- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-308-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14984-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Z. V.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės Z. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, kaštą vandenį ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Z. V. 1804,48 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 1012-10-30 ir 116,74 Lt materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2011-02- 01 iki 2012-11-15 bei bylinėjimosi išlaidas.
Teisme buvo gauti atsakovės Z. V. prašymas ir patikslintas prašymas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį bei palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtu, nes kreipdamasis į teismą ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Prašyme nurodė, kad išankstinė privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka numatyta Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., nustatančioje, jog vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų privaloma išankstine ginčų sprendimo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija. Taip pat nurodė, jog teismai analogiškose bylose nutarė palikti analogiškus šilumininkų ieškinius nenagrinėtus. Prie prašymo atsakovė pateikė jos skundo, adresuoto Valstybinei energetikos inspekcijai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Valstybinei metrologijos tarnybai, Lietuvos metrologijos inspekcijai, kopiją bei Lietuvos metrologijos inspekcijos raštų dėl Z. V. skundo bei atlikto patikrinimo rezultatų kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-16 nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą; atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo atmetė. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus dėl ieškovo ieškinio dalyko ir pagrindo, padarė išvadą, kad nors ieškovas formaliai prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją, tačiau faktiškai ieškovas įrodinėja, kad turėjo teisę šilumą apskaityti šilumos ir karšto vandens skaitikliais, kurie, pasak atsakovės, yra metrologiškai nepatikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei kilusio ginčo tarp šalių pobūdį – ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, konstatavo, jog pagal galiojančią Energetikos įstatymo 34 straipsnio redakciją ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka yra privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei. Teismas, įvertinęs tai, kad skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančiame Energetikos įstatymo 34 straipsnyje kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, pripažino, kad privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 1 p., ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu. Be to, teismas atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo ir kito procesinio dokumento surašymą netenkino, nes atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog ją teisme atstovavo pagal pavedimą tam teisę turintis asmuo (CPK 56 str., 98 str.), taip pat teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovei, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovas formaliai prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją, tačiau faktiškai įrodinėja, kad turėjo teisę šilumą apskaityti šilumos ir karšto vandens skaitikliais, kurie, pasak atsakovės, yra metrologiškai nepatikrinti, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinio ieškinio pagrindo) nurodymas, taip pat ieškovo reikalavimo (ieškinio dalyko) formulavimas yra ieškovo prerogatyva. Nors teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tačiau teisė ir pareiga formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą vienareikšmiškai pagal CPK yra priskirta ieškovui. Pažymi, jog šiuo metu susidaręs tam tikras teisinis vakumas, nes teismai palieka šilumos tiekėjo ieškinius nenagrinėtais, nurodydami, kad būtent iš energetikos įmonių pusės dar įmanoma pasinaudoti ikiteismine privaloma ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o energetikos įmonei pagal Energetikos įstatymo 34 str. kreipusis į atitinkamas ikiteisminio ginčų/skundų nagrinėjimo institucijas (Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) pastarosios atsisako priimti prašymą išspręsti ginčą su vartotoju. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla. Ieškovas suformulavo savo reikalavimus ieškinyje, kurio dalykas – „priteisti įsiskolinimą“. Nagrinėjamu atveju ieškovas gina savo teises, atsiradusias iš konkliudentiniais veiksmais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal CK 1.136 str. 2 d. 1 p. iš sutarčių atsiranda civilinės teisės ir pareigos. Dėl iš sutarties atsakovei atsirandančių prievolių nevykdymo ieškovas kreipėsi į teismą, taigi tai yra civilinio pobūdžio ginčas. Nei Inspekcijos, nei Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš sutartinių (piniginių) prievolių nevykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį dalyje, kurioje ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu palikti nepakeistą, o ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jo ieškinys yra pareikštas tik dėl tariamo įsiskolinimo už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas, todėl šiam ginčui nėra taikytinos Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos. Teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas teikė paslaugas atsakovei ir atitinkamai, koks įstatymas reglamentuotų šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas taisykles. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už atsakovės buto ir bendro naudojimo patalpų centralizuotą šildymą, tačiau atsakovė teigia, kad į buto ir bendro naudojimo patalpas nebuvo faktiškai tiekiamas šilumos kiekis, kurį šių patalpų šildymui priskiria ieškovas pagal ieškovo neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus ir pagal metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, ir tvirtina, kad ši šiluma faktiškai buvo suvartota jos kaimynų butuose, o ieškovas jų name netinkamai skirstė šilumos energiją, todėl iš tiesų ši byla yra ginčas tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (EĮ 34 str. 2 d.). Be to, atsakovė nesutinka ne tik su ieškovo reikalaujamu sumokėti įsiskolinimu už neva atsakovės namo butų ir bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumos energiją. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo parinkta šilumos paskirstymo metodika Nr. 4 ir Nr. 5 ir pagal jas priskaičiuotais ir ieškovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už atsakovės butų ir bendro naudojimo patalpų centralizuotą šildymą, nes ieškovas tai atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad ši civilinė byla yra ir ginčas dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (EĮ 34 str. 3 d.). Todėl ieškinys šioje dalyje yra paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovė Z. V. taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės prašomos priteisti jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su jos atstovavimu teisme. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tik su teismo procesinių dokumentų parengimu, o ne su jos atstovavimu teisme, nes teisme atsakovė atstovavo pati save. Atstovavimo išlaidos nėra tos pačios procesinių dokumentų parengimo išlaidos, nes šios paslaugos yra skirtingos. Pažymi, jog atsakovė nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, jei neįrodo, jog įmonė, iš kurios įsigijo teismo procesinių dokumentų parengimo paslaugą, turi teisę teikti teisines apmokamas atstovavimo teisme ir kitas paslaugas. Tai reiškia, kad teismas iš esmės kvestionuoja „BMF“ įmonės teisę teikti teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį, prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu). Teismo argumentai, kad neva B. M. firma „neturi“ teisės teikti atstovavimo teisme ir teismo procesinių dokumentų parengimo paslaugų, nėra pagrįsti jokia teisės norma ir jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl sprendimas yra naikintinas kaip absoliučiai negaliojantis. Visos teisinės paslaugos, kurias pareiškėja užsakė iš BMF, buvo suteiktos teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Teismui nekilo jokių abejonių dėl atsakovės pateiktos sąskaitos už bylinėjimosi išlaidas ir pinigų sumokėjimo kvito tinkamumo ir autentiškumo. Tačiau teismas, nesiremdamas jokiais įrodymais, neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė, kad BMF neturi teisės teikti teisinių atstovavimo paslaugų, nes atsakovė to neįrodė. Pažymėtina, kad pagal CPK atsakovas neprivalo įrodinėti, ar teisinių paslaugų įmonė turi teisę teikti paslaugas. Atsakovė privalo tik įrodyti, kad realiai patyrė išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų parengimu. Teismo argumentai nepriteisti atsakovės patirtų teismo išlaidų už teismo procesinių dokumentų parengimą iš ieškovo atmestini kaip visiškai formalūs, neatitinkantys bylos aplinkybių tikrojo turinio, ir todėl neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės Z. V. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė 2013-04-08 pateikė teismui patikslintus rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir prie šių paaiškinimų pridėjo 2013-02-25 B. M. Firmos (toliau – BMF) pinigų priėmimo kvitą (Serija BLB Nr. 4311781), kuriame nurodyta, kad atsakovė už atsiliepimo surašymą civilinėje byloje Nr. 2-154-909/2013 sumokėjo 1500 Lt; pinigus priėmęs asmuo – P. M., įmonės atstovas pagal įgaliojimą. Pažymėtina, kad Lietuvos įmonių kataloge remiantis Sodros duomenimis nurodyta, kad BMF kvito išrašymo metu dirbo vienas darbuotojas. Taigi neaišku, kokiu pagrindu minėtas asmuo pasirašė kvitą ir priėmė pinigus BMF vardu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pinigai už atsiliepimo surašymą esą sumokėti praėjus dviem mėnesiams po atsiliepimo teismui pateikimo. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-10-30 įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 punkte nurodoma, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Pažymi, jog šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimo faktą. BMF teisinių paslaugų sutarties pagrindu esą teikė atsakovei teisines paslaugas, tačiau ši sutartis teismui nebuvo pateikta. Nurodo, kad jei vis tik teismas laiko, kad procesinių dokumentų rengimo išlaidos priteistinos CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais ir kt.). Nurodo, kad nelogiškas ir atmestinas yra atsakovės argumentas, jog esą negalima tokia padėtis, kai ji netenka teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik todėl, jog nepateikė įrodymų, jog BMF turi teisę teikti teisines paslaugas ir neįsitikino, kad BMF turi formalią teisę tokias paslaugas teikti. Vadovaujantis atsakovės logika išeitų, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos visais atvejais, nepaisant to, kas ir kokiu pagrindu suteikė paslaugas, už kurias faktiškai buvo sumokėta. Priešingai, ieškovo įsitikinimu, negali susidaryti situacija, kai bylinėjimosi išlaidos, kaip būtinos išlaidos atlyginamos tais atvejais, kai teisines paslaugas teikia subjektai, neužsiimantys teisine praktika, subjektai, kuriems netaikomi net minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 1804,48 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 116,74 palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė teismui prašymus ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė Energetikos įstatymo 34 str. šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, konstatavo, kad pagal galiojančią Energetikos įstatymo 34 str. redakciją ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka yra privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nėra pasinaudojęs, 2013-09-16 nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2013-09-16 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Šioje byloje yra keliamas klausimas, ar šilumos energijos tiekėjui (šiuo atveju ieškovui) privalu laikytis Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kai ieškovas prašo priteisti skolą už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį, o atsakovė savo atsisakymą mokėti motyvuoja tuo, kad ieškovas atsakovės namui tiekiamą šilumą apskaitė nelegaliu nuotoliniu būdu pagal nelegalius metrologinių patikrų neturinčius apskaitos prietaisų rodmenis ir taikė netinkamą šilumos paskirstymo metodiką, neteisėtai priskirdamas atsakovei centralizuotos šilumos dalį.
Pažymėtina, jog EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant aukščiau nurodytas normas yra pradėta formuoti. Kasacinis teismas 2013-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013 yra išaiškinęs, kad tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. EĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją kreipdamasi į Valstybinės energetikos inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą.
Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad EĮ 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti įmonei (ieškovui) skolą ar ją sumažinti.
Be to, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose atsakovai ginčijo savo pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Energetikos įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai; ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-118/2014; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ukmergės šiluma“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-119/2014; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių energija“ v. V. P. ir V. P., bylos Nr. 3K-3-158/2014).
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškovo taikoma šilumos paskirstymo metodika, abejoja apskaitos prietaisų teisėtumu. Taigi būtent atsakovė nesutinka su šilumos energijos ir karšto vandens apskaitos teisingumu bei taikoma šilumos paskirstymo metodika, todėl atsakovei norint inicijuoti bylą šiuo pagrindu, jai turi būti taikomas reikalavimas dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tuo tarpu ieškovas nekelia ginčo, kad atsakovė vartojo šilumos energiją ir karštą vandenį neteisėtai ar kitaip pažeidė šilumos energijos tiekimą bei vartojimą reglamentuojančias normas, kas ir sudarytų pagrindą ir suponuotų ieškovo pareigą kreiptis į įstatymo nustatytas institucijas dėl išankstinio neteisminio ginčo sprendimo. Narinėjamu atveju pareikšto reikalavimo dalykas yra priteisti skolą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl pareikštam ginčui pirmiau aptarta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma. Išspręsti tokį ginčą ir priteisti skolą nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra kompetentingos.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje reikšdamas reikalavimą priteisti skolą už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, neturėjo pareigos pasinaudoti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Atsakovė Z. V. taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, ieškovas neturėjo pareigos pasinaudoti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta EĮ 34 straipsnyje, todėl darytina išvada, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos prašomas 1500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, atsakovė prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų galės teikti pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytiems motyvams, atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.