Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-22338-541/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-23
Bylos Nr.: 2-22338-541/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14984-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Vėgelienė
Atsakovas: Z. V.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-22338-541/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14984-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 36.1; 45.5; 99.5; 99.7; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei,dalyvaujant ieškovo atstovei S. L.,atsakovei Z. V.,atsakovės atstovui advokato padėjėjui R. K.,

išvadą duodančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 1804,48 Lt skolą už šildymą ir karštą vandenį, suteiktą laikotarpiu nuo 2010-12-01 d. iki 2012-10-30 d., 116,74 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-02-01 d. iki 2012-11-15 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovei. Minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovas su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovei kaip šilumos vartotojai kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4. (toliau - Metodas Nr.4). 2014-09-29 prašymu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimą dalies dėl 202,15 Lt (58,55 Eur) skolos priteisimo, nes atsakovė po ieškinio pateikimo 2012 m. lapkričio mėn. yra sumokėjusi šią dalį įsiskolinimo (2 t, b. l. 90, 2 t.159-162). Nurodė, kad ieškovo reikalavimą sudaro: 1602,33 Lt (464,07 Eur) skolos, 116,74 Lt (33,81 Eur) palūkanų, 77,90 Lt (22,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 15-17, 2 t., b. l. 159-162).

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovui tenka Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, tačiau nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį privaloma šiuose veiksmus atlikti. Kad tai nėra įmanoma atlikti akimirksniu ir susiję su tam techniškai, finasiškai ir fiziškai reikalingu ateities laikotarpiu pripažįsta ir Lietuvos metrologijos inspekcija. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste yra nustatytas iki 2017-03-01. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra negali būti absoliučiu, draudžiančiu karšto vandens tiekėjui naudoti metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius nuo ginčo akto surašymo laiko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A858-674/2014, Nr. A143-808/204). Ieškovas registruotais laiškais informavo atsakovę ir prašė sudaryti sąlygas jos bute įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį, tačiau atsakovė galimybių ieškovui vykdyti savo pareigą iki šiol nesudarė. Niekur nėra nurodyta, jog ieškovas turi atlikti metrologinę patikrą skaitiklių, priklausančių vartotojams (2 t., b. l. 159-162, ).

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Teigia, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal namo butuose esančių atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas. Nurodo, kad iki 2010-11-01 ieškovas privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Ieškovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta, tačiau šios prievolės nevykdė ir nevykdo iki šiol, todėl neturi teisės reikalauti, kad vartotojas vykdytų savo prievolę atsiskaityti. Be to ieškovas šilumos apskaitai atsakovės name naudojo metrologiškai nepatikrintą šilumos apskaitos prietaisą su telemetriniu (nuotoliniu) duomenų perdavimu, pažeisdamas teisinės metrologijos reikalavimus ir vartotojo teises. Ieškovas neturėjo teisės atsakovės name šilumos ir karšto vandens apskaitai naudoti karšto vandens skaitiklius butuose ir šilumos skaitiklius (arba jų sistemas su nuotolinio duomenų perdavimo ir valdymo funkcija), kurie neturi galiojančios metrologinės patikros, todėl iki šiol vykdyta visa šilumos apskaita, įskaitant šilumą karštam vandeniui ruošti, yra neteisėta ir niekinė, o šilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant finansines. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovo vienašališkai pasirinktas ir taikytas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4 yra neteisėtas, nesuderintas su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ieškovas į bylą nepateikė šilumos apskaitos žurnalo, kuris yra vienintelė teisėta priemonė apskaityti centralizuotai patiektą šilumą, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės nei delspinigių nei palūkanų, nes yra akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją. Ieškovė už ginčo laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovui, nes nedengė seniausios skolos einamaisiais mokėjimais. Prašo atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovės namui tiekta centralizuotai šiluma nėra tinkamai apskaityta ir ieškovas neįrodė, kad atsakovė suvartojo ieškovės tiekiamą šilumą (1 t., b. l. 36-44).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentas, patvirtino, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šiluma apskaitoma vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, nurodė, kad ginčo laikotarpiu namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenys buvo renkami dviem būdais, t.y. užrašant juos rankiniu būdu į šilumos punkto eksploatacijos žurnalą ir nuotoline duomenų nuskaitymo įranga, tačiau šilumos paskirstymui ir atsiskaitymams su vartotojais naudojo rankiniu būdu nurašytus įvadinio skaitiklio rodmenis (3 t., b. l. 6-7).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus (3 t., b. l. 6-7).

Žemesnės instancijos teismas

Duodančios byloje išvadą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas šilumos kiekio paskirstymui taikė tinkamą Metodą Nr.4, atsakovei mokesčiai už šilumos energiją paskaičiuoti teisingai, atsakovė gali patikrinti kiekvieno mėnesio skaičiavimus pagal Komisijos išvadoje pateiktą pavyzdį, šilumos paskirstymo skaičiavimui taikant Metodą Nr. 4, pastato bendras plotas neturi jokios įtakos mokesčio už šilumą apskaičiavimui, yra aktualūs tik pastate esančių butų/patalpų plotai (3 t., b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis dėl 202,15 Lt (58,55 Eur) skolos priteisimo nutrauktina. Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovei Z. V. nuosavybės teise priklauso 63,94 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-21). Minėto buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvade rodmenis, paskirstomas namo gyventojams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005-05-05 d. nutarimu Nr.O3-19.

Pagal ieškovo pateiktas atsakovei sąskaitas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 30 d. ir ieškovo parengtą mokesčių paskaičiavimo pažymą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 30 d. atsakovei priskaičiuota mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį bendrai 7032,10 Lt sumai (už šildymą - 3081,53 Lt, už karštą vandenį - 3089,85 Lt, šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti - 859,97 Lt, perskaičiavimas - 0,75 Lt). Atsakovė dalį skolos už karštą vandenį ir šildymą sudarančią 5429,87 Lt (5 227,62 + 202,15 Lt), sumokėjo. Nesumokėta įsiskolinimo dalis sudaro 1 602,33 Lt (464,07 EUR). (1 t., b. l. 19, 63-85, 2 t., b. l. 2-38). Atsakovė pateikė pačios sudarytas mokesčių už šildymą ir karštą vandenį paskaičiavimo lentelę (1 t., b. l. 45).

Į bylą pateikti atsakovės teikiami skundai UAB „Vilniaus energija“ dėl mokesčių už suteiktas paslaugas apskaičiavimo ir UAB „Vilniaus energija“ atsakymai į atsakovės skundus (1 t., b. l. 52-53, 54-57, 60-62, 100-101, 113, 116, 124-128, 135, 136-138, 168-170, 171). Į bylą taip pat pateikti atsakovės skundai Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl name (duomenys neskelbtini), esančio įvadinio šilumos skaitiklio ir bute esančio karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros ir Lietuvos metrologijos inspekcijos atsakymai į atsakovės skundus bei informacija apie atlikto patikrinimo, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų tiekdama šilumą ir karštą vandenį daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51, 115-118, 2 t., b.l.97-98, 111-112). Atsakovė skundais ir pareiškimais taip pat kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją dėl namo (duomenys neskelbtini), šilumos apskaitos ir vykdomų darbų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo butuose, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrių dėl karšto vandens skaitiklių name (duomenys neskelbtini), įrengimo, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl karšto vandens skaitiklių keitimo ir jai pateikti atsakymai į skundus ir pareiškimus (2 t., b. l. 108-110, 115, 117-118, 121-123, 130-131, 132-133, 141-143).

