Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu (gyvai teismo posėdžių dalėje ir nuotoliniu būdu per ZOOM programą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Oridanas“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai (toliau MB) „Statinių diagnostika auditas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skolos priteisimo

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Oridanas“ ir atsakovas MB „Statinių diagnostika auditas“ žodžiu susitarė dėl tvenkinio iškasimo rangovo technika adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovas patikslino, kad darbai atlikti adresu (duomenys neskelbtini)). Rašytinės sutarties ieškovas su atsakovu nesudarė. Darbai atlikti 2023 m. gegužės mėn. pradžioje (darbo dienomis). Darbų perdavimo akto nėra.

7. Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos, jų apimties, apmokėjimo būdo, taip pat dėl sutartinių santykių kvalifikavimo (ar tai buvo technikos nuomos sutartis ar rangos (statybos) sutartis).

11. Šiuo atveju pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

12. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

13. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Tokios sutartys vadinamos mišriosiomis sutartimis, turinčiomis kelių rūšių sutarčių elementų, ir joms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 24 punktas).

14. Pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 straipsnio 1 dalis). Pagal šią sutartį nuomininkas, kuriam teikiamos šios paslaugos, transporto priemone gali tik naudotis, bet ne ją valdyti. Vairuoti išnuomotą transporto priemonę turi nuomotojo darbuotojai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.515 straipsnio 2–4 dalys).

15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Kad šiuo atveju būtų statomas kažkoks statinys ar būtų atliekami kiti Statybos įstatyme su tuo susiję darbai teismas nenustatė, todėl nesutiktina su atsakovo atstovų teiginiais, kad tai buvo statybos rangos sutartis. Tačiau sutiktina, kad šalių susitarimas dėl tvenkinio kasimo ir kitų susijusių darbų (žemių išstumdymo, lyginimo, akmenų rinkimo, kelmų rovimo ir kt.) turi rangos sutarties elementų, kurios esminės sąlygos - tai susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turi įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Įvertinant šių darbų specifiką, kad darbai gali būti atliekami tik su specialios darbams reikalingos technikos (ekskavatoriaus) nuoma, galima pripažinti, kad šalys kartu tarėsi ir dėl tokios technikos nuomos teikiant užsakovui vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Pagal tokių darbų atlikimo praktiką faktiškai darbų apimtis ir kaina skaičiuojami pagal tai kiek valandų tokia technika dirbo objekte siekiant įvykdyti užsakovo užsakymą – iškasti tvenkinį ir atlikti su tuo susijusius darbus.

16. Taigi įvertinus minėtą reglamentavimą, teismų praktiką ir šalių atstovų paaiškinimus ir faktiškąi darbus su ekskavatoriumi atsakovo nurodytame sklype atlikusio liudytojo (subrangovo) R. G. parodymus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Paslaugų teikimo sutartis laikytina mišriąja sutartimi, kuri turi kelių atskirų sutarčių rūšių elementų: tiek rangos sutarties, tiek ir transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties požymių. Pažymėtina, kad šiame šalių susitarime rangos sutarties elementai yra svarbūs ir išlaikę esminius, vyraujančius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022). Tokiu atveju šalių sudarytoje sutartyje tarpusavyje susietas skirtingų sutartinės prigimties prievolių (rangos ir nuomos) vykdymas. Dėl to jai turi būti taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

17. Siekiant nustatyti, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti likusią skolą, reikia nustatyti šalių realų susitarimą dėl darbų apimties ir kainos, apmokėjimo būdo ir termino.

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

19. CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Nuomininkas turi apmokėti transporto priemonės naudojimo išlaidas, kuro ir kitų sunaudojamų medžiagų kainą bei mokėti rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.516 straipsnis). Kadangi šalių žodinė sutartis turi tiek rangos tiek nuomos sutarties elementų šiuo atveju tai, kad nėra sudarytas ir šalių pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, nesant ginčo, kad atlikti visi atsakovo prašyti darbai ir jie atlikti tinkamai (pretenzijų dėl jų kokybės ieškovui neturi), todėl tai nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti už faktiškai ieškovo pasitelkiant subrangovą R. G. IĮ atliktus darbus. Nors atsakovo atstovai ir minėjo, kad ieškovas neskubėjo darbų atlikti ir buvo raginamas tai daryti, tačiau nesant konkretaus šalių sutarimo dėl darbų atlikimo terminų, be to ieškovui subrangovo pagalba darbus atlikus maždaug po mėnesio nuo avanso gavimo, įvertinant tokios darbams reikalingos technikos užimtumą, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus ir kad tai būtų pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir atitinkamai mažinti darbų kainą.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atsakovu ir anksčiau tarėsi dėl analogiškų darbų gretimame sklype (duomenys neskelbtini) (2022 m.), teigė, kad buvo rašytinė sutartis, tačiau nei viena iš šalių tokios sutarties teismui nepateikė, nors bylai buvo ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu, apie tai procesiniuose dokumentuose buvo kalbėta. Į bylą yra pateikta tokių darbų atlikimą patvirtinanti 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1234,20 Eur sumai, kuri praktiškai identiška ieškovo šioje byloje pateiktai 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitai faktūrai Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią prašoma priteisti iš atsakovo likusią sumą. Pažymėtina, kad ir 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje darbų apmokėjimas taip pat šalių buvo sutartas numatant, kad atsakovui (užsakovui) suteikta ekskavatoriaus nuoma, tik trumpesnį laiką ir mažesniu įkainiu (16 val. po 45 Eur/val.), taip pat numatant, kad užsakovas taip pat privalo apmokėti po 150 Eur už darbus atlikusio ekskavatoriaus atvežimą/išvežimą, viso 1234,20 Eur sumą (720 Eur + 300 Eur + PVM). Pažymėtina, kad atsakovas, kuris yra PVM mokėtojas, 2022 m. sutiko, kad turi apmokėti ir PVM ir atitinkamai už reikalingos technikos atvežimą/išvežimą, už šiuos darbus tada be jokių ginčų mokėjo. Tokia darbų apmokėjimo tvarka, sąskaitose numatant valandinį įkainį už tvenkinio kasimo darbams reikalingos technikos nuomą ir jos pristatymą atitinka nusistovėjusią tokių darbų apmokėjimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, kt.). PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas (PVM įstatymo 2 straipsnio 29 punktas). Tai atitinka PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatas. Todėl nesutiktina su atsakovų atstovų teiginiais, kad 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje ydingai nurodyti atlikti darbai ir jų apmokėjimo tvarka. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad ir šį kartą po metų ginčo šalys susitarė dėl tvenkinio kasimo darbų su ekskavatoriaus nuoma valandinio apmokėjimo, numatant pareigą užsakovui sumokėti įstatymų reikalaujamą PVM. Taip pat ir dėl pabrangusio ekskavatoriaus nuomos įkainio atsakovas neprieštaravo. Pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovas, neturėdamas tuo metu reikiamos technikos darbams subnuomojo ekskavatorių, kas buvo susiję su papildomomis išlaidomis, o ankstesniu atveju dirbo savo technika. Taip pat įvertinus ankstesnius šalių sutartinius santykius, kur pagal 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą užsakovas rangovui už tvenkinio kasimą sutiko sumokėti per 1 dieną (iki 2022 m. kovo 23 d.), pripažintina, kad ir šiuo atveju jis neprieštaravo dėl apmokėjimo rangovui už darbus ir ekskavatoriaus nuomą bei technikos atvežimą ir išvežimą per 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje numatytą panašų terminą, t.y. per 2 dienas (iki 2023 m. gegužės 11 d.). Taigi šiuo atveju tiek darbų kaina (60 Eur/ val. technikos nuoma + technikos atvežimas ir išvežimas + PVM), tiek jų atlikimo terminas buvo šalių aptarti taip kaip buvo numatyta ieškovo pateiktoje atsakovui 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir atsakovo atstovų nurodomas 30 d. apmokėjimo terminas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos nėra taikytinas (CK 6.156 straipsnis). Taip pat nesutiktina su atsakovo atstovų teiginiais, kad buvo tartasi dėl maksimalios 2000 Eur kainos ir kad atsakovo sumokėtas 1000 Eur avansas tariamai turėjo atitikti pusę darbų kainos. Tokių teiginių atsakovo atstovai nepagrindė jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tą neigė ieškovas.

21. Šioje byloje buvo ginčas ir dėl atliktų darbų kiekio. Tiek išklausius ginčo šalių atstovų paaiškinimus, tiek darbus atlikusio liudytojo parodymus, kurie buvo pakankamai sklandūs ir argumentuoti, pačiam atsakovo vadovui nestebėjus darbų, neįrodinėjus savo teiginių liudytojų parodymais ar kitais įrodymais, pripažintina, kad ieškovas įrodė, kad atsakovo prašymu atlikus papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti šalims sudarant sutartį dėl tvenkinio kasimo, tai sąlygojo būtent tokį kiekį darbų kiek numatyta ieškovo pateiktoje 2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje, t.y. 37 val. Tiek ieškovo vadovas tiek liudytojas nurodė, kad pats tvenkinio iškasimas truko ne mažiau dviejų dienų (16 val. 2x8 val.), be to sekančiomis dienomis buvo stumdomos žemės, o atsakovo vadovui paprašius ne supilti žemės į pylimą (koks buvo pradinis susitarimas), bet ir rauti kelmus, akmenis pervežti kitur, lyginti išstumdytas žemes, akivaizdu, kad papildomi darbai užtruko. Kaip liudytojas nurodė jis darbus atliko maždaug per penkias dienas (po 8 val. per dieną, paskutinę dieną 5 val.), kaip ir teigė ieškovo atstovai, ir tokiais jo teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad atsakovo atstovai aiškiai nenurodė, kaip jie paskaičiavo 1420 Eur sumą, kurią jie 2023 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo ieškovui kai šis jau kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo ir kiek jie pripažįsta, kad faktiškai valandų buvo išdirbta. Be to reikia pažymėti, kad atsakovas gavęs iš ieškovo PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui pradžiai pastabų dėl kainos ir atliktų darbų kiekio ieškovui neturėjo. Tik vėliau pateikė ieškovui niekuo neargumentuotą pranešimą el. paštu, kad „Sąskaita nepriimta. Reikia pataisyti suma iki 2420 Eur su PVM“. Visa tai rodo atsakovo nenuoseklumą ir vengimą pilnai atsiskaityti už ieškovo faktiškai suteiktas paslaugas. Tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje pradžiai nebuvo nurodytas atsakovo PVM mokėtojo kodas (šis netikslumas gavus dėl to mokėtojo pastabą ištaisytas nedelsiant) bei tai, kad šiame sutartinius santykius patvirtinančiame dokumente nurodytas ne visai tikslus adresas nedaro šio dokumento negaliojančiu ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti pilnai PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

22. Visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti jam likusią 629,20 Eur skolos už atliktus darbus ir techniko nuomą sumą ir ši yra priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.63, 6.198 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

23. Už nesavalaikį skolos apmokėjimą ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 64,77 Eur dydžio kompensacines palūkanas nuo 1420,00 Eur sumos, paskaičiuotas už 139 dienas nuo 2023 m. gegužės 11 d. (pareigos sumokėti momento) iki 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykdyto apmokėjimo, 27,93 Eur dydžio kompensacines palūkanas nuo likusios nesumokėtos 629,20 Eur sumos, paskaičiuotas už 133 dienas nuo 2023 m. gegužės 11 d. (pareigos sumokėti momento) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007, kt.). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Išrašas iš ECB apie pagrindinę refinansavimo operaciją – paskirstymą įrodo, kad prievolės neįvykdymo metu ir kreditorės UAB „Oridanas“ kreipimosi į teismą metu buvo taikoma 4 % fiksuotoji palūkanų norma. Taigi, skolininkės MB „Statinių diagnostika auditas“ prievolės neįvykdymo metu Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu buvo numatytos 12 (dvylika) procentų dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

26. Atsakovas ieškovės palūkanų paskaičiavimo neginčija. Todėl atsakovui neatsiskaičius laiku su ieškovu, iš jo ieškovui priteistinos tiek ieškovo paskaičiuotos palūkanos tiek iki dalinio jo atsiskaitymo su ieškovu, tiek ir po dalinio apmokėjimo, viso ieškovui iš atsakovo priteisiant 92,70 Eur kompensuojamų palūkanų.

27. Iš atsakovo ieškovui taip pat priteisinos ir 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, jam iš atsakovo priteistina 22 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 1210 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, ieškovo atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovui grąžintina žyminio mokesčio permoka (11 Eur), kadangi teikiant po prieštaravimų ieškinį sumokėta suma įskaitytina.

30. Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš ginčo šalių nepriteistina, kadangi šioje byloje šių išlaidų nepatirta (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo MB „Statinių diagnostika auditas“ 629,20 Eur skolos, 92,70 Eur kompensuojamų palūkanų, 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (721,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1232 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Oridanas“ naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „Oridanas“ 11 Eur žyminio mokesčio permokos (2023 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo užduoties Nr. ZM26553).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.