- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-403-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- N. V.
- Civilinis atsakovas
- AAS „G. B.“
- Nuteistasis
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. V. ir nuteistojo E. B. gynėjo Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžio, kuriuo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.
Iš E. B. N. V. priteista 548 litai neturtinei žalai atlyginti ir 1000 litų N. V. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Iš AAS „G. B.“ N. V. priteista 7596 litai turtinei ir 1725 litai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 p. reikalavimus (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. reikalavimus (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir netrukdyti eismo), 172 p. reikalavimus (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), keldamas pavojų saugiam eismui, 2008 m. balandžio 7 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi TT“, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), esant saulėtam orui, sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, 300 metrų matomumui, kelyje su skiriamąja juosta nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir skiriamąja juosta išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J., ir N. V. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Boro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Boro“ vairuotojos N. V. sveikata.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji N. V. teigia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimo pasekmes, į nuteistojo asmenybę, į tai, jog nuteistasis nusikalto tebegaliojant administracinėms nuobaudoms už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji N. V. sutinka su jai priteistos turtinės žalos dydžiu, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino jos patirtą neturtinę žalą.
Apeliantė skunde komentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, abejoja tuo, kad nuteistasis neatsimena nusikaltimo padarymo aplinkybių, mano, kad nuteistasis jos neatsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Apeliantė mano, kad teismas privalėjo nustatyti tikrąjį nuteistojo važiavimo greitį, paskirdamas atlikti autotechninę ekspertizę. Liudytoja mano, kad žymus leistino greičio viršijimas turi įtakos nusikaltimo kvalifikacijai ir neturtinės žalos dydžiui priteisti.
Nukentėjusioji N. V. konstatuoja, kad jos sveikata buvo sužalota ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, o tiksliau – 23 dienoms, buvo priversta gydytis ne tik nedarbingumo laikotarpiu, bet ir savo atostogų metu, kai nuvyko pas savo vyrą į užsienį.
Nukentėjusioji N. V. tvirtina, kad gydėsi ilgą laiko tarpą, patyrė didžiulę moralinę traumą, nes įvykio metu vos nežuvo, ją išgelbėjo tik automobilio oro pagalvės. Po šio įvykio automobilį vairuoja jausdama didelę baimę, naktimis blogai miega, nes vis prisimena patirtą traumą.
Nukentėjusioji N. V. teigia, kad nuteistojo turtinė padėtis yra labai gera, nes jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, todėl mano, jog atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo jai neturtinei žalai atlyginti turėjo būti priteista didesnė pinigų suma. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog pertraukų tarp teismo posėdžių metu vyksta į užsienį, todėl apeliantė daro prielaidą, kad nuteistasis dirba užsienyje. Teismas banko paskolos E. B. išdavimo sąlygomis, jo darbingumu nepasidomėjo.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis nors ir neteistas, tačiau daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu apgadino ne tik jos, bet ir liudytojo automobilį, neturtinei žalai atlyginti jai turi būti priteista didesnė pinigų suma.
Nukentėjusioji N. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendį pakeisti, paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę, neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 13000 litų, priteisti jai išlaidas, sumokėtas už advokato paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nuteistojo E. B. gynėjas advokatas H. Mackevičius E. B. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 1 d. neginčija, tačiau mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžiu E. B. paskirta per griežta bausmė, teismas netinkamai nustatė iš nuteistojo priteistiną neturtinės žalos kompensacijos dydį, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas. Apeliantas teigia, kad nuteistajam paskirta 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda yra per griežta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skirdama bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas nusikalstamo pasitikėjimo forma, E. B. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, gailisi, sakydamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiosios, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta E. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Nuteistojo gynėjo nuomone, skirdamas bausmę E. B., teismas turėjo papildomai atsižvelgti į bausmės paskirtį, į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.), kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).
Nuteistojo gynėjo H. Mackevičiaus teigimu, E. B. neginčija, jog padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Eismo įvykis, už kurį E. B. buvo nuteistas, ir pačiam nuteistajam sukėlė neigiamų padarinių – buvo sugadintas jo turtas, sutrikdyta sveikata. Nuteistojo gynėjas teigia, kad tuo nuteistasis bus paskatintas ateityje laikytis saugaus eismo taisyklių, nebeatlikti nusikalstamų veikų, todėl mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam E. B. ir mažesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo E. B. gynėjas H. Mackevičius pažymi, kad nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, be to, visa nukentėjusiajai padaryta turtinė žala ir dalis neturtinės žalos kompensuota. Teismas, motyvuodamas neturtinės žalos kompensacijos dydį, nurodė, jog nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jos ateities investicijomis arba nepataisomais išliekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais ar gerove. Apeliantas mano, kad į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta skiriant E. B. bausmę.
Gynėjas H. Mackevičius pažymi, kad 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda žymiai pablogina nuteistojo turtinę padėtį, o tai apsunkins nukentėjusiajai priteistų sumų išmokėjimą. Apeliantas mano, kad sumažinus E. B. paskirtą bausmę būtų užtikrintas BK 41 str. 1 d. 5 p. įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimas, todėl mano, E. B. paskirta bauda mažintina iki 20 MGL (2600 litų).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas aiškina, kad CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama atsižvelgiant į neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai N. V. priteisė 4000 litų neturtinei žalai atlyginti. Autotransporto įvykis įvyko galiojant transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą pereina draudikui. Pagal L R TPVCAPDĮ 11 straipsnį draudiko civilinė atsakomybė už neturtinę žalą ribojama 1000 eurų suma. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apeliantas mano, kad pagrindo priteisti nukentėjusiajai didesnę nei LR TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatyta neturtinės žalos kompensacijos riba nėra, dalis neturtinės žalos kompensacijos iš E. B. nukentėjusiosios naudai nepriteistina.
Gynėjas mano, kad visos 1000 litų dydžio atstovavimo išlaidos iš E. B. priteistos nepagrįstai, nes nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam E. B. 22596 litų civilinį ieškinį ir reikalavo atlyginti 7596 litų turtinę ir 15000 litų dydžio neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji neturtinės žalos dydį sumažino iki 13275 litų, kadangi dalį neturtinės žalos – 1725 litus – jai atlygino civilinis atsakovas AAS „G. B.“. Patikslinta nukentėjusiosios civilinio ieškinio suma sudaro 20871 litą (7596 litus – turtinė ir 13275 litus – neturtinė žala). Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino iš dalies. Iš draudiko AAS „G. B.“ nukentėjusiajai priteisė 7596 litus turtinei ir 1725 litus neturtinei žalai atlyginti, o iš E. B. priteisė 548 litus neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistojo E. B. gynėjo H. Mackevičiaus aiškinimu BPK 113 str. 1 d. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau to paties BPK straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nors nukentėjusioji žalos atlyginimo reikalavo iš E. B., tačiau į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą civiliniu atsakovu įtraukta draudimo kompanija. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisus tiek iš E. B., tiek iš civilinio atsakovo – AAS „G. B.“, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos tarp AAS „G. B.“ ir E. B. paskirstytinos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams.
Nors apeliantas nesutinka, kad dalis neturtinės žalos priteista iš E. B., mano, kad, teismui palikus galioti nuosprendžio dalį dėl priteistų 548 litų iš E. B., E. B. turėtų būti įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai ne visas, o tik dalį atstovavimo išlaidų. Gynėjas H. Mackevičius nurodo, kad bendra civilinio ieškinio suma sudaro 20871 litą. Teismas iš E. B. nukentėjusiajai priteisė 548 litus, t. y. 2,63 proc. visų ieškinio reikalavimų sumos, todėl iš E. B. nukentėjusiajai priteistina 2,63 proc. atstovavimo išlaidų, tai sudaro 26,30 litus. Iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ nukentėjusiajai atstovavimo išlaidos priteistinos proporcingai iš AAS „G. B.“ priteistoms sumoms.
Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendį pakeisti: sumažinti E. B. paskirtą baudą iki 15 MGL (1950 litų) dydžio, sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 3452 litų ir atmesti nukentėjusiosios reikalavimą priteisti iš E. B. neturtinės žalos kompensaciją. Nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui.
Atsikirtime į nukentėjusiosios N. V. apeliacinį skundą nuteistasis E. B. su nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jos skundą atmesti, o jo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovas konkrečios nuomonės nepareiškė, prokurorė prašė nukentėjusiosios ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios N. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, padidintinas neturtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios N. V. sužalojimu, atlyginimo dydis, nuteistojo E. B. gynėjo H. Mackevičiaus skundas atmestinas.
Dėl E. B. paskirtos bausmės dydžio
Nei nuteistasis E. B., nei nukentėjusioji N. V. nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. neginčija. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numato ne tik baudą, kuri paskirta nuteistajam, bet ir kitas švelnesnes bei griežtesnes bausmės rūšis. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas E. B. paskyrė per švelnią bausmę, prašo bausmę griežtinti, bet iš to prašymo turinio nėra aišku, ar prašoma skirti griežtesnę bausmės rūšį, ar paskirti didesnę baudą.
Nuteistojo E. B. gynėjas H. Mackevičius apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje pareiškė motyvuotą nuomonę, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bauda turėtų būti sumažinta iki 20 MGL (2600 litų) dydžio, o skundo rezoliucinėje dalyje prašo paskirtą baudą sumažinti iki 15 MGL (1950 litų) dydžio.
Nei vienas, nei kitas apeliaciniai skundai dėl E. B. paskirtos bausmės griežtinimo ar švelninimo netenkintini, nes, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, laikėsi, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, kaltininko asmenybę, tai, kad ir anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), įvertino bausmės kaip valstybės prievartos priemonės (BK 41 str.) paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalis už neatsargaus nusikaltimo, kokiu laikytinas ir nuteistojo E. B. padarytas nusikaltimas, padarymą numato iki 75 MGL dydžio baudą. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, E. B. paskyrė 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą, kuri yra mažesnė už leistinos skirti už tokius nusikaltimus baudos vidurkį ir nėra aiškiai per griežta. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde konkrečios bausmės rūšies ir dydžio nenurodo, todėl, nesant galimybės palyginti, nėra ir pagrindo manyti, kad paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni. Kolegijos nuomone, teismo paskirtoji bausmė yra tinkama ir nekeistina.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusioji N. V. šią teisę realizavo pareikšdama kaltinamajam E. B. civilinį ieškinį baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Transporto priemonė, kurią vairavo nuteistasis, 2008-03-27 buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (t. 2, b. l. 36, 37). Draudžiamasis įvykis įvyko 2008 m. balandžio 7 d., galiojant minėto įstatymo 2004 m. kovo 5 d. redakcijai. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Tai draudiko AAS „G. B.“ atsakomybės ribojimas dėl neturtinės žalos, padarytos apdraustojo veiksmais, atlyginimo. Šią sumą (1725 Lt) turi sumokėti AAS „G. B.“. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.). Todėl šis civilinis atsakovas, sumokėjęs 1725 Lt, bus savo prievolę įvykdęs. Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą negali būti apribota (CK 6.252 str 1 d.). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Todėl likusi draudimo vertę viršijanti suma priteistina iš E. B..
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.
Ir nukentėjusioji, ir nuteistojo gynėjas su priteistos neturtinės žalos dydžiu nesutinka. Nukentėjusioji N. V. mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog E. B. leistiną greitį viršijo labai žymiai, mano, kad ši aplinkybė turi įtakos nusikaltimo kvalifikacijai ir neturtinės žalos dydžio priteisimui, mano, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl nuteistojo kaltės buvo sugadintas ne tik jos, bet ir kito asmens automobilis, kad nuteistasis iki eismo įvykio daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nukentėjusioji tvirtina, kad jos sveikata po eismo įvykio buvo sutrikusi 23 dienoms, kad gydėsi namuose ne tik atostogų metu, bet ir išvykusi pas vyrą užsienyje. Nukentėjusioji tvirtina patyrusi didelę moralinę traumą, vairuoti automobilį bijo iki šiol, dėl patirtos traumos blogai miega naktimis. Nukentėjusioji mano, kad didesnė pinigų suma jos neturtinei žalai atlyginti iš nuteistojo turėjo būti priteista ir todėl, kad nuteistasis turi nuosavą namą, dirba užsienyje, jo turtinė padėtis yra labai gera. Teismas ištirti nuteistojo turtinę padėtį atsisakė, nes nepaklausė paskolą nuteistajam suteikusio banko apie nuteistojo darbą, pajamas. Nukentėjusioji prašo neturtinei žalai atlyginti priteisti 13000 litų. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde paminėjo Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus neturtinei žalai nustatyti, remiasi apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais nuteistojo kaltės formos vertinimo motyvais, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės su nukentėjusiosios ateities investicijomis, nepataisomais išliekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais ar gerove nesusijusios, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nuteistojo gynėjo nuomone, pagrindo priteisti nukentėjusiajai didesnę negu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta neturtinės žalos kompensacijos riba nėra, todėl iš E. B. dalis neturtinės žalos kompensacijos nepriteistina iš viso, prašo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3452 litų.
Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas (baudžiamoji byla Nr. 2K-209/2007). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio, apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso 6.250, 6.249, 6.251, 6.254, 6.987 straipsniais, reglamentuojančiais neturtinės žalos dydžio nustatymą ir atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, konkrečioje byloje privalo įvertinti teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2007-05-17 redakcija Nr. X-1137, įsigaliojusi nuo 2007-06-11) 11 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusioji 2009-03-04 buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 13 275 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1). 2008-07-24 AAS „G. B.“, kurioje 2008-03-27 buvo apdraustas kaltininko vairuotas automobilis, į bendrą Nadeždos ir S. V. sąskaitą AB SEB banke pervedė 1725 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 3). Dar 1725 Lt neturtinei žalai atlyginti apylinkės teismas N. V. iš AAS „G. B.“ priteisė skundžiamu nuosprendžiu. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo E. B. N. V. neturtinei žalai atlyginti priteisti 548 litai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo trukmę ilgesniam negu 10 dienų laikui, tai, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga dvi savaites (t. 1, b. l. 39), patirtą fizinį skausmą, judėjimo suvaržymus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos, vairavimo baimę, bet šių aplinkybių reikšmę sumenkino remdamasis tuo, kad neigiamos išgyvenimų pasekmės niekaip nesusijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis, nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais ar gerove, nuosprendžio aprašomojoje dalyje akcentavo, kad N. V. padarytai neturtinei žalai kompensuoti priteistina 4000 litų dydžio suma. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad N. V. iš AAS „G. B.“ priteisti 1725 Lt, o iš nuteistojo E. B. priteisti 548 litai neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteisti 2273 litai. 1725 Lt dydžio neturtinę žalą AAS „G. B.“ atlygino ikiteisminio tyrimo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iki 2008 metų formuojama praktika pripažino, jog priimtina, kad autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, o autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui – 30 000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į sukauptą teisės taikymo patirtį (kasacinės bylos Nr. 2K-474/2004, 2K-182/2006, 2K-187/2006, 2K-303/2006, 2K-492/2006, 2K-132/2007, 2K-379/2007, Nr. 2K-821/2007), darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Iš specialisto išvados Nr. G 1087/08(03) tiriamosios dalies matyti, kad dėl sužalojimo N. V. nedarbingumo pažymėjimas Nr. 4300149 buvo išduotas 2008-04-08 ir tęstas iki 2008-04-23. 2008-05-15 išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr.4617142, kuris tęstas iki 2008-05-28. N. V. vyresnysis teismo ekspertas apžiūrėjo ir išvadą, kad N. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai, surašė 2008-05-29. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios N. V., liudytojo S. V. parodymus, kad N. V. dėl sužalojimo kentė skausmą, buvo ilgą laiką išsigandusi, nevalingai po miego sustingdavo (susirakindavo) jos žandikaulis, nukentėjusioji nuo 2008-04-23, kai nebebuvo pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, iki vėl kreipėsi medicininės pagalbos 2008-05-15, nebuvo pasveikusi. Pasekmes dėl sužalojimo ji jautė nuo 2008-04-07, kai buvo sužalota, iki 2008-05-28, kai nedarbingumo pažymėjimas nebebuvo tęsiamas, ir vėliau (t. 1, b. l. 39, 46, t. 2, b. l. 18–19). Apylinkės teismas esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi laikė pasekmes, atsiradusias dėl asmens sveikatos sutrikdymo, tačiau tas pasekmes pernelyg nuvertino ir sumenkino bandydamas nustatyti ryšį tarp tų pasekmių ir neapibrėžtų, nekonkrečių ateities investicijų ar gerovės. Toks vertinimas neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų, nukentėjusio ir kalto asmens interesų pusiausvyros. Nuteistojo E. B. gynėjas, prašydamas iš jo ginamojo neturtinės žalos nepriteisti, apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje pripažįsta, kad nukentėjusiajai kompensuota tik dalis neturtinės žalos. Įvertinus CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, pastebėtina tai, kad eismo įvykis kilo tik dėl nuteistojo kaltės, greičio viršijimas laikytinas itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, autoįvykio metu buvo apgadintos dvi autotransporto priemonės, o automobilis, kurį vairavo N. V., sužalotas nepataisomai. Nėra kuo paneigti nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumento, kad tik atsitiktinumo ir automobilio oro pagalvių dėka pavyko išvengti žymiai sunkesnių pasekmių. Pats eismo įvykio kaltininkas patyrė tik nežymių sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 63). Apylinkės teismo nuosprendyje, aptariant bausmės skyrimo pagrindus, paminėta tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. Nors nuosprendyje, aptariant priteistinos neturtinės žalos dydį, CK 6.282 str. 3 d. nepaminėta, tačiau yra pagrindo manyti, kad priteistinas neturtinės žalos dydis sumažintas atsižvelgiant ir į turtinę nuteistojo padėtį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymas patikrinti nuteistojo turtinę padėtį, kategoriškai prieštaraujant nuteistajam ir jo gynėjui, jų poziciją palaikant valstybinei kaltintojai, buvo atmestas (t. 2, b. l. 38–39). Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą normą, pagal kurią teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, būtina. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Klaipėdos rajono Triušelių kaime (t. 1, b. l. 107–110), niekuo nepaneigti nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis neturi pragyvenimo šaltinio. Taigi atsižvelgiant ir į CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą normą, ne tik į CK 6.250 straipsnio kriterijus, vadovaujantis BPK 113 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menką neturtinės žalos atlyginimo dydį, nuteistasis E. B. ne tik privalo, bet ir gali nukentėjusiajai N. V. atlyginti didesnę negu teismo iš jo priteista neturtinę žalą. Tuo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo N. V. keistina (BPK 328 str. 4 p.). Šiuo konkrečiu atveju atlygintinos N. V. neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 8000 Lt, o nustačius didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį nei privalo pagal draudimo sutartį atlyginti civilinis atsakovas AAS „G. B.“, iš E. B. priteista atlyginti 548 Lt suma padidintina iki 4548 Lt.
Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Nukentėjusioji N. V. apeliaciniame skunde prašo priteisti jai išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nuteistojo gynėjas prašo nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui.
Nei vienas, nei kitas prašymai netenkintini.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nukentėjusiajai N. V. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1000 litų – iš nuteistojo E. B. priteisė (t. 2, b. l. 35, 54). Dokumentų, patvirtinančių didesnę advokatės paslaugoms apmokėti sumą negu 1000 litų, nukentėjusioji kolegijai nepateikė, apeliaciniame skunde konkrečios prašomos priteisti sumos nenurodė (t. 2, b. l. 67). Esant tokioms aplinkybėms, priteisti didesnę negu 1000 litų sumą nėra pagrindo.
Nuteistojo gynėjas prašo vadovautis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., kuria nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Remiantis BPK 113 str. 1 d., civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK str. 2 d.). Baudžiamojo proceso išlaidų ir jų atlyginimo tvarka labai išsamiai reglamentuota BPK VIII skyriuje, jokių klausimų, kuriems išspręsti būtų reikalinga vadovautis ir CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra. BPK 103 straipsnio pakanka, kad proceso išlaidomis būtų pripažintos ne tik šiame straipsnyje išvardytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Proceso išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 str. 1 d.). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, bet gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad proceso išlaidos būtų išieškotos iš nuteistojo, lygiai taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas turi teisę išieškoti tik iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, pripažinęs jį kaltu, todėl CPK 93 straipsnio nuostatos BPK 104, 106 straipsnių nuostatoms prieštarauja ir proceso išlaidų išieškojimui baudžiamajame procese netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžio dalį dėl 548 litų neturtinės žalos N. V. priteisimo iš E. B. pakeisti: iš E. B. N. V. neturtinei žalai atlyginti priteisti 4548 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.