Ieškovas pateikė Karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktus, patvirtinančius karšto vandens skaitiklių įrengimą atitinkamuose namo (duomenys neskelbtini), butuose 2013 metais ir 2013-07-25 pažeidimų nustatymo aktus, kaip įrodymus, jog ieškovas pradėjo vykdyti pareigą įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butuose karšto vandens skaitiklius, tačiau kai kurie atitinkamų butų karšto vandens vartotojai, įskaitant ir atsakovę, nesudarė galimybės karšto vandens tiekėjui šią pareigą įvykdyti (2 t., b. l. 71-79, 107-108, 129, 134). Ieškovas atsakovei 2013-04-08, 2013-07-10 siuntė raštus dėl sudarymo sąlygų įrengti atsakovės bute karšto vandens skaitiklį, o atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, jog sutinkanti, kad jos bute būtų įrengtas tik metrologiškai patikrintas mechaninis, o ne elektroninis karšto vandens skaitiklis (2 t., b. l. 119-120, 140, 166). Ieškovo surašytame 2013 m. sausio mėn. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo akte fiksuota, kad atsakovės bute Rinktinės g. 51-24, Vilniuje, esantis karšto vandens skaitiklis markė SPX, skaitiklio numeris 6927755, yra užplombuotas, plomba nepažeista, tvarkingas (2t., b. l. 144).

Ieškovas į bylą pateikė UAB „Pastatų priežiūros tarnybos“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos aprašą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros instrukciją, (duomenys neskelbtini) „rubisafe“ duomenų išklotinę apie pastato įvadinio skaitiklio duomenis už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31, Suvartoto šilumos kiekio paskirstymo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (įskaitytinai) lentelę, Šilumos punkto eksploatacijos žurnalo kopiją už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012-04-12 d., name, (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu įrengtų šilumos skaitiklių Rubikon Z2 Nr.03062708, 2009-05-15 patikros sertifikatą Nr. 0583780 ir šilumos skaitiklio Rubicon Z2 Nr. 03061703 2011-04-05 patikros sertifikatą Nr. 0799982, taip pat vandens skaitiklio ZR Rubikon ETWM Nr.03766856 2009-06-20 patikros sertifikatą Nr.0587814 ir vandens skaitiklio ZR Rubicon ETWM Nr.03016027 2011-04-10 patikros sertifikatą Nr. 0800049 (2 t., b. l. 39-55, 189).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo kompetencijos ribose davė byloje išvadą dėl šalių ginčo (2 t., b.l. 198-201).

Teisingumo Teismo 2014-09-10 priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-423/13 priimtą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-46/2014 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl pastarojo priimto akto, susijusio su vandens skaitiklių, sujungtų nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, matavimo rezultatų naudojimu, panaikinimo (2 t., b. l. 76-89).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti už teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, sunaudoto šilumos kiekio nustatymo ir kainos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pasak atsakovės, ieškovas mokesčius skaičiuoja, nepagrįstai taikydamas Metodą Nr.4, remdamasis metrologiškai nepatikrintais skaitikliais, nevykdo pareigos įrengti naują karšto vandens skaitiklį jos bute, todėl iki šiol vykdyta visa šilumos apskaita yra neteisėta ir niekinė, o atsakovei nekyla prievolė atsiskaityti.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t.y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, iki bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjo ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta neterminuota energijos pirkimo- pardavimo sutartis standartinėmis sąlygomis, kadangi atsakovo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų ir nėra su atsakove sudarytos individualios sutarties.

Atsakovė neginčija šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo fakto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi jai teikiamos šilumos energijos ir karšto vandens. Atsakovė ginčija savo sutartinę prievolę atsiskaityti už karštą vandenį pagal jos pačios deklaruotus bute esančio skaitiklio rodmenis, remdamasi tuo pagrindu, kad jos skaitikliui nėra atlikta metrologinė patikra, o atsakovas nėra įvykdęs Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje jam kaip karšto vandens tiekėjui nustatytos pareigos iki 2010-11-01 d. perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį.

Nagrinėjamu atveju, šalys neginčija, kad už ginčo laikotarpį ieškovas atsakovei mokesčius už karštą vandenį skaičiavo pagal pačios atsakovės deklaruotus jos bute esančio skaitiklio rodmenis. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2012-12-20 rašte dėl atlikto patikrinimo rezultatų pažymėta, kad atsakovės bute įrengtas karšto vandens skaitiklis metrologiškai nepatikrintas, t.y. skaitiklis neturi galiojančios patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų ir tuo yra pažeistas Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimas, todėl ieškovas įpareigotas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra (1 t., b. l. 116).

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti vartotojo bute ar kitoje patalpoje karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimų kontrolės objektas (Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas nuo 2010-05-01 tapo karšto vandens tiekėju daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 159-162). Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio namo butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji apskaitos prietaisai, už kurių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Byloje taip pat nekvestionuotina karšto vandens tiekėjo įstatyminė pareiga atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Ieškovas neginčija įstatyme jam nustatytos pareigos įrengti vartotojos (atsakovės) bute karštą vandens prietaisą, atlikti įrengto skaitiklio priežiūrą bei eksploataciją. Tačiau akivaizdu (įvertinus Vilniaus mieste esančių vartotojų skaičių), kad šios pareigos įvykdymui ieškovui reikalingas atitinkamas terminas. Atitinkamo termino įrengti vartotojams karšto vandens apskaitos prietaisus būtinybę pripažįsta ir Lietuvos metrologijos inspekcija 2013-01-25 rašte Nr.13SR-42 (2 t., b. l. 163-165). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose pagal UAB „Vilniaus energija“ skundus Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl aktų ir privalomų nurodymų panaikinimo taip pat yra konstatavęs, jog nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, savaime nereiškia, kad UAB „Vilniaus energija“ yra įpareigota nedelsiant pakeisti visus vartotojams priklausančius skaitiklius, todėl nėra paneigiama UAB „Vilniaus energija“ teisė karšto vandens skaitiklius įrengti iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-04-28 d. sprendime Nr.1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ (su pakeitimais) nustatyto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/priežiūros laikotarpio, t.y. iki 2017-03-01 d.(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr.A858-674/2014, Nr.A143-808/2014, Nr.A822-113/2014, A.492-1722/2012, A261-2249/2011,). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse Nr. A858-674/2014, A143-808/2014 taip pat yra konstatavęs, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos privalomi nurodymai, įpareigojantys karšto vandens tiekėją atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine, negali būti laikomi absoliutu, draudžiančiu karšto vandens tiekėjui naudoti metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius nuo ginčo akto surašymo.

Byloje pateikti rašytiniai rodymai (karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktai patvirtina, kad atsakovas yra pradėjęs vykdyti pareigą name (duomenys neskelbtini) įrengti karšto vandens skaitiklius (2t., b.l.107-108), tačiau kai kurie namo atitinkamų butų vartotojai, įskaitant ir atsakovę Z. V., nesudarė galimybių karšto vandens tiekėjui šią pareigą įvykdyti (2 t., b. l. 71-75, 119, 129, 134). Iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo, taip pat atsakovės raštų ir skundų atitinkamoms institucijoms matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės dėl naujo skaitiklio įrengimo yra kilęs ginčas (2 t., b. l. 120-143).

Minėta, jog mokesčiai už karštą vandenį atsakovei apskaičiuoti pagal jos pačios deklaruotus bute esančio skaitiklio rodmenis. Teismo vertinimu, atsakovės sutikimas naudoti bute esančio karšto vandens skaitiklio duomenis apskaitai yra išreikštas jos pačios veiksmais (duomenų deklaravimu). Atsakovė neteikė įrodymų, kad jai priklausantis karšto vandens skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį. Priešingai, atsakovė ieškovui rašytuose raštuose deklaravo, kad jos bute esantis skaitiklis yra tvarkingas, plombos nepažeistos ir pabrėžė, kad jai ieškovo norimas įrengti elektroninis skaitiklis nėra reikalingas, nes turi savo veikiantį mechaninį karšto vandens skaitiklį, kurį ieškovas yra patikrinęs ir nustatęs, kad skaitiklio rodmenys sutampa su atsakovės deklaruotais rodmenimis (2 t., b. l. 120, 171). Ieškovo surašytas 2013 m. sausio mėn. karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktas patvirtina, kad atsakovės bute (duomenys neskelbtini), esantis karšto vandens skaitiklis markė SPX, skaitiklio numeris 6927755 yra patikrintas, užplombuotas, plomba nepažeista, tvarkingas (2 t., b. l. 144).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla sutartinė prievolė atsiskaityti už realiai suvartotą karšto vandens kiekį, užfiksuotą jos pačios deklaruotais skaitiklio rodmenimis. Atsakovei naudojantis karštu vandeniu, nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo pareigos atsiskaityti su karšto vandens tiekėju vien dėl to, kad jos skaitiklis neturi galiojančios metrologinės patikros. Atsakovės apeliavimas vien į tai, kad ieškovas neįvykdė jam kaip karšto vandens tiekėjui nustatytos pareigos įrengti jos bute naują karšto vandens skaitiklį, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl naujų skaitiklių vartotojams įrengimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu, negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suvartotą karštą vandenį, nes tai būtų neproporcinga priemonė karšto vandens tiekėjo atžvilgiu ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė taip pat ginčija savo prievolę atsiskaityti už ieškovu už šilumos energiją motyvuodama tuo, kad ieškovas šilumos apskaitai atsakovės name naudojo metrologiškai nepatikrintus šilumos apskaitos skaitiklius (arba jų sistemas su nuotolinio duomenų perdavimo ir valdymo funkcija), pažeisdamas teisinės metrologijos reikalavimus, todėl iki šiol vykdyta visa šilumos apskaita yra neteisėta ir niekinė, o atsakovė neturi prievolės atsiskaityti už šilumos energiją.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu namui (duomenys neskelbtini), pateiktos šilumos energijos kiekis buvo nustatomas pagal vieną namo įvade esantį apskaitos prietaisą: iki 2011 m. balandžio mėn. pagal šilumos skaitiklį Rubikon Z2 Nr.03062708: skaičiuotuvas Nr.03062708, srauto jutiklis Nr.867304Y362, temperatūros jutikliai Pt-500 Nr.0301027 ir Nr.0301027 b, skaitiklio patikrą atliko 2009 m. gegužės mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikatas Nr.0583780 (2 t., b. l. 46, 56), o nuo 2011 m. balandžio mėn. pagal šilumos skaitiklį Rubikon Z2 Nr.03061703 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr.1-547:1997): skaičiuotuvas Nr.03061703, srauto jutiklis Nr.866504Y362, temperatūros jutikliai Pt-500 Nr.0300618 ir Nr.0300618b, skaitiklio metrologinę patikrą 2011 m. balandžio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikatas Nr.0799982, patikros žymuo VMC251104, šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Temperatūros jutikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis (1 t., b. l. 116, 2 t., b. l. 48, 56). Namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkte sumontuotas šilumos sistemos papildymo skaitiklis ZR Rubikon ETWM Nr.03766856 (metrologinę patikrą 2009 m. birželio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikatas Nr.0587814 (2 t. b.l.47), o nuo 2011 m. balandžio mėn. šilumos papildymo skaitiklis Rubicon ETWM Nr.03016027 (Lietuvos matavimo priemonių registro numeris I-1322:2000) patikrą 2011 m. balandžio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros sertifikato Nr.0800049, skaitiklis užplombuotas 2011 m. metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir šilumą tiekiančios įmonės plombomis (1 t., b. l. 116, 2 t., b. l. 49).

Lietuvos metrologijos inspekcija, patikrinusi, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų tiekdama šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui (72 butai) (duomenys neskelbtini), raštuose konstatavo, jog įvadinio šilumos skaitiklio Rubikon Z2 Nr.03061703 ir šilumos sistemos papildymo skaitiklio ZR Nr.Rubikon ETWM Nr.03016027 naudojimo pažeidimų nebuvo nustatyta, nes matavimo priemonės atitiko teisinės metrologijos reikalavimus, šių skaitiklių rodmenys galėjo būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjo ir vartotojų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos metrologijos inspekcija yra konstatavusi, jog prie namo Rinktinės g. 51 Vilniuje, įvadinio šilumos skaitiklio yra prijungta duomenų perdavimo automatinė įranga „Rubisafe“, kurios pagalba skaitiklio rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. atlikto patikrinimo metu nenustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitymams su vartotojais naudojo nuotoliniu būdu perduotus duomenis. Vadovaujantis Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 19 punkto reikalavimais Namo apskaitos mazgo priežiūrai buvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris apžiūrėdamas apskaitos prietaisus, įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis registravo Šildymo ir karšto vandens priežiūros žurnale bei patvirtindavo juos savo parašu. Šie rodmenys buvo naudojami atsiskaitymams (1 t., b. l. 116, 2 t., b. l. 111-112). Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas Šilumos punkto eksploatacijos žurnalo kopija (2 t., b. l. 51-55).

Kita vertus, atsakovės tvirtinamą aplinkybę, jog namo įvadinis šilumos apskaitos skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomas matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks įvadinis šilumos skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai, paneigia, Europos sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. prejudicinis sprendimas byloje C-423/13, kurioje Teismas nusprendė, jog SESV 34 straipsnis ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių turi būti aiškinama taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai. Šiame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia pažymėjo, kad visus šios direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti (2 t., b.l.76-89). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Lietuvos metrologijos inspekcijos dėl akto panaikinimo, 2015-01-05 sprendime konstatavo, kad remdamasis minėtame prejudiciniame sprendime byloje Vilniaus energija (C-423/13) pateiktu aiškiu ir besąlygišku Europos Sąjungos teisės normų aiškinimu, nagrinėjamoje byloje nesiremia ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo argumentu, kad metrologinė patikra turėjo būti atlikta skaitikliui ir duomenų perdavimo įrenginiui, kaip matavimo sistemai, įvertinant duomenų perdavimo funkciją, teismas šį akto reikalavimą nelaikė teisėtu ir panaikino.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovės skolos už šilumos energiją susidarymo laikotarpiu įvadiniai šilumos energijos apskaitos prietaisai buvo metrologiškai patikrinti ir nuo patikros momento pripažinti tinkami naudoti, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai atsiskaitymams su vartotojais naudojo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis. Suvartotos šilumos energijos kiekis laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 30 d. įrodytas apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraštyje užfiksuotais Šilumos punkto eksploatacijos žurnale rodmenimis (2 t, b. l. 51-55).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad pastate esant daugiau nei vienam šilumos energijos vartotojui, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Minėta teisės norma numato, kad šilumos kiekio paskirstymo metodą pasirenka šilumos vartotojai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o iki tokio pasirinkimo taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo pateiktų paskaičiavimų apie suvartotos šilumos kiekio paskirstymą nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), vartotojų sunaudotas šilumos energijos kiekis paskirstomas tarp vartotojų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Byloje nėra pateikta įrodymų apie Civilinio kodekso nustatyta tvarka priimtą namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Metodo Nr. 4 1.2 punkte numatyta, kad šis metodas yra taikomas, kai per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto apskaitos prietaiso rodmenis.

Atsakovė ginčija Metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumą. Pasak atsakovės ginčo laikotarpiu ieškovas kartu su Metodu Nr. 4 turėjo taikyti 2005-07-22 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5 (toliau – Metodas Nr. 5). VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1097-6007-8010), esančio (duomenys neskelbtini), ir visų šį statinį sudarančių butų (butai nuo Nr. 1 iki Nr. 72) šildymo būdas nurodytas „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ (2 t., b. l. 192). Taigi, name (duomenys neskelbtini), nesant atjungtų nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomų kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ir kt.) patalpų, ieškovas neturėjo pagrindo šilumos energijos skirstymui taikyti ir Metodo Nr.5 nuostatas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duotoje išvadoje taip pat konstatuota, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai taikė Metodą Nr.4 (2t., b. l. 158-201).

Vadovaujantis Metodo Nr. 4 2 punktu, kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis šildymo sezono metu susideda iš šilumos kiekių sumos: šaltam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei naudingam plotui ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Ieškovas pateikė duomenis: (duomenys neskelbtini), pastate 2010 gruodžio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn., suvartoto šilumos kiekio paskirstymo lentelę, kurioje yra fiksuotas Pastate kiekvieną mėnesį suvartotas bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis ir kiti parametrai, kurių pagrindu pagal Metodo Nr. 4 nuostatas buvo atliekamas šilumos paskirstymas pastato butų ar kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad mokesčiai už buto šildymą atsakovei apskaičiuoti vadovaujantis namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, įvadinio skaitiklio rodmenimis apie visam namui pateiktą šilumos energijos kiekį, pagal patvirtintus šilumos energijos tarifus ir proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), plotui pagal šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 4 (1 t., b. l. 15-17, 19, 20-21, 2 t. 51-53, 159--162, 172-179, 189-194).

Ieškovo pateiktuose paskaičiavimuose yra aiškiai nurodyti ir detalizuoti visi pradiniai duomenys (namo butų plotai, kurie atitinka atsakovės pateiktus VĮ „Registrų centras“ duomenis, išskyrus 16 buto plotą (plotas su savininku pasirašyto akto pagrindu padidintas 3 kv. m.), per atitinkamą laikotarpį pateikti šilumos energijos kiekiai, tarifai (2 t., b. l. 172-179, 190-191, 193). Valstybinės kainų ir energetikos komisija, patikrinusi ieškovo atliktus skaičiavimus pagal ieškovo pateiktus duomenis už ginčo laikotarpį, teismui duotoje išvadoje konstatavo, kad atsakovei ginčo laikotarpiu paskirtas šilumos kiekis pagal Metodą Nr.4 yra teisingas. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo vertinti, kad namo (duomenys neskelbtini), įvadinio skaitiklio rodmenys yra neteisingi ir neatitinkantys faktiškai pateikto vartotojams šilumos energijos kiekio. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-10-30 jos butui pateiktą šilumos energiją.

Atsakovė savo argumento, jog už ginčo laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi nepagrindė jokiais objektyviai įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentas, kad atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi, nes nedengė seniausios skolos einamaisiais mokėjimais, nepagrįstas ir neįrodytas.

CK 6.55 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs.

Iš ieškovo pateiktos atsakovės mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovė ieškovui apmokėdavo tik dalį sumos pagal ieškovo pateiktas sąskaitas (1 t. b.l.19). Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė buvo pareiškusi ieškovui, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokas, kokią skolą ji grąžina ar tarp šalių būtų susitarimas dėl įmokų paskirstymo, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai atsakovės dalinius mokėjimus užskaitė seniausiai skolai, kurios terminas yra suėjęs.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis aukščiau minėtais pagrindais ieškovui iš atsakovės už jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), šildymą ir patiektą karštą vandenį priteistinas 464,07 Eur (1602,33 Lt) įsiskolinimas, už praleistą terminą įvykdyti prievolę nuo 2011-02-01 iki 2012-11-15 5 proc. dydžio materialiosios metinės palūkanos - 33,81 eur ( 116,74 Lt) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis normomis iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas patyrė 22,56 Eur (77,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 2, 18) bei 1,71 Eur (5,90 Lt) išlaidų už Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos išrašus (1 t., b. l. 20-22). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistina 22,56 Eur (77,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovės priteistinos 11,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 202,15 Lt (58,55 Eur) skolos priteisimo, prašė civilinę bylą nurodytoje dalyje nutraukti, patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinio dalies atsisakymas ir bylos dalies nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovui yra žinomos bylos dalies nutraukimo procesinės pasekmės, teismas priima ieškovo atsisakymą nuo 202,15 Lt (58,55 Eur) dalies ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo 58,55 Eur (202,15 Lt) dalies ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-22338-541/2014 šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, naudai 464,07 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 07 ct) skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 33,81 Eur (trisdešimt tris eurus 81 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 497,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,56 Eur (dvidešimt du eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,96 (vienuolika eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Jolanta Vėgelienė