- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2-49-356/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00225-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- M. N., R. M., J. K., R. K., A. K.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-49-356/2019 pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., J. K., M. N., R. K. ir A. K. dėl leidimo be atsakovų sutikimo suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypo atidalijimo, turtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovų R. M., J. K., M. N. patikslintą priešieškinį ieškovei N. G. ir atsakovams R. K. ir A. K. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. G. patikslintu ieškiniu (73-77 b.l., t. 1) prašė: leisti jai be atsakovų R. M., G. K., J. K., M. N. (bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių) sutikimo suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei patvirtinti, kad pagal ieškovės projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei N. G. 350/700 dalį žemės sklypo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą atidalijimo (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1-2000 sprendinių brėžinį) projektinis Nr. 133-1 (35361 m²), o atsakovams R. M., G. K., J. K., M. N. paliekant valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, projektinis Nr. 133-2 (35362 m²); priteisti iš atsakovų R. M., G. K., J. K., M. N. solidariai ieškovės N. G. turėtas išlaidas už: privažiavimo prie bendro žemės sklypo servitutui nustatyti dokumentų parengimą ir patvirtinimą – 240,00 EUR; viso žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą – 695,09 EUR; atidalijimo projekto parengimą – 688,00 EUR; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė N. G. atsiliepimu prašė atmesti patikslintą priešieškinį ir tenkinti jos patikslintą ieškinį. Nurodė procesiniuose dokumentuose ir paaiškino, kad ji, norėdama įgyvendinti teisę atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, užsakė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos ir jos Utenos skyriumi, AB „(duomenys neskelbtini)“, Utenos rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriumi. Atsakovams nesutikus, buvo padaryta išvada, kad pritariama projekto teikimui, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Dėl to, kad atsakovai nesutiko, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė yra tos nuomonės, kad atsakovai nesutinka be pakankamo pagrindo, nes ieškovė projektą parengė atsižvelgdama į atsakovų pageidavimus, pareikštus nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017, todėl ieškiniu prašo leisti jai be atsakovų sutikimo suderinti projektą bei patvirtinti, kad pagal ieškovės nurodytą projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas bei jai atidalyta dalis bendro žemės sklypo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą atidalijimo projektą. Jai tektų sklypo dalis, pažymėta Nr. 133-1 (35361 m²), o atsakovams – žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 133-2 (35362 m²). Tokia atidalijimo tvarka būtų racionaliausia bei tinkamiausia visoms bylos šalims. Ieškovei priklauso pusė viso žemės sklypo, ji pirmoji ėmėsi iniciatyvos dėl sklypo atidalijimo, organizavo kelio servituto, būtino visiems bendraturčiams privažiuoti iki žemės sklypo, nustatymo procedūras, dėl to turėjo išlaidų. Iki atsakovams siūlomos sklypo dalies numatytas tinkamas, ne per pelkę, privažiavimas, už servituto nustatymą atlyginimo iš atsakovų neprašo. Taigi ieškovė atsižvelgė į atsakovų 2017 metais nagrinėtoje civilinėje byloje išsakytus nesutikimo motyvus. Pasinaudodama giminaičio finansine parama, ieškovė ketina pirkti žemės sklypą iš gretimo žemės sklypo savininko D. V. Atidalytame žemės sklype ji statytų sodo namelį. Ieškovė yra tos nuomonės, kad visame žemės sklype yra ir pelkių, ir krūmų, todėl ir jai tektų, taigi atsakovams jos siūloma dalis, pagal naudmenų vertes, nėra mažiau vertinga. Tai matyti iš pačių atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų civilinėje byloje Nr.2-26-839/2017. Ji galėtų kompensuoti apie 480 EUR, t. y. tiek, kiek jos dalis, remiantis atsakovų pateiktais įrodymais, yra vertingesnė. Ieškovė nesutinka dėl mediacijos taikymo byloje, nesutinka su atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, nes jai siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra netaisyklingos konfigūracijos, t.y. „L“ raidės formos.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų: 240 EUR už privažiavimo prie bendro žemės sklypo servituto dokumentų parengimą ir patvirtinimą; 695,90 EUR už žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą; 688,00 EUR už atidalijimo projekto parengimą.
Atsiliepimas
Atsakovai R. M., J. K. ir M. N. atsiliepimuose nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė atmesti. Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį (89-92 b.l., t. 2), prašė nustatyti žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 7.0723 ha), tokią naudojimosi tvarką: ieškovei N. G. paskirti naudotis 35361 kv.m. ploto sklypu, pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės paruoštą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarką, kuriame šis sklypas pažymėtas simboliu 1/35361; atsakovams J. K., R. K., A. K., M. N., R. M. paskirti naudotis 35362 kv.m. ploto sklypu, pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės paruoštą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos planą, plane pažymėtu simboliu 2/35362; nustatyti, kad J. K., R. K., A. K., M. N., R. M. pateks į jiems priskirtą sklypą - 2/35362, pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės paruoštą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos planą, projektuojamu kieto grunto bendru keliu – įvažiavimu, tinkamu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, kuris prasideda nuo sklypo – 1/35361 ir kuris plane pažymėtas simboliu S3/638, kelio plotas 638 kv. m.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė procesiniuose dokumentuose ir paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, palaiko priešieškinį. Ieškovė neturi pirmumo teisės pasirinkti atidalijamo sklypo vietą ten, kur ji nori, nepaisant kitų bendraturčių interesų. Ieškovė savanaudiškus tikslus demonstruoja užsispyrusiai, sukelia papildomas teismines išlaidas atsakovams, kadangi jie turi įrodinėti jos norų neatitikimą realybei. Apie tai, kad atsakovai nesutinka su ieškovės pasiūlymu, ieškovei žinoma nuo 2017 metų, nes buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-26-839/2017. Kad atsakovai nepritaria ruošiamam projektui, ieškovė buvo informuota 2017-05-12 ir 2018-02-14 raštu. Ieškovė pastoviai demonstruoja savo nenorą geranoriškai tartis su atsakovais dėl tokio žemės sklypo atidalijimo projekto, kuris būtų priimtinas visoms šalims, todėl atsakovai yra tos nuomonės, kad atsakovė piktnaudžiauja Valstybės suteikta galimybe gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Nei pati, nei per savo atstovą advokatą su atsakovais nebendradarbiavo, siekdama surasti kompromisą žemės atidalijime. Ieškovė nuo 2010 m. pabaigos nusišalino nuo bendrų darbų vykdymo ir iki pat 2015 m. vasaros jokiose priemonėse, kad išspręsti sklypo bendrus reikalus nedalyvavo. Ieškovės pasiūlymas prieštarauja CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes siūlomas bendro sklypo padalijimas natūra yra susijęs su neproporcinga žala atsakovams paliekamo sklypo paskirčiai – atsakovai sutartinai nori naudoti sklypą pagal žemės naudmenų paskirtį, t.y. vaistažolių auginimui. Ieškovės pasirinktoje dalyje, pagal projektą sklype Nr.133-1, dominuoja žemės darbams dirbti tinkamos žemės naudmenos, kurios sudaro 2.7258 ha, ir kurios šiame sklype sudaro 1 ha didesnį plotą, nei sklype, pažymėtame Nr. 133-2, kur pievos sudaro tik 1.9406 ha, be to, sklype Nr. 133-1 taip pat 1 ha daugiau dominuoja nusausinta žemė, kuri sudaro 2.4605 ha, tuo tarpu atsakovams siūlomame sklype Nr. 133-2 nusausinta žemė tesudaro 1.4346 ha plotą, o didžiąja dalimi dominuoja krūmynai 0,4922 ha ( daugiau nei 77 proc. ) ir pelkės ( daugiau nei 63 proc. ) iš visų krūmynų ir pelkynų, esančių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovų nuomone, ieškovės pasiūlymas neatitinka teisingo ir tinkamiausio šalims padalijimo principo, o tuo pačiu sukelia neproporcingą žalą kito sklypo atžvilgiu, todėl atsakovams nepriimtina. Atsakovų pasiūlymas nustatyti bendru turtu naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės paruoštą žemės sklypo planą labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus: sklypui, pažymėtam simboliu 1/35361, tenka 2.3833 ha pievų, 0.8934 ha pelkių, sklypui, pažymėtam simboliu 2/35362, tenka 2,2464 ha pievų, 0,8574 ha – pelkių. Atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad visi bendraturčiai susiję giminystės ryšiais, neprieštarauja, kad ieškovei atitektų naudotis žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su D. V. priklausančiu žemės sklypu, kurį ieškovė, jos teigimu, ketina pirkti, nors jis yra netaisyklingos konfigūracijos. Taigi ieškovės nesutikimo motyvas dėl siūlomos naudotis žemės sklypo dalies netaisyklingos konfigūracijos nėra pagrįstas. Atsakovai sutinka atlyginti tik tas racionaliai patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos dėl bendros nuosavybės sklypo įteisinimo ir valdymo, o šalims tenkančios išlaidos turi būtų skaičiuojamos ne pagal bendraturčių skaičių, bet proporcingai valdomam žemės sklypo plotui. Prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai A. K. ir R. K. nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas.
Ieškovė nuosavybės teises į 35361/70723 dalį bendro 7.0723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas), įgijo 2003-08-13 Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovai R. M. ir J. K. nuosavybės teises, kiekvienas atitinkamai į 5961/70723 ir 5860/70723 dalis šio sklypo, įgijo 2004-03-25 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovas M. N. nuosavybės teises į 17681/70723 dalį šio žemės sklypo įgijo 2006-08-03 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovai A. K. ir R. K. nuosavybės teises, kiekvienas į 2930/70723 dalis žemės sklypo, įgijo 2018-10-01 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (62-68 b.l., t. 2).
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Ginčo žemės sklypas (62-68 b.l., t. 2) yra žemės ūkio paskirties, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šiaurės rytuose ribojasi su (duomenys neskelbtini), žemės sklypą sudaro: 0.0638 ha kelių (0,90 proc.), 4.6297 ha pievų (65,46 proc.), iš kurių nusausinta žemė – 3.8951 ha (84,13 proc.), 0.6280 ha želdinių/krūmų (8,88 proc.), 1.7508 ha pelkių (24,76 proc.), nėra pastatų, vaismedžių ar vaiskrūmių, šio žemės sklypo šalys nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, naudojimosi tvarkos bendru sutarimu nustatę nebuvo, ginčas yra kilęs tik tarp ieškovės, kuri nuosavybės teise valdo ½ dalį, ir atsakovų, kurie nuosavybės teise valdo likusią ½ dalį. Taigi šalys Ginčo žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnio 1 dalis, 4.74 straipsnis).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) Sprendinių brėžinį (toliau – Projektas) (56-57 b.l., t.1), dokumentas buvo patikrintas nustatyta tvarka ir 2018-01-09 surašytas (43-44 b.l., t.1) Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-)3-(8.30). Aktu nustatyta, kad be to, jog rengiant Projektą padaryta klaidų, tačiau ne esminių, Projektas nėra suderintas su Ginčo žemės sklypo bendraturčiais. Patikrinimo išvada: pritariama teikimui tvirtinti su pastaba: Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti bendrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimo pertvarkymas.
Atsakovams nesutikus su Projektu ir nedavus rašytine tvarka įformintų sutikimų, ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą leisti be atsakovų sutikimo suderinti parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei patvirtinti, kad pagal ieškovės Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, o taip pat jai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį pagal jos parengtą Projektą.
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė, nors jai jau nuo 2017 m. buvo žinomi atsakovų nesutikimo su jos siūlomu atidalijimo Projektu motyvai (33, 93 b.l., t.1), išliko kategoriška: nesutiko, kad byloje būtų taikoma mediacija, kad būtų tariamasi dėl abi šalis tenkinančio Projekto parengimo. Ieškovė, būdama įsitikinusi, kad tik ji turi pirmenybės teisę rinktis žemės sklypo dalies, kuri jai atitektų atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Ginčo žemės sklypo, buvimo vietą, nes jai priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, kad ji pirmiau už kitus bendraturčius ėmė rūpintis servituto nustatymu, žemės sklypo kadastrinių matavimų, atidalijimo klausimais, kad ji, o ne atsakovai parengė Projektą, atsisakė ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto, reikalavo tenkinti jos ieškinį.
R. P. duomenimis, ieškovei atitektų žemės sklypo dalis, atitinkanti jos nuosavybės teise valdomą idealiąją dalį, atsakovams liekanti dalis taip pat atitiktų jų nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje. Ginčo dėl žemės sklypo dalių tarp šalių nėra.
Kaip matyti iš atidalijimo iš Ginčo žemės sklypo Projekto, šiaurės vakarinėje sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovė, vyrauja pievos, o kitoje dalyje, kuri siūloma atsakovams, vyrauja ir itin nepalankiai išsidėstę pelkės plotai ir krūmais apaugusi žemė. Pagal ieškovės parengtą Projektą jai atitektų nuosavybės teise Ginčo žemės sklypo 35361 m² ploto dalis, kuri tiesiomis linijomis ribojasi: šiaurės vakarų pusėje ir pietvakarinėje pusėje su kaimyniniais žemės sklypais, šiaurės rytų pusėje su (duomenys neskelbtini), o pietryčių pusėje su atsakovams Projekte numatyta dalimi. Projekte pažymėtos indeksu 133-1 sklypo dalies, kuri atitektų ieškovei, konfigūracija yra taisyklingos formos, ją sudarytų: pievos – 2.7528 ha, kita žemė (pelkės) – 0.6474 ha, nusausinta žemė – 2.4605 ha, krūmai – 0.1359 ha, keliai – 0.0953 ha. Projekte pažymėtos indeksu 133-2 sklypo dalies, kuri atitektų atsakovams, konfigūracija yra beveik taisyklingos formos, o ją sudarytų: pievos – 1.9406 ha, kita žemė (pelkės) – 1.1034 ha, nusausinta žemė – 1.4346 ha, krūmai – 0.4922 ha. Jeigu būtų įmanoma Ginčo žemės sklypą atidalyti taip, kad į abi dalis patektų tokio pat naudingumo žemė, kiekvienoje jų būtų po: 2.3467 ha pievų, iš jų – po 1.9475 ha nusausintos žemės; 0.8754 ha pelkių; 0.3140 ha krūmų; 0.0476 ha kelių.
Taigi pagal ieškovės pasiūlymą atsakovams tektų daugiau nei ½ dalis pelkių ir krūmų užimto ploto, pievų ir nusausintos žemės – mažiau nei ½ dalis, o ieškovei tektų mažiau nei ½ dalis pelkių ir krūmų užimto ploto, pievų ir nusausintos žemės – daugiau nei ½ dalis. Atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, kad ieškovės siūloma jiems paskirti Ginčo žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį ir į tai, kad jie ketina žemės sklypą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį žemės ūkio veiklai, yra mažiau vertinga ją sudarančių naudmenų prasme. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad pagal naudmenų vidutinę rinkos vertę atsakovams jos siūloma žemės sklypo dalis nėra mažiau vertinga arba verčių skirtumas yra minimalus, ji sutiktų sumokėti 480 EUR. Atsakovai nesutiko gauti piniginę kompensaciją, nes jie, kaip minėta, žemę naudos žemės ūkio veiklai, todėl žemės sklypo naudmenų sudėtis jiems yra labai svarbi. Nors ieškovė teigė, kad atsakovų pateikti įrodymai – nebegaliojanti sutartis dėl vaistažolių supirkimo (163-164 b.l., t. 1; 120 b.l., c/b Nr.2-26-839/2017) neįrodo, kad atsakovai vaistažoles augins Ginčo žemės sklype, tačiau atsakovai, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, dar negali sudaryti sutarties dėl vaistažolių pardavimo, nes jų dar neaugina Ginčo žemės sklype. Kaip paaiškino atsakovas M. N., jis užsiima vaistažolių auginimu ir tai daro savo sklype, esančiame sodininkų bendrijoje.
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais ir jų pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytina, jog ieškovės pagal Projektą prašoma atidalyti Ginčo žemės sklypo dalis, nors atitinka jos valdomą bendro turto idealiąją dalį, tačiau pagal naudmenų sudėtį jai užtikrintų didesnę ekonominę naudą, racionalesnį bei patogesnį naudojimą.
Ieškovė nurodė, kad Projektą parengė atsižvelgusi į civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017 atsakovų išsakytus motyvus ir į tai, kad jie neprieštaravo gauti žemės sklypo dalį toje vietoje, tik pageidavo, kad būtų įrengtas privažiavimo kelias. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-26-839/2017 duomenų, atsakovai nuosekliai teigė, kad žemės sklypą naudotų žemės ūkio veiklai, kad dėl to nesutiktų gauti, tačiau sutiktų išmokėti ieškovei kompensaciją, jeigu jiems būtų atidalyta žemės sklypo dalis, kurią pageidavo gauti ieškovė, nes ta dalis ją sudarančių naudmenų prasme labiausiai tinka žemės ūkio veiklai.
Įstatymų nedraudžiamas ir mišrus atidalijimo būdas, todėl tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę (vertingesnę) daikto dalį. Nors ieškovė nurodė, kad sutiktų sumokėti 480 EUR dydžio kompensaciją, t. y. tiek, kiek pagal atsakovų civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017 pateiktus (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės atlikto vertės apskaičiavimo aktus (92-101 b.l., c/b Nr. 2-26-839/2017) vertingesnė jos prašoma atidalyti dalis, tačiau Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad piniginė kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonė apskaičiavo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Ieškovė rėmėsi ir tuo motyvu, kad Projekte per jos sklypo dalį numatytas kelio servitutas atsakovams patekti į jų žemės sklypo dalį, kaip jie to pageidavo, o ji sutinka, kad kelio servitutas būtų neatlygintinis, todėl prašė pripažinti, kad jos pasiūlymas atsakovams turi būti priimtinas. Pažymėtina, kad nesant galimybės atsakovams patekti į ieškovės jiems siūlomą sklypo dalį kitaip, kaip tik per jos sklypo dalį, nes toliau yra pelkė, kelio servituto nustatymas yra būtina sąlyga rengiant atidalijimo iš bendro žemės sklypo projektą, taigi padaryti išvadą, kad ieškovė atsakovams taip kompensuotų mažesnę sklypo dalies vertę, nėra pagrindo.
Nors nereikalaujama įrodyti atidalijimo motyvus, tačiau ieškovei nurodžius, kad ji įsigytų gretimai esantį D. V., jam raštu išreiškus sutikimą (141 b.l., c/b Nr.2-26-839/2017), priklausantį žemės sklypą ir statytų sodo namelį, atsakovai nurodė jiems abejones keliančias aplinkybes dėl to, kad ieškovė galimai ne pirktų, o parduotų, nes neturi lėšų. Ieškovė pripažino, kad ji pati neturi pakankamai lėšų, todėl naudotųsi giminaičių parama. Taigi ieškovė neketina žemės naudoti žemės ūkio veiklai.
Teismai, atidalydami kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, turi atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis sklypų paskirties. Kai yra atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, atsižvelgiama į tų bendraturčių, kurie faktiškai dirba žemę, interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą.
Kaip matyti iš Projekto ir atsakovų pateikto žemės sklypo plano, žemės sklypo dalyje, kurią ieškovė siūlo atidalyti atsakovams, yra ne tik kad didesnis pelkių ir krūmų užimtas plotas, tačiau jie yra išsidėstę taip, kad tik šiaurės vakarinėje dalyje yra tinkamas žemės ūkio veiklai plotas, kurio atsakovams pagal Projektą tektų labai maža dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas prieina prie išvados, kad bendraturčių ginčą sprendžiant remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, patenkinus ieškovės reikalavimus, būtų tenkinami iš esmės tik ieškovės interesai ir nukrypta nuo siekio užtikrinti visų Ginčo žemės sklypo savininkų interesų pusiausvyrą bei pritarta nepagrįstam ieškovės siekiui įgyti pranašumą prieš kitus žemės sklypo savininkus, nes nepagrįstai atsakovams, ketinantiems užsiimti žemės ūkio veikla, tektų mažiau šiai veiklai tinkančio Ginčo žemės sklypo ploto.
Nors Teismų praktikoje prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendro turto, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau, minėta, būtina įrodyti, kad siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių neįrodė.
Ieškinys dalyje dėl reikalavimų leisti ieškovei be atsakovų sutikimo suderinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei patvirtinti, kad pagal šį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal Projektą, atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų jos turėtas išlaidas už: privažiavimo prie bendro žemės sklypo servituto nustatymui reikalingų dokumentų parengimą ir patvirtinimą 240,00 EUR; viso žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą 695,09 EUR; atidalijimo projekto parengimą 688,00 EUR.
Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 688,00 EUR už atidalijimo projekto parengimą atmestinas, nes ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomo Ginčo žemės sklypo atmestas.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-22 sumokėjo 868,86 EUR (3 000 Lt) už Ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o 2016-02-01 sumokėjo 300 EUR už servituto nustatymo plano parengimą (13-17 b.l., c/b Nr. 2-26-839/2017). Ieškovė prašė dalį šių jos turėtų išlaidų priteisti solidariai iš visų atsakovų, atskaičius jai tenkančią dalį – 60 EUR ir 173,77 EUR.
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovai yra solidarieji jos skolininkai, todėl solidarioji atsakomybė atsakovų atžvilgiu netaikytina (CK 6.6 straipsnis).
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio l dalis). Nagrinėjamu atveju bendraturčių pareiga padengti išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.76 straipsnio nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Ieškovė nuosavybės teise valdo ½ dalį Ginčo žemės sklypo, taigi jos ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4/5 dalis turėtų išlaidų nepagrįstas. Atsakovai iš esmės neginčijo savo prievolės padengti atitinkamą dalį ieškovės turėtų išlaidų už kadastrinius matavimus ir už kelio servitutui nustatyti būtinų dokumentų parengimą, tačiau nurodė, kad kiekvienas atsakovas privalėtų išlaidas padengti proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Toks atsakovų motyvas sutikti su ieškiniu iš dalies yra pagrįstas jau minėtomis teisės normomis.
Ieškinio reikalavimas dėl ieškovės turėtų išlaidų kompensavimo tenkintinas iš dalies. Iš viso ieškovė sumokėjo 1 168,86 EUR (868,86 EUR + 300 EUR), ji nuosavybės teise valdo 35361/70723 dalį bendro 7.0723 ha žemės sklypo, atsakovė R. M. – 5961/70723, atsakovas J. K. – 5860/70723, atsakovas M. N. – 17681/70723, atsakovas A. K. – 2930/70723, atsakovas R. K. – 2930/70723.
Taigi ieškovei tenkanti proporcinga jos daliai bendrojoje nuosavybėje išlaidų suma yra 584,42 EUR (1/2 dalis). Atsakovei R. M. tenkanti dalis yra 98,52 EUR, atsakovui J. K. – 96,85 EUR, atsakovui M. N. – 292,22 EUR, atsakovui A. K. – 48,43 EUR, atsakovui R. K. – 48,42 EUR, tokio dydžio sumos iš atsakovų priteistinos ieškovei, ginant jos teises (CK 4.76 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai dėl išlaidų atlyginimo atmestini, nes nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles bei taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.
Vienas iš jų yra teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad visų Ginčo žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisė, kaip jau minėta, įgyta nepažeidžiant įstatyme nustatytų jos įgijimo būdų, taigi jie visi yra teisėti savininkai.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė ir neatskiriama dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos planą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
Atsakovai M. N., R. M. ir J. K. pateikė (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą pagal M. N., J. K., G. K. ir R. M. pasiūlymą (toliau – 2018-04-04 planas). Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (62-68 b.l., t. 2), 2018-04-04 planas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas, taigi atsakovų pateiktas (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtas planas (126-127, 181-182 b.l., t. 1) atitinka teisėtumo kriterijų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėtumo reikalavimas galėtų būti pažeistas ir tada, kai šalys nusistatytų tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeistų trečiųjų asmenų teises. Nenustatyta, kad šalys planuotų atlikti kokius nors pakeitimus, kurie paliestų ir besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus, todėl atsakovų prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka ir šiuo aspektu atitinka teisėtumo kriterijų, nes jokių trečiųjų asmenų teisių nepažeistų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jokia faktinė naudojimosi Ginčo žemės sklypu tvarka nusistovėjusi nebuvo. Ieškovės pagrindinis nesutikimo su priešieškiniu motyvas yra tas, kad pirmumas teikiamas atidalijimui iš bendro turto, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. Ieškovės nuomone, nustačius naudojimosi tvarką ir šalims ėmus naudotis nustatytomis žemės sklypo dalimis, tai turėtų esminę reikšmę ateityje atidalijant dalį iš bendro turto.
Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Taigi, jeigu prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti įstatymų reikalavimus), bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi naudojimosi bendru Ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymas negalėtų užkirsti kelio ateityje bendraturčiams atsidalyti savo dalį iš bendro turto.
Kitas kriterijus yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovams naudotis tektų realiosios dalys, atitinkančios turimas idealiąsias dalis bendrosios nuosavybės teisėje: ieškovei tektų 35361 m², o visiems atsakovams bendrai naudotis – likusi dalis – 35362 m² iš 70723 m² bendro žemės sklypo ploto.
Itin reikšmingi yra naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, socialinės taikos bei proporcingumo kriterijai. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį, racionalesnį, patogesnį daikto naudojimą. Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta ne tik į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Pagal atsakovų pateiktą 2018-04-04 planą (126-127, 181-182 b.l., t. 1) ieškovei, atsižvelgiant į jos pageidavimą, naudotis būtų paskirta Ginčo žemės sklypo dalimi, kuri šiaurės vakarų pusėje ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, nuosavybės teise valdomu D. V. Ieškovė, minėta, ketina su šiuo asmeniu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą. Atsakovų teigimu, jie atsižvelgė į ieškovės pageidavimą, nors jis ir nėra įrodytas.
Ieškovei naudotis tektų 0.0638 ha dalis, kurią užima projektuojamas kelias į Ginčo žemės sklypą, 2.3833 ha pievų, iš jų – 2.2368 ha nusausintos žemės, 0.1956 ha krūmų, 0.8934 ha pelkių. Atsakovams naudotis tektų: 2.2464 ha pievų, iš jų – 1.6583 ha nusausintos žemės, 0.4324 ha krūmų, 0.8574 pelkių. Pagal atsakovų pasiūlymą, nors jiems pievų, t.t. nusausintos žemės, tektų daugiau, negu pagal ieškovės Projektą, tačiau ieškovei siūloma naudotis dalis naudmenų sudėties prasme yra vertingesnė, nei tenkanti patiems atsakovams. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, t. y. skirtas naudoti žemės ūkio veiklai, žemės plotai, apaugę krūmais bei pelkės nepalankiai išsidėstę įvairiose vietose, ir tik ieškovei siūlomoje naudotis dalyje jų yra mažiau. Taigi ta prasme atsakovams tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, tačiau jie dėl to neprieštarauja.
Nors atsakovų siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra, kaip ieškovė teigė, jai nepriimtinos „L“ raidės formos, tačiau ji pati nepasiūlė jokio kito varianto, kaip būtų galima nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką taip, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams tektų idealiąsias nuosavybės dalis atitinkančios sklypo dalys, tokio pat vertingumo naudmenų sudėties prasme bei garantuojant tokį pat priėjimą prie ežero, o abiejų sklypo dalių konfigūracija išliktų taisyklingų formų. Ieškovė nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ji ketina įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą, kuris yra netaisyklingos konfigūracijos. Ieškovė nenurodė jokių motyvų, kaip konkrečiai sklypo dalies netaisyklinga konfigūracija jai kliudytų naudotis žemės sklypo dalimi ar užkirstų kelią įgyvendinti jos tikslą – įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą ir statyti sodo pastatą. Taigi ieškovės nurodytas nesutikimo su atsakovų siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka motyvas dėl jai nepriimtinos žemės sklypo dalies konfigūracijos laikytinas deklaratyviu.
Per ieškovei siūlomą naudotis žemės sklypo dalį eitų lauko keliukas, leidžiantis patekti į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį. Šalys neginčijo, kad tai yra vienintelė Ginčo žemės sklypo vieta (2018-04-04 plane pažymėta simboliu S3/638), per kurią galima patekti į atsakovams skiriamą naudotis sklypo dalį, nes toliau prasideda pelkė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovų 2018-04-04 plane siūloma naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionali ir optimali, atsakovai atsižvelgė į ieškovės pageidavimą naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su D. V. žemės sklypu, daro išvadą, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi Ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtą planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis).
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98, 99 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2018-01-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 2018-12-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas terminas tomis pačiomis sąlygomis, minėtos institucijos 2019-02-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą civilinėje byloje išlaidos yra 685,77 EUR. Šios išlaidos susidarė bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju išlaidų turėjo ir valstybė. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Ieškinio reikalavimai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu ir 7 dalimi, privalėjo būti apmokėti 150 EUR (neturtinio pobūdžio reikalavimai) ir 37 EUR (turtinio pobūdžio reikalavimas) žyminiu mokesčiu.
Ieškovė buvo pareiškusi 3 ieškinio reikalavimus, o atsakovai – 1 priešieškinio reikalavimą, todėl 685,77 EUR išlaidų suma dalintina į 4 lygias dalis, t. y. po 171,44 EUR. Iš dalies – 36 proc. buvo patenkintas tik turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas ir patenkintas priešieškinio reikalavimas, todėl yra pagrindas valstybei priteisti 61,72 EUR, t. y. iš atsakovų R. M., J. K. ir M. N. po 15,43 EUR išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą ir po 3,33 EUR žyminio mokesčio, o iš atsakovų A. K. bei R. K., G. K. teisių ir pareigų perėmėjų, po 7,72 EUR išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą ir po 1,67 EUR žyminio mokesčio.
Atsakovai (mokėtojas M. N., sumokėta 41 EUR 2015-05-14 (priešieškinį atsisakius priimti, priimta nutartis žyminį mokestį grąžinti, tačiau pateikus priešieškinį pakartotinai ir jį priėmus, užskaitytas nagrinėjamoje byloje), ir 41 EUR sumokėta 2018-05-25) priešieškinį apmokėjo 82 EUR dydžio žyminiu mokesčiu (permoka – 7 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Priešieškinis, kuris buvo pareikštas ieškovei ir atsakovams A. K. bei R. K., tenkinamas, todėl atsakovams priešieškiniu reikalaujant šias išlaidas priteisti tik iš ieškovės, priteistina kiekvienam priešieškinį pareiškusiam atsakovui iš ieškovės po 8,33 EUR (75 EUR : 3 = 25 EUR; 25 EUR : 3 = 8,33 EUR).
Be to, atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas J. K. (duomenys neskelbtini) tyrinėjimo įmonei už žemės sklypo vertės nustatymą ir žemės sklypo schemos parengimą iš viso sumokėjo 230 EUR (179 b.l., t.1). Šie rašytiniai įrodymai buvo teikiami civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017, tačiau civilinė byla buvo palikta nenagrinėta, dėl šių išlaidų priteisimo nuspręsta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje šiais įrodymais rėmėsi ieškovė, įrodinėjo, kad atsakovams siūlomo atidalyti žemės sklypo dalies vertė nėra mažesnė, kad atsakovai sutiko gauti žemės sklypo dalį toje vietoje, kur ji pagal Projektą siūlo. Ieškinys dalyje dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų buvo atmestas. Atsakovai reiškė reikalavimą, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų padengtos. Išlaidos, atsakovų turėtos dėl minėtų dokumentų parengimo, laikytinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios priteistinos iš ieškovės CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu atsakovams: R. M., J. K. ir M. N., kiekvienam po 57,50 EUR, atsakovams A. K. bei R. K., G. K. teisių ir pareigų perėmėjams, kiekvienam po 28,75 EUR.
Byloje susidarė 62,56 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos dalintinos į 4 lygias dalis, t. y. po 15,64 EUR. Ieškovė, minėta, nuo tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista. Iš atsakovų valstybei yra pagrindas priteisti 5,63 EUR (36 proc.) šių išlaidų padengimui. Kaip nurodyta, atsakovai sumokėjo 7 EUR daugiau žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas užskaityti (įmokų kodai sutampa), kad šios išlaidos atsakovų yra padengtos. Likusia permokėto žyminio mokesčio dalimi – 1,37 EUR yra pagrindas sumažinti atsakovų valstybei mokamo žyminio mokesčio dalį iki 2,99 EUR (3,33 EUR - 0,34 EUR) ir iki 1,50 EUR (1,67 EUR - 0,17 EUR). Žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokėjimo kodai nesutampa. Minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl likusi žyminio mokesčio dalis iš atsakovų valstybei nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų: R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 98,52 EUR išlaidoms padengti; J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 96,85 EUR išlaidoms padengti; M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 292,22 EUR išlaidoms padengti; A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 48,43 EUR išlaidoms padengti; R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,42 EUR išlaidoms padengti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nustatyti žemės ūkio paskirties 7.0723 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtą Žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą pagal M. N., J. K., G. K. ir R. M. pasiūlymą (M 1:2000) ir:
· ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis 35361 m² ploto sklypu, pažymėtu simboliu 1/35361;
· atsakovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis 35362 m² ploto sklypu, pažymėtu simboliu 2/35362;
· nustatyti, kad R. M., J. K., M. N., A. K. ir R. K. į jiems tenkančią žemės sklypo 35362 m² ploto dalį, pažymėtą simboliu 2/35362, pateks projektuojamu kieto grunto bendru keliu – įvažiavimu, tinkamu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, kuris prasideda nuo sklypo – 1/35361 ir kuris plane pažymėtas simboliu S3/638, kelio plotas – 638 m².
Priteisti valstybei iš atsakovų: R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,43 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą; J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,43 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą; M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,43 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą; A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 7,72 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą; R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,72 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.
Priteisti iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams: R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,33 EUR žyminio mokesčio ir 57,50 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų; J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,33 EUR žyminio mokesčio ir 57,50 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų; M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,33 EUR žyminio mokesčio ir 57,50 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų; A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 28,75 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28,75 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.