Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams M. N. ir D. N., atsakovei N. G., jos atstovui advokatui A. M. (prisijungę nuotoliniu būdu),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-914-839/2022 pagal ieškovų M. N. ir D. N. ieškinį atsakovei N. G. dėl žemės sklypo atidalijimo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,0723 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso 35362/70723 dalys, o atsakovei 35361/70723 dalys žemės sklypo (4, 5 b.l.).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovai pateikė 2021 m. UAB „Žemės aras“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) (7-21 b.l.), dokumentas buvo suderintas ir patikrintas nustatyta tvarka (15, 16 b.l.). Patikrinimo akte nurodyta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (16 b.l.).

Iš Projekto rengėjų 2021-03-04 prašymo bei 2021-11-08 ieškovų pranešimo siųstų atsakovei (20-22 b.l.) matyti, kad atsakovei buvo pateikti projekto sprendiniai, prašoma Projekto suderinimo, tačiau atsakovė jokių objektyviai pagrįstų priežasčių ir argumentų dėl ko ji parengto Projekto nederina ar turi jam pastabų nenurodė. Sutiktina, kad esant tokioms aplinkybėms ieškovams neliko kito būdo, o tik teismine tvarka suderinti ir atsidalinti žemės sklypą.

Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė suderino projektą, sutiko su parengtu jai atitenkančios sklypo dalies žemės sklypo planu (109 b.l.). 2022-05-27 Projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo įsakymu ir 2022-06-17 priimtas šios skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (111-116 b.l.).

Pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 82 p. projektai arba žemės sklypų perdalijimo planai įgyvendinami, kai žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka:

82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui;

82.2. teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.

Taigi, būtent šalių sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartis yra atidalijimo projekto įgyvendinimas. Tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje suderino Projektą dar neleidžia konstatuoti žemės sklypo atidalijimo, nes taip buvo patenkintas tik vienas ieškovų reikalavimas, t. y. leisti suderinti Projektą be atsakovės sutikimo, tačiau kitas ieškinio reikalavimas - atsidalinti sklypą pagal pateiktą Projektą nebuvo išspręstas iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Taigi, susidariusioje situacijoje, ieškovai vis tiek negali kitaip įgyventi savo teisės atidalinti bendrą nuosavybę kaip tik teismine tvarka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė neatvyko jai patogiu laiku pasirašyti parengtos, susipažinimui jai išsiųstos notarinės sutarties (97, 98 b.l.). Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negali pasirašyti Projekto įgyvendinimo sutarties. Motyvai, kad ji neturi lėšų apmokėti Projekto rengimo išlaidų, teismo nuomone, negali būti vertinami kaip pagrįsta priežastis neužbaigti Projekto įgyvendinimo. Juolab, jog atsakovės elgesys ir veiksmai šiuo atžvilgiu nėra pakankamai nuoseklūs. Projekto rengėjų 2021-03-04 prašyme bei 2021-11-08 ieškovų pranešime išsiųstuose atsakovei (20-22 b.l.) nebuvo reikalaujama sumokėti Projekto rengimo išlaidas. Ieškovų išlaidų atlyginimo reikalavimas buvo nurodytas tik tuo atveju, jeigu ginčą teks spręsti teismine tvarka. Nors atsakovė teigia neturinti lėšų prisidėti prie Projekto rengimo išlaidų apmokėjimo, tačiau tuo pačiu ji savo elgesiu sudaro sąlygas dar padidėti ieškovų išlaidoms dėl sklypo atidalinimo, kai jie prisiima sau notaro paslaugų apmokėjimo išlaidas sau, o atsakovė be aiškių priežasčių neatvyksta pasirašyti notarinės sutarties, nors teigia, kad su Projektu sutinka. Taigi papildomų ieškovų patirtų išlaidų atsiradimą iš esmės lemia pačios atsakovės veiksmai (neveikimas).

Ginčo dėl parengto Projekto tarp šalių iš esmės nėra. Projektas iš esmės parengtas pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, išlaikant tas pačias patekimo į sklypus sąlygas, ribas ir plotus, nustatytus įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 26 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-49-356/2019, todėl konstatuotina, kad Projektas atitinka bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Duomenų, kurie leistų manyti priešingai, nėra pateikta.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl žemės sklypo atidalinimo pagal pateiktą Projektą tenkintinas.

Ieškovai prašo taip pat atlyginti išlaidas, kurios patirtos sprendžiant žemės sklypo atsidalinimo klausimą. Teismo vertinimu, ieškinys iš esmės tenkinamas visa apimtimi, nes pagrindinis ieškinio reikalavimas yra dėl žemės sklypo atidalinimo, o patirtos išlaidos yra išvestinis prašymas, kuris laikytinas kaip prašymu atlyginti kitas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

Remiantis nurodytais motyvais paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98, 99 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai).

Už pareikštą ieškinį ieškovai sumokėjo 118 EUR žyminį mokestį (23, 33 b.l.), taip pat ieškovų pateiktais duomenimis patirta 2,64 EUR išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie šalių turimą žemės sklypą (4, 5, 66 b. l.), todėl ieškinį tenkinus šios išlaidos ieškovų naudai priteistinos iš atsakovės.

Teismo vertinimu, atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu suderinant Projektą pagrįstai leido ieškovams tikėtis, jog ji pasirašys ir notariškai parengtą sklypo atidalijimo sutartį, nes tai yra teisės aktų nustatytas privalomas Projekto įgyvendinimas ir užbaigimas. Nenustačius objektyviai pagrįstų priežasčių, dėl kurių atsakovė nepasirašė ieškovų pas notarę užsakytos ir notarės parengtos sutarties dėl sklypo atidalijimo, ieškovų notarei sumokėtos išlaidos už notaro paslaugas neteko prasmės. Taigi, ieškovai dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) nepagrįstai patyrė 71,42 EUR išlaidas už notaro paslaugas (117, 118 b.l.), todėl ieškinį tenkinant šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Pateiktais duomenimis už Projekto parengimą buvo apmokėta 600 EUR (23, 82, 83, 84, 128 b.l.) kadangi parengtas Projektas buvo būtinas tiek dėl ieškovų, tiek dėl atsakovės interesų, nes jų valdytos žemės sklypo dalys beveik tokio pačio dydžio, todėl šias išlaidas tikslinga dalinti lygiomis dalimis ieškovams ir atsakovei, t. y. po 300 EUR.

Ieškovai prašo priteisti 17,51 EUR pašto išlaidų, tačiau byloje pateiktų mokėjimo dokumentų duomenimis pagrindžiama tik 13,31 EUR išlaidų suma už pašto siuntų siuntimą (22, 33, 96 b.l.), todėl nesant iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateiktų didesnes realias išlaidas patvirtinančių dokumentų, iš atsakovės priteistina 13,31 EUR ieškovų pašto išlaidų.

Taigi, iš atsakovės priteistina 505,37 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pateiktais mokėjimo dokumentų duomenimis nurodytus mokėjimus faktiškai atliko ieškovas M. N., todėl būtent jo naudai priteistinos nurodytos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-18 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-532-2835 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (40, 41 b.l.), todėl ieškinį tenkinus valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 7,0723 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. UAB „Žemės aras“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą 2022-05-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 41FPĮ-4-(14.41.124 E.), ieškovams M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 133-2 (35362 kv. m), o atsakovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 133-1 (35361 kv. m).

Priteisti iš atsakovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 505,37 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.