- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 2K-379/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- I. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas I. S. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo.
Nuosprendžiu iš I. S. priteista 4000 Lt nukentėjusiajam už neturtinę žalą, o dėl 11 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria dėl 11 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. spalio 18 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), prie turgaus vartų vairuodama automobilį ir išvažiuodama iš turgaus teritorijos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 72 punktų reikalavimus, nes nedavė kelio pėsčiajam Č. T., kurio judėjimo kryptį automobilis kirto, ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu Č. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu I. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir ją išteisinti bei netenkinti byloje pareikšto civilinio ieškinio. Kasatorė, savaip interpretuodama bylos aplinkybes, neigia savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad tarp jos veikos ir atsiradusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Jos versija, kad pėsčiasis pats užgriuvo ant automobilio, liko nepaneigta, byloje nėra liudytojų, kurie patvirtintų, kad kasatorė judančiu automobiliu patrenkė pėsčiąjį. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, liudytojo M. K. parodymus teismai įvertino neteisingai. Be to, teismų sprendimuose nėra nurodyti konkretūs KET punktai, kuriuos pažeidė kasatorė, o nuosprendyje nurodyti KET 50, 53 punktai numato visiems eismo dalyviams bendrąsias pareigas. I. S. taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kurio dydis neparemtas įrodymais, yra išspręstas neteisingai, neatsižvelgus į BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai, priteisdami neturtinę žalą tik iš kasatorės, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei įvykio metu galiojusią Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją, nustatančią draudiko pareigą atlyginti neturtinę žalą. Dėl byloje paduoto apeliacinio skundo argumento, susijusio su draudimo bendrovės, kuri buvo įtraukta į šią bylą kaip civilinis atsakovas, turtine atsakomybe, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl I. S. veikos
I. S. nurodo, kad ji dėl jai inkriminuoto eismo įvykio nėra kalta. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta Č. T. sveikata, kaltininkė yra I. S..
Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Šių taisyklių 72 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad I. S. išvažiuodama iš turgaus teritorijos nedavė kelio pėsčiajam Č. T., kurio judėjimo kryptį jos vairuojamas automobilis kirto, ir jį partrenkė. Kasatorės versiją, kad pėsčiasis pats užgriuvo ant automobilio, teismas vertino kartu su kitais įrodymais ir pagrįstai atmetė. Liudytojų parodymai apie eismo įvykį teismų sprendimuose įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kasacinio skundo motyvai dėl eismo įvykio aplinkybių, liudytojų parodymų yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
I. S. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta Č. T. sveikata. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodytuose Kelių eismo taisyklių 50, 53 punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o 72 punkte yra apibrėžta vairuotojo pareiga pėstiesiems, todėl kasatorės teiginiai, kad teismų sprendimuose nėra nurodyti konkretūs Kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos ji pažeidė, atmestini.
Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota I. S. veika. Abejoti teismų išvada, kad tarp I. S. veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, nėra pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos kaltinamajai I. S..
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 115 straipsnio nuostatas, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio, o nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kolegija racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nutartyje nurodė motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Kasatorė, nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, skunde pateikia argumentus, kurie yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes teismas nagrinėdamas kasacinę bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius byloje paduoto apeliacinio skundo argumentus. Kolegija atsižvelgė į apelianto argumentą, susijusį su draudimo bendrovės, kuri buvo įtraukta į šią bylą kaip civilinis atsakovas, turtine atsakomybe, ir nutartyje nurodė, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti žalą ir iš draudimo bendrovės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. S. kasacinį skundą atmesti.