Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15108-2025 G. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad ji 2025 m. lapkričio 11 d. 10.46 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje, gatvėje ir keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, – rikiuodamasi iš antros eismo juostos į pirmą, nedavė kelio gretima pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, sudarė kliūtį pastarojo automobilio judėjimui, dėl to pirma eismo juosta važiavęs automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį. Tokiais veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET) 9, 104 punktų reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. apskundė teismui.

2. Skundžiama 2026 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15108-2025. Pripažino G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Dėl G. B. padaryto nusižengimo kvalifikavimo

11. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

12. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus (jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms).

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius ir pagrįstus motyvus, kodėl G. B. 2025 m. lapkričio 11 d. atlikti neteisėti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

15. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esančiame vaizdo įraše nuo 06:22 min. yra objektyviai užfiksuota, kaip G. B., vairuodama automobilį ir rikiuodamasi iš antros eismo juostos į pirmą, priverčia šalia važiavusio tarnybinio policijos automobilio vairuotoją stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (iš dalies užvažiuoti ant šaligatvio), taip sukeldama pavojingą situaciją kelyje, nes jei pareigūnas, vairavęs tarnybinį automobilį, nebūtų greitai sureagavęs, būtų įvykęs eismo įvykis. Apeliantės kartojamas argumentas, kad policijos tarnybinis automobilis galėjo būti patekęs į vadinamąją „akląją zoną“, nepaneigia jos pareigos prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir kad nebus sudaryta kliūtis kitoms transporto priemonėms. Vien tik žvilgtelėjimas į galinio ar šoninius vaizdo veidrodėlius savaime nėra pakankamas, jeigu objektyviai egzistuoja galimybė, kad gretima eismo juosta važiuoja kita transporto priemonė. Vairuotojui tenka pareiga imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pavojaus kitiems eismo dalyviams, o transporto priemonės nepastebėjimas dėl riboto matomumo negali būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe. Apeliantė, prieš atlikdama persirikiavimo manevrą, turėjo imtis papildomų priemonių įsitikinti, kad gretima eismo juosta yra laisva ir jos atliekamas manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

16. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia tik reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, kai toks pažeidimas nesukelia pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės padaryto KET pažeidimo esmė buvo ne vien reikalavimo duoti kelią nevykdymas persirikiuojant, bet ir realaus pavojaus eismo saugumui sukėlimas. Dėl jos atlikto nesaugaus persirikiavimo kitos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, imtis neatidėliotinų veiksmų eismo įvykiui išvengti. Tokiu būdu kelyje buvo sudaryta pavojinga situacija, kuri peržengia paprasto reikalavimo duoti kelią nevykdymo ribas. Argumentai, kad apeliantė nusižengimą padarė ne tyčia, taip pat nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jos veiksmus ar netaikyti atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla ne tik už tyčinius, bet ir už neatsargius veiksmus, jeigu dėl jų yra sukeliama pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams. Teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad minėtoje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti tiesioginę ar netiesioginę tyčią kaip būtiną administracinio nusižengimo sudėties požymį (kaip, pavyzdžiui, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto chuliganiško vairavimo atveju), todėl aplinkybė, kad apeliantė nesiekė sukelti pavojingos situacijos ir neketino pažeisti KET reikalavimų, savaime nepaneigia jos veiksmų pavojingumo ir nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

17. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su aptartais pirmosios instancijos teismo motyvais. Šioje byloje administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį G. B. kilo atlikus vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų – jai padarius pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju ne jos kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) atliekant jai inkriminuotus neteisėtus veiksmus, yra esminis kriterijus, skiriantis ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, o būtent tai, ar G. B. padaryti KET pažeidimai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kadangi nėra abejonės, kad nagrinėjamu atveju 2025 m. lapkričio 11 d. jos veiksmai sukėlė tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinė atsakomybė jai kyla būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018).

18. Apygardos teismas nenustatė ir apeliaciniame skunde akcentuojamo apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės formos prieštaringumo, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai akcentavo, jog šiuo atveju G. B. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nulemia ne jos kaltės forma, o tai, kad ji ne tik nevykdė reikalavimo duoti kelią persirikiuodama iš vienos juostos į kitą, bet ir savo veiksmais privertė kitos transporto priemonės vairuotoją keisti judėjimo kryptį ir greitį sukeldama realų pavojų eismo saugumui. Tuo tarpu G. B. kaltės formą, jos turinį, apylinkės teismas tinkamai analizavo tiek, kiek tai buvo aktualu sprendžiant jos padaryto nusižengimo kvalifikavimo klausimą (plačiau tai buvo aptarta šio procesinio sprendimo 16 punkte) ir individualizuodamas jai paskirtas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, pagrįstai nurodydamas, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ji padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, jos veiksmai, nors ir sukėlę pavojingą situaciją, nepasižymėjo tokiu pavojingumo laipsniu, koks būtų būdingas tyčiniam KET pažeidimui, demonstruojant akivaizdų įstatymų negerbimą ar sąmoningai ignoruojant kitų eismo dalyvių saugumą, jais nebuvo padaryta reali žala kitų asmenų sveikatai ar turtui.

19. Apeliantės argumentai, kad jos padarytą administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai buvo labai supykę ir dėl to nebuvo objektyvūs, yra deklaratyvūs, kadangi vien pareigūno balso pakėlimas emocingiau bendraujant su apeliante po jos padaryto šiurkštaus ir pavojų sukėlusio KET pažeidimo tokios aplinkybės savaime negali pagrįsti, o kitų kokius nors pareigūnų padarytus procesinius pažeidimus patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta. Akivaizdu, jog tokia apeliantės nuomonė iš esmės yra susijusi ne su objektyviais pareigūnų padarytais procesiniais pažeidimais, o su G. B. netenkinančio sprendimo priėmimu patraukiant ją administracinėn atsakomybėn.

Dėl G. B. administracinės atsakomybės individualizavimo

20. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas G. B. apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės iš esmės yra siejamas vien tik su jos padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikavimu iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį (už šio nusižengimo padarymą ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatytas ne privalomas, o tik fakultatyvinis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas), nėra tiesiogiai prašoma taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsisakius perkvalifikuoti jos veiksmus. Kaip jau aptarta, šioje byloje nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti G. B. atliktų neteisėtų veiksmų. Vis dėlto, kadangi apeliantė, prašydama neskirti jai administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), papildomai nurodo ir tai, kad gyvena kaime, yra garbaus amžiaus, jai dažnai tenka vykti į Klaipėdos gydymo įstaigas, vežioti du anūkus, o susisiekimas su Klaipėda visuomeniniu transportu yra apsunkintas, apygardos teismas pasisako ir jos administracinės atsakomybės individualizavimo klausimu.

21. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024).

23. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

24. Apygardos teismo vertinimu G. B. apskritai neskyrus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 mėnesiui), nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Vien tai, kad teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų iki galo neatitinkantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą apygardos teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo G. B. dar kartą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

25. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

26. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu G. B. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustačiusi jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, motyvuotai įvertinusi G. B. paaiškinimus Institucijai, paskyrė jai minimalią 170 Eur dydžio baudą ir ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl G. B. paskirtos baudos.

27. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Institucijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu G. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo G. B. visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, kadangi buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Teismas įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina vykimui pas gydytojus bei vežti anūkus į treniruotes, nėra išimtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo visai netaikyti privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ji turėjo įvertinti galimas teisines pasekmes dėl pažeidimo padarymo. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad G. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui, todėl yra pagrindas taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus – 1 mėnesiui.

28. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad G. B. jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka buvo bausta tik du kartus už nešiurkščius KET pažeidimus, 2025 m. lapkričio 11 d. nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apylinkės teismas, nustatęs, kad pažeidimo padarymo metu G. B. buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta G. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 1 mėnesio.

29. Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu G. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus šios poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apeliantės nurodomi argumentai apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą tenkinant jos ir jos šeimos narių poreikius, kurie buvo nurodyti šio procesinio sprendimo 18 punkte, apylinkės teismo buvo įvertinti ir iš dalies nulėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą paskyrus jai net tris kartus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei minimalų numatytą ANK 420 straipsnio 6 dalyje, toks apeliantei paskirtas terminas niekaip negali būti vertinamas kaip ilgas, neproporcingas. Todėl minėti argumentai, susiję su įprastinėmis gyvenimiškomis aplinkybėmis, nesudaro teisinio pagrindo dar kartą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti jos teisinę padėtį apskritai neskiriant jai šios administracinio poveikio priemonės.

30. Šiuo atveju yra aktualu ir tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos apeliantei skyrimas gali ją paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

31. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.