Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-708-661/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
2A-708-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14984-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Atsakovas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-708-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14984-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.5.; 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 1804,48 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį, suteiktą laikotarpiu nuo 2010-12-01 d. iki 2012-10-30 d., 116,74 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-02-01 d. iki 2012-11-15 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui Rinktinės g. 51-24, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei. Minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovas su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovei kaip šilumos vartotojai kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4. (toliau - Metodas Nr.4). 2014-09-29 prašymu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimą dalies dėl 202,15 Lt (58,55 Eur) skolos priteisimo, nes atsakovė po ieškinio pateikimo 2012 m. lapkričio mėn. yra sumokėjusi šią dalį įsiskolinimo (2 t, b. l. 90, 2 t.159-162). Nurodė, kad ieškovo reikalavimą sudaro: 1602,33 Lt (464,07 Eur) skolos, 116,74 Lt (33,81 Eur) palūkanų, 77,90 Lt (22,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 15-17, 2 t., b. l. 159-162).

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Teigė, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal namo butuose esančių atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas. Nurodo, kad iki 2010-11-01 ieškovas privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Ieškovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta, tačiau šios prievolės nevykdė ir nevykdo iki šiol, todėl neturi teisės reikalauti, kad vartotojas vykdytų savo prievolę atsiskaityti. Be to ieškovas šilumos apskaitai atsakovės name naudojo metrologiškai nepatikrintą šilumos apskaitos prietaisą su telemetriniu (nuotoliniu) duomenų perdavimu, pažeisdamas teisinės metrologijos reikalavimus ir vartotojo teises. Ieškovas neturėjo teisės atsakovės name šilumos ir karšto vandens apskaitai naudoti karšto vandens skaitiklius butuose ir šilumos skaitiklius (arba jų sistemas su nuotolinio duomenų perdavimo ir valdymo funkcija), kurie neturi galiojančios metrologinės patikros, todėl iki šiol vykdyta visa šilumos apskaita, įskaitant šilumą karštam vandeniui ruošti, yra neteisėta ir niekinė, o šilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant finansines. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovo vienašališkai pasirinktas ir taikytas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4 yra neteisėtas, nesuderintas su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Duodančios byloje išvadą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas šilumos kiekio paskirstymui taikė tinkamą Metodą Nr.4, atsakovei mokesčiai už šilumos energiją paskaičiuoti teisingai, atsakovė gali patikrinti kiekvieno mėnesio skaičiavimus pagal Komisijos išvadoje pateiktą pavyzdį, šilumos paskirstymo skaičiavimui taikant Metodą Nr. 4, pastato bendras plotas neturi jokios įtakos mokesčio už šilumą apskaičiavimui, yra aktualūs tik pastate esančių butų/patalpų plotai (3 t., b. l. 6-7).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nusprendė priimti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo 58,55 Eur (202,15 Lt) dalies ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-22338-541/2014 šioje dalyje nutraukti. Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės Z. V. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 464,07 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 33,81 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 497,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,56 Eur (dvidešimt du eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta neterminuota energijos pirkimo- pardavimo sutartis standartinėmis sąlygomis, kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų ir nėra su atsakove sudarytos individualios sutarties. Teismas sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai rodymai (karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktai patvirtina, kad atsakovas yra pradėjęs vykdyti pareigą name Rinktinės g. 51, Vilniuje įrengti karšto vandens skaitiklius. Tačiau kai kurie namo atitinkamų butų vartotojai, įskaitant ir atsakovę Z. V., nesudarė galimybių karšto vandens tiekėjui šią pareigą įvykdyti. Iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo, taip pat atsakovės raštų ir skundų atitinkamoms institucijoms matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės dėl naujo skaitiklio įrengimo yra kilęs ginčas. Atsakovei kyla sutartinė prievolė atsiskaityti už realiai suvartotą karšto vandens kiekį, užfiksuotą jos pačios deklaruotais skaitiklio rodmenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad Ieškovo Teismui pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (2012-10-30 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė Atsakovės prieštaravimus ir išaiškino kreditoriui, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį; 2012-11-165 nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas Ieškovo ieškinys) ir ieškinyje dėl skolos priteisimo skiriasi reikalavimo sumos. Apeliantės teigimu, patvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kaip šilumos tiekėjas apskaičiavo mokėtinas sumas, todėl ieškinys nėra įrodytas. Apeliantė nurodo, kad Ieškovė privalėjo sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su Atsakove. Teigia, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą ir CPK yra privaloma pirkimo-pardavimo sutartis tarp Ieškovės ir Atsakovės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ieškovo vykdyta šilumos apskaita yra neteisėta niekinė, o šilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant ir finansines, nes netinkamai vyko savo prievolę įrengti ir prižiūrėti šilumos ir karšto vandens apskaitos sistemas Atsakovės name, įskaitai jų metrologinį patikrų atlikimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad Apeliantės minimuose procesiniuose dokumentuose skiriasi, nes teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo iš Atsakovės buvo įvertintas 2012-11-30 atliktas mokėjimas (Mokesčių paskaičiavimo pažyma, Ieškinio priedas Nr. 3). Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad esą Mokesčių paskaičiavimo pažyma yra sudaryta ne Ieškovo, o kitos įmonės. Tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra niekuo pagrįsti. Mokesčių paskaičiavimo pažyma ir teikiamos sąskaitos Atsakovei yra įrodymai, kuriais Ieškovas, be kita ko, rėmėsi bylos nagrinėjimo metu ir Teismas šiuo įrodymus pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste. Atsakovė neįrodė, kad Ieškovo pateikti įrodymai neatitinka įrodymams civiliniame procese keliamų reikalavimų ir (ar) yra neteisėtai išrašyti, pateikti. Be to, ieškovas nurodė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 20, 163 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų - buitinių šilumos vartotojų; karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų (20, 163 p.). Su Atsakove nėra sudaryta individuali šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastatų šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis CK 6.384 str., 1.71 str., ŠŪĮ 19 str. 5 d., Taisyklėmis, Aprašo 5, 6 p. laikytina, kad Ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavime sutartį. Atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Ieškovo vykdyta šilumos apskaita yra neteisėta niekinė, o šilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant ir finansines, nes netinkamai vyko savo prievolę įrengti ir prižiūrėti šilumos ir karšto vandens apskaitos sistemas Atsakovės name, įskaitai jų metrologinį patikrų atlikimą. Ieškovas įgyvendindamas imperatyvius Taisyklių 235.5 punkto reikalavimus Ieškovas 2013-04-08 registruotu raštu Nr. 008-04-9100, 2013-07-10 registruotu raštu Nr. 008-04-19763R, 2013-05-14 registruotu raštu Nr. 008-04-12723r informavo Atsakovę ir prašė sudaryti sąlygas Bute įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį. Tačiau Atsakovė galimybių karšto vandens tiekėjui vykdyti savo pareigų nesudarė, taip pažeisdama Taisyklių 235.5 punkte numatytą karšto vandens vartotojo pareigą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį.

