Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-25862-588/2025, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 pagal pareiškėjų J. I. (J. I.) ir D. Ž. (D. Ž.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateiktas pareiškėjų prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir kitų su tuo susijusių klausimų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjų sudaryta taikos sutartis buvo patvirtina. Pareiškėjas D. Ž. (D. Ž.) 2025 m. spalio 9 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024, iš esmės argumentuodamas tuo, jog taikos sutartyje nebuvo išreikšta jo valia, jis taikos sutarties nepasirašė ir nesikreipė į teismą dėl jos patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas nepagrindė pareiškime nurodytų aplinkybių, kad taikos sutartį pasirašė ne jis, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

16. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nesuteikė galimybės įrodyti, jog teismo patvirtina taikos sutartis yra suklastota; (2) taikos sutarties originalas yra teisme, todėl jis negali kreiptis dėl rašysenos ekspertizės atlikimo; (3) taikos sutarties tvirtinimo metu pareiškėjas buvo išvykęs, todėl negalėjo pasirašyti taikos sutarties ir pateikti jos tvirtinti.

17. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK III dalies XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

19. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

20. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų).

21. Nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

22. Kaip matyti iš prašymo, atskirojo skundo turinio iš esmės pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė jo valios trūkumu ir prašė vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi nepateikė įrodymų, kad taikos sutartis yra suklastota, taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl dokumento suklastojimo. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

23. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teigė, jog apie 2024 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024, sužinojo tik 2025 m. rugsėjo 30 d. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigtos.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

25. Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų.

26. Teismas, spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo (supaprastino proceso tvarka) jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 14 punktas).

27. Paminėtina, jog aplinkybė, kad taikos sutartis yra tvirtinama supaprastinto proceso tvarka nepašalina teismo pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog argumentai dėl taikos sutarties tvirtinimo, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt., galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 24 punktas).

28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

29. Kaip minėta, spręsdamas ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti. Šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad taikos sutartyje yra ne pareiškėjo parašas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės dėl pagrindo atnaujinti procesą ir jo valios išraiškos trūkumo turėjo būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo faktinės aplinkybės iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturėjo apsiriboti tik formaliu CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto (ne)taikymu, kurį buvo nurodęs pareiškėjas, o turėjo įvertinti pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir spręsti ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo nurodyti duomenys dėl jo valios išraiškos nebuvimo, tai, kad jis iš esmės neigia pasirašęs taikos sutartį, įvertinus tai, kad prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo buvo išnagrinėtas supaprastinto rašytinio proceso tvarka, kai apie prašymo civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 nagrinėjimą šalims nebuvo pranešta, o teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, taip pat įvertinus tai, kad teismas nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nenustatė, jog prašymas buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

32. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 išsprendžiamas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 ir perduodama byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-10303-676/2024 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.