Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį A. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. birželio 6 d. teismo rūmuose gautas ir tą pačią dieną priimtas O. S., atstovaujamos advokatės Rimutės Giruckienės, ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 300 Eur iki vaiko pilnametystės;

1.2. priteisti iš A. P. 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už aštuonis mėnesius, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį (b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Ieškovė O. S. ir atsakovas A. P. yra nepilnametės S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5), šalys nėra sudarę santuokos.

7. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės tėvas nekelia ieškinio/priešieškinio klausimo/reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra – šalys neprašė nustatyti vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, todėl šie klausimai nespręstini.

8. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad dukros poreikių tenkinimui ir užtikrinimui kiekvieną mėnesį reikia 600 Eur sumos, iš jų 150 Eur maistui, 100 Eur drabužiams, 40 Eur avalynei, 40 Eur vaistams ir vitaminams, 70 Eur laisvalaikio išlaidoms, 35 Eur ugdymo priemonėms, 120 Eur higienos reikmenims, 45 Eur mokesčiui už darželį (b. l. 11), todėl prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Nors bendraudamas su išvadą teikiančios institucijos darbuotojais atsakovas nurodė, kad jis kažkiek pinigų išlaikymui pervedinėjo ieškovei bei kai atvažiuodavo aplankyti dukrą, nupirkdavo maisto ar sauskelnių, ieškovė tvirtina, kad atsakovas tik kartą ar du davė pinigų, nupirko sauskelnių, daugiau neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs pastovų išlaikymą dukrai (CPK 178 straipsnis), todėl daroma išvada, kad atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo dukrai pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002). Taigi, atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo dukrai, pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 305,80 Eur dydžio išmoką vaikui, nes augina du pilnamečius vaikus (b. l. 9), tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.

11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirba, nes augina vaiką iki trejų metų (b. l. 24), jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa, kuri svyruoja nuo 274,70 Eur iki 367,84 Eur per mėnesį (2024 m. sausio mėnesį gavo 552,02 Eur, o vasario mėnesį – 419 Eur socialinės pašalpos) (b. l. 8, 9), ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) centre (b. l. 1–2, 19–21), ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, moka už vaiko ugdymą lopšelyje-darželyje (b. l. 10). Atsakovas yra darbingas, nuo 2013 m. kovo 1 d. dirba, jo darbinės pajamos svyruoja nuo 1 522,21 Eur iki 1 313,50 Eur (b. l. 24). Nors sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė augina vaiką iki trejų metų, gauna padidintą išmoką vaikams, kuri skiriama gausioms ir nepasiturinčioms šeimos ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms, o atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, todėl, teismo vertinimu, jis turi galimybę dirbti ir teikti dukrai poreikius atitinkantį išlaikymą.

12. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neturėtų būti įpareigota įrodinėti, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau motina (tėvas), įrodinėjanti didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Išanalizavęs byloje esančius duomenis apie kiekvienos iš šalių turtinę padėtį (gaunamas pajamas, kad nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės pateiktus įrodymus dėl išlaidų, patiriamų dukros išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nepilnametės S. P. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – 200 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (300 Eur per mėnesį) yra per didelis įvertinus vaiko amžių, abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo bei naujausios teismų praktikos, pagal kurią vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei S. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po – 200 Eur, išlaikymą teikiant iki dukros pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, todėl jis priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 6 d. (CK 3.200 straipsnis). Priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodo ieškovė, nuo 2023 m. spalio mėn. atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, ir tuo, kad vadovaujantis CK 3.200 straipsniu išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, kad ieškovė pagrindė vaiko poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. vertinant, kad pastaruosius aštuonis mėnesius iki kreipimosi į teismą atsakovas turėjo teikti po 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

14. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria vaikas gyvena (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

15. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

16. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, valstybei priteistina 120 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai).

18. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,72 Eur (keturi laiškai po 7,93 Eur) sumą. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintą minimalią valstybei priteistino 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktais, 93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 6 dalimis, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. birželio 6 d. – iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti ieškovei ir jos atstovei, atsakovui bei išvadą byloje teikiančiai institucijai.