- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-219-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29451-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- I. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-18 nuosprendžio, kuriuo I. M.:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
- pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 26 parų arešto bausmė;
- pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
- pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, bausmės paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat subendrintos apėmimo būdu ir tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Iš I. M. UAB „P.“ naudai priteista 153,74 EUR turtinės žalos.
Iš I. M. nukentėjusiosios A. M. naudai priteista 600 EUR turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. M. pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2019-07-08, apie 20.12 val., parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė du butelius viskio „Tullamore“, kurio vieneto kaina 21,95 EUR, vieną butelį viskio „Bulleit bourbon“, kurio vertė 19,99 EUR, vieną butelį degtinės „Beluga“, kurios vertė 33,95 EUR, du butelius viskio „Jack Daniels fire“, kurio vieneto kaina 27,95 EUR, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių kasoje apmokėjimui, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, UAB „P.“ priklausantį 153,74 EUR vertės turtą. Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
2. I. M. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone: ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2019-09-19, apie 2.58 val., būdamas su A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be A. M. žinios ir leidimo paėmė pastarosios vardu išduotą „Hamburger Sparkasse AG“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, A. M. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2019-09-19 apie 3 val. Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
3. I. M. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, 2019-09-19 laikotarpiu nuo 2.58 val. iki 3 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, bankomate „(duomenys neskelbtini)“ suvedė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – A. M. vardu išduotos „Hamburger Sparkasse AG“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, įsimintą stebint ankstesnes A. M. atliekamas finansines operacijas, ir taip banko sistemai tariamai prisistatydamas teisėtu banko sąskaitos naudotoju, iš A. M. „Hamburger Sparkasse AG“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus išgrynino 100 EUR, 200 EUR, 200 EUR ir 100 EUR, tokiu būdu neteisėtai atliko keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. M. priklausantį turtą – 600 EUR. Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
4. I. M. buvo kaltinamas atvira svetimo turto vagyste, t. y., kad 2019-09-09, apie 21.05 val., būdamas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), J. Ž. paprašęs paskambinti iš pastarojo paėmė MB „G.“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“, kurio vertė 319 EUR, su juodos spalvos telefono dėklu, kurio vertė 20 EUR, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, MB „Geri nuotykiai“ priklausantį 339 EUR vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu I. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-18 nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę ir subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
5.1. Nurodo, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra itin griežta jo atžvilgiu, kadangi, jo teigimu, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 182 straipsnį, 214 straipsnį, 215 straipsnį. Pažymi, kad darydamas nusikalstamas veikas nenaudojo smurto, nei fiziškai, nei psichologiškai nepakenkė nukentėjusiesiems, tik padarė turtinę žalą. Nurodo, kad turi mažametį vaiką, gali dirbti pagal individualios veiklos liudijimą.
5.2. Pažymi, kad nuo 2019-12-17 yra suimtas, dėl šalyje susiklosčiusios padėties dėl COVID-19 pandemijos, pataisos įstaigose yra itin sugriežtinti draudimai, neleidžiama pasimatyti su artimaisiais ir nėra aišku, kada tokie ribojimai bus panaikinti. Apelianto vertinimu, bausmės atlikimas tokiomis sąlygomis yra tarsi dvigubas baudimas. Prašo paskirtą galutinę bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bendrinti taikant bausmių apėmimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė I. M. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo I. M. apeliacinis skundas atmestinas
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo I. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei nukentėjusiesiems priteistas turtinės žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir subendrinti su ankstesniu nuosprendžio paskirta bausme.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
10. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas I. M. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (veikos yra baigtos), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (asmuo teisiamas 18 kartą, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, 2010 m. teistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka, (t. 2, b. l. 101-103), nusikalstamomis veikomis padaryta žala neatlyginta. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakomybę lengvinančios/sunkinančios aplinkybės, teismas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad I. M. pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl su A. M. susijusių nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis I. M. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytas griežčiausios rūšies bausmes – pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – arešto bausmę, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą.
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. M. nesutinka su jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, pažymi, kad darydamas nusikalstamas veikas nenaudojo smurto, nei fiziškai, nei psichologiškai nepakenkė nukentėjusiesiems, tik padarė turtinę žalą. Su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų, nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad I. M. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes nėra tikslinga. Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, nuteistajam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, kiekvienos jų trukmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo.
14. Nuteistasis I. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad turi mažametį vaiką, dirba pagal individualios veiklos liudijimą, nurodo, kad nuo 2019-12-17 yra suimtas, dėl šalyje susiklosčiusios padėties dėl COVID-19 pandemijos, pataisos įstaigose yra itin sugriežtinti draudimai, neleidžiama pasimatyti su artimaisiais ir nėra aišku, kada tokie ribojimai bus panaikinti, todėl tai laikytina papildomu baudimu, vis dėlto, šie argumentai, teismo vertinimu, nelaikytini pakankamais, tam, kad jo atžvilgiu skirti švelnesnę bausmę, o apelianto teiginiai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas karantino metu laikytinas dvigubu baudimu, laikytinas tik asmens subjektyviu situacijos vertinimu. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nors paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis įprastą apelianto asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jis bus atskirtas nuo šeimos, praras darbą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats I. M.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.
15. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamų bausmių rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
16. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismui priėjus išvados, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. I. M. paskirtų bausmių dydžiai atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, tačiau, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, ankstesnius teistumus, kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų bausmės tikslų ir formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl pagrindo konstatuoti, kad I. M. paskirta bausmės tikslai galėtų būti paskiesti atidedant bausmės vykdymą - nėra.
17. Apeliantas prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bendrinti taikant bausmių apėmimą, tačiau tokio nuteistojo prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. BPK 335 straipsnyje numatyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, taigi BK 63, 64 straipsnių taikymas galimas tik tada, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu I. M. paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu negali būti bendrinama, tokia galimybė būtų tik tuomet, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-15 nuosprendis įsiteisės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti.