Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) D. Ž. (D. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. I. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymu išduotas vykdomasis raštas teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 patvirtino pareiškėjų J. I. ir D. Ž. (šioje byloje – suinteresuoto asmens) pasirašytą 2024 m. rugpjūčio 2 d. taikos sutartį.

12. Pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 646 straipsnio pagrindu, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl atitinkamų taikos sutarties punktų nevykdymo, t. y.

i. 2 punkto, kuriame susitarta, jog suinteresuotas asmuo moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 350 Eur kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Išlaikymo sumą pervedama į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka;

ii. 3 punkto, kuriuo susitarta, jog šalys kartu rūpinasi vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę po darbo; konkretus matymosi grafikas nenustatomas. Šalys patvirtina, jog nesudarys vienas kitai jokių kliūčių bendrauti su vaikais. Nepavykus susitarti, bet kuris pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo;

iii. 5 punkto, kuriuo susitarta, kad vaikų gimtadienių išlaidas šalys dalinsis lygiomis dalimis.

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi, konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl nurodytų taikos sutarties punktų nevykdymo, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad išlaikymo prievolės nėra, todėl vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantu.

Dėl sąlygų vykdomajam raštui išduoti (ne) buvimo

14. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

15. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

16. Pareiškėjai kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo rėmėsi tik aplinkybe, jog nėra pasirašęs su pareiškėja taikos sutarties, o teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje parašas yra ne pareiškėjo, tačiau nesirėmė argumentu, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes bei suinteresuoto asmens atsikirtimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esant galiojančiai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 patvirtintai taikos sutarčiai ir apeliantui nepaneigus pareiškėjos nurodomų aplinkybių, išduotinas vykdomasis raštas. Nors apeliantas analogiškais argumentais (tuo, kad išlaikymą teikė žodiniu susitarimu su pareiškėja, kad nėra pasirašęs taikos sutarties, o taikos sutartyje parašas yra ne jo), remiasi ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip jau minėta, viena vertus, taikos sutartis, patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024, kurios pagrindu pareiškėja ir kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra galiojanti, o, kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto atsikirtimai į pareiškėjos prašymą tuo aspektu, jog taikos sutartį pasirašė ne suinteresuotas asmuo, o dėl išlaikymo teikimo susitarė žodžiu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. tokie argumentai galėtų būti reiškiami ginčijant patvirtintą taikos sutartį.

17. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas remiasi tik argumentu, jog teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir neįvykdytų prievolių neturi, tačiau neužsimena apie pareiškėjos išskirtus kitus taikos sutarties punktus, t. y. 3 ir 5 punktus, dėl kurių nevykdymo pareiškėja taip pat prašė išduoti vykdomąjį raštą. Taigi, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą ir dėl taikos sutarties 3 bei 5 punktų nevykdymo (CPK 178,185 straipsniai).

18. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą sutarties sąlygų vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas skundžiamą nutartį padarė išvadą, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties nevykdymo ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą (CPK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. atliktus mokėjimo pavedimus, kuriais remiantis apeliantas grindžia tinkamą prievolės išlaikyti vaikus vykdymą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad mokėjimai atlikti dar iki bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo pradžios, todėl vertintina, kad apeliantas turėjo objektyvias galimybes pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip minėta, tokia teise nesinaudojo.

20. Teismų praktikoje laikoma, kad teismas, nepaisant CPK 314 straipsnio nuostatų, gali prijungti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu naujai teikiami įrodymai turi esminę reikšmę ir jų neprijungus, objektyviai negalėtų būti įvykdytas teisingumas konkrečioje byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Viena vertus, apeliantas nenurodė priežasčių, pagrindžiančių naujų įrodymų prijungimo būtinumą apeliacinės instancijos teisme ir neišreiškė tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui, juos tiesiog pateikdamas su atskiruoju skundu. Kita vertus, apeliantas argumentus apie tinkamą prievolės vykdymą teikti išlaikymą bei atitinkamus įrodymus gali pateikti ir vykdymo procesą atliksiančiam antstoliui. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė išduoti vykdomąjį raštą ne dėl konkrečios skolos sumos, bet dėl susitarimo, t. y. taikos sutartyje įtvirtintų 2, 3 ir 5 punktų vykdymo, be to, vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, turi pareigą pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas.

21. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-99-940/2026 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo gi atveju vykdomasis raštas išduotas dėl civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 patvirtintos pareiškėjų J. I. ir D. Ž. pasirašytos 2024 m. rugpjūčio 2 d. taikos sutarties atitinkamų punktų (ne)vykdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nors aukščiau išdėstytais argumentais pripažino, jog pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu esančias faktines aplinkybes pagrįstai išduotas pareiškėjai vykdomasis raštas, tačiau laiko, jog pasikeitusios procesinės aplinkybės (atnaujintas procesas) sudaro pagrindą neišduoti pareiškėjai vykdomojo rašto, kadangi taikos sutarties patvirtinimo klausimas nagrinėjamas iš naujo.

Dėl civilinės bylos baigties

22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nors pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, tačiau nustatytos pasikeitusios procesinės aplinkybės (atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje ir iš naujo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo) sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti pareiškėjai J. I. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.