektą, sutiko su parengtu jai atitenkančios sklypo dalies žemės sklypo planu; 2022 m. gegužės 27 d. Projektas buvo patvirtintas įsakymu; 2022 m. birželio 17 d. priimtas sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovė nesudarė su ieškovais Žemės sklypo atidalijimo ir servitutų nustatymo sutarties, be kurios ginčo iš esmės išsprendimas ne teismo tvarka tapo negalimas, todėl teismas galėjo ir turėjo priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

28. Apeliantė nurodo, kad ieškovai nebuvo pateikę teismui reikalavimo dėl jos atsisakymo pasirašyti notarinę sutartį. Pažymėtina, jog notarine tvarka tvirtinama sutartis sudaroma šalių laisva valia, todėl tokio reikalavimo ieškovai reikšti ir negalėjo. Kaip matyti, 2022 m. kovo 7 d. ieškiniu ieškovai prašė leisti jiems be atsakovės sutikimo suderinti UAB „Žemės aras“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jį patvirtinti bei atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (b. l. 31-32). Atsiliepime į ieškovų ieškinį atsakovė reikalavimą iš esmės pripažino (b. l. 47), sutikdama su ieškovų teise atsidalinti jiems priklausančią ir priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, nesutikdama tik su ieškovų reikalavimu priteisti su teisminiu procesu susijusias išlaidas. Bylos eigoje ieškovė pasirašė Projektą, taigi, šio reikalavimo esmė buvo patenkinta, ir tik po to ieškovai, teismo įpareigoti, šiuo apsektu 2022 m. rugsėjo 29 d. patikslino ieškinio reikalavimą (b. l. 126-127).

29. Apeliantės vertinimu, iš jos pirmosios instancijos be teisinio pagrindo priteisė ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes: išlaidos už Projekto, sutarties parengimą nėra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme; atidalinti žemės sklypą nusprendė vieni ieškovai be jos pritarimo ir sutikimo; sutartis su UAB „Žemės aras“ pasirašyta iki ieškinio pateikimo ir ji pagal ją solidarių įsipareigojimų neturi; niekada nežadėjo ir nesutiko grąžinti ieškovams 600 Eur už Projekto parengimą; neprivalo atlyginti notarine tvarka tvirtintinos sutarties projekto parengimo išlaidų, nes dėl jų atsiradimo kalti patys ieškovai, pasirinkę teisminį ginčo sprendimo būdą, o ji buvo sutikusi sudaryti minėtą sutartį, jei tik ieškovai atsiims ieškinį ir nereikalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

30. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: <....> 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

32. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad, atsakovei bylos nagrinėjimo metu suderinus Projektą, ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovė kviečiama 2022 m. liepos 21 d. atvyks pas notarą sudaryti atidalijimo sutarties, dėl to jie pas notarą užsakė parengti sutarties projektą ir sumokėjo 71,42 Eur. Atsakovei ieškovų nurodytu laiku ir vėliau notaro pasiūlytu laiku neatvykus sudaryti sutarties ginčo sprendimas taikos sutartimi tapo negalimas (b. l. 95-118), o ieškovai beprasmiškai išleido minėtą sumą. Ieškovų užsakymu parengtas žemės sklypo Projektas buvo būtinas dėl abiejų šalių interesų, jų valdytos žemės sklypo dalys beveik tokio pačio dydžio, nebuvo galima rengti Projekto tik ieškovams priklausančio sklypo daliai, nes atidalijimas vyko iš vieno sklypo, todėl teismas pagrįstai nusprendė 600 Eur Projekto parengimo išlaidų padalinti lygiomis dalimis. Minėtos išlaidos šios bylos kontekste buvo būtinos, nes be Projekto, be notarine tvarka patvirtintos žemės sklypo atidalijimo sutarties ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išsprendimas negalimas. Išlaidos buvo realiai patirtos ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 83-84, CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

33. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 14 d. rašte ieškovai atsakovei nurodė, kad, jei ji 2022 m. liepos 21 d. atvyks pas notarą pasirašyti atidalijamų sklypų sutarties, jie apmokės patirtas išlaidas dėl notarinės sutarties nutraukimo (b. l. 95). Šio fakto apeliantė neginčija, tačiau nurodo, kad ji neatvyko pas notarą, nes ieškovai nesprendė ieškinio atsiėmimo ir atsisakymo nuo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas klausimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nurodytu laiku neatvykus sudaryti notariškai tvirtinamos žemės sklypo atidalijimo sutarties ieškovai ir negalėjo spręsti ieškinio atsiėmimo (atsisakymo) ir atsisakymo nuo reikalavimo priteisti patirtas išlaidas klausimų, kadangi ginčas būtų likęs iš esmės neišspręstas (minėtų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 82 punkto reikalavimai). Tačiau, jeigu ieškovė pas notarą nustatytu laiku būtų atvykusi ir sutartis būtų buvusi patvirtinta, ieškovai būtų padengę notariškai tvirtinamos sutarties išlaidas ir būtų gavę pagrindą svarstyti klausimą dėl bylos baigimo nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, dėl ko bent jau dalies su bylinėjimusi susijusių išlaidų būtų nepatirta.

34. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad teismas, priteisdamas iš jos 300 Eur už projekto parengimą, taikė solidariąją atsakomybę pagal sutartį, kurią sudarė ieškovai su Projekto rengėju, nors ji nebuvo tos sutarties šalis ir nepritarė išlaidoms, aiškiai stokoja pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas atsakovės atžvilgiu taikė ne solidarią atsakomybę pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Projekto rengimo sutartį (b. l. 82), nes pagal ją su projektuotoju atsiskaitė ieškovai (b. l. 83, 84). Teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 300 Eur Projekto rengimo išlaidų pagal dalinės atsakomybės principą ir proporcingai nuosavybės teise valdomai daliai bendrame turte, kuri yra beveik lygi, todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35. Kolegijos įsitikinimu, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovų reikalavimai priteisti jiems patirtas išlaidas nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, todėl turėjo būti palikti nenagrinėti ir kad priteisdamas pusę už Projekto parengimą ieškovo patirtų išlaidų teismas ieškinį tenkino nepilnai. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio teisinio pobūdžio, t. y. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kuris būtų apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio taisykles. Šio reikalavimo pagrįstumą lemia materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas. Tai reiškia, kad, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma dėl procesinio pobūdžio reikalavimo ir dėl jo pagrįstumo sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai ir pusės sumos (300 Eur) už Projekto perengimą išlaidų priteisimas nereiškia dalinio ieškinio patenkinimo ir nesudaro pagrindo taikyti 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės bei procesinės teisės normas, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.