Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. P., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis A. P., gimęs 2010 m. rugpjūčio 30 d., yra šalių sūnus. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-205/2015 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant kad atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (CK 3.201 straipsnyje). Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, atsižvelgiama į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Įstatymo išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymu nustatyta, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur. Taigi ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis (245 Eur) atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį puses minimalios mėnesinės algos kriterijų, kurių kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamas atlyginimas kas mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 560 Eur. Bylos duomenimis nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto ieškovė neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena ne jai priklausančiame bute. Ieškovė turi įsipareigojimų AB Šiaulių bankui pagal vartojimo kredito sutartį. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu dirba Norvegijoje, atsiliepimo bei duomenų apie savo turtinę padėti nagrinėjamoje byloje neteikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo netektą darbingumą byloje nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečio sūnaus išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu, nes su ja gyvena šalių nepilnametis vaikas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnametis A. P. yra devynių metų amžiaus. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus daugiau nei 4 metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 130 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taip pat per 4 metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Įvertinus tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 130 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ne mažesnė kaip 490 Eur suma. Ieškovė pateikė minimalių vaiko poreikių paskaičiavimą (išlaidų detalizaciją). Įvertinant sūnaus išlaikymui reikalingą sumą abiem tėvams, atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti 245 Eur suma. Atsakovas įrodymų, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma, nepateikė. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Be to, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2006).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. P. po 245 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarkos

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Šalys nutraukdamos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesusitarė. Tačiau šiuo metu dėl atsakovo bendravimo su vaiku tarp šalių kyla konfliktai, ginčai, nes ieškovė iš anksto nežino kada atsakovas vaiką pasiims, kada grąžins, todėl negali susiplanuoti laiko. Atsakovas dirba Norvegijoje, su sūnumi pageidauja bendrauti telefonu, tačiau skambina vaikui tokiu laiku kai jis būna pavargęs arba užsiėmęs, vaikas nenori ar negali kalbėti, o atsakovas pyksta, kad vaikas su juo nekalba, todėl reikalinga nustatyti laiką kada atsakovas gali bendrauti su sūnumi telefonu. Šiuo metu atsakovas skambina sūnui vieną kartą per savaitę – sekmadieniais, tačiau ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas paskambintų ir darbo dieną, pvz. antradienį. Dažniau ar ilgiau bendrauti vaikas nepageidauja, nes neturi ką naujo pasakyti, papasakoti. Vaikas pokalbio metu tyli, o atsakovas tuo tarpu, kad domėtųsi vaiku, domisi ieškovės asmeniniu gyvenimu, vadina ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja, todėl ieškovė mano, kad dviejų dienų bendravimo telefonu jam visiškai pakanka.

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su sūnumi šia tvarka : atsakovas bendrauja su sūnumi Andriumi telefonu kiekvienos savaitės antradienį ir sekmadienį nuo 18.00 iki 18.15 val.; A. P. su nepilnamečiu sūnumi Andriumi švenčia Šv.Kalėdas neporiniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos gruodžio 23 d. nuo 17 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sausio 2 d. iki 17 val.; poriniais metais švenčia Šv.Velykas, pasiimdamas sūnų penktadienį prieš Šv.Velykas iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas antrąją Šv.Velykų dieną (pirmadienį) iki 17 val.; vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę pasiimti vaiką vienam mėnesiui, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasiėmimo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus ir VTAS išvadą, atsižvelgiant tiek į šalių, tiek į jų vaiko teises ir interesus, laikytina, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, pagal šiai dienai esamas aplinkybes, atitinka šalių ir vaiko interesus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaikus auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus.

Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat ją papildyti naujais punktais, tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje mokėtinas 106 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas0. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteisina 106 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-1646-13712 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 13 d. pažymą Nr. (12.34) PT-1505, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 172 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos 172 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų (Pasvalio rajono apylinkės teismo) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-205/2015 priteistą išlaikymą nepilnamečiui A. P., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 30 d., ir priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 30 d., po 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistų nepilnamečiui vaikui A. P., gimusiam 2010 m. rugpjūčio 30 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. P..

Nustatyti atsakovo A. P. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi A. P., gimusiu 2010 m. rugpjūčio 30 d., tvarką :

- atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu kiekvienos savaitės antradienį ir sekmadienį nuo 18.00 iki 18.15 val.;

- atsakovas su sūnumi švenčia Šv.Kalėdas neporiniais metais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos gruodžio 23 d. nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sausio 2 d. iki 17.00 val.;

- atsakovas poriniais metais švenčia Šv.Velykas, pasiimdamas sūnų penktadienį prieš Šv.Velykas iš vaiko gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į gyvenamąją ar kitą su vaiko motina sutartą vietą antrąją Šv.Velykų dieną (pirmadienį) iki 17.00 val.;

- vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę pasiimti sūnų vienam mėnesiui, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasiėmimo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 106 Eur (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.