- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-187/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Masiokas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- I. M. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams. Iš N. S. nukentėjusiajai I. M. M. priteisti 2186 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartis, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendis, panaikinant jo dalį, kuria nukentėjusiajai I. M. M. iš nuteistojo priteistas turtinės žalos atlyginimas, šioje dalyje jai pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 6 d., apie 7 val. 40 min., Kaune, Radvilėnų plente, vairuodamas automobilį Honda Civic, važiuodamas nuo Vydūno alėjos link Studentų gatvės, sankryžoje su Baranausko gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis būtinų atsargumo priemonių, elgtis taip, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdyti eismo, o būtent, sukdamas į dešinę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo praleisti į važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės išėjusią pėsčiąją I. M. M., ją patrenkė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas sveikatą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu N. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį, jo baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus asmenų lygybės prieš įstatymą ir rungimosi principus (BPK 6, 7 straipsniai), nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorius įsitikinęs, kad dėl autoįvykio kalta pati nukentėjusioji, kuri, nesilaikydama KET reikalavimų, išbėgo į kelią apie 20 m už perėjos. Skunde nurodoma, kad eismo įvykio plane pėsčiosios partrenkimo vieta buvo pažymėta neteisingai jau po to, kai nuteistasis pasirašė ant plano. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino N. S. ir jo gynėjo prašymų iškviesti liudytojus – Greitosios medicininės pagalbos brigados narius ir policijos pareigūną, surašiusį eismo įvykio protokolą bei sudariusį įvykio planą. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai atmetė įvykį mačiusio liudytojo L. R. parodymus, o rėmėsi nukentėjusiosios bendradarbių V S., R. M., I. R. D. parodymais, kurie betarpiškai autoavarijos nematė. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas, neesant jokių objektyvių įrodymų. N. S. apeliacinis skundas išnagrinėtas tik iš dalies, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ignoruojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 išaiškinimus. Nors kolegija patenkino apelianto prašymą ir apklausė GMP brigados narius, tačiau praėjus 10 mėnesių po įvykio jie nieko reikšmingo prisiminti negalėjo. Kasatorius pažymi, kad kolegija pasirinktinai vertino įrodymus, vienu atveju, nurodydama, kad remiasi liudytojos S. K. parodymais, kitu, teigdama, kad ši liudytoja autoįvykio nematė. Skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje deklaruojamą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Kasaciniame skunde ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas, nurodant kitokias faktines aplinkybes nei nustatytos skundžiamais teismų sprendimais, t. y. nurodant, kad autoįvykio priežastis buvo nukentėjusiosios I. M. M. Kelių eismo taisyklių 87 punkto pažeidimas (į gatvės važiuojamąją dalį įžengė ne pėsčiųjų perėjoje, bet 20 metrų už perėjos). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo
Skundžiamo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtinta, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Teismas nustatė, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo N. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 75 punkto reikalavimams. Šis punktas įpareigoja automobilį vairuojantį asmenį artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiosios I. M. M., liudytojų V. S., L. R. M., I. R. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis) nustatyta, kad N. S., vairuodamas automobilį, prie pėsčiųjų perėjos nesustojo praleisti į važiuojamosios dalies pusę įžengusios pėsčiosios I. M. M. ir ją sužalojo. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 304 – 307 straipsniuose keliamus reikalavimus. Jo aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
Nuteistojo N. S. teiginys, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų buvę šališki ir taip pažeidę BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus nesutikimas su jam nepalankiu įrodymų vertinimu nelaikomas proceso normų pažeidimu.
Kasatorius ginčija rungimosi principo teisingą taikymą. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šios baudžiamojo proceso nuostatos byloje būtų pažeistos. Iš bylos matyti, kad visi įrodymai, įskaitant kaltinimo liudytojų parodymus, įvertinti ne izoliuotai vienas nuo kito, tačiau atsižvelgiant į visų įrodymų visetą. Be to, BPK 241 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kas nors iš dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų prieštarauja teisiamojo posėdžio pirmininko veiksmams, šie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą. Jokių pastabų dėl teisių pažeidimo nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė, todėl darytina išvada, kad kasatoriaus teiginiai dėl asmenų lygybės prieš įstatymą bei rungtyniškumo principų pažeidimo yra deklaratyvūs.
Kai kurie kasaciniame skunde pateikti argumentai sutampa su išdėstytais apeliaciniame skunde, kuris išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo. Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Tenkinant apelianto prašymą, atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti autoįvykio vietoje buvę medicinos darbuotojai, policijos pareigūnai. Priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis jo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. S. kasacinį skundą atmesti.