- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1104-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37152-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. B.:
1.1. 1 742,77 Eur negrąžinto kredito;
1.2. 137,48 Eur palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo;
1.3. 46,44 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos;
1.4. 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio pateikimo;
1.5. 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo;
1.6. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo;
1.7. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteikta paskola. Atsakovas savo įsipareigojimų pradinei kreditorei tinkamai neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino paskolos ir palūkanų. Pradinė kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. sausio 27 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo:
4.1. 1 742,77 Eur negrąžinto kredito;
4.2. 137,48 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo;
4.3. 27,98 Eur negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos;
4.4. 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 908,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. sausio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.5. 137,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 7 d. atsakovas I. B. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R96140027 (toliau – ir Sutartis), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 7 562,30 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti pradinei kreditorei kreditą per 36 mėnesius ir sumokėti 4 907,38 Eur palūkanas. Pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 25 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2020 m. birželio 10 d.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės grąžinti kreditą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 742,77 Eur negrąžinto kredito ir 137,48 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo.
7. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ir nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 10 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020 m. liepos 7 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.
8. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo prašomų priteisti nuostolių sumą iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas iš viso turėjo sumokėti 27,98 Eur palūkanų (pilna 36 įmoka ir dalis 35 įmokos), todėl būtent ši negautų nuostolių suma, atitinkanti Sutarties specialiąsias sąlygas, priteistina ieškovei. Ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas, neatsižvelgė į tai, kad pagal Sutarties mokėjimo grafiką su kiekviena įmoka mokėtinų palūkanų suma mažėja. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistina 27,98 Eur nuostolių už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos.
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 302,72 Eur palūkanas už laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos ir 36 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, nes ieškovė neįrodė, kad po Sutarties termino pabaigos jos patirti nuostoliai sudaro būtent šias sumas. Pažymėtina, kad sutartimi šalys apibrėžė Sutarties įvykdymo terminą, todėl nei ieškovė, nei pradinė kreditorė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Sutartyje nurodyto dydžio palūkanos bus mokamos ir po kredito grąžinimo termino pabaigos. Priešingai, tuo atveju, jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, ieškovė šių palūkanų negautų – šalių teisiniai santykiai pasibaigtų Sutarties įvykdymu.
Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo:
10.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių dalį dėl 27,98 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos ir priteisti 46,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (apeliaciniame skunde nurodo nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos) iki Sutarties termino pabaigos;
10.2. pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio pateikimo ir priteisti 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio pateikimo;
10.3. pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ir priteisti 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo;
10.4. pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 171 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
10.5. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
10.6. priteisti 136 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
12. Pažymi, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas, būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 36 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Visa tai taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (46,44 Eur), kurią teismas nepagrįstai sumažino, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.
13. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
Šalies argumentai
14. Pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo, apeliantė nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į kasacini teismo išaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), apeliantė pagrįstai gali skaičiuoti iki Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, dienos, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Pats skundžiamas teismo sprendimas įrodo, jog net ir pasibaigus Sutarties terminui, atsakovas ir toliau naudojasi ir disponuoja 1 742,77 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas apeliantei atgauti ir perskolinti 1 742,77 Eur vartojimo kredito sumos už Sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Dėl šių priežasčių apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
15. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos fiksuota suma, (2) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, ir (3) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmaisiais dviem atvejais ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau trečiuoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi gauti 36 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei vieną iš negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Šie argumentai patvirtina, kad reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 7 d. atsakovas I. B. ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 7 562,30 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti pradinei kreditorei kreditą per 36 mėnesius ir sumokėti 4 907,38 Eur palūkanas.
20. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 25 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2020 m. birželio 10 d.
21. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido ieškovei teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. liepos 9 d. pranešimu.
22. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti:
22.1. 1 742,77 Eur negrąžinto kredito;
22.2. 137,48 Eur palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo;
22.3. 46,44 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos;
22.4. 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio pateikimo;
22.5. 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo;
22.6. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo;
22.7. bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti:
23.1. 1 742,77 Eur negrąžinto kredito;
23.2. 137,48 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo;
23.3. 27,98 Eur negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos;
23.4. 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 908,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. sausio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
23.5. 137,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo:
24.1. priteisti 46,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020-06-10 iki Sutarties termino pabaigos 2020-07-07;
24.2. priteisti 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo 2020-07-07 iki ieškinio pateikimo;
24.3. priteisti 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo;
24.4. pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 171 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
24.5. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
24.6. priteisti 136 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų
25. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
27. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
29. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 36 procentų metinių palūkanų nuo 1 742,77 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodyta, kad nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (11 straipsnio 8 dalis) nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos bei mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomonę, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į neproporcingai didelę (36 proc.) atsakovo atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, konstatuoja, kad yra pagrindas 2017 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ pripažinti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
32. Ieškovė (apeliantė) nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 36 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 36 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas).
35. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu, ieškovė 36 proc. kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ir šis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma nei konkrečiu laikotarpiu. Konstatuotina, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata prieštarauja aukščiau minėtai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai, nes netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 d. laikotarpį, tuo tarpu 6.1 punkte maksimalus terminas, už kurį skaičiuotinos netesybos, nenurodytas, terminas neapibrėžtas konkrečiu maksimaliu laikotarpiu, todėl ši sutarties nuostata laikytina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).
Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos
37. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 46,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020-06-10 iki Sutarties termino pabaigos 2020-07-07 ir priteisti 302,72 Eur nuostolių nuo sutarties termino pasibaigimo 2020-07-07 iki ieškinio pateikimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą iš dalies, nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos priteisdamas 27,98 Eur palūkanų (pilna 36 įmoka ir dalis 35 įmokos), likusią reikalavimo dalį (dėl 302,72 Eur palūkanų priteisimo iki kreipimosi į teismą dienos) atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, kad po Sutarties grąžinimo termino pabaigos jos patirti nuostoliai sudaro būtent šias sumas. Pažymėtina, kad sutartimi šalys apibrėžė Sutarties įvykdymo terminą, todėl nei ieškovė, nei pradinė kreditorė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Sutartyje nurodyto dydžio palūkanos bus mokamos ir po kredito grąžinimo termino pabaigos. Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
38. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
40. Akcentuotina, jog 2017-07-07 sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 27,98 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (1 742,77 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pastarųjų ieškovės reikalavimų dėl dalies negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (1 742,77 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (1 742,77 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas. Dėl išdėstytų aplinkybių šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
41. Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, pripažįstant 2017 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
42. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, pripažįstant 2017 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.