Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro R. Ivanausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

- 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. gegužės 31 d. veika), ir jam skirta 30 parų arešto bausmė;

- 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. liepos 15 d. veika), ir jam skirta 30 parų arešto bausmė;.

- 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. liepos 31 d. veika), ir jam skirta 30 parų arešto bausmė;

- 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. rugpjūčio 1 d. veika), ir jam skirta 30 parų arešto bausmė;

- 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. rugpjūčio 3 d. veika), ir jam skirta 30 parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. skirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. S. skirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Tenkinti civilinių ieškovų UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Rimi Lietuva“ civiliniai ieškiniai ir iš A. S. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 158,85 Eur, 235,80 Eur, 208,75 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 239,70 Eur, 425,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

- A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 45 paras arešto;

- A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 45 paras arešto;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis šias bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę;

- vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu šią bausmę pakeisti į 90 dienų laisvės atėmimo; šią bausmę pakeisti į atitikmenį - 3 mėnesius laisvės atėmimo;

- A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;

6.5. Prokuroras skunde teigia nesutinkantis ir su bausmių dydžiais, paskirtais už padarytus baudžiamuosius nusižengimus (2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. liepos 15 d. įvykiai). BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas dalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu vidurkiu. Teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę (teistumas neišnykęs), baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą ir paskyrė pernelyg švelnią bausmę - 30 parų arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu būdu asmuo sulaukė švelnesnės bausmės rūšies ir dydžių, o tai reiškia, kad pirmiau minėta ir BK bendrosios dalies nuostatose išdėstyta bausmės paskirtis nebus įgyvendinta ir bausmės tikslai nebus pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. S. veikas kaip pavienes nusikalstamas veikas, ir už jų padarymą skirdamas nuteistajam bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo

9. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytu baudžiamuosius nusižengimus pripažinti viena tęstine veika ir A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Remdamasis skunde pateikiama teismų praktika, prokuroras teigia, kad nuteistasis įvykdė vagystes, susijusias su tuo pačiu dalyku, t. y. alkoholiniai gėrimai, tarp vagysčių itin trumpas laiko tarpas, dviem atvejais turtas pagrobtas iš tos pačios parduotuvės; nuteistasis nedirba, todėl vagystės yra jo ir pragyvenimo šaltinis, jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jam nuolat buvo reikalingos lėšos, jo atžvilgiu buvo pradėta ir šiuo metu yra atliekama ikiteisminių tyrimų. Teismas formaliai pasirėmė nuteistojo parodymais, kad jis neturėjo bendro sumanymo vykdyti vagystes, jog tuo metu vartojo narkotines medžiagas, jog prekės jam buvo reikalingos parduoti jas ir įsigyti narkotines medžiagas. Prokuroro nuomone, nuteistojo parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, priklausomybė narkotikams yra susijusi su nuolatiniu poreikiu vartoti narkotines medžiagas ir daryti vis naujas nusikalstamas veikas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 išaiškino, kad BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos turinys aiškinamas gana plačiai. Šis aiškinimas kiek keitėsi, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios bylos specifikos, teisinio reguliavimo bei pačios teismų praktikos dinamikos. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tokiais atvejais tęstinės nusikalstamos veikos negali paneigti vien tik tai, kad padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022).

12. Kadangi tęstinė nusikalstama veika gali būti panaši į nusikalstamų veikų daugetą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi tęstinei, kaip ir paprastai pavienei, veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą, apibendrintai galima teigti, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

13. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek nemažas laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

14. Atsakydama į prokuroro skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nuteistojo trijų veikų kvalifikavimas kaip baudžiamųjų nusižengimų, o ne vienos tęstinės nusikalstamos veikos, yra palankesnis nuteistajam ir gali būti keičiamas tik esant patikimų įrodymų, patikimai patvirtinančių vieningą nuteistojo sumanymą padaryti vieną tęstinį nusikaltimą. Iškilus bet kokiai abejonei, kurios negalima pašalinti, ji turi būti aiškinama nuteistojo naudai.

15. Teisėjų kolegija, saistoma prokuroro apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasi in dubio pro reo principu, negali daryti vienareikšmės išvados, kad prokuroro prašomas laikyti viena tęstine veikas nuteistasis padarė vedinas bendros tyčios, sumanymo padaryti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

16. Iš nuteistojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis nusikalstamų veikų darymo metu vartojo narkotikus, iš parduotuvių vogdavo tam, kad pardavęs vogtus daiktus, galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Nuteistasis nurodė, kad vagysčių tikslas – gauti pinigų narkotikams, jų gaudavo, suvartodavo ir toliau ieškodavo iš kur galėtų kažką pavogti. Pavogtus alkoholinius gėrimus už pusę kainos parduodavo Kalvarijų turguje. Tiesiog vaikščiodavo, žiūrėdavo, o pamatęs, kad apsauginis yra išėjęs, greitai užeidavo į parduotuvę ir imdavo kas brangiau, kiek telpa į maišą. Aplinkybę, kodėl vogdavo iš „IKI“ parduotuvių, nuteistasis paaiškino tuo, kad tiesiog tuo metu nebūdavo apsauginio. Gautus pinigus išleisdavo maždaug per dvi dienas. Nebūdavo taip, kad planuodavo kitą dieną vogti, tiesiog eidavo, žiūrėdavo ir nuspręsdavo. Eidavo vogti, kai reikėdavo narkotikų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytų nusikalstamų veikų laikas atitinka šiuos nuteistojo paaiškinimus. O aplinkybė, jog nuteistasis 2 kartus vogė iš tos pačios parduotuvės yra paaiškintina tuo, jog nuteistasis galimai žinojo, jog šios parduotuvės apsaugos darbuotojas ne visą laiką stebi prekybos salę. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose matoma, kad nuteistajam pasišalinus iš parduotuvės, į ją sugrįžta apsaugos darbuotoja.

18. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, jog iš esmės A. S. apsisprendimą pagrobti alkoholį iš parduotuvės sąlygojo dvi aplinkybės, t. y. priklausomybė narkotinėms medžiagoms ir apsaugos darbuotojo nebuvimas parduotuvėje. Galima sutikti, kad bendras nuteistojo suvokimas, jog pragyvenimui ir narkotinių medžiagų vartojimui jis lėšų įgyja darydamas vagystes iš parduotuvių ir taip toliau ketina elgtis, yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis apie jo padarytų veiksmų intensyvumą, priešingų teisei veiksmų kiekį. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (t. 2, b. l. 31-41) ir Administracinių nusižengimų registro (t. 2, b. l. 19-30) išrašų matyti, kad nuteistasis nuolatos vogdavo iš parduotuvių, dažniausiai alkoholinius gėrimus. Vis dėl to, šios aplinkybės nepaneigia išvados, jog tyčia padaryti aptariamas nusikalstamas veikas nuteistajam susiformuodavo tik tada, kai jam reikėdavo lėšų narkotinėms medžiagoms ir tik esant palankioms aplinkybėms atlikti vagystes. Nuteistasis teisme parodė, kad narkotines medžiagas vartoja 17 metų, turi stiprią priklausomybę, todėl nepaneigtina prielaida, jog jaučiant abstinencijos požymius, nuteistojo vienintelis tikslas būdavo kuo greičiau gauti narkotinių medžiagų, kurį įgyvendinęs nuteistasis apie naujas nusikalstamas veikas negalvodavo, jų neplanuodavo. Aplinkybė, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis pavogtas prekes slėpė po drabužiais, o maišo, į kurį galėtų susidėti alkoholinius gėrimus, su savimi neturėjo, patvirtina, kad ne visais atvejais nuteistasis vagystėms ruošėsi, o pasinaudodavo susiklosčiusia palankia situacija. Negalima daryti ir kategoriškos išvados, kad nuteistasis sąmoningai kiekvieną kartą vogė alkoholinius gėrimus, kurių vertė neviršija 500 Eur, taip siekdamas išvengti atsakomybės už sunkesnę nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 1 dalis, 190 straipsnio 1 dalis). Pats nuteistasis teisme paaiškino, kad alkoholinius gėrimus realizuodavo labai greitai, yra sunku pavogti alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė viršytų 500 Eur, nes alkoholiniai gėrimai netilptų į maišą. Tokius jo paaiškinimus patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad iš esmės nuteistasis alkoholinių gėrimų paimdavo tiek, kiek telpa į jo atsineštą maišą.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. atliktas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip tris pavienius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

20. Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat nesutinka su nuteistajam už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus (2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. liepos 15 d. veikos) paskirtomis bausmėmis. Prokuroro teigimu, teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę (teistumas neišnykęs), baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą ir paskyrė pernelyg švelnią bausmę - 30 parų arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu būdu asmuo sulaukė švelnesnės bausmės, o tai reiškia, kad bausmės paskirtis nebus įgyvendinta ir bausmės tikslai nebus pasiekti.

21. Teisėjų kolegija su prokuroro argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

22. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė penkis tyčinius baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, nuteistasis yra 32 metų amžiaus, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nevedęs, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas parinko pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

24. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi matematinis arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis yra 27,5 paros. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam paskyrė 30 parų arešto bausmes, kurios net ir atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra didesnės nei šios bausmės vidurkis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir A. S. paskyrė teisingą bausmę, kurią laikyti pernelyg švelnia ir ją griežtinti, nėra teisinio pagrindo.

25. Prokuroras nesutikimą su nuteistajam paskirtomis bausmėmis už 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytas veikas reiškia kitu pagrindu – netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už visas 5 veikas nuteistajam buvo paskirtos vienodos bausmės – 30 parų areštas. Teisėjų kolegija daro analogišką išvadą ir dėl už 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytas veikas nuteistajam paskirtų bausmių tų pačių motyvų nekartodama. Tokia išvada nuteistojo teisinės padėties nepablogina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.