- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- 1-2227-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29451-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- A. M., MB „G“
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 17 kartų, paskutinius kartus:
- 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), paskiriant 30 parų arešto bausmę;
- 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 26 parų arešto bausmę;
- 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs susikalstamas veikas, numatytas 174 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Jis, 2019 m. liepos 8 d. apie 20.12 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė du butelius viskio „Tullamore“, kurio vieneto kaina 21,95 EUR, vieną butelį viskio „Bulleit bourbon“, kurio vertė 19,99 EUR, vieną butelį degtinės „Beluga“, kurios vertė 33,95 EUR, du butelius viskio „Jack Daniels fire“, kurio vieneto kaina 27,95 EUR, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių kasoje apmokėjimui, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį 153,74 EUR vertės turtą.
Be to, I. M. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone. Jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 2.58 val., būdamas su A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be A. M. žinios ir leidimo paėmė pastarosios vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, A. M. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 3 val.
Be to, I. M. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Jis, 2019 m. rugsėjo 19 d. laikotarpiu nuo 2.58 val. iki 3 val., L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, bankomate „MEDUS ATM Asanavičiūtė//Vilnius/LT/1“ suvedė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – A. M. vardu išduotos „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, įsimintą stebint ankstesnes A. M. atliekamas finansines operacijas, ir taip banko sistemai tariamai prisistatydamas teisėtu banko sąskaitos naudotoju, iš A. M. „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus išgrynino 100 EUR, 200 EUR, 200 EUR ir 100 EUR, tokiu būdu neteisėtai atliko keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. M. priklausantį turtą – 600 EUR.
Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis I. M. teismo posėdyje savo kaltę dėl vagystės iš parduotuvės „IKI“ pripažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Užėjo į parduotuvę, paėmė prekes, susidėjo į kuprinę ir išėjo. Paėmė brangesnius alkoholinius gėrimus. Kadangi jie šiek tiek per brangiai kainavo, bendra vertė viršijo baudžiamosios atsakomybės ribą. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis užėjo į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje jis nuėjo į alkoholio skyrių, kur paėmė du butelius viskio „Tullamore“, 1 litro talpos, 1 butelį viskio „Bulleit bourbon“, 0,7 litro talpos, 1 butelį degtinės „Beluga“, 0,5 litro talpos, 2 butelius viskio „Jack Daniels fire“, 0,7 litro talpos. Paimtus butelius susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir iškart pro kasas išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Tą patį vakarą jis nuėjo prie Šeškinės turgaus ir nepažįstamiems trims asmenims pardavė pavogtus alkoholinius gėrimus. Tų asmenų atpažinti, požymių nurodyti negali. Visus butelius pardavė maždaug už 70 EUR. Vogdamas nežiūrėjo į alkoholinių gėrimų kainas, tiesiog žinojo apytikslę jų kainą kitose parduotuvėse, neketino vogti daugiau kaip už 150 EUR. Jis niekur nedirba, pragyvenimui užsidirba atsitiktiniais uždarbiais. Minėtą vagystę padarė vienas. Dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b. l. 55). Paskesnėje apklausoje parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 94-95).
Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad teko matyti kaltinamąjį „IKI“ parduotuvėje, kur anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Ten būdavo nemažai vagysčių. 2019 metais vaizdo kameromis buvo užfiksuota alkoholio vagystė, tačiau kaltinamasis pasišalino. Jį sulaikė kitą kartą ir iškvietė policiją. Jis asmeniškai sulaikė kaltinamąjį. Buvo pagrobtas alkoholis, koks – nepamena. Pagrobtų prekių rūšis buvo nustatyta peržiūrėjus vaizdo įrašą. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 12 d. nuo 8 val. iki 22.15 val. pagal grafiką dirbo prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie 20.22 val. per (duomenys neskelbtini) įrengtas vaizdo stebėjimo kameras parduotuvės viduje, alkoholio skyriuje pamatė jam nepažįstamą apie (duomenys neskelbtini) metų vyrą, kuris buvo apsirengęs dryžuota vasarine kepure su snapeliu, mėlyna striuke, juodos spalvos kelnėmis „Nike“, turėjo ant peties juodą kuprinę. Šį vyrą atpažino, kadangi pastarasis 2019 m. liepos 8 d. apie 20.12 val. jų parduotuvėje, alkoholio skyriuje paėmęs 2 butelius viskio „Tullamore“, bendros 43,90 EUR vertės, 1 butelį viskio „Bulleit bourbon“, 19,99 EUR vertės, 1 butelį degtinės „Beluga“, 33,95 EUR vertės, 2 vnt. butelius viskio „Jack Daniels fire“, bendros 55,90 EUR vertės, paslėpęs savo rankinėje per petį išėjo iš parduotuvės pro kasas nesumokėjęs. Minėtas vyras sulaikytas iškart nebuvo, kadangi apie vagystę sužinota vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašus. 2019 m. liepos 12 d. apie 20.22 val. minėtą vyrą parduotuvėje „IKI“, (duomenys neskelbtini), sulaikė ir iškvietė pareigūnus, kuriems atvykus pastarasis kartu su pareiškimu dėl vagystės buvo perduotas. Jų parduotuvei padaryta žala yra 153,74 EUR, pavogtas alkoholis parduotuvei negrąžintas (t. 1, b. l. 38-41).
2019 m. liepos 12 d. UAB „Palink“ pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d. apie 20.12 val. iš parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), asmuo iš salės paėmė du butelius viskio „Tullamore“, vieneto kaina 21,95 EUR, vieną butelį viskio „Bulleit bourbon“, vieneto kaina 19,99 EUR, vieną butelį degtinės „Beluga“, vieneto kaina 33,95 EUR, du butelius viskio „Jack Daniels fire“, vieneto kaina 27,95 EUR, iš viso 153,74 EUR vertės prekių, ir praėjo pro kasas bei pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs (t. 1, b. l. 23).
2019 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio patrulio P. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 20.40 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „IKI“ sulaikytas vagis. Atvykus apsaugos darbuotojas jiems perdavė sulaikytą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo - I. M., kuris 2019 m. liepos 8 d. apie 20.12 val. praėjo pro kasas nesumokėjęs už 153,74 EUR vertės prekes (t. 1, b. l. 30).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota prekybos centro „IKI“, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad parduotuvės alkoholio skyriuje ant lentynos stovi 1 l talpos buteliai viskio „Tullamore“, nurodyta kaina - 21,95 EUR, 0,7 l talpos buteliai viskio „Bulleit bourbon“, nurodyta kaina - 19,95 EUR. Parduotuvės patalpos stebimos vaizdo kameromis (1 t., b. l. 32-36).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašas Nr. 1 įrašytas prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini). Matomas alkoholio skyriaus vaizdas. Vaizdo kameros pavadinimas „Alkoholis1“. Vaizdo įrašas įrašomas 2019 m. liepos 8 d. nuo 19.55 val. Įraše matomos lentynos su įvairių rūšių alkoholiniais gėrimais. Vaizdo įrašo 17.04 min. į alkoholio skyrių greitu žingsniu iš skirtingų pusių įeina du vyriškiai. Vienas yra vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodai-baltai su dryžuota juodai balta kepuraite su snapeliu, dryžuotu džemperiu, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir juodos spalvos sportbačiais (asmuo Nr. 1). Kitas vyras yra taip pat vidutinio kūno sudėjimo, su kamufliažinės spalvos kepuraite su snapeliu, tamsios spalvos striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir juodos spalvos sportbačiais (asmuo Nr. 2). Abudu asmenys turi su savimi po tamsios spalvos kuprinę. Abu asmenys prieina prie lentynos, kur stovi alkoholiniai gėrimai. Greitai apsižiūrėję aplink, asmenys paima po butelį alkoholinių gėrimų ir įsideda į su savimi turėtas kuprines. Asmuo Nr. 2 išeina iš matymo zonos, o asmuo Nr. 1 paima dar 5 butelius, greitai juos įsideda į kuprinę ir išeina iš alkoholio skyriaus bei matymo zonos. Apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 2, įrašytas prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini). Matomas įėjimo į parduotuvę vaizdas. Vaizdas įrašomas 2019 m. liepos 8 d. nuo 20.11 val. Vaizdo kameros pavadinimas - „Įėjimas1“. Vaizdo įrašo 20:11:25 min. į parduotuvę užeina asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2, greitu žingsniu nueina vienas paskui kitą į parduotuvės patalpas ir dingsta iš matymo zonos. 20:12:40 val. iš parduotuvės greitu žingsniu kalbėdamas telefonu išeina asmuo Nr. 1., su savimi turi ant pečių kuprinę. Po kelių sekundžių iš paskos iš parduotuvės patalpų išeina ir asmuo Nr. 2, kuris taip pat turi ant pečių turi užsikabinęs kuprinę (t. 1, b. l. 42-43, 44-45).
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 EUR), tačiau neviršija 5 MGL (250 EUR) dydžio sumos.
Kaltinamasis I. M. savo kaltę dėl vagystės iš „IKI“ parduotuvės pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo M. J. parodymai, UAB „Palink“ pareiškimas, byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas, bei šių vaizdo įrašų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, patrulio P. O. tarnybinis pranešimas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad I. M. 2019 m. liepos 8 d. apie 20.12 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė du butelius viskio „Tullamore“, kurio vieneto kaina 21,95 EUR, vieną butelį viskio „Bulleit bourbon“, kurio vertė 19,99 EUR, vieną butelį degtinės „Beluga“, kurios vertė 33,95 EUR, du butelius viskio „Jack Daniels fire“, kurio vieneto kaina 27,95 EUR, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių kasoje apmokėjimui, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį 153,74 EUR vertės turtą. Bendra pavogtų prekių vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos, kas atitinka BK įtvirtintą nedidelės vertės turto sąvoką, todėl I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis I. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad su A. M. susitiko stotyje ar kažkur kitur, nuėjo į parduotuvę, nuvažiavo į butą, atsigulė. Po to jis atsikėlė, pavartojo narkotikus, paėmė banko kortelę ir išėjo. Pinigus išsigrynino bankomate. PIN kodą matė „IKI“ parduotuvėje, kai pirko alkoholį. Tokius dalykus jis prisimena. Žino, kad kortelė buvo vokiška. Išgrynino, atrodo, 600 EUR. Ne visus iš karto, dalimis. Jie kartu turi bendrą sūnų. Jis tikėjosi, kad A. M. atsives parodyti, kadangi neatsivedė, taip padarė kerštaudamas. Nukentėjusiosios atsiprašyti neturėjo galimybės, nebuvo su ja susitikęs. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 94-95).
Nukentėjusioji A. M. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., su kaltinamuoju susitiko ir išsinuomojo dviem paroms butą, adreso neatsimena. Pasiėmė po keletą alaus ir nuvyko į butą. Jis pirmas užmigo, ji vėliau. Pabudusi apie 4-5 val. kaltinamojo jau neberado. Žinojo, kad jis vartojantis, todėl iš karto patikrino ar telefonas vietoje, piniginę. Pastebėjo, kad banko kortelės nebuvo. Patikrinusi per specialią programėlę „Hastos“, pamatė, kad buvo nuimti 650 EUR, bent jau taip jai tuo metu rodė. Lietuvoje kai nuiminėji pinigus nuo vokiškos kortelės, nuskaičiuoja po 5 eurus nuo kiekvieno nuėmimo. Kaip suprato, kaltinamasis viso išgrynino 600 eurų. Visus pinigus „nuėmė“. Pralaukė iki ryto, kad galėtų atiduoti raktus, atsiskaityti už butą ir nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. Ji įsitikinusi, kad kortelės niekur nepametė, ją paėmė I. M.. PIN kodą jis galėjo matyti, kai buvo susitikę anksčiau, atsiskaitant parduotuvėje už alų. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs, tamsios spalvos treningais, gal juodais. Su kaltinamuoju po visko bandė susisiekti, klausė, kodėl taip padarė, nes vaikas neturi ką valgyti. Tai jis atrašė „tau tai už sūnų“. Ji jam neparodė vaiko ir neleido susitikti. Vaikui dabar (duomenys neskelbtini) metų, mano, kad jam vaikas nerūpi, prie išlaikymo neprisideda. Nuo kaltinamojo banko kortelės neslėpė, nes nesitikėjo, kad jis taip padarys. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad ji jau du metus gyvena (duomenys neskelbtini) su savo vaikais, į (duomenys neskelbtini) kartais grįžta kelioms savaitėms. Kai būna (duomenys neskelbtini), apsistoja pas senelę. Dabar į (duomenys neskelbtini) grįžo prieš dvi savaites, 2019 m. rugsėjo 9 d. 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 19.10 val., Sodų g. 22, Vilniuje parduotuvėje „IKI“ ji susitiko su vaiko N. M. tėvu I. M.. 2019 m. rugsėjo 18 d. per skelbimą dienos metu ji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), dviem paroms. Būdami Sodų g. 22, Vilniuje, išsikvietė taksi automobilį ir kartu su I. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur iš moters pasiėmė išnuomoto buto raktus, po to tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo į išnuomotą butą, (duomenys neskelbtini). Išnuomotame bute ji buvo tik su I. M.. Apie 21 val. I. M. nuėjo miegoti, o ji kažkur už valandos, gal apie 22 val. Kai 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 5 val. prabudo, pamatė, kad I. M. bute nėra. Visi jos daiktai buvo bute, bet ji sugalvojo patikrinti savo piniginę. Atsidariusi pamatė, kad nėra banko kortelės, kuri išduota (duomenys neskelbtini). Telefonu paskambino I. M., bet telefonas buvo išjungtas. Tada ji parašė sesei S. S., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), ir paprašė užblokuoti banko sąskaitą. Tada telefone iškart patikrino savo banko sąskaitą ir pamatė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. 2.58 val. nuimta 100 EUR, 2.59 val. nuimta 200 EUR, dar kartą 2.59 val. nuimta 200 EUR, 3 val. nuimta 100 EUR, 5.10 val. nuimta 50 EUR. Bendrai nuimta 650 EUR. Iš kur I. M. gavo jos banko kortelės PIN kodą, neįsivaizduoja, galimai galėjo pamatyti, kai jie buvo parduotuvėje „IKI“, Sodų g. 22, Vilniuje. Kur šiuo metu galėtų būti I. M., neįsivaizduoja (t. 2, b. l. 15-17). Papildomos apklausos metu A. M. papildė, jog banko kortelės, kuri buvo pavogta, sąskaita buvo atidaryta 2019 m. sausio pradžioje (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sąskaitos išrašo asmeniškai iš savo banko per el. bankininkystę pateikti negali, nes toks išrašas pasirodo tik mėnesio pradžioje. Taip pat nori pažymėti, kad nuo pavogtos vokiškos banko kortelės buvo nuimta 600 EUR. Per pirmąją apklausą suklydo, nurodydama, kad pavogta 650 EUR. 2019 m. rugsėjo 21 d. I. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos mobilaus ryšio telefoną parašė, kad taip pasielgė už sūnų (t. 2, b. l. 19-20). Papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. jos buvęs sugyventinis I. M. buvo apsirengęs juoda liemene be rankovių, su gobtuvu, pilkais treningais, sportiniais bateliais. Atpažintų savo sugyventinį pagal drabužius iš vaizdo įrašo. Susirašinėjimų su buvusiu sugyventiniu daugiau neturi, viską, ką turėjo, pateikė. Pateiktame susirašinėjime atsispindi, kad pastarasis jos banko kortelę paėmė ir išgrynino pinigus dėl to, kad ji šiam neatvežė sūnaus (t. 2, b. l. 21-23).
2019 m. rugsėjo 19 d. A. M. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 5.18 val., (duomenys neskelbtini), pabudusi pamatė, kad nėra I. M.. Žinodama, kad šis vartoja, pasitikrino piniginę, kurioje nerado savo banko kortelės. Patikrinus el. bankininkystę pamatė, kad nuo kortelės 2.58 val. nuimta 100 EUR, 2.59 val. nuimta 200 EUR ir 200 EUR, 3 val. nuimta 100 EUR, 5.10 val. nuimta 50 EUR. Jos kortelės PIN kodą I. M. galėjo pamatyti parduotuvėje, kai ji atsiskaitė už prekes (t. 2, b. l. 1-2).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusioji A. M. pateikė el. bankininkystės nuotraukas ir susirašinėjimą mobiliojo ryšio telefone (t. 1, b. l. 32-39).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos finansinės operacijos (t. 2, b. l. 43-57).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota parduotuvės „Norfa“, L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, pateikto vaizdo įrašo apžiūra. 2019 m. rugsėjo 19 d. 02:58:51 val. prie parduotuvės įrengtų bankomatų prieina vyras, apsirengęs juoda be rankovių liemene su gobtuvu ant galvos, pilkais treningais, sportiniais bateliais. Priėjęs prie bankomato vyras traukia iš kelnių kišenės kažkokį daiktą. Pabuvęs prie bankomatų pora minučių vyras pasišalina. Vaizdo įrašo apžiūroje dalyvavusi nukentėjusioji A. M. pareiškė, kad atpažino savo buvusi sugyventinį I. M., kuris 2019 m. rugsėjo 19 d. 2:58 val. priėjo prie bankomatų, L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, kur grynino pinigus. Atpažino iš apsirengimo, juodos liemenės, pilkų treningų. Būtent šiuo adresu ir laiku buvo išgryninti jai priklausantys pinigai (t. 2, b. l. 62-650.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis pripažino, kad be nukentėjusiosios A. M. sutikimo, leidimo ir žinios pasiėmė jai priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę. Šiuos kaltinamojo parodymus atitinka parduotuvės „Norfa“ pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokole užfiksuota informacija, nukentėjusiosios A. M. parodymai ir pareiškimas. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad I. M. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 2.58 val., neteisėtai užvaldė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 3 val., kuomet buvo atliktas paskutinis pinigų gryninimo veiksmas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Kaltinamasis I. M. pripažino, kad neteisėtai pasinaudodamas svetima banko kortele ir A. M. tapatybę patvirtinančiais duomenimis, inicijavo ir atliko finansinę operaciją 600 EUR sumai. Tokiu būdu elektroninei banko sistemai pateikęs save kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją, apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. M. priklausantį 600 EUR vertės turtą. Tokie I. M. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
A. M. buvo kaltinamas atvira svetimo turto vagyste, t. y., kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.05 val., būdamas Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, J. Ž. paprašęs paskambinti iš pastarojo paėmė MB „G“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“, kurio vertė 319 EUR, su juodos spalvos telefono dėklu, kurio vertė 20 EUR, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, MB „G“ priklausantį 339 EUR vertės turtą. Šio kaltinimo prokuroras teisme nebepalaikė ir I. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį prašė išteisinti.
Kaltinamasis I. M. teismo posėdyje parodė, kad su J. Ž. susipažino (duomenys neskelbtini) kalėjime 2019 m. vasario-sausio mėnesį, jis balandį-gegužę išėjo. Vasarą buvo susitikę, J. Ž. paprašė gauti narkotinių medžiagų, o jis paėmęs iš J. Ž. pinigus nuėjo savo keliais. Praėjo kelios dienos ir jis išėjęs iš „IKI“ prie „Ekoline“ vėl sutiko J. Ž., kuris parodė telefoną ir paklausė, kam galima parduoti už narkotines medžiagas. J. Ž. atsakė, kad jam gavo „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjo paimti narkotikų ir viskas. Paėmęs telefoną nuėjo iki draugo ir nebegrįžo. Ten yra tokia tvora, Šv. Stepono g., „Ekipažo“ centrinis garažas, bet jis per ją nelipo. Niekur nebėgo. Telefonas buvo išmanusis, „Samsung“, kokybė nelabai gera, lombarde 40 eurų neduotų, tačiau prekiautojui narkotikais apsimoka paimti, už jį davė 5-6 lankstinukus, gaunasi 30-36 eurai. Negali tiksliai pasakyti, bet atrodo buvo ir kažkoks telefono dėklas. Jo ūgis 2 metrai. Visas aplinkybes prisimena labai gerai, tuo tarpu J. Ž. tuo metu gėrė 350 kubų metadoną, todėl negalėjo būti nevartojęs 3 metus. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. pripažino padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 94-95).
Liudytojas J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad nebuvo taip, kaip pasakė kaltinamasis. Nebūtų jokios logikos duoti kaltinamajam telefoną, kai jis prieš kelias dienas dėl duotų pinigų „ragą padaro“. Jau 3 metai kai gydosi dėl narkotikų vartojimo, stovi metadono programoje. Tuo metu taip pat nevartojo ir neketino jų įsigyti. Kaltinamojo nelabai pažįsta, telefoną paėmė žmogus, vardu E. – neaukštas „bachūriukas“, apie 1,70 m. Atpažino jį kaip E., nes stotyje turi pažįstamų. Kaltinamasis yra vyresnis už tą asmenį, kuris pagrobė telefoną. Matė jį iš nugaros, kai vijosi. Asmuo su telefonu nubėgo per autobusų stotį, ten toks užkampis buvo, vėliau išsiaiškino, kad ten yra taksi parkas. Atrodo yra „Eekipažo“ servisas. Niekas tą kartą jo neprašė telefono paskambinti. Buvo vakaras, gal 16 val., buvo vienas ir stotyje kalbėjo telefonu kai jam iš rankų išplėšė telefoną. Tas vaikinas šalia stovėjo, jam pasirodė, kad jie buvo dviese. Jis bandė vytis telefoną pagrobusį asmenį, bet šokdamas per aukštą tvorą pargriuvo ir tas žmogus pabėgo. Tada jis iškvietė policiją. Tikrai šio įvykio nemaišo su jokiu kitu, nors aplinkybes prisimena miglotai. Tokiose situacijoje turi vieną brangų ir prastą telefoną, nes bijo, kad atims. Telefono kortelę buvo perdėjęs į prastesnį telefoną, o gerąjį laikė rankoje. Tą gerąjį ir pavogė, su dviem kortelėmis. Telefonas buvo pirktas įmonės vardu, naujas. Kiek laiko juo naudojosi iki įvykio, neatsimena. J. M. nepažįsta, tačiau jį (J. Ž.) daug kas pažįsta, gali būti, kad J. M. jį taip pat pažįsta. Telefono įsigijimo dokumentų iki šiol niekam neperdavė, nes nežinojo kam duoti. Tyrėja paprašė vieną kartą pateikti, bet su savimi neturėjo, liepė pateikti vėliau ir viskas. Neatsimena, nei kur telefonas buvo įgytas, nei kada. Pirko parduotuvėje, prieš du metus. Mokėjo apie 350 eurų. Įmonė šiuo metu veiklos nevykdo. Praeitais metais atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), negali pasakyti su kuo sėdėjo, jam buvo dideli abstinencijos požymiai, paskui į (duomenys neskelbtini) pervedė. Parodžius liudytojui nuotraukas prie asmens parodymo atpažinti protokolo, jis neatpažino nė vieno, kuris būtų pagrobęs jo telefoną, asmens, teigė, kad panašūs, esantys nuotraukose Nr. 5 ir 6 (nuotraukoje Nr. 6 yra I. M.). Asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nepažįsta. Nurodė, kad I. M. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jo atžvilgiu nereiškia. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Ž. parodė, kad 2019 m. vasarį, kiek pamena, nuo 2 iki 15 dienos jis atliko arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kur susipažino su vyru, vardu E., šis tuo metu irgi atliko bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 26 ar 28 arešto paras. Jie kartu sėdėjo (duomenys neskelbtini) kameroje. Vyro pavardės neatsimena, gyvena kažkuriame apleistame name (duomenys neskelbtini) rajone. 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.05 val. jis buvo prie autobusų stoties, stovėjo netoli „Ecolines“ bilietų kasos, šalia medžio, kai tuo metu prie jo priėjo minėtas pažįstamas, vardu E., ir paprašė jo duoti telefoną paskambinti. Jis prie savęs turėjo jo įmonei MB „G“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A50“ kurio vertė 319 EUR, telefone buvo dvi SIM kortelės: „Tele 2 Pildyk“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Telia“ abonementas, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefono IMEI kodą vėliau susiradęs dokumentus galės pateikti. Telefonas buvo oranžinės koralinės spalvos, be ypatingų požymių, beveik naujas, su juodos spalvos odiniu knygutės tipo dėklu, ant priekinės kairės pusės viršuje šiek tiek atsiklijavusi oda, dėklo vertė 20 EUR. Jis davė minėtą telefoną paskambinti, E. kažkam paskambino ir pasakė „susitiksim prie „Viada“ degalinės“. E. jam pasakė, kad nueis su telefonu, tačiau jis liepė gražinti jam telefoną, tačiau E. jo nepaklausė ir su šiuo telefonu pradėjo greitu tempu eiti link autobusų stoties, eidamas telefoną laikė dešinėje rankoje. Jis ėjo iš paskos ir vis kartojo, kad E. atiduotų jam telefoną, tačiau šis ėjo toliau, praėjo pro autobusų stotį, jis visą laiką ėjo iš paskos. Praėjęs per visą aptvertą stoties teritoriją, kur stovi autobusai, E. peršoko per tvorą ir pasuko į dešinę pusę, priešingą „Viada“ degalinės, ir greitu tempu pasišalino nežinoma kryptimi. Perlipęs per tvorą jis pametė savo pažįstamą iš akiračio, dar kažkiek laiko paieškojo, tačiau nuėjęs iki Panerių g. 12 niekur nematė, tada apie tai pranešė bendrojo pagalbos centrui 112 ir išvažiavo namo. E. (duomenys neskelbtini) m., apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kiek jam yra žinoma, šis yra paieškoje. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena, tačiau, jam atrodė, tamsiais rūbais. E. gerai draugauja su vyru, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris irgi gyvena tame pačiame apleistam name. Ar telefonas draustas nuo vagysčių, nežino. Dėl vagystės MB „G“ patyrė 339 EUR turtinės žalos. Vėliau pateiks žalą patvirtinančius dokumentus, galės nurodyti IMEI kodą. MB „G“ priklauso jam, jis yra (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu atstovaus mažąją bendrovę (t. 1, b. l. 97-99, 106-107).
Liudytojas J. M. (J. M.) teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš laisvės. Laisvėje buvo 2019 m. iki rugsėjo mėnesio. J. Ž. pažįsta, kartu į taborą važinėdavo, „kaifuodavo“. Gal ir buvo kada trise kur susitikę, bet nepamena kada, kai „kaifuoji“ neįdomu, kokios dienos. Susitikdavo dažnai. Negali pasakyti, ar tarp kaltinamojo ir J. Ž. buvo kilęs koks konfliktas. Pamena kažkokį liečiama J. Ž. telefoną, spalvos nepasakys. Matė, kaip kaltinamasis buvo jį paėmęs. Tą kartą ėjo visi trys, J. Ž. neturėjo pinigų, norėjo „įsidurti“, davė I. M. telefoną, kad įkeistų, paimtų už jį narkotikų. Telefonas buvo liečiamas, tikrai ne naujas, pabraižytas. Nepamena, ar buvo dėkliukas. I. M. liepė palaukti, o pats dingo be žinios, nei telefono, nei jo. Paskui jie išsiskyrė. I. M. laukė apie valandą. Ž. nieko nesakė, suprato, kad „ragas“ ir viskas. Buvo susitarta, kad paims telefoną už narkotikus, o kaip panaudos – parduos ar užstatys, niekas nieko nekalbėjo. Viskas buvo stotyje, gatvės nežino. Prie „(duomenys neskelbtini)“, ten, kur išduoda švirkštus narkomanams, leidžiantis nuo kalno, arčiau autobuso stoties.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. Ž. atpažino I. M. kaip asmenį, vardu E., kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.05 val., prie autobusų stoties iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“ (t. 1, b. l. 109-113).
2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas J. Ž. pareiškimas, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.05 val., Sodų g. 22, Vilniuje, iš matymo pažįstamas asmuo, vardu E., paprašė paskambinti bei paėmęs jo MB „G“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“, kurio vertė 319 EUR, su juodos spalvos telefono dėklu, kurio vertė 20 EUR, pasišalino (t. 1, b. l. 70).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas neslepia savo nusikalstamų veiksmų nuo paties nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų ir tai suvokia. Pažymėtina, kad atvira vagystė nepriklauso nuo grobiamo dalyko vertės.
Nagrinėjamu atveju I. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. J. Ž. jam savanoriškai perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną, kad už jį gautų narkotinių medžiagų ir tik vėliau, jau pasišalinus, jam kilo mintis negrąžinti nei telefono, nei atnešti narkotines medžiagas. Taigi, iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis neturėjo pirminio tikslo atvirai pagrobti telefoną, tyčia užvaldyti svetimą turtą kilo vėliau. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai taip pat neabejotinai nepatvirtina atvirosios vagystės fakto. J. Ž. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, yra ypač nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pažįstamas E. paprašė telefono paskambinti, o pakalbėjęs, atsisakė grąžinti ir pasišalino, tai teisme iš pradžių tvirtino, kad nepažįstamasis telefoną jam bekalbant išplėšė iš rankų ir pabėgo, tai teigė, kad atpažino tą asmenį kaip E. Teismo posėdyje J. Ž. neatpažino I. M. kaip asmens, pagrobusio jo telefoną, nurodė, kad tai buvo jaunesnis asmuo, tik galimai panašus į I. M. nuotrauką fotolentelėje prie Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip E. ir kategoriškai neigė I. M. kaltę. Liudytojas J. M. parodė, kad prisimena atvejį, kuomet I. M. buvo paėmęs J. Ž. telefoną už narkotinių medžiagų dozę, tačiau taip ir negrįžo. Šio įvykio datos ir tikslesnių aplinkybių, susitarimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, liudytojas neprisiminė, tik pažymėjo, kad I. M. paimtas telefonas buvo ne naujas, matėsi įbrėžimai. Tą patį tvirtino ir kaltinamasis, tuo tarpu J. Ž. teigė, kad pagrobtas telefonas buvo visiškai naujas. Bet kuriuo atveju byloje visiškai nėra jokių pagrobto „Samsung“ telefono nuosavybę ar vertę patvirtinančių įrodymų. Nors I. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai žadėjo šiuos dokumentus pateikti, tačiau taip ir nepateikė sekančios apklausos pas tyrėją metu. Siekiant išsiaiškinti telefono priklausomybę ir vertę teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įpareigojo I. Ž., kaip MB „G“ atstovą, į teismo posėdį pateikti mobiliojo telefono ir jo dėklo nuosavybės dokumentus, pagrindžiančius civiliniame ieškinyje nurodytą šių daiktų vertę – 339 EUR (t. 2, b. l. 166-167), nutartis J. Ž. buvo asmeniškai įteikta kartu su šaukimu į pirmąjį teismo posėdį (t. 2, b. l. 175, 185), tačiau civilinio ieškovo atstovas be jokios pateisinamos priežasties į šį posėdį neatvyko ir teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė. Asmuo taip pat neatvyko į dar du sekančius teismo posėdžius, o atvykęs į trečiąjį jokių nuosavybės ir daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų neturėjo.
Taigi, iš teisme apklaustų liudytojų parodymų teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad kaltinamasis paimdamas iš J. Ž. telefoną jau turėjo susiformavusią tyčią jį pagrobti, todėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas kaip atviroji vagystė teismui kelia pernelyg didelių abejonių. Nors kaltinamasis ir pripažįsta vagystės faktą, tai iš dalies patvirtina ir liudytojas J. M., tačiau vagystės kaip nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai reiškia, kad jai konstatuoti būtina nustatyti kilusius padarinius, t. y. ar buvo pagrobtas svetimas turtas ir ar šio turto vertė viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju civilinio ieškovo atstovui nevykdant pareigos pagrįsti turtinę žalą ir nepateikiant nei telefono nuosavybę, nei vertę patvirtinančių įrodymų, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, ar pagrobtas telefonas pagal vertę nusikalstamos veikos padarymo metu yra tinkamas BK 178 straipsnyje numatytos vagystės dalykas. Nors byloje yra pateikta telefono „Samsung Galaxy“ SM-A505FN/DS kortelė (t. 1, b. l. 124), tačiau vien iš jos nėra galimybės spręsti apie telefono priklausomybę ir ar būtent juo V. Ž. naudojosi pagrobimo metu. Išsiskyrus J. Ž. bei kaltinamojo ir liudytojo J. M. parodymams dėl pagrobto telefono būklės, t. y. J. Ž. nurodžius, kad telefonas buvo beveik naujas, o likusiems, kad gerokai naudotas, be to J. Ž. teisme parodžius, kad jis turėjo du telefonus, vieną naują, o kitą seną ir niekaip nepateikiant pagrobto telefono įgijimo dokumentų, lieka neįrodyta, kad J. Ž. 2019 m. rugpjūčio 9 d. iš tiesų naudojosi „Samsung Galaxy“ SM-A505FN/DS telefonu, o tuo pačiu lieka nenustatyta pagrobto daikto vertė.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normomis draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti. Taigi, J. Ž. apskritai neigiant, kad I. M. pagrobė telefoną bei nagrinėjamu atveju nesant neabejotinų pagrobtą turtą ir jo vertę identifikuojančių duomenų, išlieka abejonė, ar pagrobtas turtas pagal savo vertę gali būti baudžiamosios atsakomybės dalyku ir ar kaltinamojo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o gal jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, sudėtis. Šios abejonės negali būti pašalintos teismo posėdyje, todėl jos vertintinos kaltinamojo naudai. Nesant byloje pakankamai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, I. M. dėl šio kaltinimo išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padarytos keturios baigtos nusikalstamos veikos nuosavybei (vagystės „IKI“ atveju – baudžiamasis nusižengimas, A. M. atveju – vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai). Padaryta žala neatlyginta. Dėl vagystės, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl su A. M. susijusių nusikalstamų veikų pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis teisme pripažino kaltę ir nurodė esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė ir su tyrimą atliekančiais pareigūnais nebendradarbiavo, taigi, jo prisipažinimo visiškai nuoširdžiu laikyti nėra pagrindo. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtina nustatyti ir nuoširdų asmens apgailestavimą dėl savo veiksmų. Šiuo atveju iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. M. parodymų seka, kad I. M. BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė iš keršto, tai nurodė ir po įvykio parašytoje žinutėje A. M. (t. 2, b. l. 39), teismo posėdyje nukentėjusiosios neatsiprašė ir gailesčio dėl savo veiksmų neišreiškė. I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teisiamas aštuonioliktą kartą, didžioji dauguma ankstesnių nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, 2010 m. teistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, nežiūrint į tai, po to teistas dar devynis kartus, paskiriant laisvės atėmimo ir arešto bausmes, nusikalstamas veikas padarė esant pradėtiems kitiems ikiteisminiams tyrimams bei daliai neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų (t. 2, b. l. 111-121), eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 101-103), taip pat daug kartų buvo paieškomas (t. 2, b. l. 104-107), registruotas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo (t. 2, b. l. 109), Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (t. 2, b. l. 110). Duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, teisme kaltinamasis nurodė, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Kita vertus kaltinamasis teisme atsakomybės nevengė ir davė parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tad nors byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, šią aplinkybę teismas įvertina skirdamas bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą (dėl BK 178 straipsnio 4 dalies) ir laisvės atėmimo bausmę (dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies), bausmių dydį dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šių bausmių vidurkius (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnis).
I. M. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu bendrintina su už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį padarytos idealiąja sutaptimi, todėl pagal šiuos straipsnius skirtos bausmės taip pat bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmių apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, pridėtina didesnė nei galima skirti minimali laisvės atėmimo bausmės dalis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais I. M. paskirtomis bausmėmis nebendrintina, nes paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.
I. M. prašė bausmės atlikimo vietos neskirti pataisos namuose, kadangi juose neužtikrinama galimybė keisti savo elgesį, trūksta užimtumo ir darbo. Šis kaltinamojo prašymas netenkintinas, kadangi bausmės atlikimo vietos parinkimas nepriskirtas teismo diskrecijai. 2019 m. birželio 27 d. BK atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 bei 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2264, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo panaikintos teisės normos, pagal kurias bausmės atlikimo vietą parenka teismas. BVK 65 straipsnis numato, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Kaltinamajam išaiškintina, kad pagal BVK 71 straipsnį pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, išskyrus nurodytuosius šio Kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje. BVK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kuomet nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjimuose, o BVK 90 straipsnyje – atvirose kolonijose (čia laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų). Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.
Byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: UAB „Palink“ dėl 153,74 EUR turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 48-49), A. M. dėl 600 EUR turtinės žalos priteisimo (t. 2, b. l. 29) ir MB „G“ dėl 339 EUR turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 117).
Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kadangi I. M. išteisintas dėl MB „G“ turto pagrobimo, ieškinys dėl 339 EUR turtinės žalos priteisimo atmestinas.
Nustatyta, kad I. M. 2019 m. liepos 8 d. UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“ pagrobė prekių už 153,74 EUR. Pagrobtų prekių kiekį ir vertę patvirtina UAB „Palink“ pateikti pareiškimai (t. 1, b. l. 22-23), fotolentelė (t. 1, b. l. 34-36) ir vaizdo įrašas. UAB „Palink“ patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, UAB „Palink“ iš kaltinamojo priteistina 153,74 EUR.
A. M. patirtą žalą įrodo jos banko sąskaitos išrašas, bankomato vaizdo įrašas, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai. Patirta 600 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais I. M. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas. A. M. iš kaltinamojo priteistina 600 EUR turtinė žala.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 247,22 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pranešimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų kopija.
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo. Be to, iki sulaikymo jis nedirbo, šiuo metu jokių pajamų taip pat negauna, iš jo yra priteista gan didelė turtinė žala, todėl dar ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį bei galimybę atlyginti turtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 56) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos pirmo tomo viršelio saugomi trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Norfa“ ir „IKI“ bei UAB „W“ 2019 m. lapkričio 6 d. rašto priedu, „Medaus“ bankomate užfiksuotomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 ir 5 dalimis,
nusprendžia:
išteisinti I. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 26 parų arešto bausmę.
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmių apėmimo būdu tarpusavyje subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, taip pat bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, tuomet bausmių apėmimo būdu subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant I. M. galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
MB „G“ civilinį ieškinį dėl 339 EUR turtinės žalos priteisimo atmesti.
UAB „Palink“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. M. UAB „Palink“ naudai 153,74 EUR turtinę žalą.
A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. M. nukentėjusiosios A. M. naudai 600 EUR turtinę žalą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos pirmo tomo viršelio saugomus tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Norfa“ ir „IKI“ bei UAB „W“ 2019 m. lapkričio 6 d. rašto priedu ir „Medaus“ bankomate užfiksuotomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.