Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. (buvusi pavardė S.) ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovė teismo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašo – pakeisti ir padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-106-299/2015 iš atsakovo R. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. S. ir V. S. po 125 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės dydį ir iš atsakovo R. S. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. S. ir V. S. po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Taigi, ieškovė atsisako reikalavimo į 50 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškininio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl po 50 Eur išlaikymo priteisimo K. S. ir V. S. kas mėnesį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 4 metams, taigi vaikų poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 125 Eur kas mėnesį ir vienkartiniu sumokėtu 11590 Eur dydžio išlaikymu neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukra V. pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą, o sūnus K. perėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Be to, per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymo dydis po 125 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę.

Ieškovė nurodė, jog vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga 600 Eur suma, kurios iš esmės negrindė jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kokiems vaikų poreikiams tokia suma reikalinga. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė būsto nuomai išleidžia 400 Eur, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad išsinuomojo kitą butą, už kurį kas mėnesį moka apie 300 Eur įskaitant komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame bute gyvena 4 asmenys, tai kiekvienam iš vaikų tenka po 75 Eur (300 Eur : 4 = 75 Eur). Taip pat ieškovė yra apdraudusi nepilnamečius vaikus investiciniu draudimu už kurį kas mėnesį moka po 30 Eur (b. psl. 26-29). Pažymėjo, kad patiria papildomas išlaidas už vaikų sporto būrelius, t. y. 38 Eur už dukros lankomą šokių būrelį ir 35 Eur už sūnaus lankomą futbolo būrelį (b. psl. 17, 21-22), taip pat pažymėjo, kad būreliams reikalinga speciali apranga, tačiau kokios patiriamos išlaidos aprangai nedetalizavo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaidos už paminėtus būrelius yra nebepatiriamos, nes vaikai nurodytų būrelių nebelanko. Taip pat ieškinyje nurodė, kad vaikui nupirko telefoną, už kurį sumokėjo 40,80 Eur ir kas mėnesį 36 mėn. mokės po 5,22 Eur (b. psl. 23-24), taip pat už telefono planą mokama 9,90 Eur suma, t. y. telefono ryšio paslaugoms sūnaus telefonui kas mėnesį sumokama 15,12 Eur. Taip pat ieškinyje nurodė, kad vaikų mokslams nupirko kompiuterį už 1141,60 Eur (b. psl. 25). Teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtą kompiuterį pardavė ir nupirko pigesnį kompiuterį už 250 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad abiem vaikam maistui reikalinga 300 Eur suma. Pramogoms per mėnesį išleidžia apie 30 Eur, patyrė išlaidas už vaikų pratybas – V. – 60 Eur, o K. 50 Eur visiems metams. Patyrė papildomas išlaidas uniformoms, dukrai – 80 Eur, sūnui 170 Eur. Nurodė, kad vaistams reikalinga 100 Eur per mėnesį jeigu vaikai sunkiai serga. Paskutinį kartą sunkiai sirgo prieš pusę metų. Taip pat vaikams pirko vitaminus, už kuriuos sumokėjo 50 Eur. Kitų konkrečių išlaidų nei ieškinyje, nei teismo posėdyje ieškovė neįvardino. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikams perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikai lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikams taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismo paskaičiavimu, pagal ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas vaikų poreikiams, K. S. išlaikymui reikalinga 353,10 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur išlaidos maistui, 75 Eur išlaidos būstui, 30 Eur draudimui, 15,12 Eur telefonui, 30 Eur pramogoms, 18,33 Eur mokyklai ((50+170) : 12), 20,83 Eur vaistams (teigiant, kad vaikas serga 2 kartus į metus išleidžiant po 100 Eur + 50 Eur išlaidos vitaminams), 13,82 Eur kitoms išlaidoms (40,80 Eur įmoka už telefoną + 125 Eur už kompiuterį (250 : 2) padalinus gautą sumą iš 12 mėnesių). Teismo paskaičiavimu, pagal ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas vaikų poreikiams, V. S. išlaikymui reikalinga 327,92 Eur suma, kurią sudaro 150 Eur išlaidos maistui, 75 Eur išlaidos būstui, 30 Eur draudimui, 30 Eur pramogoms, 11,67 Eur mokyklai ((60+80) : 12), 20,83 Eur vaistams (teigiant, kad vaikas serga 2 kartus į metus išleidžiant po 100 Eur + 50 Eur išlaidos vitaminams), 10,42 Eur kitoms išlaidoms (125 Eur už kompiuterį (250 : 2) padalinus gautą sumą iš 12 mėnesių).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gavo vienkartinę 68 Eur paramą iš savivaldybės mokinio krepšeliui suruošti, bei vienkartinę 400 Eur išmoką vaikams dėl COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių, kas iš dalies kompensuoja ieškovės patirtas aukščiau paminėtas išlaidas vaikų mokyklinėms prekėms ir kitoms papildomoms išlaidoms. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaisant to, kad šalių sūnus turi ugdymo sutrikimų, tačiau dėl jų nėra patiriamos didesnės išlaikymo išlaidos. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs, jog ieškovė neaptarė kokia suma išleidžiama vaikų rūbams ir higienos priemonėms, sprendžia, kad 400 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra pakankamas jų būtinųjų poreikių patenkinimui. Šiuo atveju teismas atmeta ieškovės argumentus, kad kiekvienam vaikui reikalinga 600 Eur suma per mėnesį, kaip neįrodytus ir nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais ar ieškovės paaiškinimais (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste svarbu paminėti, kad teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, jog 2020 m. spalio mėn. abiejų vaikų išlaikymui išleido 500 Eur, kas iš esmės patvirtina, kad nėra patiriamos 600 Eur išlaikymo išlaidos kiekvienam vaikui.

Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė kaip daugiavaikė mama gauna padidintą išmoką vaikams ir uzufrukto teise valdo šalių vaikams kiekvienam po 100 Eur mokamą išmoką, kuri yra skirta tik vaikų poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaikų poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaikų poreikių tenkinimui šiuo atveju abu tėvai turi skirti kiekvienam vaikui po 300 Eur (400 Eur – 100 Eur) išlaikymą per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų bei teismo surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Jos mėnesines pajamas sudaro 214 Eur valstybės teikiama išmoka (b. psl. 143-147). Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (42-43, 148-151, 161). Ieškovė turi dar vieną išlaikomą nepilnametę dukrą S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b. psl. 153). Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste už kurio nuomą, įskaitant komunalinius mokesčius, moka apie 300 Eur. Turi paėmusi vartojimo kreditą 5 metams, už kurį kas mėnesį moka po 70 Eur.

Tuo tarpu teismo surinktais ir atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. R. S. pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai 2000 Eur (apie 1930 GBP). Bendros atsakovo išlaidos pragyvenimui, neskaičiuojant maisto, drabužių, kuro ir kitų būtinųjų išlaidų, sudaro apie 1140 Eur, o būtent 450 Eur - būsto kreditas, 152 Eur automobilio kreditas; 38 Eur automobilio draudimas; 104 Eur municipaliniai mokesčiai; 78 Eur gyvybės draudimo mokestis; 25,50 Eur interneto ryšio paslaugos; 25 Eur mokestis už vandenį; 233 Eur vartojimo kreditas; 20 Eur namo draudimas; 14 Eur mokestis už televiziją (b. psl. 98-122). Lietuvoje nei kilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neturi (b. psl. 160). Kitų išlaikytinių taip pat neturi.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šiuo atveju atsakovo finansinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik 214 Eur, tuo tarpo atsakovo apie 2000 Eur. Ieškovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atsakovas turi turto Jungtinėje Karalystėje, įsigyto pagal kredito sutartis, tiek ieškovė tiek ir atsakovas patiria būsto išlaikymo išlaidas, bei turi skolinių įsipareigojimų. Ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti, tuo tarpu atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kas iš esmės apsunkina jos galimybes gauti didesnes pajamas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, nors ir nesant ieškovės prašymo, teismas ex officio konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 376 straipsnis).

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-106-299/2015 patvirtina, kad ieškovei perduota 11584,80 Eur (40000 LT) suma nepilnamečių vaikų išlaikymui. Duomenų, jog gauti pinigai būtų buvę panaudoti ar yra naudojami ir kokia dalimi vaikų papildomiems poreikiams patenkinti ieškovė į bylą neteikė. Pagal teismo paskaičiavimus iš 11584,80 Eur atsakovo vaikų išlaikymui teiktos vienkartinės sumos, kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės prie išlaikymo prisidedama po 37,25 Eur (paskaičiuotos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2015 m. gegužės 30 d. iki V. S. pilnametystės – 168 mėn., nuo sprendimo įsiteisėjimo iki K. S. pilnametystės 143 mėn. (11584,80 : (168+143) = 37,25).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, bei galimybę dirbti ir užsidirbti, teismas mano, kad šiuo atveju atsakovas prie nepilnamečių vaikų poreikių turėtų prisidėti didesne dalimi. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvai turėtų skirti po 300 Eur kiekvienam vaikui, todėl įvertinęs šalių finansinę padėtį ir tai, kad nepilnamečiais vaikais didžiąja dalimi rūpinasi viena ieškovė, nes atsakovas gyvena kitoje šalyje, manytina, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma tarp šalių turėtų būti padalinta tokiu principu – ieškovei 100 Eur, kurį jį turi skirti nepilnamečio vaiko poreikiams, o atsakovui 200 Eur. Svarbu paminėti, kad šiuo metu sunki atsakovės finansinė padėtis negali būti priežastis atleisti ją nuo pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir visą šią naštą perkelti ant atsakovo pečių, kadangi tokią ieškovės finansinę situaciją lėmė pačios ieškovės apsisprendimas dėl šeimos planavimo gausinant šeimą ir susilaukus trečios atžalos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau yra skyręs vienkartinę 11584,80 Eur sumą vaikų išlaikymui, iš kurios kas mėnesį prie vaikų išlaikymo prisidedama po 37 Eur kiekvienam, todėl ši suma išminusuojama iš atsakovo teiktino išlaikymo, ir iš atsakovo priteistinas po 163 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu priteistas išlaikymo dydis atitiks vaikų interesus ir leis užtikrinti jų poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Nepilnamečių išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė V. N. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, dėl išlaikymo priteisimo, kuris patenkintas iš dalies (30 proc.) išlaikymą vienam vaikui nuo priteisto 125 Eur išlaikymo padidinant ne 125 Eur, o 38 Eur . Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (ieškinio suma ((163-125) x 12) x 2 = 912 Eur) mokėtinas 27 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.

Atsakovas patyrė 1286,99 Eur atstovavimo išlaidų ir 160 Eur išlaidas už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (100 proc. - 30 proc. = 70 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 1012,89 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ((1286,99 + 160) Eur x 70 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės V. N. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 50 Eur išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir V. S. kas mėnesį priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-106-299/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiams - sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) kas mėnesį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. N. 1012,89 Eur (vieno tūkstančio dvylikos eurų aštuoniasdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo R. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.