Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-564-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
2-564-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00707-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Suinteresuotas asmuo
AS „Parex banka“, UAB „Aitra“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-564-368/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00707-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alvalsta“ bankroto administratoriaus R. B. skundą suinteresuotiems asmenims AS „Parex banka“ (dabartinis pavadinimas AS „Reverta“), UAB „Aitra“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB „Alvalsta“ bankroto administratorius R. B. prašo pripažinti negaliojančiu BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta sumažinti 2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą bankroto administratoriaus R. B. atlyginimą, patvirtinant administratoriaus kasmėnesinį 500 Lt atlyginimą (be mokesčių) laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 17 d. (kreditorių susirinkimo dienos) iki įmonės išregistravimo. Nurodė, kad prieš tai minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia administratoriaus teisėtus interesus ir CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mano, kad kreditoriai negali vienašališkai keisti jo fiksuoto atlyginimo. Pareiškėjo vertinimu, jo darbo apimtis nėra sumažėjusi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ prašo skundą atmesti. Pažymi, kad kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administratoriaus atlyginimą. Teigia, kad administratorius netinkamai gina kreditorių interesus, palaiko BUAB „Alvalsta“ akcininko ir UAB „Aitra“ vadovo V. B. nepagrįstus skundus, vilkina įkeisto turto pardavimą, pažeidžia bankroto proceso tikslus. Tvirtina, kad administratorius iš pastato nuomos pajamų yra išmokėjęs sau daugiau nei 100000,00 Lt atlyginimo ir nesuinteresuotas operatyviai parduoti įkeistą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta sumažinti atlyginimą įmonės administratoriui, teisėtumo klausimas.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Alvalsta“ iškelta bankroto byla, o 2009 m. liepos 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-37-368/2013).

2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimas nustatė 2000 Lt (be GPM) kasmėnesinį administratoriaus atlyginimą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo (6 b. l.).

2009 m. liepos 1 d. su bankroto administratoriumi pasirašyta pavedimo sutartis (11–12 b. l.).

2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimas nutarė sumažinti 2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą administratoriaus atlyginimą, patvirtinant administratoriaus kasmėnesinį 500 Lt atlyginimą (be mokesčių) laikotarpiu nuo šio kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo (13 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).

Iš BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudarė 56,265 proc. visų kreditorinių reikalavimų (13 b. l.). Priimant ginčo nutarimą už jį balsavo 53,616 proc. kreditorių, prieš balsavo 2,646 proc. kreditorių.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo.

Dėl įmonės kreditorių susirinkimo teisių, susijusių su administravimo išlaidų nustatymu, tvirtinimu ir keitimu

ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką.

Teismas nesutinka su administratoriaus skundo teiginiais, kad aplinkybė, jog pavedimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė keisti administratoriaus atlyginimo, patvirtina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą. Teismas pažymi, kad pavedimo sutartyje šalys numatė sutarties sąlygų keitimo galimybę ir lemiamą balsą tvirtinant sutarties sąlygų keitimą suteikė kreditorių susirinkimui (sutarties 4.2 punktas). Be to, atlyginimo administratoriui dydis visais atvejais turėtų atitikti ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.), todėl, vadovaujantis ĮBĮ 23 ir 36 straipsnių nuostatomis, suteikiančiomis kreditorių susirinkimui teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, darytina išvada, kad kreditoriai, atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes bankroto proceso metu turi teisę administratoriaus atlyginimą keisti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012).

Teismas neturi pagrindo sutikti su administratoriumi, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidė teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą ir atkreipia dėmesį į tai, jog teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija susidarytų ir pagrindas pripažinti teisėtų lūkesčių principų pažeidimą būtų tokiu atveju, jei administratoriaus atlyginimas būtų sumažintas retrospektyviai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012), o šiuo atveju kreditoriai nutarė administratoriaus atlyginimą sumažinti nuo ginčijamo nutarimo priėmimo dienos, t. y. perspektyviai, į ateitį. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, jog skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-486/2010). Taigi bankroto proceso eiga ir administratoriaus atliekamo darbo įvertinimas gali lemti administratoriaus atlyginimo pokyčius.

Teismas, įvertindamas šios bylos kategoriją ir, siekdamas išlaikyti administratoriaus ir bankrutavusios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, laiko būtinu įvertinti, ar 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Iš 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad šis susirinkimas buvo sušauktas AS „Reverta“ prašymu jo atstovo patalpose, kadangi administratorius atsisakė surengti kreditorių susirinkimą savo patalpose, dalyvauti susirinkime ir pateikti aktualų kreditorių sąrašą (13 b. l.). Administratoriaus atlyginimas buvo sumažintas, atsižvelgiant į sumažėjusias administratoriaus darbo sąnaudas. Atsiliepime AS „Reverta“ papildomai nurodė, kad administratorius netinkamai gina kreditorių interesus, palaiko BUAB „Alvalsta“ akcininko ir UAB „Aitra“ vadovo V. B. nepagrįstus skundus, vilkina įkeisto turto pardavimą, pažeidžia bankroto proceso tikslus.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-508/2010).

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas).

Minėta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Alvalsta“ iškelta bankroto byla, o 2009 m. liepos 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-37-368/2013).

Teismas pažymi, kad BUAB „Alvalsta“ bankroto byla yra nedidelės apimties, administratorius nereiškė ieškinių įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir / arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įmonė turi nedaug kreditorių, bankroto procedūrų neužbaigimą lėmė tai, kad dėl užsitęsusių teisminių ginčų nepavyksta operatyviai realizuoti AS „Reverta“ įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Aitra“ skundė 2011 m. spalio 14 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo tvarkos, ir administratorius šiuos pareiškėjo skundus palaikė, nurodydamas, jog pajamos, gaunamos iš pastato nuomos, visiškai padengia bankroto administratoriaus išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2012 m. liepos 3 d. nutartimis skundus atmetė (civilinės bylos Nr. 2-1329-368/2011 ir Nr. 2-891-368/2012), ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. sausio 16 d. nutartimis minėtas teismo nutartis paliko nepakeistas (civilinės bylos Nr. 2-272/2012 ir Nr. 2-153/2013).

Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su AS „Reverta“ nuomone, kad administratorius negina visų įmonės kreditorių interesų ir nesuinteresuotas operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kadangi iš įkeisto pastato nuomos tenkina administravimo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Teismas atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad jo darbo apimtis nėra sumažėjusi. Pažymėtina, kad iš 2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog pats administratorius nurodė, jog bendrovė turi nedaug kreditorių (5 b. l.), kad visos bankroto procedūros yra atliktos (8 b. l.). BUAB „Alvalsta“ bankroto bylos duomenimis, įmonės kreditorių skaičius sumažėjo (2010 m. balandžio 28 d., 2010 m. spalio 8 d., 2011 m. vasario 2 d. nutartys), buvo patenkintos administratoriaus paraiškos ir įmonės darbuotojams buvo išmokėtos išmokos iš Garantinio fondo. Administratorius pažymėjo, kad realizavo 6540 Lt vertės įmonės turtą (14 b. l.). Administratoriaus teiginiai dėl bendrovės turto techninės priežiūros kontrolės ir tinkamo eksploatavimo organizavimo laikytini deklaratyviais, kadangi 2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimas pratęsė darbo sutartis su ūkio vadovu ir valytoja, ir jiems mokamas MMA dydžio atlyginimas (7 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylos nagrinėjimo terminą (bankroto byla iškelta 2009 m. balandžio 8 d.), į tai, kad visos bankroto procedūros yra iš esmės baigtos (tai patvirtino pats administratorius), ir į tai, jog liko neparduotas tik įmonės pastatas, administratoriaus darbo krūvis ir vykdomų funkcijų mastas yra nedideli, ir administratorius, visų pirma, yra paskirtas teismo bankroto administravimo funkcijoms vykdyti, įvertindamas tai, kad įmonei nėra iškelta civilinių ieškinių ir administratorius nereiškė civilinių ieškinių, įvertindamas, jog ginčo nutarimu nebuvo sumažinta 2009 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta sąmata ir kitų darbuotojų (ūkio vadovo ir valytojos) atlyginimai, o administratorius visas bankroto proceso funkcijas paskirstė atitinkamų sričių specialistams (buhalteriui, ūkio vadovui ir kt.), sau iš esmės pasilikdamas tik koordinavimo funkciją, taip pat nesant byloje duomenų, kad didesnis atlyginimas yra būtinas, siekdamas nepaneigti kreditorių susirinkimo teisių tvirtinti / keisti administratoriaus atlyginimą (teismas nesprendžia administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo klausimo), taip pat, siekdamas užtikrinti bankroto procedūros operatyvumą ir bankroto instituto paskirtį – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, sprendžia, kad 2012 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas kasmėnesinis atlyginimas administratoriui yra pakankamas sklandžiai pabaigti BUAB „Alvalsta“ administravimo procedūras ir skatins administratorių tinkamai jas atlikti. Be to, teismo vertinimu, jo dydis, įvertinant minėtas aplinkybes ir administratoriaus veiklą, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Priešingos išvados neužtikrintų operatyvumo principo įgyvendinimą bankroto procese.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo administratoriaus R. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius