- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- 1-57-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-8-00015-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- Ž. N., K. N.
- Kaltinamasis
- T. L., A. Š.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Ramūnas Girevičius
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 137 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, atliekantis (duomenys neskelbtini) tarnybą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. L., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, 2020 m. lapkričio 13 d., apie 19.30 val., Liepojos g. 5, Klaipėdoje, sporto salėje, nesant teisėto pagrindo, neteisėtai, į sporto salę link ten sportuojančių civilių ir karių, buvusių mažiau kaip 50 metrų atstumu granatos zonoje, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, įmetė pramoninės gamybos dviejų sprogimų šviesos blyksnio ir garso smūgio efekto granatą NST14D5201, kuriai nukritus arčiau kaip per 2 metrus nuo ten sportuojančio profesinės karo tarnybos kario kaltinamojo vyr. seržanto A. Š., šiam, niekam nepranešus, neįsitikinus, kad jos mechanizmas nepažeistas ir ji nesprogs, pažeidžiant teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, metus ją atgal jam, št. srž. T. L. į rankas, št. srž. T. L. neįsitikinęs, kad tai bus saugu, kad granatos mechanizmas nepažeistas ir ji nesprogs, pagavo šią granatą rankomis, paėmė ją į kairę ranką, dėl to įvykus granatos sprogimui, šalia jo stovėjusiai G. N. dėl kiaurinės dešinės akies sužalojimo svetimkūniu – 15 mm x 5 mm kaulo fragmentu akies obuolyje, kiaurinėmis ragenos ir odenos žaizdomis, rainelės iškritimo ir kraujo išsiliejimo priekinėje kameroje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu št. srž. T. L., pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. „Šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisyklių“ (toliau ir Taisyklės) 0218 punkto 12 papunktį, draudžiantį neteisėtai naudoti imitacines granatas, 5 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas ne poligono teritorijoje, 4 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas, jei 50 metrų zonoje yra civilių, 2 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas, jei 2 metrų spinduliu nuo sprogimo taško yra karių, kurie nėra už priedangos, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametę G. N..
A. Š. pažeidė teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. „Šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisyklių“ 0209 puntą, įpareigojantį pranešti apie imitacinį šaudmenį, kurio veikimas sutriko, 0218 punkto 12 papunktį, draudžiantį neteisėtai naudoti imitacines granatas, 5 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas ne poligono teritorijoje, 4 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas, jei 50 metrų zonoje yra civilių, 2 papunktį, draudžiantį mesti imitacines granatas, jei 2 metrų spinduliu nuo sprogimo taško yra karių, kurie nėra už priedangos.
Kaltinamasis T. L. apylinkės teisme parodė, kad lapkričio 13 d. budėjo kariniame dalinyje. Budėtojo funkcijos: saugoti teritoriją, patalpas, pastatus. Atėjus vakarui nusprendė nueiti pasiimti miegmaišio, ten rado G., tarnybinėse patalpose ji žaidė su „planšete“, jis ją pažinojo, buvo maža draugė. Jos tėtis sportavo salėje, pasiūlė eiti į budėjimo patalpas, ji iškart sutiko. Sugalvojo papokštauti paėmus granatą. Su G. apsimetė piratais, atidarius sporto salės duris, pamatė, kad G. tėtis Ž. yra toliau, atstumas per didelis, todėl nusprendė, kad granatą ridens kelis metrus nuo durų. Pradarė sporto salės duris, pro tarpelį, būdamas lauke, įrideno įmetimo būdu, atsidarė tas duris, nes vakaras vėsus, pažiūrėjo situaciją, kur yra žmonės, tada pirmiausia pamatė Ž., paskui A.. Žmonės ten sportavo, garsiai grojo muzika. A. pirmas juos pamatė, G. buvo šalia. Parideno, A. kažką pasakė, nusijuokė, jis suprato, kad jie pokštauja, pakėlė ir pametė granatą jam atgal. Granatą gaudė abiem rankomis, žengęs žingsnį į priekį, ją pagavo. Dėjo žingsnį atgal ir tada, jam apsisukus, granata aktyvavosi ir sprogo. 22 m. tarnavo kariuomenėje, 3 metus buvo V kovinės grupės vyriausiasis kovinis narys. Budėtojo pareigas vykdė priklausomai nuo tarnybos užimtumo. Granata būdavo instruktorių kambaryje ar įrankių dėžėje, kur laikomi daiktai imitacijai sukurti, tuo metu ji buvo laikoma nardymo instruktoriaus dėžėje. Dėžė atrakinta, bet kas gali paimti ir naudoti tą granatą. Daug kartų naudojo tą granatą, gali būti taip, kad per savaitę vieną, du ar 3 kartus, jos yra naudojamos per specialias pratybas. Žinojo, kaip ja naudotis, vyksta kasmetiniai mokymai, kursai, kaip vyresnis karys, pats instruktuodavo kitus karius. Pirmiausia reikėtų ištraukti žiedą, po to aktyvuojasi brezentinės medžiagos, tada gaunasi imitaciniai sprogimai, pirmiausia garsas, o po to dūmai nuo aktyvavimo 1 su puse sekundės. Jei viduje pažeistas mechanizmas, granata gali aktyvuotis. Pažeistas gali būti dėl netinkamo eksploatavimo. Mano, kad kažkokiu mechaniniu būdu aktyvavosi, jam nėra taip buvę, bet yra tokia pat dūminė granata, kai karys užmynė ir nulaužė, ir tiesiog aktyvavosi, bet principas mechanizmo vienas ir tas pats. Žiedo netraukė ir neaktyvavo, aktyvavimas reiškia, kad ištrauki žiedą, vieni jį meta į šoną, kiti pasilieka ant piršto, nėra specialių taisyklių, kur padėti tą žiedą. Po to reikia iš karto granatą mesti. Reikalinga šiokia tokia jėga norint aktyvuoti granatą. Parodo, kad granata paimama viena ranka, atlankstomas žiedelis ir traukiat žiedą, priklausomai, kiek jėgos turi, paimti ir ištraukti reikia. Nebūtinai ūseliai atlenkiami, kad juos būtų galima ištraukti, tiesiog fizinė jėga turi būti. Kiekviena granata kitokia, kitur reikia atlenkti, o jei moki traukti, turi jėgos, tada nebūtinai. Žino, kad turi būti kažkoks saugus atstumas naudojant granatą. Šioje situacijoje, ten kur parideno, vieta buvo saugi.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teisme kaltinamasis T. L. parodė, kad kaip budėtojas buvo atsakingas už teritoriją, jeigu kas ateina į salę, turėjo būti atsiklausę kažko vyresnio. Su G. budėtojų dalyje nutarė papokštauti. Pasitaikė dėžė, kurioje buvo pirotechninė granata. Granata, jo manymu, buvo saugi, ji ten buvo ilgą laiką. Pasiėmė granatą ir su G. nuėjo į sporto salę. Pradaręs duris, pamatė, kad sporto salėje Ž. N. buvo pakankamai toli, garsiai grojo muzika, suprato, kad įspūdžio nepaliks, todėl nusprendė įridenti ir gal kažkas pastebės. Įsitikinęs, kad arti nėra žmonių, parideno granatą ir užėjo į salės vidų. Granata nusirideno arčiau A. Š., G. tėvelis nepastebėjo. A. pakėlė granatą, pasakė nejuokauti, kiek prisimena, jis jam neatsakė. Ten labai garsiai grojo muzika, todėl jis jam nieko neatsakė, nežino, kodėl jis sako, kad jam kažką sakė. Jis granatą pagavo rankomis, sukdamasis šonu į kairę, ir tuo metu granata aktyvavosi. Po aktyvacijos prisiminė fragmentus – lyg pajautė pirmą bangą, lyg suspaudė, pradėjo ieškoti mergaitės pasisukęs į šoną, pamatė pritūpusią, bandė pasilenkti prie jos, pajuto, kad yra sužeistas. Pasielgė blogai, kad apskritai lietė granatą ir atsinešė ją į sporto salę, nesitikėjo, kad taip gali būti, nesitikėjo, kad mechanizmas gali būti pažeistas viduje. Paskutinį kartą vedė giluminio nardymo pamokas, todėl žinojo, kad granata yra toje dėžėje, kai ėmė ją, dėžė buvo atidaryta. Mergaitė lankydavosi pas juos darbe kaip ir kiti vaikai. Su Ž. N. dirbo vienoje patalpoje, buvo su mergaite gerai pažįstami. Sporto salė šalia, jei vaikai nereikalauja priežiūros, gali vaikščioti. Mergaitė yra buvusi sporto salėje. Tai buvo pirmas toks atvejis, kai nutarė papokštauti. Dėžės turinį žinojo, matė, kad ten yra ta granata. Nuo 2018 m. kariuomenėje granata neeksploatuojama. Kadangi tai geras pirotechninis daiktas, laikė savo tarnybinėse patalpose, jis niekada nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Pagal kariuomenės nuostatas, karys turi išmesti granatą, išlaikyti normatyvus su sprogmenimis. Pradžioje jam buvo spec. taktikos mini kursai, kur išmoko pagrindų, turi pažymėjimą, kad baigė pradinį kursą, paskui žinias gali tobulinti. Jų padalinys dažnai dalyvauja tarptautinėse misijose, ten įgauna patirties. Granata – tai pirotechnika su brezentine medžiaga, tai karinis daiktas, skirtas mokymui, turi geležinį apvalkalą, kad būtų patogu paimti į ranką, mechanizmai artimi kovinei granatai. Tokio tipo prietaisus teko naudoti labai dažnai, per 22 metus jų išmėtė apie 200 kartų. Kad granata susprogtų, reikėtų ištraukti žiedą ir paleisti granatą iš rankų ar numesti norima kryptimi. Granatai aktyvuoti nereikia dviejų rankų, nereikia jokio nykščio, šią granatą aktyvuoti galima ir ant kelio su batu primynus žiedą, esmė – žiedo ištraukimas, gali aktyvuotis ir neištraukiant, jei vidinis mechanizmas pasižeidžia. Žiedo jis netraukė. Granatą įrideno, nemetė, nors tai pirotechninė granata, ji gali padaryti sužalojimus, pasirinko saugesnį būdą. Pirmas ir antras sprogimai įvyko 1,5 sek. intervalu. Imdamas granatą apžiūrėjo, ar ji saugi, dėmesį atkreipė į bendrą vaizdą, vizualiai buvo saugi. Granatą reikia laikyti viena ranka, žiedo traukimo technika nėra esminė, bet lengviau jį traukti į šoną, bet gali traukti kaip nori. Turi būti laikoma plunksna ir granata. Kad savaime iškristų žiedas su apsauginiu kaiščiu, nėra taip buvę. Sporto salėje pagavus granatą, jam nebuvo minčių pagąsdinti kolegas ištraukiant žiedą. Ta granata priklauso imitacinėms granatoms, ji dviejų blyksnių – garso ir šviesos, imituoja sprogimą. Ji skirta imituoti sprogimui. Būna trys atšakos: koviniai sprogstamieji užtaisai, imitaciniai ir muliažai. Sprogusi granata yra imitacinė, bet tai yra karinė imitacija, tai vidurinės klasės imitacinė granata. Sumanymas papokštauti neatitiko budėtojo instrukcijų. Tokiais veiksmais veikė tikrai ne Lietuvos kariuomenės interesais. Atleidžiant iš kariuomenės, buvo gauta išmoka virš 10 000 Eur. Savo atsakomybės nevengia, sutinka su prokuroro kaltinimu, atlygintinos sumos dydžio neįvardys, bet ateityje darys viską, kad mergaitei būtų geriau. Neturi motyvo nei Ž., nei Ž. ir K. šeimai, G. kenkti, ji vaikas, ji yra jo draugė, su jos tėčiu yra kolegos.
T. L. parodymų patikrinimo vietoje metu T. L. ranka atidaręs jūrinio konteinerio duris užėjo į vidų ir paaiškino, kad atėjęs viduje rado G.. Paaiškino, kad G. sėdėjo ir žaidė su savo plančetiniu kompiuteriu. T. L. parodė spintą, iš apatinės lentynos prisitraukė arčiau savęs geltonos spalvos plastikinį lagaminą, nardymo vadovo dėžę, atidarė dėžę ir paaiškino, kad atsidaręs dėžę joje rado tą priemonę. T. L. ranka parodė ėjimo kryptį į konteinerio durų pusę ir paaiškino, kad tada jie išėjo pro duris pasakyti G. tėvui, kad išeina pas jį į štabą. T. L. atėjęs prie konteinerio durų parodė į duris ir jas atidaręs išėjo lauk iš konteinerio. T. L. priėjo prie pat sporto salės įėjimo durų ir, prie jų atsistojęs, dešine ranka paėmė už durų rankenos, paaiškino, kad pasižiūrėjo taip ir, kiek prisimena, durys buvo uždarytos. T. L. paleido dešine ranka laikytą durų rankeną, šiek tiek atsitraukė nuo durų ir paaiškino, kad su G. sustojo čia, tuo pat metu T. L. ranka rodė vietą, kur atsistojo, ir paaiškino, kad jis G. pasakė, jog, neprisimena, kokioje vietoje, bet sakė, kad jis atidarys duris, pasižiūrės, kur tėtis, ir tada jie įmes ir iš karto užeis. Po to T. L. sakydamas, kad jis surinko kodą, dešine ranka parodė pridėjęs prie durų kodų surinkimo dėžutės skaičius ir atliko durų kodo surinkimą spausdamas skaičius pirštu. Po to T. L. paaiškino, kad, prieš patraukdamas duris, jis turėjo arba perėmė arba išsitraukė tą granatą „Flash bang“ turbūt į savo kairę ranką. Tęsdamas T. L. pasilenkė, pasižiūrėjo pro truputį pravertas sporto salės įėjimo duris į sporto salės vidų ir, atidaręs duris, parodė į sporto salės vidų. Dar tuo metu A. jis nematė, bet pasižiūrėjo priekyje. Kai pažiūrėjo pro tarpelį, pasakė G. turbūt, kad „einam“. Tada pradarė ir ridenimo, metimo būdu numetė „Flash bang“ granatą. Po to paaiškino, kad jie iš karto užėjo. Tada paaiškino, kad suprato, kad vaikas kažkur čia, šalia. Ir tada paleido duris ir jie užėjo. T. L. būdamas sporto salės viduje prie įėjimo-išėjimo durų ranka parodė kryptį, kur matė Ž. ir A., tada paaiškino, kad pamatė A., jie buvo suprakaitavę, darė kažkokį pratimą. T. L. paėjo nuo sporto salės durų į salės priekį ir parodė vietą, kur nukrito jo įmesta granata. Po to paaiškindamas, kad šitoje vietoje, kažkur tai čia, parodė sporto salėje vietą, kur nukrito įmesta granata. T. L. buvo paduotas maišelis, pažymėtas Nr. 4, ir paprašyta jį padėti į vietą, kur nukrito granata. T. L. paaiškino, kad, kiek jis prisimena, vieta yra čia, tada, atėjęs į rodomą vietą, toje vietoje ant grindų (5,7 m nuo durų pusės, 5,6 m nuo kairiosios salės sienos pusės) padėjo pažymėtą maišelį Nr. 4. T. L. buvo pateiktas maišelis, pažymėtas Nr. 3, ir jo paprašyta maišelį padėti į tą vietą, kur iki granatos nukritimo buvo A. Š.. T. L. paaiškino, kad A. buvo maždaug čia ir (5,2 m nuo durų pusės, 7,10 m nuo kairiosios salės sienos pusės) ant grindų padėjo pažymėtą maišelį. T. L. nuėjo ir parodė vietą, kur būdamas A. paėmė įmestą granatą ir pakomentavo, kad A. priėjo ir tiesiog pasilenkė, parodė į vietą, pažymėtą maišeliu Nr. 4, paėmė granatą „Flash bang“. T. L. paaiškino, kad jis maždaug stovėjo toje vietoje ir (1,9 m nuo durų pusės, 3,2 m nuo kairiosios salės sienos pusės) padėjo maišelį Nr. 2. A. paėmė, jis ją pagavo. T. L. komentuodamas parodė, kaip pagavo granatą, ir paaiškino, kad sukosi, po to parodė, kaip atliko pasisukimą, kai pagavo granatą. Po to paaiškino, kad tada prasidėjo sprogimai (t. 3, b. l. 71–77, 78).
Apylinkės teisme kaltinamasis A. Š. parodė, kad 18 val. vakare atvyko į sporto salę, ten sportavo A., A. Salėje buvo ir daugiau žmonių, sutiko Ž. su dukryte Kai baigė sportinius užsiėmimus, nusprendė, kad dar atliks pratimus kiekvienas sau, jis pasiliko prie skersinio daryti prisitraukimus, pakėlimus prie skersinio. Tada atsidarė durys, po to prie jo įkrito granata, iš tarpdurio atsirado T. L.. Jį pamatė po to, kai šalia jo atsirideno granata. Kai granata įkrito, instinktyviai atsitraukė, pamatęs, kad yra žiedas vietoje, rankenėlė neatsiskyrusi, įvertino, kad tai saugu, pakėlė granatą. Dar šūktelėjo T., kad nejuokautų tokiais dalykais, ir ėjo link jo su ta granata, kairėje rankoje laikė, nes yra kairiarankis, T. pasakė, kad kitą kartą ištrauks žiedą, kad sureaguotų tinkamai. Paėjęs kelis metrus į priekį, pametė jam į rankas tą granatą, žiedas buvo vietoje. T. pagavo granatą, G. buvo jo šone, iš dešinės T.. T. staigiai puolė prie durų darydamas veiksmą, panašų į žiedo ištraukimą. Nežino, kam jam reikėjo ištraukti tą žiedą, visa tai pamatęs sukosi atgal link skersinio. Tik nusisukęs, išgirdo sprogimą, G. verkė, o atsisukęs, pamatė T. ranką, nuvedė jį prie savo gyvenamojo konteinerio suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Kariuomenėje tarnauja 14 metų, yra 3 grupės naras. Jam teko naudoti šias granatas, tai priklauso nuo pratybų pobūdžio. Reikia granatą paimi į ranką, rankenėlė laikoma delne, ištraukiamas žiedas ir tuo metu ji užsiveda – spragteli – ir po kelių sekundžių vyksta sprogimas. Vadovaudamasis saugumo instrukcijomis neturėjo granatos pakelti, reikėjo iškviesti išminuotojus.
Apygardos teisme kaltinamasis A. Š. parodė, kad jam darant prisitraukimus, prie jo atriedėjo garso ir šviesos imitacinė granata. Granatą įmetė T.. Žiedas ir rankenėlė buvo vietoje, suprato, kad sprogmuo saugus, granatą pakėlė nuo žemės ir eidamas link T. sušuko, kad taip nejuokautų, ir T. atšaukė, kad kitą kartą ištrauks žiedą. Granatą metė jam atgal, jis ją pagavo, tuo momentu sukosi link skersinio ir išgirdo sprogimą. Detalizuodamas savo parodymus, paaiškino, kad, kai paėmė granatą, buvo 5–6 metrai iki T. ir švelniai ją metė iš apačios, jis sugavo, kiek pamena, dviem rankomis. Pagal saugumo reikalavimus, pakėlus granatą nuo žemės, jos atgal mesti negalėjo. Saugumo mokymai nevyksta, bet prieš pratybas ar mokymus būna vedamas saugumo instruktažas. Pagal reikalavimus, toje situacijoje, kai atsitraukė, reikėjo nesiartinti, neliesti, kviesti išminuotojus. Neteko nei matyti, nei girdėti, kad tokio pobūdžio granata suveiktų savaime. Pamačius granatą ir ją paėmus, nematė jokių fizinių defektų. Granatos kaiščiui su saugikliu ir žiedu ištraukti reikalingos fizinės pastangos. Kai T. L. sugavo granatą, jo rankos išsiskyrė ir jis sukosi, tokie judesiai atitiko judesius ištraukus žiedą. Kad pirštas būtų užkištas iš žiedo – gal ir įmanoma matyti per tokį atstumą, bet tokio veiksmo nematė, nes žiūrėjo į patį veiksmą, kad pagautų granatą.
A. Š. parodymų patikrinimo metu A. Š. sporto salėje su kolegomis pradėjo daryti tos dienos pratimus. A. Š. parodė į skersinį, esantį apie 7 m nuo kairiosios sporto salės sienos ir apie 9,2 m atstumu nuo įėjimo esantį skersinį ir paaiškino, kad prie šio skersinio jis nusprendė padaryti prisitraukimus ir kojų prikėlimus prie krūtinės. A. Š. atsistojo apie 6,40 m nuo kairiosios sporto salės sienos ir apie 9,2 m atstumu nuo įėjimo esančią vietą ties skersiniu, veidu į pietinį sporto salės kampą (dešiniu pečiu į sporto salės įėjimą) ir paaiškino, kad jis buvo šonu į duris, ruošėsi šokti ant skersinio ir atsidarant durims periferiniu matymu pamatė užeinantį pro duris T. L., jam linktelėjo galvą. Po to A. Š. parodė į priešais jį esantį skersinį, žengė žingsnį ir paaiškino, kad po galvos linktelėjimo jis ketino šokti ant skersinio daryti pratimą, tačiau neužšoko, nes dedant žingsnius jis išgirdo ir kartu pamatė, kai jo dešinėje nukrito „flashbangas“. Paprašius A. Š. padėti imitacinę priemonę į vietą, kur, jo manymu, tuo metu nukrito garsinė ir blyksnio granata, A. Š. 6,85 m nuo kairiosios sienos ir 8,4 m nuo įėjimo į sporto salę sienos pažymėjo vietą ir nurodė, kad pamena, kad „flashbangas“ jam buvo iš dešinės, tačiau konkrečiai vietos nepamena. Paaiškino, kad jis pamatęs "“flashbangą“ atsitraukė kelis žingsnius. Po to A. Š. atsisuko veidu į duris ir atbulas paėjo du žingsnius. Po to nurodė, kad matė, kad „flashbangas“ turi saugos žiedą, pamatė tiksliai, kad į sporto salę užėjo T. su Žilvino dukra. Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje A. Š. žengė du žingsnius prie pažymėtos vietos, kur, jo nuomone, buvo nukritęs „flashbangas“, pasilenkė imitacinės priemonės, paėmė imitacinę priemonę kaire ranka, paaiškino, kad tuo metu jis pasižiūrėjo dar kartą, ar žiedas yra, tęsdamas parodymų patikrinimą A. Š. pakėlė imitacinę priemonę nuo žemės kaire ranka ir paaiškino, kad, būdamas įsitikinęs, kad žiedas yra, jis pakėlė „flashbangą“ nuo žemės. Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje A. Š. nuo minėtos vietos įėjimo į salę kryptimi ėjo įstriža trajektorija apie 3,50 m durų kryptimi. Eidamas nurodė, kad tuo metu T. sakė: „nejuokauk tokiais dalykais“. Po to A. Š. atsistojo 4,40 m atstumu nuo kairiosios sporto salės sienos, 6,4 m atstumu nuo įėjimo į sporto salę sienos, kairiu šonu į duris ir paaiškino, kad būdamas šioje vietoje pamatęs, kad T. jam ištiesė ranką, jis kaire ranka metė T. „flashbangą“ atgal tiesiai į rankas. A. Š. matė, kad T. pagavo „flashbangą“, o jis nusisuko eiti atgal link skersinio. Paprašius A. Š. parodyti ir paaiškinti, ką jis darė po to, kai grąžino T. L. granatą, A. Š. stovėdamas pozicijoje, iš kurios jis metė granatą T., apsisuko per dešinį petį šiaurės rytų kryptimi, pasakė, kad, kai tik pamatė, kad T. pagavo granatą, jis iš karto apsisuko ir nuėjo link skersinio. Paaiškino, kad jis nespėjo užšokti ant skersinio, bet tuo metu išgirdo sprogimą. Kur stovėjo vaikas, jis nepamena, atsimena, kad vaikas verkė. Kiek jis pamena, T. tvirtai granatą pagavo ranka, jeigu neklysta, su kaire. (t. 3, b. l. 94–98, 99, 100).
Apylinkės teisme nukentėjusysis Ž. N. parodė, kad jis buvo komandos vado pavaduotojas. Vakare nuvažiavo sutvarkyti visus daiktus ir kartu pasportuoti, tuo metu žmona darbavosi, dukra buvo kartu su juo. Kai neturi, kur palikti vaiko, ją veždavosi į dalinį, ten yra kur piešti, žaisti, bendrauti ar toje pačioje salėje būti, kad jie galėtų praleisti tą laisvą laiką ir matytų kaip pavyzdį, ką jie daro. Nebuvo draudžiama kartu su vaikais ateiti į sporto salę. Duktė paprašė leisti nueiti į konteinerį, nes ten buvo palikusi planšetę. Sportuojant išgirdo, kaip atsidarė salės durys. Tuo momentu išgirdo dukros klyksmą, buvo daug dūmų. Jo nuomone, neįmanoma, kad neištraukus granatos žiedo įvyktų sprogimas. Nėra buvę tokio atvejo, kad granata savaime sprogtų. Granata išimama iš krepšelio, tikrinama, ar nepažeista, ar viskas vietoje, tada rankos į šalis, rankos turi būti prie krūtinės, granatos ūseliai gali susiskersuoti ir būna, kai šovinys neiššauna, tai ir čia tas pats gali būti, turi būti idealus ištraukimo veiksmas nuo krūtinės. Neįmanomas granatos sprogimas todėl, kad reikia fizinių pastangų. Šviesos ir blyksnio granatą yra tekę naudoti savo praktikoje. Granatos ridenimo metu negali kažkas pakisti, nes granata turi stiprį kaištį. Pagaunant granatą negali įvykti sprogimas. Su T. L. dabar jokių galimybių taikytis nėra. Kaltinamajam A. Š. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio jam nereiškė.
Apygardos teisme nukentėjusysis Ž. N. parodė, kad juo duotais parodymais apylinkės teisme galima remtis. Įvykio metu sprogusią granatą jam yra tekę naudoti daugiau negu 10 kartų. Šios granatos yra garsinio ir šviesos efekto, skirtos eliminuoti arba išvesti iš pusiausvyros taikinį. Taikiniu gali būti gyvoji jėga. Tokios granatos naudojamos įkaitų vadavimui ar pan., ji duoda didelį šviesos blyksnį ir garsą. Šios granatos naudojamos koviniuose veiksmuose ir pratybose. Naudojant pratybose yra nustatyti kiti saugumo atstumai. Granatos negalima priskirti prie mokomųjų ar muliažų. Nėra buvę, kad granata suveiktų jos nedetonavus. Granatas kareiviai dedasi į specialius krepšelius arba tvirtinama prie ekipiruotės. Atliekant taktinius veiksmus, nėra buvę, kad jų metų granata būtų sulūžusi. Nemano, kad ridenant granatą gumine danga, o paskui ją metant ir rankomis pagaunant, galėjo būti sąlyga jos pažeidimui. Prieš užduotį granata yra apžiūrima, įsidedama į krepšelį. Jos inicijavimas būna nuo krūtinės, traukimo būdu, tik tada granata naudojama. Vienoje rankoje laikoma granata, kitoje kaištis. Kaištį yra pakankamai sunku ištraukti, reikia fizinės jėgos. Priglaudžiant prie krūtinės, atitraukiant rankas į šonus, ištraukiamas žiedas. Nėra matęs, kad kaištį ištrauktų viena ranka ar žiedą užkabinus, pvz., durų rankena. Jie yra išmokę granatą laikyti krūtinės lygyje ir ištraukti kaištį priglaudę prie krūtinės. Kiek reikia jėgų traukiant apsauginį kaištį, negali pasakyti, bet žmogus turi būti pakankamai treniruotas. Po kelių parų nuo įvykio buvo pervesta 3 000 eurų. Ir apygardos teisme laikosi pozicijos, kad susitaikė su A. Š. ir sutinka jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji K. N. parodė, kad po dukros sužalojimo reikėjo psichologų pagalbos, tai padėjo grįžti į normalesnį gyvenimą, turi gyventi dėl dukters, dar turi sūnų. Yra baimė, kad vaikas gali tapti neregiu, tai gali nutikti bet kada, nesveika akis gali paveikti sveiką akį, gyvena tokios baimėj. Gavo apie 3 tūkstančius, bet nežinojo, kad tai nuo T. L..
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teisme nukentėjusioji K. N. parodė, kad po nelaimės jų gyvenimas kardinaliai apsivertė. Iš sveikos, šaunios, drąsios, visų mylimos mergaitės ji tapo kitokia. Atrodo, visi nori greičiau įvykį pamiršti, bet jų šeima negali to pamiršti. Problemos tik gilėja, mergaitė jau paauglė, jai svarbi jos išvaizda. Nežino, kokios operacijos ir korekcijos jų dar laukia. Gydytojai yra nurodę abstraktų terminą – 10 metų, per kurį organizmas gali sugalvoti gydyti sveiką akį, tai gali sukelti visišką apakimą. Dabar jie gyvena su ta baime. Tas sužalojimas vaikui visam gyvenimui. Mergaitės gyvenimo kokybė dabar bus prastesnė, mokantis ir skaitant turi daryti pertraukas, kad nevargintų sveikos akies. Sveiką akį reikia saugoti, rekomenduojama nešioti akinius, nors regėjimas dar neprastėja. Laisvalaikio metu ypač saugo mergaitę, kad kas nors nenutiktų, nesusižalotų. Su G. lankosi pas psichologą, kovoja su naktinėmis baimėmis. Mergaitė bijo, kad kažkas įvyks, kažkas mirs, išgyvena dėl savo išvaizdos, kelia klausimus, kodėl jai taip nutiko. Mergaitė jaučia kaltę, kad sutiko eiti, vaikiškai atsiprašinėja. Brolis labai išgyvena dėl sesers nelaimės, pašlijo jos ir vyro santykiai. Išgyvena asmenines krizes, vyras kaltina save, kad nesugebėjo suvaldyti situacijos. Jaučia kaltę ir ji. Ėjo pas psichologus, teko pasigydyti ir stacionare. Sunku suvokti, kad tai galėjo įvykti taikos metu, kariuomenėje, kuri asocijuojasi su saugumu, protingais žmonėmis. Mergaitei akis dar nepašalinta, per dvejus metus ji sumažės iki žirnio dydžio ir tada bus pašalinta. Nors praėjo jau 3 metai, gydytojai liepė stebėti ir laukti. Ta akis yra nenaudojamas organas, kurį patartina šalinti iš karto, tačiau dėl estetinio vaizdo ji dar palikta. Palaiko poziciją dėl susitaikymo su A. Š..
Dalis kaltinamojo akto sąraše paminėtų kariškių buvo apklausti apylinkės teisme.
Laiduotojas A. B. parodė, kad T. pažįsta nuo tada, kai pradėjo karo tarnybą. Iki 2019 m. buvo tiesiog kolegos, nuo 2019 m. tapo jo pavaldiniu. Nėra girdėjęs, kad turėtų problemų dėl tarnybos. Gali laiduoti už T., jis nėra linkęs į baudžiamąjį nusižengimą. T. jau yra neįgalus. Lietuvos kariuomenės štabo vado įsakymu buvo suformuota grupė, kuri vykdė tarnybinį tyrimą. Neteko naudoti šios granatos (šviesos ir blyksnio). Į sporto salę nedraudžiama atsivesti vaikų, bet reikia tiesioginio vado leidimo. Yra procedūra. Pagal instrukcijas A. Š. turėjo neimti granatos, sustabdyti, informuoti, atsitraukti, iškviesti karo policiją, nes žmogus padarė šiurkštų drausminį pažeidimą.
Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio metu sportavo ir išgirdo du garsius sprogimus, kai atsisuko į tą pusę, pamatė G., susiėmusią už veido. Sportavimo metu labai garsiai grojo muzika. Sprogimo nematė. Tokio tipo granatas yra ne kartą naudojęs, kokio modelio šita buvo, nežino. Jeigu vienas saugiklis, tai tiesiog reikia ištraukti žiedelį, atlenkti metalinius ūselius ir palietus atšoka auselė, po 3–5 sekundžių įvyksta sprogimas. Reikia pavartoti rankos jėgą, pats saugiklis paprastai neiškrenta, jo praktikoje, kad savaime iškristų saugiklis, nėra buvę. Nėra to buvę, kad savaiminis sprogimas įvyktų. Pagal instrukcijas tokiais dalykais nežaidžiama, A. Š. reikėjo greičiausiai atšokti nuo tos granatos, jei meta granatą, metantysis šaukia: ,,granata“.
Liudytojas V. A. parodė, kad prieš sprogimą jis buvo sporto salėje su A., o T. nematė. Po sprogimo pamatė, kad mergaitė verkia, o T. sužeistas, prie mergaitės nubėgo Ž.. Garsinių granatų teko naudoti, jos skirtos sutrikdyti tam tikrus asmenis pastate, reikia ištraukti žiedą, paleisti liežuvėlį ir tada įvyksta tas sprogimas. Turi paimti granatą į ranką ir su kita ranka ištraukti tą liežuvėlį. Tam veiksmui reikia kažkiek fizinės jėgos, papurčius neiškris, neteko matyti, kad savaime suveiktų.
Liudytojas G. J. A. parodė, kad sporto salėje nematė paties sprogimo, stovėjo šonu, girdėjo sprogimą, išgirdo klyksmą, panašų į vaiko, visi bėgiojo. Pratybų metu tokią granatą naudoja siekiant apsiginti nuo priešų, gavus komandą reikia mest į kambarį. Laikai granatą už auselės, matai, kur mest, ištrauki ir meti. Jėgos didelės nereikia, bet pastangų kažkiek reikia. Jam neteko girdėti, kad savaime sprogtų.
Liudytojas V. K. parodė, kad nematė granatos, kas buvo salėje, irgi nepamena. Neteko naudoti šviesos blyksnio granatos. Jis dirba kovinių narų tarnyboje. Nėra priskirtas koviniam padaliniui, todėl neteko naudoti.
Liudytojas P. N. parodė, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje viskas yra aprašyta. Reiktų žiūrėti į tarnybinį pranešimą, nepamena, ar buvo nustatyti pažeidimai. Jis atlieka tyrimus, pavyzdžiui dėl karių susižalojimų. Surenka dokumentus, yra visi dokumentai, išrašai, kurie reikalingi iš šeimos gydytojo, įsakymai, nurodymai. Tyrimo medžiagą pateikia tarnybos vadui ir tada per Personalo skyrių pranešama „Sodrai“, kad karys yra nedarbingas.
Apygardos teisme apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad tiesioginio ryšio su kariuomene neturėjo, per sporto kolegą buvo pakviestas kartu treniruotis. Stovėjo šonu į duris, kurios buvo salės gale. Atsidarius durim, įėjo kažkoks vyras ir įmetė daiktą, panašų į granatą. Metė link salės vidurio. Kitas vaikinas tą granatą paėmė ir pasakęs, jeigu gerai prisimena, „nebeprikolink“, metimo judesiu grąžino atgal. Tada pasigirdo didelis sprogimas. Buvo dūmų. Prasidėjo šurmulys, vaiko verksmas. Tėtis bėgo prie vaiko, vaikas šaukė: „aš nematau ar negirdžiu“. Jie nubėgo į kitą pusę. Matė kraują. Kiti kariškiai vyrą, metusį tą daiktą, išsivedė į lauką.
Liudytojas J. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis atliko pratimus. Jam būnant šitoje vietoje vienu metu išgirdo, kad atsidarė pagrindinės duris, tada jis atsisuko, jo žvilgsnis nukrypo į duris, ten jis pamatė asmenį su kamufliažine apranga. Jį užfiksavo ir nusisuko atlikti savo pratimo. Visai netrukus pastebėjo, kad kažkoks daiktais, panašus į kažkokią granatą, buvo numesta į skersinių zoną ir parodė tą vietą. Kitas karys, buvęs irgi toje zonoje, tam asmeniui, kuris įėjo, sakė „neprikolink“ ar „neprikolinti“, paėmė tą daiktą. Ir neatsimena, ar numetė arba ją žmogui padavė, nes nežiūrėjo, jam negalėjo ateiti į galvą, kad toks įvykis gali įvykti. Toliau imdamas štangą pajautė iš tos pusės du sprogimus, einančius vieną po kito. Atsisukęs pamatė kad mergaitę paėmė tėtis (t. 2, b. l. 180–182, 184).
Apygardos teisme liudytojas A. M. parodė, kad sporto salėje einant pasiimti papildomų svorių, matė prasivėrusias salės duris. Atsisukus eiti atgal su svoriu, išgirdo sprogimą. Viskas vyko labai greitai. Vyrukai kažką išvedė, lyg vaiką. Jau daug laiko praėjo, bet, kiek atsimena, išgirdo greitą dvigubą sprogimą. Salėje grojo tranki muzika.
Apygardos teisme liudytojas L. J. parodė, kad sportavo sporto salėje, sporto metu buvo kampe, išgirdo juokus ir atsisukdamas pamatė T. posūkį į dešinę link durų, pirma išgirdo mergaitės šauksmą ir sprogimo bangą. Yra paramedikas, su mergaite ir Ž. nubėgo prie krepšio, suteikė pirmąją pagalbą ir nuvežė į ligoninę. Kaip įėjo T. L. į sporto salę, nematė, nes darė pratimus nusisukęs.
Liudytojo L. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad „jis buvo kampe, prie svarmenų“, tuo momentu T. L. kažkaip pasisuko. Tada liudytojas L. J. pademonstravo pasisukimą, pasisuko per kairį petį link durų pusės ir paaiškino, kad „T. tuo metu atlikinėjo judesį“ ir pademonstravo pats stovėdamas vietoje, neatkeldamas kojų nuo grindų, pasisukdamas kūnu pirma į kairę, po to į dešinę. Po to pakėlė abi rankas į viršų, išskėtė jas į šoną ir pasakė tada įvyko pats sprogimas. Nematė, kad T. L. būtų ištraukęs žiedą (t. 2, b. l. 195–196).
Apygardos teisme liudytojas R. K. parodė, kad jam paskambino, atvyko į darbo vietą, bet tuo metu jau viskas buvo po įvykio. Ž. su dukryte buvo išvykę, T. taip pat nebebuvo. Karo policija buvo uždariusi salę, į ją nebuvo galima patekti. Iš nuogirdų išgirdo, kas įvyko. Tiesiogiai pabendravo su ten likusiais žmonėmis darbe. Vaikinai kalbėjo, kad T. L. įėjęs į pastatą įmetė „Flashbangą“, o A. Š. grąžino sprogmenį atgal, T. L. rankose prietaisas sprogo. T. L. pasakė, kad žiedo neištraukė. Girdėjo svarstymų, kad gal granata sprogo dėl metimo, gal pasenusi buvo. Prie įvykio vietos su T. L. nekalbėjo, jis buvo išvažiavęs į ligoninę, vėliau kalbėjo telefonu. Jam, kaip kariškiui, yra tekę praktikoje naudoti „Flashbangą“ gal dešimtimis kartų. Šioje granatoje yra užspaudžiamas laikiklis ir ištraukiamas žiedas. Užspaudžiama rankenėlė, kad būtų išorinėje pusėje, galima atlenkti ūselius, kad lengviau išsitrauktų žiedas, ir ištraukiamas žiedas. Tokio tipo granatos skirtos dėmesio atkreipimui, išvesti žmogų iš balanso. Ji ne puolamoji ir ne gynybinė. Žmogus trikdomas nuo garso. Nėra girdėjęs, kad savaime suveiktų „Flashbangas“, čia greičiausiai žmogiškosios klaidos. Tai darant kažkokius veiksmus žmogus jau ištraukia žiedą ir laiko granatą rankoje, todėl paliktas labai greitas suveikimo laikas, priklausomai nuo granatos tipo, granata gali sprogti nespėjus jos išmesti. Bet reikia ištraukti žiedą, nuspaudus ir atleidus rankenėlę, tada sprogimo nebus. T. L. labai domėjosi, kaip laikosi nukentėjusi mergaitė. Jokios kalbos nebuvo, kad T. L. tai būtų padaręs tyčia.
Apygardos teisme atsakingas sandėlininkas liudytojas H. N. parodė, kad įvykio metu sporto salėje jo nebuvo. Jį pakvietė tik duoti paaiškinimus apie naudotą granatą. Jos naudojamos šturmuojant pastatą, skirta apkurtinti ir apakinti ten esančius asmenis. To tipo granatos suveikimo laikas 1,5 sekundės nuo sklasties paleidimo. Ištraukus žiedą niekas nevyksta, išmetus granatą ji sprogsta. Šios granatos klasifikacija garsas – šviesa. Per savo karjerą nėra susidūręs su tokios granatos savaimine detonacija. Granatos įtrauktos į apskaitą ir saugomos pagal Lietuvos kariuomenės nustatytą tvarką. Šios granatos įeina į šaudmenų klasifikaciją ir jų apskaita yra griežta. Jis atsivežė informaciją iš interneto apie panašias granatas, kurias turėjo. Konkretaus modelio jis nežinojo. Negali spręsti, ar šią granatą galima priskirti prie mokomųjų, nes jie tokios granatos savo apskaitoje nėra turėję. Jeigu granatos nebuvo apskaitoje, ji negalėjo būti laikoma padalinyje. Sandėlyje turi vieno gamintojo šviesos ir garso granatas. Tai kito modelio granatos. Granatos skiriasi partijų numeriais, jie gauna vienos partijos granatas. Granatos pavadinimuose esantys skaičiai gali nurodyti metus, priklauso nuo gamintojo. Ar įvykio metu sprogusi granata ir naudotos bandymuose yra to paties gamintojo, atsakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar granatų modeliai yra skirtingi.
Greitosios pagalbos felčerė liudytoja R. I. apygardos teisme parodė, kad gavo kvietimą ne iš stoties, kad kažkas sprogo. Nuvykę buvo kažkokioje patalpoje, gal med. punkte. Vaikinui buvo teikta kažkokia pagalba rankai. Suteikė jam pagalbą ir vežė į ligoninę. Sakė, kad kažkas sprogo, o kas sprogo, jie neklausė. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jis kalbėjo.
Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-482 patvirtintomis Šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisyklėmis, kuriose reglamentuota imitacinių granatų naudojimo tvarka ir nustatyta, kad „1. negalima mesti imitacinių granatų su pažeistu sprogdikliu. 2. Pavojaus zona yra 2 m spinduliu nuo sprogimo taško. Joje neturi būti karių. Kariai kurie yra arčiau kaip per 5 m. nuo sprogimo taško, privalo dėvėti klausos ir akių apsaugos priemones bei šalmus. Granatą galima mesti ir arčiau negu 2 m atstumo nuo karių, jeigu jie yra už priedangos. 4. Negalima mesti imitacinių granatų 50 m. zonoje, kurioje yra civilių. 5. Negalima mesti imitacinės granatos iš bet kurio taško, esančio arčiau kaip 50 metrų nuo poligono teritorijos ribos. 12. Draudžiama neteisėtai laikyti ir naudoti imitacines granatas ar mokomuosius sprogdiklius“ (t. 2, b. l. 119–128).
2021-02-26 Liepojos g. 5, Klaipėda, apsaugos kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėjus 2020-11-20 savanoriško daiktų pateikimo metu (t. 1, b. l. 139) vaizdo medžiagą nustatyta, kad T. L. praveria duris ir kaire ranka įmeta objektą į salės vidų, po to dešine ranka laiko atvertas duris. Po 8 sekundžių, kai T. L. įmetė objektą į salę, T. L. paleidžia dešinę ranką, kuria laikė duris, tada jis užeina į salę. Po 3 sekundžių, kai T. L. abi rankos laisvos, kai T. L. paleido ranka laikytas duris, beužsiveriant durims matyti šviesos blyksnis (t.1, b. l. 141–148, 149–150).
2020-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 56–59, 60–83).
2020-11-18 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio papildomai užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 85–91, 92–97, 98–138).
Specialisto išvada Nr. G2078/2020(03) (t. 1, b. l. 157–159), pakartotine specialisto išvada Nr. PG401/2021(03) (t. 1, b. l. 170–173) konstatuota, kad nukentėjusiajai G. N. nustatytas kiaurinis dešinės akies sužalojimas su svetimkūniu – 15 mm x5 kaulo fragmentu akies obuolyje, kiaurinėmis ragenos ir odenos žaizdomis, rainelės iškritimu ir kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje. Dėl sužalojimo dešinė akis liko akla. Sužalojimas atsirado nuo sprogimo metu sukeltos smūginės bangos ir svetimkūnio 15mmx5mm kaulo fragmento patekimo į G. N. akį. Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės akies regėjimo netekimo G. N. prarado didelę dalį bendrojo darbingumo.
Kita specialisto išvada Nr.G1997/2020(03), nustatyta, kad dėl granatos sprogimo T. L. padaryta kairės plaštakos I, II, III pirštų su dalimi delnikaulio trauminė amputacija, tai sukėlė T. L. sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 188–189).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro sprogmenų techninių, balistinių tyrimų ir sprogstamųjų medžiagų ir sprogimo pėdsakų specialistų išvada Nr.IBPS-V2306054-21 nustatyta, kad įvykio vietoje paimtos tirti pateiktos rankinės granatos korpusas, metalinės dalys ir plastiko fragmentai nėra sprogmens dalys – tai yra specialios paskirties pirotechnikos gaminio dalys – pramoninės gamybos (gamintojas – „Newco Safety Technologies GmbH“, Vokietija), garso ir blyksnio (angl. „Sound & Flash“) efekto, dviejų sprogimų, suveikusios rankinės granatos „S&F 2-bang Delay: 1.5 s NST14D5201“ korpusas ir jai skirto suveikusio sprogdiklio dalys: sprogdiklio daužiklis, ašis, spyruoklė, kaištis-saugiklis su žiedu ir kapsulė bei svirtelės, sprogdiklio korpuso ir vidinių įdėklų plastikiniai fragmentai. Šios rūšies rankinės granatos yra skirtos naudoti teisėsaugos ir karinėms specialiosioms pajėgoms įkaitų išlaisvinimo, antiteroristinių, diversinių operacijų metu ir panašiai, priešininko dėmesio atitraukimui ir laikinam apsvaiginimui ar dezorientacijai. Tiriamojo modelio rankinės granatos pirmoji ir antroji kameros yra užpildomos po apie 2,3 g sprogimo efekto pirotechniniu mišiniu, kurio pagrindiniai komponentai yra kalio chloratas (KClO3) ir aliuminis (Al). Apibendrinus atliktų eksperimentų ir tyrimų rezultatus ir sulyginus įvykio vietos apžiūros metu paimtų ir tirti pateiktų rankinės granatos ir jos dalių fragmentacijos pobūdį su eksperimento metu susprogdintų granatų fragmentais ir įvertinus užduotyje aprašytus asmens sužalojimus galima teigti, kad:
– rankinės granatos pirmosios kameros sprogimas įvyko ją laikant rankoje. Dėl šio sprogimo metu susiformavusio smūgio, granata nukrito ant grindų, kur įvyko antrosios kameros sprogimas;
– sprogimas buvo inicijuotas daužiklio smūgiu į kapsulę – tai rodo kapsulėje esantis daužiklio pėdsakas;
– granatos sprogdiklio svirtelė granatos sprogimo momentu buvo sąlyginai arti sprogimo – tikėtina, rankoje kartu su granata – tai leidžia teigti ant svirtelės vidinio paviršiaus esantys pirotechninio mišinio komponentų pėdsakai (ištraukus kaištį-saugiklį ir paleidus svirtelę, pastaroji veikiama daužiklio spyruoklės nušoka keletą metrų į šoną ir ant jos paviršių pirotechninio mišinio komponentų pėdsakai neužsineša);
– sprogimas šiomis aplinkybėmis (laikant granatą rankoje, neištraukus kaiščio-saugiklio ir neatsiskyrus svirtelei) įmanomas, jei granatos sprogdiklio korpusas iki paėmimo į ranką buvo mechaniškai pažeistas taip, kad paėmimo į ranką metu svirtelės prispaudimas prie korpuso liemens galutinai kritiškai pažeidė sprogdiklio konstrukciją, dėl to daužiklis smogė į kapsulę.
Po daužiklio smūgio į kapsulę po apie 1,5 sekundės įvyksta pirmos kameros sprogimas, dar po apie 0,5 sekundės – antros kameros sprogimas.
Tiriamojo modelio granatų savaiminis sprogimas dėl konstrukcijoje naudojamų medžiagų neįmanomas – sprogimas galimas dėl inicijavimo mazgo kapsulės aktyvavimo / deformavimo (įprastai tai yra daužiklio smūgis į kapsulę).
Tiriamojo modelio granatų sprogimas atvirkštine tvarka, tai yra – iš pirotechninio mišinio kameros link inicijavimo mazgo kapsulės įmanomas dėl išorinio lokalaus terminio poveikio granatos pirotechninio mišinio kamerai.
Metant tiriamojo modelio granatą neištraukus kaiščio-saugiklio galėjo įvykti granatos sprogimas dėl energingo kontakto su sąlyginai kietu paviršiumi metu, visiškai ar iš dalies suirusios sprogdiklio konstrukcijos, dėl to daužiklis smogė į kapsulę.
Kapsulės paviršiuje sprogdiklio aktyvavimo momentu lieka daužiklio suformuotas pėdsakas (užapvalinto kūgio formos įduba – deformacija iš išorės į vidų); inicijavus sprogimą atvirkštine tvarka, tai yra – iš pirotechninio mišinio kameros link sprogdiklio – kapsulės išoriniame paviršiuje nesusiformuoja jokie vizualiai stebimi pokyčiai.
Tarp tirti pateiktų objektų esanti sprogusios granatos sprogdiklio kapsulė yra su daužiklio suformuotu pėdsaku.
Sprogimas buvo inicijuotas daužiklio smūgiu į kapsulę – tai rodo kapsulėje esantis daužiklio pėdsakas; ant daužiklio yra pirotechninio mišinio komponentų pėdsakų.
Ant kaiščio-saugiklio su žiedu sprogstamųjų medžiagų pėdsakų neaptikta.
Ant svirtelės išorinių paviršių pirotechninio mišinio komponentų pėdsakų neaptikta.
Ant svirtelės vidinių paviršių yra pirotechninio mišinio komponento – aliuminio (Al) – pėdsakų.
Žmogui laikant granatą rankoje jos sprogimo momentu gali būti sugadintas granatos sprogdiklio korpusas.
Sprogdiklio kapsulės atsiskyrimo nepavyko atkartoti nė vieno eksperimentinio sprogdinimo metu – dėl šios priežasties atsakyti į klausimą „ar žmogui laikant granatą rankoje jos sprogimo momentu galėjo būti išmušta kapsulė“ – nėra galimybės.
Ant tyrimui pateiktos grindų guminės dangos išpjautos dalies esantys terminio poveikio ir du lokalūs paviršiaus seklaus ardymo pėdsakai vienas nuo kito nutolę apie 40 mm, susiformavo tirti pateiktos suveikusios rankinės granatos antros kameros sprogimo metu – tai leidžia teigti ant šio objekto išorinio paviršiaus esantys sprogimo efekto pirotechninio mišinio komponentų pėdsakai.
Ant tyrimui pateikto popierinio rankšluosčio ir šiukšlių maišo laikymo stovo (žiūrėti apatinės dalies yra sprogimo efekto pirotechninio mišinio komponentų kalio chlorato (KClO3) ir aliuminio (Al) pėdsakų.
Ant tyrimui pateikto polietileninio šiukšlių maišo yra sprogimo efekto pirotechninio mišinio komponentų kalio chlorato (KClO3) ir aliuminio (Al) pėdsakų.
Ant tyrimui pateiktų T. L. batų ir marškinėlių yra sprogimo efekto pirotechninio mišinio komponentų kalio chlorato (KClO3) ir aliuminio (Al) pėdsakų.
Ant tyrimui pateiktų T. L. kelnių pirotechninio mišinio komponentų pėdsakų neaptikta.
Ant tyrimui pateiktų G. N. striukės ir kepurės (žiūrėti fotografiją Nr. 15) – pirotechninio mišinio komponentų pėdsakų neaptikta (t. 2, b. l. 22–40).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teisme ekspertas V. B. parodė, kad granata pas juos pateko jau po sprogimo. Analizuojant jos konstrukciją, galima pasakyti, kad jai padarytas mechaninis poveikis. Nėra galimybės atsakyti, ar tai susiformavo po pažeidimo. Ruošiant specialisto išvadą, buvo daroma keletas eksperimentų, bandė iššaukti sprogimą neaktyvavus pačios granatos, buvo naudojama išskirtinai perteklinė jėga. Laisvas metimas reiškia nenaudojant fizinės jėgos, neužsimojant, o lengvu švystelėjimu, o perteklinė jėga – užsimojimas, kai daiktas yra sviedžiamas siekiant pataikyti į taikinį. Šis eksperimentas taip pat aprašytas, šaudykloje turi analogišką guminę dangą, analogiškai darė keletą ridenimų, švystelėjimų, ji niekaip neskyla, visos detalės lieka savo vietose ir šį eksperimentą buvo aprašę specialisto išvadoje. Šito tipo granatos yra šviesos ir blyksnio Tuo atveju, kai objektai papuola į čiurkšlės veikimo aplinką, tada užsineša pėdsakai ant dalių, detalių. Pažiūrėjus specialisto išvados 1 fotografiją, vizualiai gerai matosi svirtelės pozicija korpuso atžvilgiu, būtent to pėdsako užnešimas arčiau korpuso rodo tai, kad granatos pirmos kameros suveikimo momentas, svirtelė sąlyginai arti vadinamos dujų čiurkšlės. Tokiu atveju, jei būtų sviedžiama granata, paleidimo iš rankų momentu svirtelė keliauja į skirtingą pusę ir iš sprogimo kameros nepapuola jokie pėdsakai, šiuo atveju turimas pėdsakas ant vidinio paviršiaus, todėl gali daryti prielaidą, kad sprogimo momentu svirtelė galėjo ar buvo laikoma kartu su granata, ji nebuvo atsiskyrusi nuo pačios granatos Žiedas nenukrenta, asmuo gali pats numesti ar įsidėti į kišenę, priklauso nuo to, ką žmogus daro su tuo žiedu. Tai techniškai įmanoma, kadangi daužiklį sprogdiklio korpuse laiko pati svirtelė, ji yra išlenkta, suformuotas gaubtelis, kuris apglėbia sprogdiklio viršų, būtent daužiklį laiko pati svirtelė. Kol ji nėra paleidžiama, tol daužiklis yra savo vietoje, kaip minėjo, kaištį-saugiklį galima tiek ištraukti, tiek įdėti atgal, tą galima daryti N kartų, jei pavyks taisyklingai įstatyti į tą patį lizdą. Įmanoma ištraukti ir atgal įdėti neaktyvavus sprogdiklio. Pagal ištirtus materialius daiktus, gali pasakyti, kad granata buvo aktyvuota dėl daužiklio smūgio ir kapsulės padaryto smūgio. Konkrečiai, ką žmogus atliko su tuo sprogdikliu, ar traukinėjo, ar įkišo / neįkišo, nustatyti negali, tai būtų subjektyvu ir prieitų prie fakto konstatavimo. Nei patvirtina, nei paneigia, kad žiedas buvo ištrauktas. Saugiklis yra kaip šakutė, tiesi dalis įvedama į sprogdiklio kiaurymes, o iš viršaus įsisega kaip su kabliuku, iš išorės fiksuojamas taip, kad granatos kaištis paprastai neiškristų.
Apygardos teisme ekspertas V. B. parodė, kad lyginamajam tyrimui sunaudojo visas turėtas 6 granatas. Specialisto išvadoje aprašyta visa proceso eiga, kokie eksperimentai buvo atliekami ir kokie rezultatai buvo gauti. Kiekviena granata buvo naudojama skirtingai, priklausomai nuo eksperimento tikslo. Kai kurios buvo išardytos, kitos buvo mėtomos pagal gamintojo nurodymus, kiti eksperimentai buvo atliekami siekiant nustatyti, ar galimas savaiminis sprogimas, neištraukus kaiščio saugiklio. Eksperimentai buvo atliekami įvairiai, viskas aprašyta specialisto išvadoje. Deaktyvuojant tokio tipo rankinę granatą, paprastai jos sprogdiklio korpusas nesuyra. Kaip numatyta gamintojo, atsiskiria kaištis ir svirtelė, tolimesnė degradacija paties sprogdiklio korpuso nevyksta. Buvo atkartotos įvykio sąlygos ir atstumai tiek, kiek galėjo tai leisti. Atlikus eksperimentą, imituojantį granatos laikymą rankoje, nebuvo iškeltas klausimas, kokie sprogstamosios medžiagos pėdsakai ir jų buvimas ar nebuvimas. Buvo vizualiai tiriama šių daiktų fragmentacija. Ar ant saugiklio kaiščio su žiedu per eksperimentą liko pirotechninio mišinio pėdsakų, netyrė. Labiau informatyvi būtų 2-oji specialisto išvados fotografija, kurioje vaizduojamas nuosekliai išardytas objektas ir parodyta jo sandara. Visada pirmiau suveikia kamera, kuri turi tiesioginį kontaktą su sprogdikliu. Sprogstamosios medžiagos pėdsako susiformavimas ant svirtelės vidinio paviršiaus yra sąlygotas. Granatos korpuse yra kiaurymės, pro kurias sprogimo metu išeina dujos, čiurkšlės ir sprogstamosios medžiagos pėdsakai. Būtent sprogimo momentu ir užsineša pėdsakai ant aplinkoje esančių objektų. Kadangi granata ne kovinė, nevyksta sprogimas tiesiogiai į visas puses, o vyksta būtent per kiaurymes čiurkšlių principu. Todėl ant ne visų objektų tie pėdsakai ir užsineša. Norėtų atkreipti dėmesį, jeigu granata naudojama taip, kaip numatyta gamintojo, – rankoje laikant ištraukiamas kaištis saugiklis ir granata metama – pusiaukelėje svirtelė, veikiama spyruoklės, turėtų nušokti į šoną. Kadangi sprogimas vyksta su uždelsimu nuo daužiklio daužimo į kapsulę sprogdiklį, ji išvis neturėtų būti su pėdsaku. O šiuo atveju esame užfiksavę ant svirtelės vidinio paviršiaus pirotechninio mišinio pėdsakus. Iš viso to, ką matė, granata galėjo sprogti laikoma rankoje prispausta svirtele. Negali tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl ant neištraukto žiedo nėra sprogstamosios medžiagos pėdsakų. Gali būti, kad kaištis su žiedu buvo pridengtas pirštu formuojantis čiurkšlėms arba žiedas galėjo būti pridengtas kita ranka. Tirta granata yra specialiosios paskirties pirotechnikos gaminys, kuris skirtas sprogimu išgauti spec. efektą – apakinti arba apkurtinti. Jeigu granatą naudoti taip, kaip numatyta gamintojo, su vienu pirštu traukiant kaištį, o su kitu prikeliant kabliuką, tai pastangų nereikalaujantis veiksmas. Granata gali sprogti rankoje esant plunksnai ir žiedui. Tai yra techniškai įmanoma, jeigu yra pažeistas sprogdiklio korpusas. Jeigu granatos korpusas pažeistas ir granata paimama į rankas, svirtelė prispaudžiama iki korpuso, tai gali būti paskutinis veiksmas, turėjęs įtaką korpuso skilimui. Teoriškai yra galimybė, kad taip gali daužiklis išsilaisvinti ir įvykti sprogimo mechanizmo aktyvavimas.
T. L. sumokėjo 1 230,42 EUR Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už išlaidas gydant G. N. (t. 2, b. l. 68, 69–70).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Abejonių dėl kaltinamųjų kaltės teismui nekyla. Bylos medžiaga įrodyta, kad T. L., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, sporto salėje, nesant teisėto pagrindo, neteisėtai, į sporto salę, link ten sportuojančių civilių ir karių, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, įmetė pramoninės gamybos dviejų sprogimų šviesios blyksnio ir garso smūgio efekto granatą NST14D5201, jai nukritus arčiau kaip per 2 metrus nuo ten sportuojančio profesinės karo tarnybos kario A. Š., šis, niekam nepranešęs, neįsitikinęs, kad jos mechanizmas nepažeistas ir ji nesprogs, pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, metė ją atgal T. L. į rankas. T. L. neįsitikinęs, jog tai bus saugu, kad granatos mechanizmas nepažeistas ir ji nesprogs, pagavo šią granatą rankomis, paėmė ją į kairę ranką, dėl to, įvykus granatos sprogimui, šalia jo stovėjusiai G. N. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (akies praradimą), tokiu būdu T. L. pažeidė teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Prokuroras šioje byloje surašė kaltinamąjį aktą, pagal kurį abiem kaltinamiesiems buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Tačiau bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nukentėjusiųjų atstovas apkaltino kaltinamąjį T. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą mažamečiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, vertinti T. L. veiksmus kaip tyčinius negalima.
Šioje byloje apylinkės ir apygardos teismuose ypač daug dėmesio buvo skiriama klausimui, dėl kokių priežasčių sporto salėje įvyko granatos sprogimas, sukėlęs skaudžias pasekmes.
T. L. savo kaltę pripažįsta, jis, būdamas profesionalus karys, turintis praktikos ir patirties elgiantis su pirotechnikos priemonėmis, žinojo, jog saugu jas naudoti tik tada, kai nėra pavojaus aplinkiniams asmenims. Jo nevykęs pajuokavimas baigėsi tragiškomis pasekmėmis mažametei mergaitei ir jam pačiam (neteko trijų rankos pirštų).
Žemesnės instancijos teismas
Svarbią reikšmę priimant sprendimą šioje byloje turi specialisto išvada. Iš specialisto išvados matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta daug klausimų ir pagal kompetenciją specialistai į beveik visus juos atsakė. Ekspertų darbą šiek tiek sunkino tai, kad jiems eksperimentams nebuvo pateikta analogiškos granatos, nes, kaip nurodė kariuomenė, nuo 2018 metų į apskaitą tokios granatos neįtrauktos. Ekspertas, duodamas paaiškinimus teismuose, nurodė, kad jiems buvo pateiktos labiausiai savo savybėmis artimos granatos. Nors nukentėjusiųjų atstovas akcentavo, kad tai kovinė granata, ekspertas nurodė, kad ta granata priskiriama prie pirotechninio gaminio, o ne prie kovinės granatos. Tą patį patvirtino ir visi byloje apklausti kariškiai. Atsakydami į klausimą, dėl kokių priežasčių galėjo įvykti rankinis granatos sprogimas neištraukus kaiščio, ekspertas nurodė, jog toks atvejis įmanomas, jei granatos paėmimo į ranką metu svirtelės prispaudimas prie korpuso galutinai kritiškai pažeidė saugiklio konstrukciją, dėl to daužiklis smogė į kapsulę. Taip pat ekspertas nurodė, kad savaiminis granatos sprogimas įmanomas dėl energingo kontakto su sąlygiškai kietu paviršiumi, visiškai ar iš dalies suirus sprogiklio konstrukcijoms, dėl to daužiklis smogia į kapsulę. Tai, kad įvyko sprogimas dėl mechaninio kontakto, vizualiai matyti iš specialisto išvadoje esančių paveikslėlių Nr. 6 ir Nr. 7, t. y. koks rankinės granatos vaizdas po surinkimo imituojant sprogimą laikant rankoje. Taigi pasitvirtina labiausiai įmanoma versija, kad galėjo įvykti savaiminis granatos sprogimas.
Teismas laikosi net ir tokios nuomonės, kad ir tuo atveju, jeigu T. L. ir būtų ištraukęs granatos žiedą (kaip bando įrodyti nukentėjusiųjų atstovas), vis tiek jo veiksmų negalima būtų vertinti kaip tyčinių. Svarbiausia vertinant nelaimės priežastis yra tai, kad tai buvo „flash-bang“ (šviesos–blyksnio) granata, pirotechninis įrenginys, skirtas deorientuoti priešininką tiek vaizdu, tiek garsu, apkurtinti priešą, skirta dėmesio atkreipimui, išvesti žmogų iš balanso ir pan. Taigi tai, kaip nurodė ekspertai, buvo ne kovinė granata, o granata, kuri yra priskiriama prie pirotechninio gaminio. Be to, ši granata, kaip ir nurodė kaltinamieji, jau keletą metų nebuvo sandėliuojama taip, kaip nurodoma norminiuose aktuose, o ji buvo gelbėjimo dėžėje, nerakinamoje spintoje, jos laikymo sąlygos neatitiko šiems įrenginiams reglamentuojamų laikymo sąlygų, todėl ji galėjo būti mechaniškai paveikta ir tik dėl kontakto su grindų danga galėjo įvykti jos sprogimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad granata sprogo T. L. rankoje, o ne buvo nukreipta į vaiką ar kitus asmenis, esančius salėje, sprendžiant iš aptarto vaizdo įrašo, visų sportavusiųjų salėje liudytojų parodymų, granatos sprogimas įvyko labai greitai, kai kaltinamieji sporto salėje atliko paminėtus veiksmus su granata.
Kaltinamasis A. Š. pripažįsta savo kaltę, ji yra akivaizdi, išvydęs granatą priešais save, kaip numatyta Taisyklėse, jis turėjo pranešti apie tai salėje sportavusiems asmenims, iškviesti išminuotojus. Būdamas profesionalus karys, užuot atlikęs saugos veiksmus, jis atmetė granatą atgal T. L.. Tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas abiejų kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoja kaip neatsargų nusikaltimą pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.
Civilinis ieškinys
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika; steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą (KASOKTĮ 11 straipsnio 2 dalis). Taigi Lietuvos kariuomenė (vienas iš atsakovų pagal pareikštą ieškinį) yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu.
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.270 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (įskaitant transporto priemones), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o atsakovu tokiu atveju yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Šiuo atveju Lietuvos kariuomenė (vienas iš atsakovų pagal pareikštą ieškinį) buvo viešojo administravimo subjektas.
Kaltinamasis T. L. vykdė kariuomenės padalinyje budėtojo pareigas, nelaimė įvyko kariuomenės teritorijoje esančioje sporto salėje, todėl turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti ne abu atsakovai ( kaip nurodoma ieškinyje), o tik Lietuvos kariuomenė.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo (Lietuvos kariuomenė) turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis).
Nukentėjusieji K. N. ir Ž. N. pareiškė civilinį ieškinį, ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 152-160), prašydami priteisti 10 570 Eur turtinę žalą. Be to, jie prašo nukentėjusiajai G. N. priteisti 70 000 Eur neturtinę žalą, o abiem tėvams po 15 000 Eur neturtinės žalos.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ateityje nukentėjusiajai G. N. bus reikalinga operacija bei kokybiškas ir estetiškas akies protezas, kurio kaina gali būti 10 000 Eur. Be to, tiek G. N., tiek jos motinai K. N. buvo teikiama psichologinė pagalba, už kurią sumokėta 570 Eur.
Svarstant neturtinės žalos klausimą, teismas mano, kad gali būti atlyginta tik dalis neturtinės žalos. Tikėtina, kad G. N. ateityje prireiks operacijos ir kokybiško ir estetiško akies protezo, tačiau operacijos ir protezo kaina yra neparemta atitinkamais dokumentais, todėl teismas prašomos sumos negali priteisti iš atsakovės. Kita vertus, teismas atsižvelgia į minėtą gyvenimiškai realų ieškovų reikalavimą toliau išdėstydamas savo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimo reikalavimas dėl 570 Eur atlyginimo už psichologo konsultacijas yra pagrįstas atitinkamais dokumentais. Teismas pripažįsta, kad nutikus itin skaudžiai nelaimei, tokios konsultacijos nukentėjusiesiems buvo reikalingos, todėl šį civilinio ieškinio reikalavimą tenkina.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Atlygintino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujasi tiek įstatyme nustatytais, tiek kitais kriterijais, kuriuos pripažįsta reikšmingais konkrečiu nagrinėjamu atveju. Be to, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.
Be jokios abejonės, dėl įvykusios nelaimės nukentėjusieji patyrė ir neturtinę žalą. Visiškai nelauktai, dėl įvykusio sprogimo mergaitė neteko akies. Jos ateities gyvenimo perspektyvos dėl patirtos regėjimo negalios yra apribotos. Ji, būdama labai jauno amžiaus, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką sukėlusį sužalojimą, kuris iš esmės pakeitė gyvenimą, t. y. dėl patirtos žalos jos gyvenimo kokybė pablogėjo, nukentėjusioji turi atsisakyti iki sužalojimo įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, nes jos fizinė būklė labai pasunkėjo. Ji turėjo iškęsti sudėtingą akies operaciją ir jos padarinius: neteko akies, regėjimas yra sutrikęs, galima aklumo perspektyva. Nukentėjusioji ateityje turės nuolat atlikti atitinkamas sveikosios akies priežiūros procedūras, jos galimybės būti aktyviai, užsiimti fizinių trūkumų neturintiems asmenims įprasta veikla bus ribotos visą gyvenimą. Dėl sužalojimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė ir patiria skaudžių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat netikrumą dėl ateities, dėl žalos sveikatai padarinių poveikio jos būsimam asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012 buvo nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kilęs dėl įvykusio sprogimo prie Kauno IX forto, dėl kurio 9 metų mergaitė neteko kojos (advokatai šią bylą minėjo baigiamųjų kalbų metu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad 200 000 litų neturtinė žala, priteista iš valstybės, yra pagrįsta. Savaime suprantama, abi bylos dėl nutikusių skaudžių nelaimių skiriasi, tačiau žalos dydžio prasme, yra panašios.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, nukentėjusiosios tėvų pareikštas 70 000 Eur ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinus ateities perspektyvas dėl galimos operacijos ir estetinio akies protezo, yra objektyvus, prašoma atlygintinos žalos suma nėra užaukštinta, todėl tokią sumą ir priteisia.
Nukentėjusiosios G. N. tėvai savo ruožtu prašo priteisti jiems iš atsakovų po 15 000 Eur.
Savaime suprantama, tėvai patyrė didžiulę nelaimę, dėl to abejonių nėra. Staiga sveika, guvi mergaitė neteko akies, darnios, darbščios šeimos gyvenimas sutriko.
Minimoje civilinėje byloje nukentėjusiosios tėvams taip pat buvo priteista po 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, šioje dalyje ieškinio suma yra mažintina. Tenka pripažinti, kad nelaimė įvyko ne kur kitur, o kariniame dalinyje. Teismas įžvelgia, kad mažo vaiko buvimas tokioje teritorijoje (kitaip sakant, didesnės rizikos zonoje), nepaisant taikos meto ir karinių pratybų nebuvimo, yra nepageidautinas. Taigi dalis kaltės tenka ir tėvams – skaudi nelaimė nebūtų įvykusi, jeigu tėvai būtų palikę savo vaiką įprastinėje aplinkoje.
Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienam iš tėvų priteisia iš atsakovės po 5 000 Eur.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi.
Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma atleisti T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokio prašymo tenkinimas yra paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Teismo nuomone, šioje byloje labai svarbi yra nukentėjusiųjų pozicija: jie nesutiko, jog T. L. galima būtų atleisti nuo atsakomybės, netgi buvo prašoma pasunkinti jo atsakomybės laipsnį ir nuteisti už labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Kita vertus, be T. L. neatsakingų veiksmų tokio įvykio net nebūtų buvę ir nebūtų negrįžtamų padarinių. Taigi teismas neįžvelgia pagrindo T. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
T. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, prieš tai neteistas, prisipažino, iš dalies atlygino padarytą žalą, po įvykio liko suluošintas. Jo veiksmai buvo esminė ir pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko šis įvykis.
T. L. už padarytą neatsargų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, prieš tai neteistas, prisipažino ir gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, yra dirbantis. Yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusieji už atstovavimą teisme (t. 5, b. l. 134–139) sumokėjo advokatui M. R. 300 Eur, advokatui R. Girevičiui 2 420 Eur (po 1 210 Eur už atstovavimą apylinkės ir apygardos teisme). BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas šį reikalavimą, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusiųjų atstovo pasunkintas kaltinimas nepasitvirtino, todėl priteisiama 1 210 Eur už advokato R. Girevičiaus atstovavimą apylinkės teisme ir 300 Eur už advokato M. R. atstovavimą.
Kaltinamojo A. Š. vaidmuo nusikalstamos veikos padarymo buvo menkesnis, todėl iš jo priteisiama mažesnė atstovavimo išlaidų suma nei iš T. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 2 punktu įpareigoti T. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu teikti nukentėjusiajai G. N. pagalbą, kol ši gydysis.
A. Š. pripažinus kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, remiantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Priteisti iš Lietuvos kariuomenės nukentėjusiajai G. N. 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš Lietuvos kariuomenės nukentėjusiesiems K. N. ir Ž. N. 570 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš Lietuvos kariuomenės nukentėjusiesiems K. N. ir Ž. N. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš T. L. nukentėjusiesiems K. N. ir Ž. N. 1 000 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
Priteisti iš A. Š. nukentėjusiesiems K. N. ir Ž. N. 510 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
1) Susprogusią granatą „S&F 2-bang Delay 1.5s NAT14D5201“, paimtą 2020-11-13 įvykio vietos apžiūros metu;
2) Granatos apsaugos žiedą su saugikliu;
3) Granatos sprogdiklio daužiklį;
4) Plastiko fragmentus, pažymėtus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, septynis plastiko fragmentus, pažymėtus Nr. 7, plastiko fragmentus, pažymėtus Nr. 11, Nr. 12, Nr. 14, Nr. 15, du plastiko fragmentus, pažymėtus Nr. 18;
5) Smulkius plastiko fragmentus, pažymėtus naujais numeriais Nr. 1–25, ir Nr. 26–37;
6) Metalinę spyruoklę;
7) Metalinės detalės fragmentą;
8) Guminės dangos dalį;
9) Popierinio rankšluosčio ir šiukšlių maišo laikymo įrenginį;
10) Polietileninį šiukšlių maišą;
lauko uniformos kostiumo kelnes su įvertu diržu, lauko uniformos batus;
12) G. N. kepurę, striukę;
13) piršto dalis, kūno dalis, nagą, saugomus Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Klaipėdos ikiteisminio tyrimo skyriuje, Herkaus Manto g. 45A, Klaipėdoje, sunaikinti;
14) DVD diskus, pateiktus kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.