Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-07-10 · Byla Nr. TS-52-416/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-10
Bylos Nr.
TS-52-416/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17736-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-52-416/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17736-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 10 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. skundą dėl 2023 m. birželio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-4880 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. prašo pakeisti 2023 m. birželio 15 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-4880 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam V. L. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad V. L. deda pastangas pasitaisyti, tačiau šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, 2021-11-04 už mobiliojo ryšio telefono turėjimą skirta įmoka į fondą ir nors nuobauda negalioja, tačiau tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į nustatytų taisyklių ir įpareigojimų laikymąsi bei nepakankamą norą keisti elgesį teigiama linkme ir daugiau nenusikalsti;

2) būtina atsižvelgti į tai, kad V. L. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ankščiau taip pat yra teistas 4 kartus, ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu 2 kartus pažeidė įpareigojimus, vieną kartą padarė naują nusikaltimą. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją, keisti savo elgesį teigiama linkme ir iš savo netinkamo elgesio padaryti išvadas. Akivaizdu, jog nuteistasis nevertino teismo jam suteikto pasitikėjimo ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, kurios kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje yra būdingo nusikaltimų modelio dalis – nors paskutinis nusikaltimas yra kitokio pobūdžio nei ankstesni, tačiau du nusikaltimai įtakoti bendrininkų grupės, trys nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio;

Motyvuojamoji dalis

3) atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors ši rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė. Pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad V. L. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. L. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos;

4) neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai 5 mėnesiai 12 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 2 metų 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 2 metų 11 mėnesių 18 dienų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo. Nuteistasis nori realizuoti savo darbo rinkoje. Paskirta nuobauda negalioja.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog V. L. teistas 2021-12-09 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė skirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

2021-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi patikslintas 2021-12-09 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendis: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmę subendrinti su 2018-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių 18 dienų. Bausmės pradžia – 2021-12-09, bausmės pabaiga – 2024-11-27. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 5 mėnesiai 12 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 4 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Su administracijos darbuotojais mandagus ir taktiškas. Yra gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad E. L. sutinka, kad jos sūnus V. L., grįžęs iš kalėjimo galės gyventi tėvų namuose. Asmuo vykdo individualią veiklą. Teigia, kad laisvėje dirbęs statybų srityje, užsienyje. Darbo stažo turi apie 4 metus. Mokėsi (duomenys neskelbtini) pataisos namų skyriuje. Mokslus sėkmingai baigė ir įgijo ožinio krano operatoriaus kvalifikacijos diplomą. Dirbo nuteistųjų valgykloje pagalbiniu virtuvės darbininku. Nuteistasis teigia, kad laisvėje pragyvendavo iš atlyginimo. Nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. Nuteistojo teigimu, santykiai su artinamaisiais labai geri. Komisijai teikiamas antrą kartą. Anksčiau Komisijai buvo pristatytas 2022-12-15. Priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo ir rekomenduota: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos reikalavimų; dalyvauti programoje „Tik tu ir aš“. Remiantis resocializacijos specialisto pranešimu, nuteistasis į programą buvo įrašytas 2023 m. II ketvirčiui, tačiau joje nesudalyvavo ne dėl jo kaltės (nebuvo kviečiamas). 2021-06-22 nuteistajam buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio įvertinimas taikant OAsys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. 2022-12-02 nuteistajam buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio įvertinimas taikant OAsys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Rizika mažėjanti. 2023-06-05 nuteistajam buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio įvertinimas taikant OAsys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Rizika mažėjanti.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad V. L. deda pastangas pasitaisyti, tačiau šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, 2021-11-04 už mobiliojo ryšio telefono turėjimą skirta įmoka į fondą ir nors nuobauda negalioja, tačiau tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į nustatytų taisyklių ir įpareigojimų laikymąsi bei nepakankamą norą keisti elgesį teigiama linkme ir daugiau nenusikalsti.

Teismas pritaria prokurorės pozicijai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teismas pažymi, jog nors nuobauda šiuo metu negalioja, vien jos paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas penkis kartus, šios išvados nepaneigia.

Dar vienas prokurorės skundo argumentas – būtina atsižvelgti į tai, kad V. L. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis ankščiau taip pat yra teistas 4 kartus, ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu 2 kartus pažeidė įpareigojimus, vieną kartą padarė naują nusikaltimą. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją, keisti savo elgesį teigiama linkme ir iš savo netinkamo elgesio padaryti išvadas. Akivaizdu, jog nuteistasis nevertino teismo jam suteikto pasitikėjimo ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, kurios kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje yra būdingo nusikaltimų modelio dalis – nors paskutinis nusikaltimas yra kitokio pobūdžio nei ankstesni, tačiau du nusikaltimai įtakoti bendrininkų grupės, trys nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis teistas 4 kartus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog asmeniui ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu 2 kartus pažeidė įpareigojimus, vieną kartą padarė naują nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors ši rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė. Pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad V. L. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. L. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2021-06-22, 2022-12-02 bei 2023-06-05 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką, jam nustatoma vidutinė rizika. Nors rizika yra mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Prokurorė skunde pažymi, jog neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei 2 metų 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 2 metų 11 mėnesių 18 dienų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 5 mėnesiai 12 dienų, paskirta – 2 metai 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. RV-20-4880 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės L. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. RV-20-4880 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika