Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

nuteistojo T. S. gynėjui ir civilinės atsakovės UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui M. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mindaugo Martinaičio, nukentėjusiųjų K. P., V. K., S. P., V. E. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad nurodytą baudą T. S. savanoriškai privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) V. K., V. E., S. P. ir K. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista subsidiariai iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, T. S. nukentėjusiesiems: V. K. 6 000 Eur, V. E. 3 000 Eur, S. P. 3 000 Eur, K. P. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Priteistos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) K. P. iš T. S. 5 445 Eur turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Civilinės atsakovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023-04-19 įmokėtas 3 000 Eur užstatas skirtas neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-09-15 nutartimi civilinės atsakovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris pakeistas 2023-04-18 nutartimi, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. S. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, žmogui sukėlęs sunkių padarinių: 2020-11-13 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.45 val. statybvietės teritorijoje esančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2019-07-23 būdamas vienintelio akcininko R. K. sprendimu Nr. 19/03 paskirtas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikinai pareigas einančiu direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, paskirtas atsakingu už darbų saugą darbo vietoje, tačiau neatestuotas darbų saugos srityje, 2020-01-30 įregistravęs ratinį ekskavatorių „(Duomenys neskelbtini)“, 2003 m., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko techninių reikalavimų ir kuriam nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas, 2020-11-10 pasirašė ekskavatoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir išnuomojo ekskavatorių, jo operatoriumi paskyrė neapmokytą ir neinstruktuotą darbo vietoje krautuvo operatorių S. P. ir jam pavedė atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini) griovimo ekskavatoriumi darbus neįvertinęs profesinės rizikos, neparengęs ir nesupažindinęs su darbų vykdymo projektu, nekoordinavęs su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis šių reikalavimų įgyvendinimo, be to, leido darbuotojui dirbti su techniškai netvarkingu ir neapsaugotu kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis (išdaužtu kabinos šoniniu stiklu) ekskavatoriumi, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio („Darbo priemonės“) 1 dalies reikalavimus: 1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys;

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. <...>;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą;

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio („Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose“) reikalavimus:

du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 20, 23 punktų reikalavimus:

5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.

8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.

17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo:

17.1. Darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos. <...>.

20. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta:

20.1. saugios įrenginio naudojimo sąlygos;

20.2. galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai;

20.3. praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius. <...>.

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį; <...>;

1 priedo 2.12 punkto reikalavimus: 2.12. Darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tokiomis sąlygomis ir tokiems veiksmams (darbams), kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas;

2 priedo 2.1. punkto reikalavimus: 2.1. Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo išmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius;

6. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10, 13, 14 dalies reikalavimus:

10. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. <...>.

13. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, <...>, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka. <...>.

14. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, įvertina galimus pavojus ir rizikos veiksnius ir prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą, kuriame nustato ir darbuotojų instruktavimo tvarką;

7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos“ 5 punkto reikalavimus:

5. Eksploatuoti traktorius, kuriems neatlikta techninė apžiūra, draudžiama;

8. 2019-10-10 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-2 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 9.1, 9.1.1, 9.1.2, 9,1.3, 11, 16, 23, 23.1, 23.2, 23.3, 28, 33 punktų reikalavimus:

9.1.1. pakeitus darbo vietą (atliekamą darbą), pareigas, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus, modernizavus darbo priemones. Instruktuojama pagal naujai darbo vietai, profesijai privalomas instrukcijas;

9.1.2. atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai;

9.1.3. prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, pagal kuriuos darbuotojas nebuvo instruktuotas, arba darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.

11. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai prieš pradedant dirbti pagal pagrindines tam darbuotojui privalomas DSS instrukcijas, darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus ar kitus dokumentus.

16. Skirdamas naują užduotį darbuotojui, padalinio vadovas turi įsitikinti darbuotojo gebėjimu atlikti užduotį, ar darbuotojas žino saugius darbo atlikimo būdus, ir nuspręsti, ar reikia papildomai instruktuoti. Instruktuojantis po instruktavimų turi įsitikinti, kad darbuotojas viską suprato, patikrindamas jo žinias apklausa, ir nustatyti, ar pavestą darbą darbuotojas galės atlikti saugiai.

23. Įmonėje rengiamose instrukcijose pateikiama tokia informacija:

23.1. pavojai, pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, esantys arba galintys pasireikšti darbuotojo darbo aplinkoje, atliekant jam pavestą darbą;

23.2. reikalavimai ir konkretūs nurodymai (darbo metodai, pareigos ir pan.), informuojantys, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, atlikti užduotį, naudoti darbo įrenginį, taip pat kaip parengti darbo vietą pradedant dirbti, sutvarkyti ją pabaigus darbą;

23.3. saugos priemonės, kurios turi būti taikomos, jų taikymo ar naudojimo tvarka.

28. Darbuotojas, persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės arba iš įmonės į kitą įmonę, negali pradėti dirbti, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, ir neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

33. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, instruktuoja jų darbdaviai ar darbdaviams atstovaujantys asmenys savo nustatyta tvarka;

9. 2013-12-12 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-1 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 1 3.1, 3.1.1, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.8, 8.1.14, 8.1.16, 8.1.17 punktų reikalavimus:

3.1.1 Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais;

3.1.3. Imtis priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus;

3.1.4. Organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo turi organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3.1.5. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti tokių kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegti saugius darbo bei technologijos procesus, darbo vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus, įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

3.1.8. Organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustatyti darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;

8.1.14. Darbuotojas, darbdavių susitarimu persiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti;

8.1.16. Tokių darbuotojų informavimo apie profesinę riziką ir jų instruktavimo apie saugius darbo metodus, tvarką darbdaviai tarpusavyje nustato rašytinėje sutartyje;

8.1.17. Atliekant darbus kitos veikiančios įmonės teritorijoje, darbuotojai instruktuojami pasitelkiant veikiančios įmonės darbdavio paskirtą kompetentingą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais asmenį tam, kad būtų užtikrinama ir veikiančios įmonės, ir joje darbus atliekančios įmonės darbuotojų sauga ir sveikata;

10. 2019-10-10 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. DS-1 patvirtintos Darbuotojo, vairuojančio ekskavatorių, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 2.2.3, 2.2.10, 3.3, 4.2 punktų reikalavimus:

2.2.3. Ekskavatorius ir jo įranga turi atitikti vykdomų darbų pobūdį ir būti tinkamai naudoti. Judamosios mašinų ir mechanizmų dalys, prie kurių gali prisiliesti žmonės, turi būti su saugos gaubtais;

2.2.10. Ekskavatoriaus kabina turi būti švari, stiklai neįtrūkę, nepatamsėję, valytuvai turi švariai valyti aplytą stiklą. <...>.

3.3. Draudžiama pradėti dirbti darbą su techniškai netvarkingu ekskavatoriumi arba nuimtomis apsauginėmis priemonėmis.

4.2. Darbo vieta prie ekskavatoriaus turi būti lygi, neslidi ir švari. Kelias, kuriuo važinėja ekskavatorius, turi būti iš anksto išlygintas, o silpnas gruntas sustiprintas inventoriniais skydais;

11. 2020-09-30 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ operatoriaus-ekskavatorininko pareiginių nuostatų 1.2 punkto reikalavimą:

1.2. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-ekskavatorininku gali dirbti asmuo, turintis ekskavatorininko pažymėjimą ir analogiško darbo patirties.

S. P. techninių reikalavimų neatitinkančiu ekskavatoriumi „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant nelygaus pagrindo atlikdamas darbus dėl nežinomų priežasčių persisvėrė per išdaužto šoninio lango rėmą ir savo kūnu nuspaudė ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį, strėlė leidosi žemyn ir kaušui atsirėmus į gruntą pakėlė ekskavatoriaus priekį į viršų, kartu suspausdama tarp strėlės ir ekskavatoriaus konstrukcijų patekusį S. P., kuris dėl patirtų sunkių su gyvybe nesuderinamų sužalojimų – dalinės galvos amputacijos ties kaklu – įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo / nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

14. Teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai, nei teigiama nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo skunduose, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl T. S. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių T. S. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, susijungia į nuoseklią logišką grandinę. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apylinkės teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieštaringas, nenuoseklus ar neaiškus. Tiek nuteistojo gynėjo, tiek civilinės atsakovės atstovo apeliaciniuose skunduose, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, nepagrįstai ginčijant įrodymų patikimumą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visas apeliaciniuose skunduose keliamas prielaidas dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, kurios analogiškai buvo dėstomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra pakankamai išsamiai aptaręs ir jas išanalizavęs skundžiamame nuosprendyje, dalis aplinkybių iš kaltinimo netgi buvo pašalinta, kas rodo, kad priimant nuosprendį buvo išsamiai ir motyvuotai atsižvelgta tiek į teisinančius, tiek į kaltinančius įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kliūčių bylą nagrinėti teisme, be kita ko, ir BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, 2021-10-28 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2021-11-16 teisiamasis posėdis nevyko, kadangi buvo gautas gynėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. 2021-12-06 teisiamasis posėdis nevyko dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe. 2022-01-24 teisiamasis posėdis nevyko, kadangi buvo gautas gynėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. 2022-02-02 bylos nagrinėjimas atidėtas, gynėjas išreiškė prašymą šią baudžiamąją bylą sugrąžinti visa apimtimi tyrimui papildyti, atmestas gynėjo prašymas UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ įtraukti civiline atsakove ar trečiuoju asmeniu į šią baudžiamąją bylą, prokurorė įpareigota pateikti papildomus duomenis (duomenis apie prokuratūrai siųstus elektroninius pranešimus M. Martinaičio vardu). 2022-03-28 bylos nagrinėjimas atidėtas, gynėjas reiškė prašymą bylą gražinti prokuratūrai, teismas nusprendė skirti ekspertizes. 2022-04-26 byloje paskirtos ekspertizės: teismo medicininė ekspertizė – nustatyti, ar S. P. prieš mirtį vartojo (jei vartojo, prieš kiek laiko) psichiką veikiančias medžiagas ir (arba) narkotikus, kokios tai medžiagos; darbų saugos ekspertizė. 2022-12-14 teisiamajame posėdyje, prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, kuriame T. S. pareikštas kaltinimas dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis T. S. nurodė: „Taip, suprantu, kuo esu kaltinamas, dėl kaltės šiuo metu nepasisakysiu, nepripažįstu.“ Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė ir iš esmės neišsakė jokių pastabų ar prašymų dėl kaltinamojo akto trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išėjęs priimti procesinio sprendimo, 2023-07-04 nuosprendžiu pašalino iš kaltinimo minėtas aplinkybes ir T. S. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Todėl gynėjo teiginiai, jog, pašalinus dalį kaltinime nurodyto teisinio pagrindo, iš esmės netenka prasmės ir visi kiti kaltinime nurodyti teisės aktų pažeidimai, nes iš esmės jokie pastato griovimo darbai nevyko ir realios grėsmės S. P. gyvybei ar sveikatai nebuvo, visiškai nelogiški ir atmestini kaip nepagrįsti.

18. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo T. S. gynėjo argumentus, išsakytus pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinio skundo teiginius dėl kaltinamojo akto trūkumų, į aptartą bylos nagrinėjimo eigą, pripažįsta, kad kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės neapsunkino T. S. galimybės ir netrukdė nuteistajam veiksmingai gintis nuo kaltinimų. Nors skundžiamu nuosprendžiu ir buvo pašalintos kai kurios aplinkybės iš kaltinimo, net ir taip aprašyta kaltinimo konstrukcija, kaip jau minėta, leido nuteistajam T. S. ir jo gynėjui suprasti kaltinimo esmę ir gintis nuo pareikštų kaltinimų. Be to, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų buvo įvertinti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – atsižvelgiant į tai, atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklaustas ekspertas. Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK nuostatas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, trukdančias ir apsunkinančias bylos nagrinėjimą. Daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų.

Dėl įrodymų vertinimo ir T. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamojo akto trūkumų

31. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatyta, kad apžiūrėtas žuvusiajam S. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Tai patvirtina 2021-05-20–2021-05-24 apžiūros protokolas ir fotolentelė. Atvėrus programėlę „Viber“ matoma 2020-11-11 nuo 17 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. S. P. siunčiamos nuotraukos adresatui „904673“, kuriose matyti „Ekskavatoriaus nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir „2020 m. lapkričio 10 d. ekskavatoriaus nuomos pradžios aktas“. Toliau matyti paskutinės 2020-11-12 9 val. 18 min. S. P. siųstos dvi nuotraukos adresatui „904673“. Siunčiamose nuotraukose matyti griaunamas pastatas ir šalia jo ekskavatorius, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 9 val. 20 min. S. P. siųsta žinutė: „Cia yra sudėtinga bet pavoinga.“ Apžiūrint telefono žinutes, matyti, kad 2020-11-10 nuo 7.50 val. iki 20.01 val. S. P. trumposiomis žinutėmis bendrauja su adresatu (duomenys neskelbtini). 7.51 val. adresatas (duomenys neskelbtini) siunčia žinutę S. P.: „Varom atlasa ant tralo.“ Kitos 2020-11-11 žinutės: 11.28 val. S. P. rašo adresatui (duomenys neskelbtini): „Ar tu jiems sutarti jau esi padaves ble ble ispisau stikla priekini ir rankasusipisau.“ 11.40 val. adresatas (duomenys neskelbtini) atsako S. P.: „Tau jie turi paduot sutarti pasirasyta.“ 11.45 val. kita S. P. žinutė adresatui (duomenys neskelbtini): „Cia yra pavojinga taip nei apsaugu kabinos nei ka ir dar toks namas krito perdangos kai piso plyta i staikla tiesei i ranka bbzn kaip bus ritoi riesas istino niekur nein prigaut nu krc.“ Kita S. P. žinutė adresatui (duomenys neskelbtini): „Zinai nier taip paprasta kaip atrodo.“ Apžiūrint telefono galeriją, 2020-11-10 užfiksuotos S. P. darytos nuotraukos: 12.05 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas griaunamas pastatas ir ekskavatorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13.55 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas hidraulinis mechanizmas; 13.56 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė. 2020-11-11 užfiksuotos S. P. darytos nuotraukos: 9.30 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas suskeldėjęs stiklas (žr. pav. Nr. 21); 10.03 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas griaunamas pastatas ir ekskavatorius; 10.28 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas išdaužtas ekskavatoriaus kabinos priekinis stiklas ir suskeldėjęs šoninis (ekskavatoriaus kabinos dešinės pusės) stiklas; 15.37 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė; 15.37 val. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota detalė su neryškiu paaiškinamu užrašu. Apžiūrint telefono įeinančių ir išeinančių ryšių žurnalą matyti 2020-11-11 12.06 val. išeinantis skambutis, 3 min. 25 sek., ir 17.11 val. išeinantis skambutis, 17 sek. trukmės, abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintam kaip „M. R.“. Žurnale matomi įrašai apie įeinančius, išeinančius, neatsilieptus skambučius su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020-11-10 iki 2020-11-13 (5 t., b. l. 151–174). Aptarti duomenys patvirtina, kad 2020-11-11 jau buvo išdaužtas ekskavatoriaus kabinos priekinis stiklas ir suskeldėjęs šoninis (ekskavatoriaus kabinos dešinės pusės) stiklas. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus nustatyta, kad, apie tai pranešus darbdaviui, vadybininkui, vadybininkas pranešė direktoriui, direktorius kreipėsi į mechanikus, tačiau mechanikai atsakė, jog jie nieko nebedarė, nes jiems tokio nurodymo – vykdyti darbus ir atlikti ekskavatoriaus remontą – nebuvo. Akivaizdu, kad nebuvo sureguliuotas klausimas dėl darbo įrenginio techninės būklės įvertinimo, ką turėjo atlikti atitinkamas pareigas einantis asmuo.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, siekiant objektyviai ištirti nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, nelaimingo atsitikimo mechanizmą, aplinkybes, kurios turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, paprastai skiriama darbų saugos ekspertizė. Darbų saugos ekspertinio tyrimo metu atliekama lyginamoji analizė ir nustatoma, ar nelaimingo atsitikimo atveju vykdyti konkretūs darbai atitiko tuos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (taisyklių, nuostatų, instrukcijų ir pan.) reikalavimus, kurių neatitikimas lėmė (ar turėjo reikšmingos įtakos) tiriamo nelaimingo atsitikimo kilimą. Nors specialisto išvada ar ekspertizės aktas nėra vienintelis ir svarbiausias įrodymas byloje, nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, specialisto ir (ar) eksperto išvados yra reikšmingos. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių bei duomenų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą (specialisto išvadą), jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo medicininę ekspertizę, pavesdamas nustatyti, ar S. P. prieš mirtį vartojo (jei vartojo, prieš kiek laiko) psichiką veikiančias medžiagas ir (arba) narkotikus, kokios tai medžiagos, ir darbų saugos ekspertizę.

35. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus 2022-05-16 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ištyrus S. P. lavono kraują ir šlapimą „šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje tetrahidrokanabinolio, tetrachidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta“. Kadangi kraujyje tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta, galima teigti, kad poveikio psichikai nebuvo, šių medžiagų radimas šlapime nurodo, kad kurį tai laiką S. P. vartojo (rūkė) kanapes. Atsižvelgiant į specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, S. P. kurį tai laiką buvo vartojęs augalines kanapes, nes jo šlapime buvo rasta neaktyvaus metabolito. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, negalima tiksliai atsakyti, kiek tikslai laiko žmogus vartojo augalines kanapes, laikas varijuoja nuo 2–3 dienų iki 2 savaičių laikotarpio pavartojant kelis kartus. Jeigu asmuo vartoja kanapes reguliariai, galima aptikti net ir po 3 mėnesių po paskutinio pavartojimo (8 t., b. l. 13–15). Tai patvirtina, jog įvykio metu poveikio psichikai nebuvo, šių medžiagų radimas šlapime nurodo, kad kurį tai laiką S. P. vartojo (rūkė) kanapes.

36. Iš Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: 1. Ekskavatorininkas S. P., būdamas ekskavatoriaus kabinoje, dėl nenustatytų priežasčių persisvėrė į kabinos išorę per išdaužto kabinos dešiniojo lango rėmą, tuo pat metu kūno dalimi paveikė strėlės valdymo svirtį taip, kad ekskavatoriaus strėlė ėmė judėti žemyn, prie kabinos konstrukcijos prispaudė ekskavatorininką ties kaklu ir mirtinai traumavo S. P.. 2. Statybvietėje P. vykdyti darbai neatitiko: Įstatymo [2] 16 str. 1 d. reikalavimo, kad privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; Nuostatų [3] 11 p. reikalavimo, kad darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laika darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė; ekskavatoriaus gamintojo parengtos Eksploatavimo instrukcijos reikalavimo, kad eksploatuoti galima tik nepriekaištingos būklės ekskavatorių. 3. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriuo būtų patvirtinta S. P. ekskavatoriaus operatoriaus kvalifikacija, todėl negalima spręsti, ar S. P. mokymai atitinka Nuostatų [3] 23.1 punktą. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar operatoriaus S. P. instruktavimas atitinka UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ nustatytą instruktavimo tvarką. 4. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad ekskavatorininkas persisvėrė per lango rėmą ir tuo pat metu pajudino ekskavatoriaus strėlės valdymo svirtį taip, kad buvo prispaustas žemyn judančios ekskavatoriaus strėlės, o ekskavatoriaus techninis netvarkingumas, pasireiškęs techninės galimybės operatoriui persisverti (per išdaužyto lango rėmą) iš kabinos sudarymu, turėjo esminės įtakos nelaimingam atsitikimui darbe. Jei S. P. nebuvo mokytas dirbti su ekskavatoriumi, tai minėta aplinkybė organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (8 t., b. l. 24–29).

39. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam, kaip įmonės direktoriui, skyrus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, nelaimės buvo galima išvengti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė nuteistasis, koks yra jo pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, jo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis ir jo nustatymas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija. Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių šios kategorijos bylose nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmogus) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių. Pagal teismų praktiką, tokią išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik kaip vieną iš įrodymų. Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą.

40. Nors nuteistojo gynėjas ir civilinės atsakovės atstovas skunduose teigia, kad vienas ar kitas teisės aktų pažeidimas savaime nėra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mirtį įmonės darbuotojui sukėlusį nelaimingą atsitikimą lėmė ne tik konkretus T. S. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai, o darbo saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų visuma.

41. Teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. Kartu ši konstitucinė teisė suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti darbo sąlygų tinkamumą, saugumą ir sveikumą (Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuoja ne tik darbų saugos įstatymai, tačiau ir kiti teisės aktai, kuriuose nustatyti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai.

50. Be to, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnyje paminėta, kad naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės. Ekspertas nurodė, kad įvykio metu ekskavatoriui neturint priekinio ir šoninio stiklų, juos išdaužus griovimo proceso metu, pats ekskavatorius tampa techniškai netvarkingas. Dėl to darbuotojas pateko į pavojingą zoną ir buvo mirtinai sužalotas. Tai yra tiesiogiai susiję su toliau kilusiomis pasekmėmis ir darbuotojo žūtimi. Taip pat yra reikalavimas užtikrinti, kad darbuotojas nepatektų į pavojingą zoną. Stiklo statymas, kažkokio kito skydo uždėjimas, už ką nėra atsakingas operatorius, yra vienas iš reikalavimų, kad darbuotojas nepatektų į tą pavojingą zoną. Minėto įstatymo 25 straipsnio reikalavimai reglamentuoja, kad darbo priemonės, darbo vietos būtų tinkamai parengtos, kad būtų kolektyvinės darbo apsaugos priemonės. Šiuo atveju ekskavatoriaus stiklai yra kolektyvinė apsaugos priemonė. Tą pripažįsta ir teismo ekspertas. Yra nustatyti reikalavimai dėl darbo vietoje gautos išsamios informacijos atliekant darbus, dėl darbuotojų kontrolės. Šiuos reikalavimus esmingai pažeidė darbdavys, kadangi, iš esmės siųsdamas darbuotoją atlikti darbų, net nenuvyko į tą darbo vietą, nė vienas iš darbuotojų, nei vadybininkas, nei atsakingas už darbų saugą direktorius, nebuvo darbo vietoje prieš atliekant darbus.

52. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog darbai buvo atliekami pietų pertraukos metu. Iš kaltinimo matyti, kad įvykis įvyko nuo 13.00 val. iki 13.45 val. Be to, liudytojas A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atvykęs dirbti elektros darbų matė darbuotojus, matė ir patį S. P., kuris sėdėjo ekskavatoriaus sėdynėje, pasilenkęs į priekį, o variklis buvo užvestas. Liudytojas nuėjo atlikti savo darbų, po to išgirdo nespecifinį variklio gausmą. Minėto liudytojo parodymai patvirtina, kad darbai vyko ne pietų pertraukos metu, ir tai, kad tuo metu ekskavatoriaus kaušu nebuvo keliamos tam tikros medžiagos, nepatvirtina gynėjo teiginio, kad S. P. darbus atliko pietų pertraukos metu.

53. Gynėjas ir atstovas apeliaciniuose skunduose teigia, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ operatoriumi-ekskavatorininku gali dirbti asmuo, turintis ekskavatorininko pažymėjimą ir analogiško darbo patirties. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas V. V., žuvusiojo šeimos nariai brolis K. P. bei sesuo S. P. patvirtino, kad S. P. turėjo traktorininko-ekskavatorininko kategoriją. Tai, kad šie artimieji nerado arba nenorėjo pateikti teismui minėto dokumento, dar nereiškia, kad tokio dokumento žuvusysis realiai nebuvo įgijęs prieš mirtį. Pažymėjimą S. P. pateikė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovui V. V. prieš įsidarbindamas įmonėje ir suprato bei žinojo ekskavatoriaus valdymo ypatumus, ką patvirtino liudytojas R. B.. Iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021-06-03 rašto matyti, kad S. P. buvo priimtas ir dirbo ekskavatorininku nuo 2020-06-17 iki 2020-09-30, pažymėjimą parodė, klausimų nekilo, gerai dirbo su šia technika ir sugebėjo tvarkyti. Dirbo su vikšriniu ekskavatoriumi CAT, 5 t, bei krautuvu „New Holland“. Buvo nelabai disciplinuotas ir linkęs daryti pravaikštas. 2021-06-09 UAB „(Duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad S. P. nuo 2019-03-28 iki 2019-10-25 dirbo ekskavatorininku-kelio darbininku. Taigi negali kilti abejonių dėl šio asmens žinių, kvalifikacijos ir bendrųjų gebėjimų dirbti su nurodyta technika ir turimo pažymėjimo egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais skundo teiginiais. Byloje nėra tokių duomenų, kurie įrodytų, kad S. P. turėjo pažymėjimą, patvirtinantį teisę valdyti ekskavatorių. Šios aplinkybės išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, jog aplinkybės, kad S. P. turėjo pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti su ratiniu ekskavatoriumi, nepatvirtina ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021-06-03 raštas, kuriame ji nurodė, jog S. P. įmonėje dirbo su ratiniu krautuvu „New Holand“ ir 5 t vikšriniu ekskavatoriumi CAT (5 t., b. l. 68), taip pat ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021-06-09 elektroninis pranešimas, kad pagal 2019-03-28 sudarytą darbo sutartį S. P. dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku-kelio darbininku nuo 2019-04-01 iki 2019-10-25 ir faktiškai visą laiką dirbo kelio darbininku, nes pats dokumentas nepateiktas ir net UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nurodė neturinti informacijos, su kokiomis transporto priemonėmis (ar kita technika) S. P. galėjo dirbti, nes tokias teises patvirtinančių dokumentų darbuotojas darbdaviui nebuvo pateikęs (5 t., b. l. 71–74). Taip pat kvalifikacijos tobulinimo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) ir atestacijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. P. mokėsi ir atestuotas pagal darbininko, dirbančio su dyzeliniu ar dujiniu krautuvu, mokymo programą (5 t., b. l. 49–50, 51–52). Tačiau UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021-04-23 raštu išaiškino, kad S. P. pagal išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė dirbti su dyzeliniu ar dujiniu krautuvu, tačiau juo nėra suteikiama teisė dirbti su ratiniu ekskavatoriumi. Asmuo, dirbantis su ratiniu ekskavatoriumi, turi turėti SM kategorijos pažymėjimą (5 t., b. l. 56–62). (Duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos (Duomenys neskelbtini) filialas 2021-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad S. P. šioje įstaigoje SM kategorijos savaeigių ne žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti su ratiniu ekskavatoriumi, nebuvo išduotas. VĮ (Duomenys neskelbtini) informacijos ir (duomenys neskelbtini) verslo centro informacinėje sistemoje duomenų, kad S. P. turi įgijęs traktoriaus vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, nėra (5 t., b. l. 65). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad S. P. neturėjo teisės valdyti tokios transporto priemonės, kadangi net neturėjo tokios kvalifikacijos. Pastebėtina, kad dėl mokymo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas tokių duomenų negali vertinti, nes nepateikta jokių kvalifikacijos dokumentų. Ekspertas teisminio nagrinėjimo metu pasakė, kad jei darbuotojas mokėjo dirbti, darbdavys tai įvertino, vadinasi, buvo apmokytas. Pažymėjo, kad tiek instruktavimas, tiek mokymas yra patvirtinamas tam tikrais rašytiniais duomenimis. Dėl instruktavimo pasirašoma darbuotojo instruktavimo žurnale. Kvalifikacija patvirtinama kvalifikacijos dokumentu apie tai, kad asmuo yra išklausęs kursus, atestuotas ir turi teisę valdyti tam tikrą transporto priemonę.

54. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pats darbuotojas pažeidė norminius teisės aktus, nes netinkamai valdė ekskavatorių pagal jo instrukciją. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtos instrukcijos darbdavys net neturėjo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo institucija tą instrukciją išsireikalavo iš „(Duomenys neskelbtini)“ gamintojo atstovų Lietuvoje. Analogiška instrukcija, kuri šiuo metu naudojama, gal šiek tiek patobulinta pagal įrenginių atnaujinimus, tačiau turinys ir naudojimo reikalavimai yra identiški. Negalima teigti, kad darbuotojas pažeidė reikalavimus, apie kuriuos jis negalėjo žinoti, nes nebuvo supažindintas. Tuos reikalavimus turėjo žinoti ir įvertinti darbdavys. Darbdavys naudojo techniškai netvarkingą darbo priemonę, kuriai nebuvo atlikta techninė apžiūra. Techninės būklės įvertinimas galėjo turėti esminės įtakos tiems veiksmams, kuriuos atliko žuvusysis įvykio metu. Iš bylos aplinkybių, pateiktų fotografijų, susirašinėjimų aišku, kad iki įvykio jau buvo nustatyti tam tikri ekskavatoriaus gedimai, siunčiamos tam tikros ekskavatoriaus detalės, preziumuojama, kad tam tikrus tvarkymus atliko pats darbuotojas, kadangi mechanikai iki įvykio į tą įvykio vietą dėl ekskavatoriaus nebuvo nuvykę. Atsakant į gynėjo skundo argumentą, kad S. P. neįjungė valdymo svirties, kuri nutraukia kitų ekskavatoriaus įrenginių darbą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojas būtų buvęs apmokytas, instruktuotas, supažindintas su gamykline ekskavatoriaus instrukcija, kuri aiškiai patvirtintų, kad jis (S. P.) žinojo, kokiu būdu reikia užtikrinti įrenginio darbą esant kabinoje. Be to, jeigu ekskavatorius techniškai būtų buvęs tvarkingas, tai, net ir neįjungus valdymo svirties, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

55. Gynėjas advokatas teigia, jog šoninio stiklo nebuvimas įvykio metu nėra darbdavio kaltė. Advokato manymu, įvykio dieną tas stiklas buvo išmontuotas, S. P. nei B., nei V. nepranešė, kad jam reikalinga pagalba dėl to stiklo keitimo. Buvo keltas klausimas, kodėl to stiklo nebeliko. Taip paprastai tas stiklas išdužti negali, nes jis yra apklijuotas apsaugine plėvele. Jis tik skeldėja, bet nedūžta. Norint išmušti reikia ir sugebėti, ir pasistengti. Gal sutrupėjęs stiklas asmeniui trukdė žiūrėti, matyti, bet nebuvo taip, kad stiklas ištrupėjo. Tai nėra grūdintas stiklas. Tie stiklai nekelia grėsmės asmeniui susižaloti. Niekas to netyrė. Realu, kad pats S. P. išsimontavo tą stiklą, kad jam būtų patogiau. Šie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti, nes jie nepagrįsti jokiais duomenimis ir iš esmės grindžiami tik subjektyvia nuteistojo gynėjo nuomone. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad žuvusysis užfiksavo išbyrėjusį priekinį stiklą, aiškiai matyti to grūdinto stiklo gabalėliai, likę šonuose, gabalėliai, išbyrėję ant konstrukcijų, taip pat sueižėjęs šoninis stiklas. Akivaizdu, jog dirbant ekskavatoriui nuo vibracijos šoninis stiklas galėjo lengvai subyrėti. Teiginys, kad stiklas buvo apklijuotas plėvele, taip pat atmestinas, kadangi įvykio vietoje užfiksuota, kad tai buvo grūdintas stiklas, tačiau neapklijuotas jokia plėvele.

56. Nuteistojo gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo medžiagos bei liudytojų A. D., M. R. bei T. L. parodymų nustatyta, kad jie įvykio dieną buvo šalia transporto priemonės ir ekskavatorius darbo metu buvo užvažiavęs ant lygaus ir tvirto paviršiaus, t. y. nugriauto namo pamato. Todėl nebuvo jokios teorinės galimybės dirbti ant nelygaus ar netvirto pagrindo. Pirmosios innstancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai priešgaisrinės tarnybos pareigūnai S. K., N., M. ir S. papasakojo vaizdą, kurį pamatė atvykę į vietą, kai ekskavatorius su strėlės pagalba buvo pakeltas į orą, o trys ratai buvo įsirėmę į pagrindą. Be to, PGT darbuotojai, nerizikuodami savo gyvybe, šį įrenginį nuvertė nuo pamatų ir išlaisvino žuvusįjį. Šis faktas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad darbai vyko be stabilaus ir tvirto pagrindo, įvertinant tai, kad skundžiamo nuosprendžio 43 lape nurodoma, kad ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo, tačiau nuosprendžio 44 lapo 2 pastraipoje vėl akcentuojamas nelygus paviršius. Teigia, jog aptariamu atveju matyti akivaizdūs prieštaravimai tarp teismo išdėstytų motyvų, juos būtina pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentams, kad skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos minėtos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundo teiginiais, kad skundžiamo nuosprendžio 43 lape nurodoma, kad ši aplinkybė (nelygus paviršius) pašalinta iš kaltinimo, tačiau nuosprendžio 44 lapo 2 pastraipoje vėl akcentuojamas nelygus paviršius. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodoma, jog „pareiga užtikrinti, kad statybvietėje būtų įgyvendinti kaltinime nurodyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 33.2, 36.1, 40.1.2., 40.1.3., 40.2., 43.1., 43.2. punktų ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 11, 17 punktų reikalavimai teko darbdaviui, atitinkančiam Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų I dalies 2 punkto 5 papunkčio apibrėžimą, į kurį T. S. nepatenka“. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes pašalino todėl, kad aptartų teisės normų pažeidimas negalėjo būti inkriminuotas T. S.. Tačiau faktinė aplinkybė, kad įvykio metu buvo nelygus paviršius nėra neginčijamai paneigta ir nebuvo pašalinta iš skundžiamo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje nėra jokių prieštaravimų tarp teismo išdėstytų motyvų. Vien tai, kad skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai nuteistajam) juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados yra prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ne ekskavatorininko darbas ant nelygaus paviršiaus, o darbo priemonės (ekskavatoriaus) techninis netvarkingumas, sudaręs sąlygas ekskavatorininkui persisverti per išdaužto lango rėmą iš kabinos.

57. Be to, skundžiamo nuosprendžio 43 lape nurodoma, kad S. P. įvykio metu „neatliko pastato griovimo darbų, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama“, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme ši aplinkybė yra įrašyta. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – teismui nurodžius, kad iš kaltinimo pašalinta faktinė nusikaltimo aplinkybė ir šį sprendimą teisiškai argumentavus, iš nusikalstamos veikos aprašymo (kaltinimo) ji taip ir nebuvo pašalinta. Apeliacinės instancijos teismas šį rašymo apsirikimą ištaiso, pašalindamas iš nuteistojo T. S. kaltinimo aplinkybę, jog S. P. žuvo vykdydamas „griovimo darbus“.

58. Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas skunde nurodo, kad darbdavys negali ir neprivalo tikrinti registro duomenų apie jo ketinamą įdarbinti žmogų ir prašo teismo išaiškinti, ar gali darbdavys reikalauti kad darbuotojas pateiktų jam asmens duomenis. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ( toliau – BDAR ) įtvirtina, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį (duomenų subjektą), kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris papildo BDAR’o reikalavimus, įtvirtina, kad darbdaviui leidžiama rinkti kandidato asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri yra susijusi su darbuotojo sveikatos būkle, kvalifikacija, kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Teisėjų kolegija išaiškina advokatui, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas, darbdavys turi teisę prašyti kandidato pateikti duomenis, kurie patvirtina jo turimą darbinę patirtį, išsilavinimą, kvalifikaciją ir pan. Tokių duomenų pateikimas darbdaviui ir jų įvertinimas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, užtikrinančias kiekvieno darbuotojo teisę saugiai dirbti, bei nustatančias darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais. Darbdavys, neįsitikinęs, ar darbuotojas turi tinkamą kvalifikaciją (šiuo atveju – dokumentą, patvirtinantį įgytą teisę vairuoti transporto priemonę) tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, negali pavesti darbuotojui šios darbo funkcijos.

59. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl T. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad T. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, nes iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad jis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo gynėjo bei civilinio atsakovės atstovo pateikiama ir objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, tačiau tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų panaikinti skundžiamą nuosprendį

Dėl bausmės

60. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu, nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės prašoma nuteistąjį T. S. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

61. Nuteistajam T. S. bausmė individualizuota tinkamai, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. Tiek veikos pavojingumas, tiek kaltės forma, kaltininko asmenybė (neteistas, baustas administracine tvarka, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, duomenų, kad turėtų psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nenustatyta, dirba, turi šeimą) įvertintos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad T. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, žuvo žmogus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuteistajam skirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis nustatytas minimalus, teisėjų kolegijos manymu, atgrasys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje ir tinkamai jį nubaus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl civilinių ieškinių

62. Nuteistojo T. S. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat prašo nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Civilinės atsakovės atstovas nurodo, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ kaltės nagrinėjamu atveju nėra, kadangi S. P. atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostolių, o atsakovė tiems veiksmams niekaip negalėjo daryti įtakos. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp civilinės atsakovės atliktų veiksmų ir realiai kilusių pasekmių (CK 6.247 straipsnis), todėl nepagrįstai iš bendrovės yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas bei kitos bylinėjimosi išlaidos. Pats žuvusysis prisiėmė riziką ir atliko veiksmus (CK 6.253 straipsnio 5 dalis), dėl kurių atsirado nuostolių ir kurių civilinė atsakovė negalėjo kontroliuoti, o visa tai yra pagrindas atleisti civilinę atsakovę UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuo civilinės atsakomybės atlyginant žalą fizinio asmens mirties atveju. Be to, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tačiau šiuo atveju civiliniai ieškovai neįrodė savo reikalavimų faktinio bei teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti minėtų apeliacinių skundų prašymų ir nesutinka su civilinės atsakovės atstovo skundo teiginiais. Šios nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo apeliacinių skundų dalys taip pat atmestinos.

64. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

65. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai žuvusiojo S. P. motina V. K., seserys V. E., S. P. ir brolis K. P. šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistu už nusikalstamos veikos padarymą asmeniu T. S. priteisti kiekvienam po 25 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir nukentėjusiajai V. K. priteisė 6 000 eurų, nukentėjusiesiems V. E., S. P. ir K. P. po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš T. S..

66. Nagrinėjamu atveju šioje byloje nustatyta, kad S. P. žuvo darbo vietoje įvykus nelaimingam atsitikimui, kuris įvyko dėl darbuotojų saugos ir kituose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikinai einantis direktoriaus pareigas T. S., pažeidimų. Šiuo atveju, sprendžiant T. S. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, aktualios CK įtvirtintos bendrosios civilinės atsakomybės normos.

67. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliaciniame skunde neturtinė žala grindžiama tuo, jog žuvusiojo S. P. mama bei seserys žūties dieną buvo užsienyje – (Duomenys neskelbtini), kur seserys dirbo, o mama padėjo buityje ir prižiūrėjo V. E. mažametį vaiką, todėl netikėta ir neaiškiomis aplinkybėmis apibūdinta žinia apie S. P. žūtį, esant toli nuo tėvynės, nuo kitų socialinių gimtinės ryšių, esant apsunkinimų greitai grįžti namo dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, sukėlė dar didesnius dvasinius išgyvenimus ir nežinomybę. Sesuo S. P. žinią apie brolio žūtį gavo būdama ne tik užsienyje, bet ir būdama nėščia, tai dėl didelio streso kėlė tiesioginę grėsmę jos kūdikiui. Taigi, dėl rizikos S. P. nėštumui jai mama, brolis ir sesuo rekomendavo nevykti į brolio laidotuves, S. P. negalėjo dalyvauti nei atsisveikinant su broliu, nei jo laidotuvėse. Tai rodo, kad tamprus vienos šeimos tarpusavio ryšys ir vienas kito palaikymas leido nesulaukti negrįžtamų fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimų, kaip to „reikalauja“ pirmosios instancijos teismas. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantų patirti dideli dvasiniai išgyvenimai nebuvo didžiuliai, ilgalaikiai, lydimi netekties skausmo ir neigiamų prisiminimų dėl sūnaus ir brolio žūties, sąlygotos netinkamo darbdavio darbų saugos reikalavimų įgyvendinimo. Nukentėjusieji apylinkės teismui nurodė, kad su žuvusiuoju bendraudavo ir tiesiogiai, ir per socialinius kanalus.

68. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, patiriami nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Apygardos teismas daro išvadą, kad visiškai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusieji dėl netikėtos ir tragiškos sūnaus ir brolio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, S. P. sveikatai dėl jos patiriamo streso ir išgyvenimų kilo tiesioginė grėsmė. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (sūnumi, broliu). Netekus artimo žmogaus yra nutraukiamas ryšys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Todėl, kai netenkama artimo žmogaus, žmogus negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau tinkamu šios žalos įvertinimo ir kompensavimo būdu, kaip ir minėta anksčiau šioje nutartyje, pripažįstamas jos įvertinimas pinigais, nors jis nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios apibrėžtumo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos būtina įvertinti ne tik nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl kilusių pasekmių (žuvus atrimtajam), bet ir pirmiau paminėtas aplinkybes. Tad, siekiant teisingai įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala būtų atlyginta teisingai, jos atlyginimas realiai įvykdomas, laikantis suformuotos teismų praktikos, nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydis didintinas.

69. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė aiškius motyvus, kuriais grindė priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį (nuosprendžio 45–47 lapai). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą vieni iš pagrindinių vertintinų kriterijų yra sukelti padariniai, civilinių ieškovų ir mirusiojo asmens santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. – žuvusiojo S. P. mama. Nors S. P. ne nuolat gyveno su mama, kadangi ji dažnai išvykdavo į Suomiją padėti dukrai, tačiau sūnus liko ir gyveno jos name, o kai ji grįždavo į Lietuvą, jiedu gyvendavo kartu, dalindavosi būsto išlaikymo, komunalines išlaidas. V. K. santykiai su sūnumi (S. P.) buvo artimi, juos siejo glaudūs ryšiai, jiedu rėmė vienas kitą tiek materialiai, tiek moraliai. Nukentėjusioji prarado ne šiaip artimą žmogų, o jauno amžiaus sūnų, jo netikėta mirtis ne tik sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą bei dvasinius išgyvenimus, V. K. prarado galimybę ateityje, kai bus reikalinga, gauti sūnaus nuolatinį rūpestį bei paramą, neteko vilties dėl giminės pratęsimo, matyti sūnų sukūrus šeimą, susilaukti anūkų. Nekyla abejonių ir dėl to, kad dėl sūnaus mirties V. K. patyrė neapsakomai didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, skausmą.

70. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad žuvusiojo S. P. seserys V. E., S. P. ir brolis K. P. patyrė didelę netektį, stresą, buvo dvasiškai sukrėsti, nes tarp jų ir brolio buvo artimas, nuoširdus ryšys, jie dažnai bendravo tiek tiesiogiai susitikę, tiek su technologijų pagalba. Sesuo V. E. apie brolio mirtį sužinojo būdama (Duomenys neskelbtini), todėl jai teko skubiai grįžti į Lietuvą kartu su mažamečiu vaiku, kelionę apsunkino dėl COVID-19 pandemijos įvesti ribojimai. Dėl netekties ji patyrė stresą, sapnuoja brolį naktimis, vartojo raminamuosius vaistus. Sesers S. P. santykiai su broliu (S. P.) buvo labai geri, jie yra gyvenę kartu, leisdavo kartu laisvalaikį, kai ji grįždavo iš Suomijos, visada susitikdavo, brolis ją aplankydavo. Ji buvo sakiusi broliui, kad yra nėščia, todėl jis labai laukė vaikelio, norėjo būti krikšto tėvu. Jis visada padėdavo, kai jai reikėdavo pagalbos. Dėl brolio žūties patyrė didžiulį stresą, buvo ketvirtą mėnesį nėščia, negalėjo atvykti į laidotuves, negali susitaikyti su netektimi. Brolis K. P. dėl S. P. žūties jaučia didelę netektį, tuštumą, nebegali net važiuoti dirbti į tuos objektus, kuriuose kartu dirbo, nebegali žiūrėti vestuvių vaizdo įrašų ir fotografijų. Be to, brolio kūnas buvo sudarkytas, dėl to net negalėjo su juo deramai atsisveikinti.

71. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

72. Apygardos teismas įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio neprieštarauja nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliaciniame skunde nurodomai aktuliai praktikai Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-361/2023, kurioje, nepaisant skirtingos teismų praktikos, teismas, individualizavęs žalos atlyginimo klausimą, nukentėjusiajai dėl sunkaus kūno sužalojimo iš juridinio asmens priteisė 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, atstovo minimoje byloje nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota, šioje baudžiamojoje byloje asmuo yra miręs. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

73. Be to, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai įvertinta tai, jog žuvusysis bendrovėje dirbo neilgą laiką. Bendrovė padengė laidojimo išlaidas. Svarbu ir tai, kad žalai atsirasti taip pat turėjo įtakos žuvusiojo didelis neatsargumas, nes jis, pats pranešęs apie ekskavatoriaus gedimus – išdaužtą kabinos šoninį stiklą, neatsisakė toliau su juo dirbti. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, nukentėjusiųjų mamos V. K. ir seserų V. E., S. P. bei brolio K. P. patirti išgyvenimai, stresas, skausmas netekus sūnaus ir brolio yra akivaizdūs, tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų maksimaliai didinti skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, didžiausius išgyvenimus patyrė su žuvusiuoju daugiausiai kontaktavusi ir kartu gyvenusi jo mama V. K., todėl jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 15 000 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad žuvusysis S. P. nors ir buvo V. E., S. P. ir K. P. brolis, tačiau jų ryšiai su juo nebuvo tokie artimi, kaip mamos. Todėl jiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 5 000 Eur. Šiuo atveju nukentėjusiesiems iš viso priteisiama 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

74. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl nuteistojo T. S. kaltės, jo veiksmų (neveikimo) ir dėl to kilusių pasekmių priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kad nors UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų, dirba pelningai, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos turtinės žalos kaltas yra darbuotojas. Todėl žalos atlyginimas subsidiariai priteistas ir iš nuteistojo T. S., kadangi būtent jis, nuo 2019-07-23 būdamas vienintelio akcininko R. K. sprendimu paskirtas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikinai pareigas einančiu direktoriumi, vykdė darbo pareigas bendrovėje, t. y. veikė šio juridinio asmens vardu, todėl būtent UAB „(Duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už kaltinamojo darbo veikla padarytą žalą, o kaltinamojo civilinė atsakomybė galima tik civiliam atsakovui neturint pakankamai lėšų, taigi pareiga atlyginti žalą pereina tiesiogiai ją padariusiam asmeniui, šiuo atveju T. S.. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nukentėjusiajai V. K. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš T. S. priteisiama 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems V. E., S. P. bei K. P. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš T. S. priteisiama po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

75. Nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų atstovo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi klaidingi teiginiai, jog ,,< ... > nėra duomenų, kad S. P. ryšys su artimaisiais būtų visiškai nutrūkęs < ... >“. Teigiama, jog tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė teismų praktiką dėl sunkaus kūno sužalojimo atvejų, o ne dėl negrįžtamų pasekmių – mirties, todėl neobjektyviai sumažino neturtinės žalos atlyginimą. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir klaidingai nurodyta, jog „nėra duomenų, kad S. P. ryšys su artimaisiais būtų visiškai nutrūkęs“, kadangi nagrinėjamu atveju asmuo yra miręs. Visgi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nuodyta minėta aplinkybė rodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė teismų praktiką dėl sunkaus kūno sužalojimo atvejų, o ne dėl negrįžtamų pasekmių – mirties, todėl neobjektyviai sumažino neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (47 lapo 2 pastraipoje) padarytas rašymo apsirikimas, kadangi nuosprendyje teismas aiškiai dėsto argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose analizuojamas neturtinės žalos dydžai asmens žūties atveju.

Dėl proceso išlaidų

76. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat prašo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai iš civilinių ieškovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

77. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

78. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo, civilinės atsakovės atstovo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus. Šia nutartimi nutarta nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo apeliacinius skundus atmesti. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, priteisti civilinės atsakovės turėtas išlaidas advokato paslaugoms nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir civilinės atsakovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų V. K., V. E., S. P., K. P. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistojo T. S. priteisti neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiesiems V. K., V. E., S. P. ir K. P., pakeisti.

Iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistojo T. S. priteisti nukentėjusiajai V. K. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), o nukentėjusiesiems V. E., S. P. ir K. P. po 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad S. P. žuvo atlikdamas „griovimo darbus“.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Civilinės atsakovės UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mindaugo Martinaičio prašymą iš civilinių ieškovų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.