Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas ir pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L., netaikant jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 306¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl vieno automobilio inscenizuoto eismo įvykio) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. L. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

2. Be to, V. L. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, nurodant, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d.

5. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienai, t. y. 2023 m. birželio 15 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir mažėjanti, nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, jo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, vykdo individualią veiklą. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai.

6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2023 m. liepos 10 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas ir pakeistas Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L. ir nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad nuteistojo V. L. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

11. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai šiuo metu nesuteikia.

13. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais V. L. asmenybės pokyčiais, kaip ir apylinkės teismui, aukštesniajam teismui nekyla: nuteistasis skatintas 4 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Su administracijos darbuotojais mandagus ir taktiškas, išėjęs iš įkalinimo įstaigos turėtų gyvenamąją vietą tėvų namuose, vykdo individualią veiklą, turi 4 metus darbo stažo, mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyriuje, įgijo ožinio krano operatoriaus kvalifikacijos diplomą, dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. L. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga.

14. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje, atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, nuteistajam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir vis dar nustatoma visa eilė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių: iš jų statinis – informacija apie teisės pažeidimus, bei dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pastebėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir nors V. L. skunde nurodo sistemingai darantis pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl nuteistojo įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertino išlikusius nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, V. L. amžius pirmojo teistumo metu buvo 22 metai, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo metu du kartus pažeidė įpareigojimus, vieną kartą padarė naują nusikaltimą. Dėl paskutinio nusikaltimo padarymo atsakomybės neprisiima, neigia kaltę. Kaip ankstesnių nusikaltimų motyvus nurodo alkoholio vartojimą, blogą draugų kompaniją. Nors nuteistasis teigia, kad laisvėje pragyveno iš gaunamo atlyginimo, tačiau paskutinis nusikaltimas buvo sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą, todėl dalį pajamų nuteistasis galėjo gauti neteisėtais būdais. Nors nuteistasis teigia, kad santykiai su šeima yra geri, tačiau jis yra teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš seserį. Be to, buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti, fizinio skausmo sukėlimo, kaip nurodo nuteistasis prieš sesers vyrą bei tėvą. Su savo vaikais nebendrauja, nes sugyventinė kartu su vaikais yra išvykusi į užsienį ir neteikia informacijos, kur gyvena. Todėl laikoma, kad santykiai yra konfliktiški. V. L. patenka į situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savęs vertinimo anketoje nurodo, kad problemos buvo blogoje kompanijoje, nuobodžiavime. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje egzistuoja pasikartojantys impulsų kontrolės, perdėto agresyvumo ir savitvardos praradimo atvejai, tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu, asmuo taiko kontroliuojantį elgesį. Spręsdamas problemas linkęs vadovautis emocijomis, dažnai kartoja tais pačias klaidas, stokoja gebėjimo atsispirti netinkamiems kitų pasiūlymams. Įvertinus dar išlikusius V. L. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Teigiami elgesio pokyčiai nors ir patvirtina nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, tačiau vien tik šios aplinkybės, esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nustatytiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

16. Be V. L. mąstymo ir savęs vertinimo problemų išskirtini ir alkoholio vartojimo aspektai. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad alkoholį vartoja nuo 18 metų, būdavo, kad alkoholį vartoja dvi savaites, po to kurį laiką negerdavo. V. L. 2020 m. gruodžio 2 d. buvo nukreiptas į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą, dėl gydymosi nuo alkoholizmo, tačiau 2020 m. gruodžio 18 d. probacijos skyrius gavo informaciją, kad V. L. neatvyko ir konsultacijoms nesiregistravo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu priimti 6 nutarimai ir jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, kai kurie nusižengimai padaryti esant neblaiviam. Trys nusikaltimai, už kurių padarymą buvo nuteistas V. L., padaryti apsvaigus nuo alkoholio. V. L. tik nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. kovo 17 d. dalyvavo programoje „Psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija“. Apygardos teismo vertinimu, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, svarbiu aspektu nuteistojo atžvilgiu išlieka tolesnis intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio vartojimo įpročių valdymo srityje, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam.

17. Iš 2023 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai: emocinė gerovė ir piktnaudžiavimas narkotikais. Vis tik, įvertinęs nuteistajam nustatytų ir aukščiau aptartų kriminogeninių veiksnių pobūdį, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie egzistavo ir nuteistajam padarant nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nelaikytini įtikinamais veiksniais, galinčiais V. L. sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo.

18. Pritartina skundžiamos nutarties argumentui, kad praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia V. L. praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

19. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad V. L. teistas keturis kartus, už nusikaltimus žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms, kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų apysunkių ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Dalį nusikalstamų veikų padarė bendrininkų grupėje. Anksčiau keturis kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau tai, akivaizdu, esminės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.

20. Šie duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam V. L. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programos ir psichologo vedamų paskaitų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus ir aptarus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.