Apeliantės argumentas, jog ieškovas privalėjo sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal ŠŪĮ 19 str. 5 d., jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Be to, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau - Taisyklės), 20, 163 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų - buitinių šilumos vartotojų; karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų (20, 163 p.). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 (toliau - Standartinės sąlygos) 11 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir pastato buto savininko - šilumos vartotojo, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Standartinės sąlygos 2012- 10-01 neteko galios (Ūkio ministro 2012-09-11 įsakymas Nr. 4-883). Taigi, su atsakove nėra sudaryta individuali šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastatų šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis CK 6.384 str., 1.71 str., ŠŪĮ 19 str. 5 d., Taisyklėmis, Aprašo 5, 6 p. laikytina, kad Ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavime sutartį. Atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovui nuo 2010-05-01 tapus karšto vandens tiekėju Rinktinės g. 51 name, turi atlikti karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių butuose ir kitose patalpose įrengimą, tokių naujai įrengtu skaitiklių priežiūrą bei eksploataciją. Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 dalyje, kurioje yra įtvirtintas reikalavimas karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį karšto vandens tiekėjas privalo tokius veiksmus atlikti.

Apeliantė skunde taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kaip šilumos tiekėjas apskaičiavo mokėtinas sumas, todėl ieškinys nėra įrodytas. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Masada“ v. UAB „Bitė Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nekeisdama, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų dėl atsakovės suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-10-30, t.y. mokesčių apskaičiavimo pažyma (b.l. 19, 1 tomas), sąskaitos apmokėjimui su įsiskolinimų paskaičiavimais (b.l. 63-85, 1 tomas, 2-38, 2 tomas), patikros sertifikatai (b.l. 46-45), šilumos punkto ekspotaciniai žurnalai (b.l. 51-55, 2 tomas) bei šalių išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šilumos tiekėjas tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas. Šiuos įrodymus nuginčijančių ar jiems prieštaraujančių įrodymų apeliantė nepatiekė.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai sprendė, kad atsakovei kyla sutartinė prievolė atsiskaityti už realiai suvartotą karšto vandens kiekį, užfiksuotą jos pačios deklaruotais skaitiklio rodmenimis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas