Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-827-794/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: e2A-827-794/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11402-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: V. Š., B. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-827-794/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11402-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 211-osios daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijos ir pagal atsakovių V. Š. ir B. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-206-1077/2024 pagal ieškovės 211-osios daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovėms V. Š. ir B. Š. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei 211-ajai daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijai už sunaudotą elektros energiją; 2) įpareigoti atsakoves per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje; 3) įpareigoti atsakoves per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlaisvinti užimtą daugiabučio gyvenamojo namo Savanorių pr. 222, Vilniuje, rūsio patalpą, rūsio patalpų plane pažymėtą R-9, ir atverti užtaisytą durų angą į namo, esančio Savanorių pr. 222, Vilniuje, bendrojo naudojimo rūsio patalpą, pažymėtą plane R-9; 4) priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai 1 201,40 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo adresu Savanorių pr. 222 (toliau – Namas), Vilnius, administratorė, vykdo daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą, ir teikia gyventojams kitas paslaugas. Atsakovė V. Š. buvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), esančio Name, savininkė ir ieškovės narė. Atsakovė V. Š. 2020 m. gruodžio 23 d. padovanojo Butą dukrai atsakovei B. Š. Atsakovė V. Š. Bute vis dar gyvena, jame deklaruota jos gyvenamoji vieta. Atsakovė praradusi Buto nuosavybės teisę turėjo ieškovę informuoti pagal ieškovės įstatų 17.7 punktą.

3. Dėl mokėjimų už elektros energiją ir elektros skaitiklio patikros ieškovė nurodė, kad atsakovės yra elektros vartotojos. Abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Savo reikalavimus, be kita ko, grindė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 8.1, 58.2, 58.4, 101, 111, 131.12, 131.18 punktais. Pagal Taisyklių 131.18. punktą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (...) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus (nurodomas fizinio asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas, objekto adresas, tiekėjo ar operatoriaus suteiktas vartotojo kodas), namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Atsakovės nedeklaruoja kas mėnesį sunaudojamos elektros energijos, nemoka už sunaudotą elektros energiją. Atsakovės nesudaro galimybės ieškovei patikrinti elektros skaitiklio rodmenų. Iš viso už elektros energiją atsakovių solidari skola sudaro 1 201,40 Eur.

4. Dėl rūsio patalpų ieškovė nurodė, kad V. Š., o šiuo metu ir buto (duomenys neskelbtini), savininkė B. Š. yra savavališkai užėmusios bendrojo naudojimo namo (duomenys neskelbtini), patalpą, esančią rūsyje ir pridedamame rūsio plane pažymėtą R-9, t. y. iš buto (duomenys neskelbtini), yra patenkama į minėtą rūsio patalpą, o šios rūsio patalpos durys, pažymėtos plane R-9 ir skirtos užtikrinti naudojimąsi patalpomis visiems namo bendro naudojimo patalpų bendraturčiams, yra užmūrytos. V. Š. yra užėmusi bendrojo naudojimo patalpą R-9 ir apribojusi kitų bendraturčių teises jomis naudotis, tokiu būdu ji pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą V. Š. naudoja ne pagal jo funkcinę paskirtį – savo asmeninių, o ne bendrų poreikių tenkinimui. Bendrosios dalinės nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui, be kitų bendraturčių sutikimo, lemia kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą ir trukdymą jiems ja pasinaudoti. Pagal nurodyto rūsio patalpų plano duomenis, į patalpą, pažymėtą plane indeksu R-9, turi būti patenkama pro durų angą, įrengtą iš koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose. Anga šiuo metu yra užmūryta, o kitų bendraturčių galimybė naudotis ginčo patalpa gali būti užtikrinta tik atvėrus durų angą. Ieškovė yra bendrojo naudojimo rūsio patalpų valdytoja, įgyvendinanti su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl patalpų atlaisvinimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nurodė, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė solidarios atsakomybės sąlygos. Atsakovė V. Š. 2020 m. gruodžio 23 d. padovanojo Butą atsakovei B. Š., pastaroji neįstojo į bendriją, netapo ieškovės nare. Prieš perleidžiant Butą 2020 m. lapkričio 1 d. ieškovė išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė V. Š. 2020 m. lapkričio 1 d. neturėjo skolos ieškovei.

6. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių skolą, atsakovės nurodė, kad skola už į Butą patiektą elektros energiją 2022 m. liepos 14 d. sudarė 1 038,89 Eur, o ne 1 201,40 Eur, kuriuos siekia prisiteisti ieškovė. Buto savininkė atsakovė B. Š. pripažįsta 1 038,89 Eur dydžio skolą už į Butą patiektą elektros energiją, apskaičiuotą 2022 m. liepos 14 d. dienos duomenų pagrindu, ir šią skolą padengs nelaukiant teismo sprendimo. Solidari atsakomybė nėra preziumuojama ir nebuvo pagrįsta, skolos dalis, viršijanti 1 038,89 Eur, nėra įrodyta.

7. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti abi atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją atsakovės nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti abi atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už Bute sunaudotą elektros energiją yra ydingas dėl kelių priežasčių: 1) dėl subjekto, kuriam nukreipiamas toks įpareigojimas, daugėto, t. y. šiuo reikalavimu siekiama nustatyti solidarią vienodo turinio pareigą iškart abiem atsakovėms ir tai nėra niekuo pagrindžiama; 2) teismui patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, abi atsakovės iki savo gyvenimo pabaigos privalėtų kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už Bute sunaudotą elektros energiją, net jeigu pasikeistų Buto savininkas; 3) tokias pareigas vartotojui jau nustato Taisyklės ir jas papildomai nustatyti teismo sprendimu, ypatingai tokia forma, kurią siūlo ieškovė, nėra jokio pagrindo. Todėl nagrinėjamas ieškovės reikalavimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl atmestinas.

8. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovės nurodė, jog šis ieškinio reikalavimas yra grindžiamas ieškovės negalėjimu vykdyti Taisyklių 131.18. punkte nurodytos pareigos. Taisyklių 131.18. punktas nustato daug pareigų, todėl lieka neaišku, kokios konkrečios Taisyklių 131.18. punkte nurodytos pareigos negalėjo ir negali vykdyti ieškovė ir kodėl yra būtina įpareigoti abi atsakoves per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į Butą, kuomet elektros skaitiklis ir yra prie įėjimo į Butą, o ne pačiame Bute. Atsakovės pažymėjo, kad Taisyklės nenustato teisės ieškovei netrukdomai patikrinti buitinio vartotojo elektros skaitiklio rodmenis vietoje, todėl tokia ieškovės teisė ir atitinkamai abiejų atsakovių solidari pareiga negali būti įtvirtinama teismo sprendimu.

9. Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves atlaisvinti užimtą rūsio patalpą ir atverti užtaisytą durų angą į šią patalpą, atsakovės atkreipė dėmesį, jog kiti bendraturčiai nereiškia jokių pretenzijų atsakovėms. Jokio savavališko bendrojo naudojimo patalpos R-9 užėmimo nebuvo, o kitų bendraturčių sutikimai buvo renkami dar 2016 metais derinant Daugiabučio gyvenamojo namo (buto) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, apjungiant butą su po juo esančiu rūsiu, projektą (Nr. 2015-183-TP-TD, 2006 02). Ieškovei pareiškus nagrinėjamą reikalavimą teismui atsakovės privalės gintis reiškiant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis, esančiomis name adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo.

Šalies argumentai

10. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei 211-ajai daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijai už sunaudotą elektros energiją; 2) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje; 3) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena ginčo rūsio patalpoje), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę) per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlaisvinti užimtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, rūsio patalpų plane pažymėtą R-9, ir atverti užtaisytą durų angą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpą, pažymėtą plane R-9; 4) priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai 596,08 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 1 201,40 Eur nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki šios sumos sumokėjimo ieškovei dienų – 86,44 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 596,08 Eur sumos nuo 2022 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovės ieškinio 4 reikalavimo, skirti atsakovėms 1000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, 500 Eur sumą priteisiant ieškovei.

11. Patikslintame ieškinyje ieškovė turtinio reikalavimo sumą sumažino iki 596,08 Eur. Nurodė, kad iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 13 d.) atsakovės buvo nesumokėjusios ieškovei už elektros energiją 1 201,40 Eur (jei jos būtų ją deklaravusios). Po ieškinio pateikimo atsakovė V. Š. ne kartą deklaravo ir atliko mokėjimus už elektros energiją. 2022 m. lapkričio 22 d. V. Š. baigė deklaruoti skaitiklio parodymus, kurie fiksuoti ieškovės 2022 m. gegužės 3 d., ir už šią elektros energiją sumokėjo, tačiau senais įkainiais, o ne nuo 2022 m. liepos 1 d. galiojančiais įkainiais. 2022 m. gruodžio mėnesį V. Š. sumokėjo teisingais tarifais. Atsakovių mokėtina suma, perskaičiavus naujais tarifais, sudaro 596,08 Eur.

12. Ieškovė nurodė, jog atsakovių argumentas, kad ieškovė už jų deklaruotą elektros energiją jau yra sumokėjusi senais įkainiais ir dėl to atsakovės neprivalo mokėti didesniais galiojančiais įkainiais, yra nepagrįstas, kadangi: 1) teisės aktai numato, kad už elektros energiją mokama elektros energijos deklaravimo dieną galiojančiais įkainiais, šie teisės aktai taikomi ir galioja ir atsakovėms, jei jos savo valia nusprendžia deklaruoti vėliau, tai ir mokėti turi taip, kaip nustato teisės aktai, priešingu atveju yra pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, nes daugelis kitų namo gyventojų deklaruoja ir moka taip, kaip numato teisės aktai; 2) atsakovių elgesys yra mažų mažiausiai nesąžiningas ir laikytinas piktnaudžiavimu teise, taipogi nuostolingu ieškovei, išeitų, kad ieškovė „finansuoja“ atsakoves, nors tam nėra jokio pagrindo, ieškovė patiria daug nepatogumų dėl tokio atsakovių elgesio. Todėl tuo atveju, jei teismas manytų, jog atsakovės neprivalo mokėti didesniais įkainiais, ieškovė prašo atsakovėms skirti 1 000,00 Eur, iš kurių pusę sumos priteisti ieškovei, baudą už piktnaudžiavimą teise. Tuo labiau, kad atsakovių rodiklių parodymai žinomi jau nuo 2022 m. gegužės mėn., kada ieškovė pateikė ieškinį, ir atsakovės vis tiek nesiskubino tinkamai vykdyti teisės aktais joms nustatytų pareigų. Kiti patikslinto ieškinio argumentai išliko nepakitę.

13. Atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog nepasisako dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo dėl ieškovės atsakovėms reiškiamų reikalavimų, taip pat nėra ieškovės ir atsakovių tarpusavio santykių šalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: teismas įpareigojo atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirtas bendro naudojimo patalpas, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje; priteisė ieškovei iš atsakovės B. Š. 84,13 Eur palūkanų ir 1 180,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 160,28 Eur žyminį mokestį,

16. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves atlaisvinti užimtą rūsio patalpą ir atverti užtaisytą durų angą į šią patalpą vertintinas kaip negatorinis ieškinys.

17. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju rūsių) valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Taigi, teismas sprendė, jog ieškovė turėjo teisę pareikšti tokio pobūdžio reikalavimus teisme.

18. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo rūsio patalpa laikytina bendrąja visų namo gyventojų nuosavybe. Atsakovės šioje byloje neįrodinėjo, kad ginčo rūsio patalpa atsakovei priklausytų asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovių atstovas sutiko su tuo, kad, siekiant rūsio patalpą atidalinti iš bendrosios nuosavybės, reikėtų visų bendraturčių sutikimo. Vien tai, kad rūsių patalpos namo gyventojų pagal faktą naudojamos asmeninėms reikmėms, nekeičia tokių patalpų juridinio statuso, t. y. bendrosios nuosavybės netransformuoja į asmeninę nuosavybę, kas galėtų būti įgyvendinta atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl teismas atsakovių argumentus dėl ieškovės teisės nagrinėjamoje byloje reikšti ieškinį atmetė kaip nepagrįstus. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, jog nurodyta aplinkybė, kad rūsių patalpos namo gyventojų naudojamos asmeninėms reikmėms, svarbi vertinant sąlygas negatorinio ieškinio patenkinimui.

19. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo namo gyventojų teisės yra pažeistos. Ieškovė savo reikalavimą dėl rūsio atlaisvinimo grindė vien tuo, jog atsakovės yra užėmusio ginčo rūsio patalpą ir ją naudoja asmeninėms reikmėms. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes ir kitos rūsių patalpos naudojamos namo gyventojų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, jog ieškovė niekaip nemotyvavo savo pasirinkimo reikalavimą dėl rūsio patalpos atlaisvinimo reikšti vienam iš bendraturčių, kitiems ir toliau naudojantis rūsių patalpomis. Nors teismo posėdžio metu ieškovė iškėlė naują argumentą, jog rūsių patalpų neužtenka visiems namo gyventojams, o atsakovės naudojasi dviem rūsio patalpomis, tačiau teismas vertino, jog ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama, byloje nėra duomenų, kad atsakovės naudotųsi dar kuria nors rūsio patalpa (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovių pateikti įrodymai – ginčo namo gyventojų sutikimai Buto sujungimo su ginčo rūsio patalpa projektui – leido teismui spręsti esant labiau tikėtiną aplinkybę, jog namo gyventojai neprieštarauja ginčo rūsio patalpos naudojimui asmeninėms reikmėms. Byloje nėra duomenų, jog klausimas dėl rūsių naudojimo buvo aptariamas ginčo namo savininkų susirinkime ir šiuo klausimu būtų priimti kokie nors bendraturčių sprendimai.

20. Teismas nustatė, kad su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2023 m. birželio 21 d. raštą Nr. SD-2421 patalpų Nr. 104 savininkui, kuriame nurodyta, kad tikrinant sandarumą tinkle, pastato adresu Savanorių pr. 222 (toliau – Pastatas) sienoje buvo rastas tinklo defektas, kurio likvidavimui yra būtina prieiga prie vamzdyno iš pastato išorės ir vidaus. Pastato apžiūros metu paaiškėjo, kad laisvas priėjimas prie šilumos tiekimo vamzdyno ties įvado vieta sienoje iš Pastato vidaus yra apribotas ir įmanomas tik per patalpas Nr. 104 (butas). Todėl šiame rašte prašoma organizuoti šios bendrovės darbuotojų patekimą į Pastato rūsio patalpas ir sudaryti sąlygas defekto likvidavimui. Ieškovė šiuo raštu įrodinėjo aplinkybę, kad patekimas į ginčo rūsį galimas tik per atsakovei B. Š. priklausantį butą, nes rūsio durų anga užmūryta. Teismas pabrėžė, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kodėl yra svarbu kitiems bendraturčiams patekti į ginčo rūsio patalpą (jeigu ginčo rūsio patalpoje yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, tai neaišku, kokia) ir kodėl tai svarbu padaryti būtent pro užmūrytą durų angą, esant ieškovės neginčijamai galimybei į ginčo rūsį patekti per atsakovių butą. Taigi teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė daikto savininkų teisių pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog reikalavimas įpareigoti atlaisvinti rūsio patalpą negalėtų būti patenkintas ir dėl gana akivaizdaus tokio reikalavimo neproporcingumo, t. y. ieškinyje nėra motyvuojama, kodėl patekimui į ginčo rūsio patalpą nėra pakankamos kitos priemonės ir rūsys turėtų būti atlaisvintas.

21. Teismas nurodė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir statybos teisės normų reikalavimų pažeidimo neįrodinėjo (CK 4.103 straipsnis), todėl teismas savo iniciatyva neturi pagrindo šiais klausimais pasisakyti.

22. Taigi, teismas konstatavo, kad neturi jokio pagrindo spręsti, jog dėl atsakovių ginčo rūsio naudojimo būtų buvusios pažeistos bendraturčių teisės. Todėl nesant vienai iš negatorinio ieškinio sąlygų – savininko teisių pažeidimo, teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakoves atlaisvinti užimtą rūsio patalpą ir atverti užtaisytą durų angą į šią patalpą atmetė.

23. Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje, be kitų, pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją. Teismas sutiko su atsakovių argumentu, jog šis ieškovės reikalavimas yra ydingas. Teismas įvertino ir tai, kad patenkinus taip suformuluotą reikalavimą, atsakovės būtų įpareigotos besąlygiškai kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir nesant apibrėžtam šio įpareigojimo galiojimo terminui. Todėl teismas sutiko su atsakovių argumentu, jog patenkinus taip suformuluotą reikalavimą, įpareigojimas liktų galioti net ir perėjus ginčo buto nuosavybės teisei kitam asmeniui. Ieškovės nurodytas jos patiriamas nepatogumas teikti pakartotinius ieškinius atsakovėms dėl skolos priteisimo nekeičia pateikto teismo vertinimo dėl tokio ieškinio reikalavimo ydingumo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas taip pat nurodė, jog neturi pagrindo sutikti su atsakovių vertinimu, jog reikalavimas iškelti elektros skaitiklį suformuluotas neaiškiai. Ieškovė prašė įpareigoti atsakoves iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje. Taigi, teismas vertino, jog priešingai nei teigia atsakovės, nurodyta konkreti vieta, kur elektros skaitiklis turėtų būti iškeltas – prie bendro įėjimo į butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskirtas bendro naudojimo patalpas. Ieškovės pirmininkas paaiškino, kad dalis gyventojų jau šiuo metu yra iškėlę elektros skaitiklius prie bendro įėjimo į butus, todėl teismui nekilo abejonių dėl techninių galimybių įgyvendinti tokį reikalavimą buvimo. Teismas nustatė, jog ieškovė įrodė, kad bendraturčių teisės yra pažeidžiamos atsakovėms laiku nedeklaruojant elektros skaitiklio duomenų, kadangi tokiu atveju negali būti apskaičiuojamas sunaudotos elektros energijos kiekis.

25. Teismas sprendė, jog atsakovės nepagrindė, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo būtų siūliusios ieškovei duoti raktą nuo patalpos, kurioje šiuo metu yra prašomas iškelti elektros skaitiklis. Priešingai, atsakovės pačios nurodė, kad tokiam veiksmui yra būtinas ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimas. Byloje nėra duomenų, kad toks sutikimas būtų buvęs gautas. Atsakovėms nepagrindus, kad šiuo atveju ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas būtų neproporcingas ar negalimas dėl kitų priežasčių, teismas nurodė, jog neturi pagrindo jo netenkinti. Kita vertus, teismas nurodė, jog atsakovės pagrįstai atkreipė dėmesį, kad faktiniam buto naudotojui analogiška kaip buto savininkui pareiga deklaruoti ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją teisės aktais nėra nustatyta. Nesant teisinio pagrindo įpareigoti ginčo buto faktinę naudotoją atsakovę V. Š. įpareigoti iškelti elektros skaitiklį, tokį reikalavimą šios atsakovės atžvilgiu teismas atmetė.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę B. Š. iškelti elektros skaitiklį yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o analogiškas reikalavimas atsakovei V. Š. atmestinas kaip nepagrįstas. Nekeičiant ieškovės reikalavimo esmės, teismas jo formuluotę patikslino, įpareigojant atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirtas bendro naudojimo patalpas, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje.

27. Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje, be kitų, pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai 596,08 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 1 201,4 Eur nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki šios sumos sumokėjimo ieškovei dienų (paskaičiavimai aukščiau) – 86,44 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 596,08 Eur sumos nuo 2022 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas nurodė, jog ieškovė, grįsdama šį ieškinio reikalavimą, be kita ko, remiasi Taisyklių 58.4 punktu, numatančiu, jog vartotojas, be kitų pareigų, privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Teismas nurodė, jog šiuo atveju susiklostė situacija, kai su elektros energijos tiekėju atsiskaito ieškovė, o ne tiesiogiai namo gyventojai, kurie už elektros energiją moka ieškovei. Pagal byloje nustatytas ir šalių neginčijamas aplinkybes ieškovė visą pirminiu ieškiniu prašytą priteisti skolos sumą elektros energijos tiekėjui yra sumokėjusi laiku, t. y. galiojant seniems elektros energijos tarifams. Todėl teismas sprendė, kad tokioje situacijoje ieškovės nurodytas įpareigojimas mokėti už elektros energiją jos rodmenų deklaravimo metu galiojančiais įkainiais negali būti pagrindu prašyti priteisti iš atsakovių daugiau nei yra sumokėjusi pati ieškovė. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių 596,08 Eur skolą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiga pasirinkti konkretų pažeistų teisių gynimo būdą tenka ieškovei, o teismas, nors ir turėdamas pareigą tinkamai pritaikyti teisės normas, dispozityvaus pobūdžio bylose, tokiose kaip ši, negali nuspręsti taikyti kitą pažeistų teisių gynimo būdą, kurio neprašo ieškovė. Todėl ieškovei patikslintame ieškinyje neįrodinėjant pagrindų atsakovių civilinei atsakomybei taikyti, teismas sprendė, kad neturi pagrindo ieškovės prašomą priteisti 596,08 Eur sumą, susidarančią dėl tarifų skirtumo, vertinti kaip ieškovės patirtus nuostolius. Todėl teismas reikalavimą priteisti 596,08 Eur sumą kaip nuostolių atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teismas nustatė, jog patikslintu ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti solidariai iš atsakovių 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 201,40 Eur nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki šios sumos sumokėjimo ieškovei dienų pagal patikslintame ieškinyje pateikiamus paskaičiavimus, t. y. 86,44 Eur. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovės B. Š. priteisė 84,13 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d., kuomet buvo užfiksuoti elektros skaitiklio parodymai, iki 2022 m. lapkričio 22 d., kuomet atsakovė baigė mokėti už 2022 m. gegužės 3 d. užfiksuotą sunaudotos elektros energijos kiekį, kurį buvo prašoma priteisti pirminiu ieškiniu. Taip pat teismas reikalavimą priteisti palūkanas iš atsakovės V. Š. atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pareiga deklaruoti ir sumokėti laiku už sunaudotą elektros energiją šiuo atveju tenka buto savininkei atsakovei B. Š.

30. Netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių 596,08 Eur sumą, susidarančią dėl elektros energijos tarifų skirtumo, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos.

31. Teismas ieškovės reikalavimą skirti atsakovėms 1 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise atmetė kaip nepagrįstą.

32. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

33. Ieškovė 211-osios daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą, papildant jį tokiais punktais: 1) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini)), kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei 211-ajai daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijai už sunaudotą elektros energiją; 2) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena ginčo rūsio patalpoje), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę) per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlaisvinti užimtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, rūsio patalpų plane pažymėtą R-9, ir atverti užtaisytą durų angą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpą, pažymėtą plane R-9. Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje: priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai 3 311,29 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme; tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas atsakovių atžvilgiu netaikytų solidariosios atsakomybės ir/ar atskaitomybės bendrai abiejų atsakovių atžvilgiu, prašo priimti sprendimą atsakovių atžvilgiu atskirai pagal apeliaciniame skunde pateiktą ieškovės reikalavimų argumentaciją; tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas atsakovių atžvilgiu netaikytų solidariosios atsakomybės ir/ar atskaitomybės bendrai abiejų atsakovių atžvilgiu, o priimtų sprendimą vienos iš atsakovių atžvilgiu, prašo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą taikyti atitinkamai tos atsakovės atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Ieškovės teigimu, savo reikalavimus, be kita ko, grindė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11d. įsakymu Nr. 1-38, 8.1, 58.2, 58.4, 101, 111, 131.12, 131.18 punktais, tačiau teismas aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo.

33.2. Ieškovė nurodo, jog pagal Taisyklių 101 punktą, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (šiuo atveju – ieškovė). Kai atsakovės nevykdo savo prievolių ieškovės atžvilgiu dėl elektros suvartojimo duomenų pateikimo ir atsiskaitymo, ieškovė privalo atsiskaityti su tiekėju savo lėšomis, todėl patiria žalą. Tai atitinka CK 6.255 straipsnio 1 dalies sąlygas prevencinio ieškinio teikimui. Atsakovių veikos kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti ieškovės atžvilgiu, todėl yra faktinis pagrindas taikyti teisinę priemonę – prevencinio ieškinio pareiškimą.

33.3. Ieškovė 2021 m. birželio mėnesį siuntė laišką atsakovei V. Š., kuriame prašė apmokėti už elektrą ir leisti patikrinti skaitiklio duomenis, 2022 m. vasario mėnesį siuntė laiškus atsakovėms, kuriuose prašė kas mėnesį mokėti už elektros energiją ir deklaruoti jos suvartotą kiekį, ir skaitiklį iškelti prie įėjimo į patalpas, jog skaitiklį būtų galima matyti nepatekus į Butą, ir atlaisvinti rūsį. Laiškų atsakovės neatsiėmė. Teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.

33.4. Teismas ieškovės reikalavimą atmetė ne kaip ydingą, o kaip nepagrįstą, todėl reikalavimo tikras ar tariamas ydingumas nelaikytinas ieškovės reikalavimo atmetimo motyvu ir nesietinas su ieškovės reikalavimo atmetimo pagrindimu. Taip pat nors teismas traktavo, jog reikalavimas suformuotas netiksliai, tačiau teismas galėjo įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus arba pasiūlyti ieškovei reikalavimą patikslinti. Teismas nerodė iniciatyvos, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti ieškovės reikalavimų turinį. Tai reikšmingai prisidėjo prie to, kad ieškovės reikalavimas galimai buvo suformuluotas netiksliai. Ieškovės vertinimu, jos reikalavimas įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei 211-ajai daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijai už sunaudotą elektros energiją, yra pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintinas.

33.5. Nors teismas nurodė, jog atsakovių pateikti įrodymai – ginčo namo gyventojų sutikimai Buto sujungimo su ginčo rūsio patalpa projektui – leidžia teismui spręsti esant labiau tikėtiną aplinkybę, jog namo gyventojai neprieštarauja ginčo rūsio patalpos naudojimui asmeninėms reikmėms, tačiau apeliantės vertinimu, teismas rėmėsi niekiniais dokumentais (Namo butų gyventojų pritarimais, sutikimais), todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

33.6. Nors teismas nurodė, jog reikalavimas įpareigoti atlaisvinti rūsio patalpą negalėtų būti patenkintas ir dėl gana akivaizdaus tokio reikalavimo ne proporcingumo, tačiau apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka. Apeliantė nurodo, jog proporcingumas yra vertinamasis kriterijus, jo tikslūs parametrai teisės aktuose nenustatyti, todėl teismas turėjo remtis aktualia teismų praktika.

33.7. Ieškovė sutinka, kad sandėliukas individualioms reikmėms naudojasi ir kiti butų savininkai, tačiau pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovių naudojimuisi buvo priskirtas būtent konkretus ginčo sandėliukas. Taip pat kiti butų savininkai naudojamų sandėliukų nesujungia su butais ir nepaverčia jų papildomomis gyvenamosiomis patalpomis. Šių reikšmingų aplinkybių teismas nevertino.

33.8. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, jog rūsių patalpų neužtenka visiems namo gyventojams, o atsakovės naudojasi dviem rūsio patalpomis. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės naudotųsi dar kuria nors rūsio patalpa. Ieškovė nurodo, jog tokių įrodymų pateikti neturi realių galimybių, nes sandėliukas užrakintas, todėl patekti neįmanoma, atsakovės rakto nuo sandėliuko neduoda ir ant sandėliuko durų nėra jokių identifikacinių užrašų.

33.9. Ieškovė nurodo, jog Buto savininkės neturėjo teisės be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo balsų dauguma pertvarkyti Namo bendrųjų konstrukcijų, įskaitant, bet neapsiribojant, bendrųjų konstrukcijų pertvarkymą, Butą sujungiant su ginčo rūsio patalpa. Teismas šių aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo. Tokie atsakovių veiksmai yra neteisėti, todėl turėtų būti atstatyta pirminė bendrųjų konstrukcijų būklė/padėtis. Todėl ieškovės reikalavimas atverti užtaisytą durų angą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpą, pažymėtą plane R-9, yra pagrįstas ir tenkintinas.

33.10. Ieškovė pažymėjo, jog neturi kompetencijos vertinti Namo perdangų pažeidimo galimų neigiamų pasekmių, todėl neteikė reikalavimo, susijusio su perdangos pirminės būklės atstatymu. Siekiant įvertinti perdangos pažeidimo faktorių ir jo galimas pasekmes buvo logiška į teismo procesą įtraukti trečiuoju asmeniu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. To pirmosios instancijos teismas nepadarė, dėl ko nebuvo atskleistos bylai reikšmingos aplinkybės.

33.11. Ieškovė laiko, kad jos reikalavimas įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena ginčo rūsio patalpoje), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę) per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlaisvinti užimtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, rūsio patalpų plane pažymėtą R-9, ir atverti užtaisytą durų angą į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpą, pažymėtą plane R-9, yra pagrįstas, o teismas sprendimo šio reikalavimo atžvilgiu tinkamai nemotyvavo ir neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių.

33.12. Ieškovė nurodo, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą bendrai abiejų atsakovių atžvilgiu ir taikyti solidariąją atsakomybę atsakovių atžvilgiu. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas atsakovių atžvilgiu netaikytų solidariosios atsakomybės ir/ar atskaitomybės bendrai abiejų atsakovių atžvilgiu, prašo priimti sprendimą nors vienos iš atsakovių atžvilgiu atskirai.

Atsiliepimas

34. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės V. Š. ir B. Š. prašo jį atmesti ir priteisti atsakovėms iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Atsakovės nurodo, jog ieškinio reikalavimas įpareigoti abi atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už Bute sunaudotą elektros energiją yra ydingas dėl subjekto, kuriam nukreipiamas toks įpareigojimas, daugėto, t. y. šiuo reikalavimu siekiama nustatyti solidarią vienodo turinio pareigą iškart abiem atsakovėms ir tai nėra niekuo pagrindžiama. Taip pat nagrinėjamas reikalavimas yra ydingas ir dėl to, kad teismui, pavyzdžiui, patenkinus tokį ieškovės reikalavimą abi atsakovės iki savo gyvenimo pabaigos teismo sprendimo pagrindu privalėtų kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už Bute sunaudotą elektros energiją, net jeigu pasikeistų Buto savininkas, ir tokias pareigas vartotojui jau nustato Taisyklės ir jas papildomai nustatyti ar keisti teismo sprendimu, ypatingai tokia forma, kurią siūlo ieškovė, nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

34.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo visiškai naują savo reikalavimo teisinį pagrindą, neva tai buvo prevencinis ieškinys, kurio tikslas užkirsti kelią žalai ateityje atsirasti. Tai yra visiškai nauja ieškinio motyvacija ir pagrindas, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, kurį nagrinėjo teismas ir į kurį atsikirtinėjo atsakovės, tuo tarpu apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti ieškinio pagrindą, nes tai galima daryti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl visi ieškovės argumentai dėl ginčo ieškinio reikalavimo naujos teisinės kvalifikacijos yra atmestini visa apimtimi.

34.3. Ieškovė deklaratyviai nurodo į tariamą niekio neapibrėžtą žalą, kurią neva patiria ieškovė, kuomet ieškovė savo lėšomis apmoka už pavėlavusius savalaikiai atsiskaityti su ieškove butų savininkus už butuose sunaudotą elektros energiją. Tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovė teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų ar išsamesnių argumentų, todėl darytina išvada, kad ieškovė šioje dalyje visiškai neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.

34.4. Ieškovė turėjo galimybę ir tikslino savo ieškinio reikalavimus, tuo tarpu kai visi argumentai dėl šio ieškinio reikalavimo ydingumo ir kartu nepagrįstumo ieškovei jau buvo žinomi iš atsakovių atsiliepimo į pirmąją ieškinio redakciją. Ieškovė nepasinaudojo jai suteikta galimybę tikslinti ginčo ieškinio reikalavimo, todėl kaltinti teismo tokios galimybės ieškovei nesuteikimu apeliaciniame skunde yra nei pagrįsta nei etiška.

34.5. Ieškovė kaltina teismą nesiėmus iniciatyvos išsiaiškinti ginčo esmės ir nepadėjus ieškovės advokatei galutinai suformuluoti ieškovės ginčo reikalavimo, o tai, anot advokatės, reikšmingai prisidėjo prie to, kad advokatės formuluotas ieškovės ginčo reikalavimas advokatės buvo suformuluotas galimai netiksliai ir/ar nepilnai. Atsakovių vertinimu, tai yra advokatės savo nekompetencijos pripažinimas, todėl priekaištauti ieškovės atstovė gali tik sau, o ne teismui dėl to, kad pateikė teismui nekvalifikuotai suformuluotus ieškinio reikalavimus, kurių nesugebėjo teisme tinkamai pagrįsti.

34.6. Nėra jokio pagrindo atsakovių pateiktus įrodymus – ginčo namo gyventojų sutikimus Buto sujungimo su ginčo rūsio patalpa projektui – vertinti kaip niekinius, kaip nurodo ieškovė, nes neva tie sutikimai turėjo būti gauti kita forma. Atsakovės pastebi, jog nė vieno iš tokių sutikimų ieškovė nei ginčijo, nei bandė ginčyti, nei nuginčijo, todėl tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.

34.7. Byloje be ieškovės atstovo (pirmininko) žodžių baigiamojoje kalboje nėra jokių įrodymų, kad rūsio patalpų neužtenka visiems namo butams ar tai gyventojams, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovės ar kuri nors viena jų naudotųsi dviem rūsio patalpomis. Todėl darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, kaip kad to įsakmiai reikalauja civilinio proceso teisės normos.

34.8. Taip pat atsakovės nurodo, jog naujais ir ieškinyje nenurodytais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl neva ginčo daugiabučio namo konstrukcijų pažeidimo. Šiais argumentais ieškinys nebuvo grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė jokio reikalavimo pašalinti neva neteisėtos statybos padarinius ir statybos teisės normų reikalavimų pažeidimo neįrodinėjo (CK 4.103 straipsnis), todėl teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo šiais klausimais pasisakyti ir apeliacinis skundas šiais argumentais negali būti grindžiamas.

34.9. Atsakovės atkreipia dėmesį, jog solidarioji civilinė atsakomybė nėra preziumuojama, todėl kiekvieno reikalavimo atveju ieškovė privalėjo aiškiai nurodyti, kodėl siekia atsakomybę taikyti ne tik Buto savininkei B. Š., bet ir jos mamai V. Š. Nesant tokio pagrindimo solidarioji atsakovių atsakomybė yra tiesiog negalima, o teismas neturėjo pareigos išplėstinai argumentuoti, kodėl netaiko solidariosios atsakomybės, kuomet tokios atsakomybės taikymo pagrindų ieškovė tiesiog neįrodė.

35. Apeliaciniu skundu atsakovės (apeliantės) V. Š. ir B. Š. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė įpareigoti atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirtas bendro naudojimo patalpas, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje, civilinę bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, esant absoliučiam ginčijamo teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindui; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės B. Š. 1 180,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią teismo sprendimo dalį pakeisti taip: (a) priteisti iš ieškovės atsakovės V. Š. naudai jos patirtas 1 150,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti; (b) priteisti iš atsakovės B. Š. ieškovės naudai jos patirtas 331,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovės prašo priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

35.1. Atsakovių teigimu, teismo nurodyto tokio ieškinio reikalavimo teisme nebuvo pareikšta, t. y. patikslinto ieškinio 2 reikalavimas skamba taip – „<...> 2) įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovės atstovas galėtų netrukdoma patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje“. Kokiu pagrindu teismas ėmėsi iniciatyvos tikslinti (plėsti) ieškinio dalyką nėra suprantama ir tam nėra jokio teisinio pagrindo, t. y. teismas neturėjo teisės įtraukti į ieškinio dalyką visai kito buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ieškinyje visai nemini.

35.2. Jeigu jau teismas priėmė sprendimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl šiam butui taip pat tenkančių bendro naudojimo patalpų, iš kurių siekiama įpareigoti atsakovę B. Š. iškelti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklį, o tokie darbai bus tiesiogiai susiję su tiesioginiu fiziniu poveikiu (griovimo ir statybos darbais) ir į butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tenkančias bendro naudojimo patalpas, tai teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką, o juo yra R. A. Jai priklauso net du butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), o buto su adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebėra.

35.3. Tai, kad teismas ginčijama teismo sprendimo dalimi nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens R. A. teisių ir pareigų, įpareigojo atsakovė B. Š. atlikti griovimo–statybos (elektros skaitiklio perkėlimo) darbus ir į bylą neįtraukto trečiojo asmens R. A. nuosavybėje, sudaro absoliutų ginčijamos teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindą, ir vien dėl to ginčijama teismo sprendimo dalis privalo apeliacinės instancijos teismo būti panaikinta ir šioje dalyje byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35.4. Atsakovių teigimu, teismas ginčijamu sprendimu patenkino tik vieną ieškovės reikalavimą iš penkių ir tik vienos iš atsakovių B. Š. atžvilgiu. Tai reiškia, kad buvo patenkinta tik 10 proc. ieškinio reikalavimų, o ne 50 proc., kaip klaidingai teismo sprendime nurodo teismas.

Žemesnės instancijos teismas

35.5. Teismo sprendimu buvo atmesti visi ieškinio reikalavimai, pareikšti V. Š. atžvilgiu, todėl atsakovei V. Š. privalo būti ieškovės atlygintos visos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir jos sudaro 1 150,00 Eur. Tuo tarpu teismas savo sprendimu šio klausimo visai neaptarė, atsakovei V. Š. iš ieškovės nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimo ir pateikimo teismui (200,00 Eur) suma buvo įskaityta į po to sekusių advokato procesinių veiksmų apmokėjimą, todėl ši suma negalėjo būti teismo išmininusuota iš bendros 1 150,00 Eur sumos, nepaisant to, kad minėtas atsiliepimas į patikslintą ieškinį ir nebuvo pateiktas. Todėl remiantis išdėstytu teismo sprendimas yra keistinas priteisiant iš ieškovės atsakovės V. Š. naudai jos patirtas 1 150,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

35.6. Teismo sprendimu buvo patenkinta tik 10 proc. ieškinio reikalavimų ir tik vienos atsakovės B. Š. atžvilgiu, todėl ieškovė galėjo įgyti teisę į ne didesnę nei 10 proc. dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro 331,00 Eur (10 proc. nuo 3 311,29 Eur dydžio sumos), o ne 1 655,65 Eur (50 proc. nuo 3 311,29 Eur dydžio sumos), kaip kad priteisė teismas. Todėl teismo sprendimas yra keistinas priteisiant iš atsakovės B. Š. ieškovei jos patirtas 331,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatliekant jokių tarpusavio įskaitymų, nes visi ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei V. Š., buvo teismo atmesti, kuri tik ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu kai atsakovė B. Š. jokio mokėjimo advokatui nėra atlikusi ir joks toks mokėjimo dokumentas į byla nebuvo pateiktas.

35.7. Patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją, todėl teismui nepareikštas reikalavimas, kurio teismas ginčijamu teismo sprendimu niekaip nesprendė, negali turėti jokios įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kurias teismas privalo paskirstyti įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, o ne kitaip. Atsakovės pateikė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų lentelę, kuri patvirtina, kad buvo patenkinta tik 10 proc. visų ieškinio reikalavimų ir ne daugiau.

36. Atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė 211-osios daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrija ir trečiasis asmuo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

40. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

41. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name Savanorių pr. 222, Vilniuje, yra įsteigta ir veikia 211-oji daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrija, kurios tikslas – įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Bendrijos įstatų 1 punktas).

43. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 6 d. išrašu, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei B. Š. 2020 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 3726 pagrindu.

44. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės 211-osios daugiabučio namo Savanorių pr. 222 savininkų bendrijos ir atsakovės B. Š., kaip šiame name esančios buto savininkės, ir atsakovės V. Š., kaip minėto buto faktinės gyventojos, dėl skolos už elektros energiją priteisimo, rūsio patalpos atlaisvinimo, elektros skaitiklio iškėlimo ir įpareigojimo deklaruoti elektros rodmenis ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

45. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė patikslintame ieškinyje, be kitų, pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šis ieškovės reikalavimas yra ydingas. Teismas įvertino tai, kad patenkinus taip suformuluotą reikalavimą, atsakovės būtų įpareigotos besąlygiškai kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir nesant apibrėžtam šio įpareigojimo galiojimo terminui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patenkinus taip suformuluotą reikalavimą, įpareigojimas liktų galioti net ir perėjus ginčo buto nuosavybės teisei kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją atmetė kaip nepagrįstą.

47. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, jog pagal Taisyklių 101 punktą, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas (šiuo atveju – ieškovė). Kai atsakovės nevykdo savo prievolių ieškovės atžvilgiu dėl elektros suvartojimo duomenų pateikimo ir atsiskaitymo, ieškovė privalo atsiskaityti su tiekėju savo lėšomis, todėl patiria žalą. Tai atitinka CK 6.255 straipsnio 1 dalies sąlygas prevencinio ieškinio teikimui. Ieškovės teigimu, atsakovių veikos kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti ieškovės atžvilgiu, todėl yra faktinis pagrindas taikyti teisinę priemonę – prevencinio ieškinio pareiškimą.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naują savo reikalavimo teisinį pagrindą – prevencinį ieškinį, kurio tikslas užkirsti kelią žalai ateityje atsirasti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinį skundą yra draudžiama grįsti naujais motyvais ir argumentais, kurie nebuvo nei pareikšti, nei nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti ieškinio pagrindą, nes tai galima daryti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, šiuo atveju matyti, jog ieškovė reiškia naujus ieškinio motyvus bei pagrindą, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje ir kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad dėl nesavalaikio butų savininkų pareigos kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už butuose sunaudotą elektros energiją vykdymo ieškovė patiria nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija visus ieškovės argumentus dėl ginčo ieškinio reikalavimo naujos teisinės kvalifikacijos (prevencinio ieškinio) atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

49. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog naujais ir ieškinyje nenurodytais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo daugiabučio namo konstrukcijų pažeidimo. Šiais argumentais ieškinys nebuvo grindžiamas ir byloje nebuvo nagrinėjama, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodytais argumentais pasisakyti.

50. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą atmetė ne kaip ydingą, o kaip nepagrįstą, todėl reikalavimo tikras ar tariamas ydingumas nelaikytinas ieškovės reikalavimo atmetimo motyvu ir nesietinas su ieškovės reikalavimo atmetimo pagrindimu. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas traktavo, jog reikalavimas suformuotas netiksliai, tačiau teismas galėjo įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus arba pasiūlyti ieškovei reikalavimą patikslinti.

51. Ieškovė dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves atlaisvinti rūsio patalpas ir atverti angą taip pat nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir statybos teisės normų reikalavimų pažeidimo neįrodinėjo ir dėl minėtų aplinkybių nepasisakė, tačiau pirmosios instancijos teismas nerodė iniciatyvos, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti ieškovės reikalavimų turinį. Tai reikšmingai prisidėjo prie to, kad ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai.

52. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

53. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

54. Jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).

55. CPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Teismo posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau remiantis CPK 230 straipsniu, teismo posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, kas mėnesį deklaruoti ir sumokėti ieškovei už sunaudotą elektros energiją yra ydingas bei nurodydamas, kad ieškovė nereiškė reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir statybos teisės normų reikalavimų pažeidimo neįrodinėjo, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį, siekiant tinkamai išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, tačiau to nepadarė. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovės ir atsakovių ginčas, susijęs su rūsio patalpa, apėmė rūsio patalpos naudojimą, rūsio durų angos užtaisymą, naujos angos padarymą namo perdenginio plokštėje tarp atsakovėms priklausančio buto ir po juo esančios rūsio patalpos. Ieškovė ginčijo, jog atsakovių butas savavališkai buvo sujungtas su ginčo rūsio patalpa. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog tokiame ginče galimi tiek negatoriniai reikalavimai, tiek neteisėtos statybos padarinių likvidavimo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį (jo reikalavimus), o to nepadaręs, ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai ir galimai nebuvo atskleista bylos esmė.

57. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė iškėlė argumentą, jog rūsių patalpų neužtenka visiems namo gyventojams, o atsakovės naudojasi dviem rūsio patalpomis. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama, tačiau teismo posėdžio metu galėjo taip pat pasiūlyti pateikti ieškovės argumentams pagrįsti naujus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. Kaip jau minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje, be kita ko, pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje. Taigi, ieškovė prašė taikyti atsakomybę abiejų atsakovių atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei B. Š. 2020 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 3726 pagrindu. Atsakovė V. Š. yra minėto buto faktinė gyventoja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktiniam buto naudotojui analogiška kaip buto savininkui pareiga deklaruoti ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją teisės aktais nėra nustatyta. Nesant teisinio pagrindo įpareigoti ginčo buto faktinę naudotoją atsakovę V. Š. įpareigoti iškelti elektros skaitiklį, pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą šios atsakovės atžvilgiu atmetė ir įpareigojo būtent atsakovę B. Š. iškelti elektros skaitiklį.

59. Ieškovė atsakovių solidariąją atsakomybę grindė tuo, jog: 1) pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą, V. Š. 2020 m. gruodžio 23 d. savo turėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai B. Š.; 2) deklaruota V. Š. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), iki šiol V. Š. čia ir gyvena; 3) B. Š., naujoji buto (duomenys neskelbtini), savininkė, Gyventojų registro duomenimis, nuo 2017 m. spalio 1 d. yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

60. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 101 punktas nustato, kad „<...> 101. Tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. <...>“ Ieškovė nurodė, jog šiuo atveju vartotoją įmanoma nustatyti – tai atsakovė V. Š., kuri pati asmeniškai tiek deklaruoja ir moka už elektros energiją, tiek ir yra oficialiai deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtame bute. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo nepasisakė ir minėtų aplinkybių nevertino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir dėl nurodytų aplinkybių galimai nebuvo atskleista bylos esmė ir galimai buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neišanalizavo pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad tam tikri ieškinio reikalavimai yra ydingi bei nustatęs, kad ieškovė savo argumentams pagrįsti galėjo teikti papildomus įrodymus (ar tikslinti ieškinį), galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį (jo reikalavimus), o to nepadaręs, ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai ir galimai nebuvo atskleista bylos esmė. Taip pat neišanalizavęs ieškovės argumentų dėl atsakovių solidariosios atsakomybės taip pat byloje galimai nebuvo atskleista bylos esmė. Taigi, remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

Dėl atsakovių apeliacinio skundo argumentų

62. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė įpareigoti atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirtas bendro naudojimo patalpas, kad ieškovės atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje.

63. Pabrėžtina, jog tokio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšta, t. y. patikslinto ieškinio 2 reikalavimas – įpareigoti atsakoves abi ir kiekvieną atskirai, tiek V. Š. (kaip asmenį, kuris realiai faktiškai gyvena aptariamame bute), tiek B. Š. (kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkę), per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo į butą (duomenys neskelbtini), kad ieškovo atstovas galėtų netrukdomas patikrinti elektros skaitiklio rodmenis vietoje.

64. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę B. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iškelti elektros skaitiklį prie bendro įėjimo ne tik į butui adresu (duomenys neskelbtini), priskirtas bendro naudojimo patalpas, bet ir butui (duomenys neskelbtini).

65. Atsakovių teigimu, jeigu jau pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl šiam butui taip pat tenkančių bendro naudojimo patalpų, iš kurių siekiama įpareigoti atsakovę B. Š. iškelti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklį, o tokie darbai bus tiesiogiai susiję su tiesioginiu fiziniu poveikiu (griovimo ir statybos darbais) ir į butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tenkančias bendro naudojimo patalpas, tai pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką, o juo yra R. A.. Jai priklauso net du butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), o buto su adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebėra.

66. CPK 14 straipsnio 3 dalyje ir CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

67. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamai aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas tikslino ieškinio dalyką, t. y. teismas įtraukė į ieškinio dalyką visai kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), nebėra, o R. A. priklauso du butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pirmosios instancijos teismas, tikslindamas ieškinio dalyką ir įtraukdamas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turėjo įvertinti aplinkybes dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkę R. A..

69. Nors atsakovės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama sprendimo dalimi nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens R. A. teisių ir pareigų, įpareigojo atsakovė B. Š. atlikti griovimo–statybos (elektros skaitiklio perkėlimo) darbus ir į bylą neįtraukto trečiojo asmens R. A. nuosavybėje, sudaro absoliutų ginčijamos sprendimo dalies, negaliojimo pagrindą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patikslino rezoliucinėje dalyje ieškinio dalyką ir įtraukė minėtą butą, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas savaime pasisakė ir dėl minėto buto savininkės teisių ir pareigų. Kaip jau minėta, buto adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), net nebėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo (galėjo) įvertinti ir tikslinti ieškinio dalyką tik ties butais (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes dėl minėtų butų savininkės įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikslindamas ieškinio dalyką ir įtraukdamas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nesiaiškino aplinkybių, jog minėto buto nebėra, o vietoje jų yra butai adresu, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir netyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl kitam asmeniui priklausančio turto (butų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, kaip jau buvo minėta, remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog teismas nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti.

70. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

71. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

72. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 56 – 57, 62 – 63, ir 67 – 69 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir/ar tikslinti ieškinį (jo reikalavimus), o to nepadaręs, ieškovės ieškinio reikalavimai galimai buvo suformuluoti netiksliai ir galimai nebuvo atskleista bylos esmė, nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo taikyti solidarią atsakomybę atsakovių atžvilgiu, nesiaiškino aplinkybių dėl buto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir/ar netyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl kitam asmeniui priklausančio turto (butų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nesprendė klausimo dėl minėtų butų savininkės įtraukimo į bylos nagrinėjimą) skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl ieškovės ir atsakovių apeliacinių skundų argumentų ties bylinėjimosi išlaidomis plačiau nepasisako.

74. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė