- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2-153/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00291-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“, V. B.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-891-368/2012 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Aitra“ ir V. B. skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alvalsta“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai UAB „Aitra“ ir V. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo tvarkos. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. BUAB „Alvalsta“ kreditorių susirinkimas nutarimu patvirtino didžiausio kreditoriaus AS „Parex banka“ atstovės pagal įgaliojimą J. Č. pasiūlymą bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pradinę pardavimo kainą viešose varžytynėse nustatyti 1 170 000 Lt. Pareiškėjų teigimu, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, kadangi AS „Parex banka“ atstovė J. Č. neturėjo teisės įvertinti atsakovo nekilnojamojo turto vertės ir viršijo savo įgaliojimus. Be to, AS „Parex banka“ pasiūlyta pradinė turto pardavimo kaina aiškiai neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto vertės, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas. Pareiškėjai nurodo, kad nustačius pradinę pardavimo kainą viešose varžytynėse mažesnę nei tikroji nekilnojamojo turto vertė tiesioginę naudą gaus tik pagrindinis kreditorius AS „Parex banka“, kuriam taip pat yra įkeistas ir ginčo nekilnojamasis turtas, o kitų kreditorių interesai akivaizdžiai bus pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 67-70). Teismas nustatė, kad BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių atstovai, kurių reikalavimų suma sudarė 4 982 800,16 Lt arba 98,55 proc. kreditorinių reikalavimų, už ginčo nutarimo priėmimą – įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymą balsavo 57,43 proc. kreditorių, todėl pasiūlymas buvo priimtas. Teismas sprendė, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad AS „Parex banka“ atstovė J. Č. viršijo savo įgaliojimus, kadangi įgaliojime nurodyta, jog ji įgaliota tvarkyti visus AS „Parex banka“ reikalus, išskyrus teisę nutraukti bylas kompromisu, pripažinti reikalavimus ir atsisakyti nuo reikalavimų visiškai arba iš dalies, pripažinti arba keisti reikalavimų objektą (8–9 b. l.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad atstovaujamasis AS „Parex banka“ būtų pareiškęs savo prieštaravimus dėl minėtos atstovės teisių ir atstovavimo.
Teismas nurodė, kad ginčo turtą jau nuo 2011 m. pradžios yra bandoma realizuoti: 2011 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 3 438 000 Lt turto pardavimo kainą, 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nustatė 2 900 000 Lt turto pardavimo kainą, tačiau turtas nebuvo realizuotas. Ginčijamu nutarimu buvo nustatyta tik pradinė 1 170 000 Lt turto pardavimo kaina ir nutarta nekilnojamąjį turtą pardavinėti viešosiose varžytynėse, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog turtas bus realizuotas už mažesnę nei reali jo rinkos vertė ir bus pažeisti kitų atsakovo kreditorių interesai. Priešingai, nutarimu buvo nustatytas 20 000 Lt turto kainos kilimo intervalas, todėl potencialūs turto pirkėjai galės varžytis dėl turto įsigijimo. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad nekilnojamojo turto reali vertė yra žymiai didesnė, nes pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų (turto įvertinimų, pirkėjų pasiūlymų ir t.t.), patvirtinančių savo teiginius, todėl teismas juos laikė deklaratyviais ir neįrodytais. Nesant byloje duomenų, kad parduodamo ginčo turto kaina nustatyta neteisinga, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus teiginius dėl 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo dalyvavusios AS „Parex banka“ atstovės įgaliojimo panaikinimo ir pažymėjo, kad įgaliojime nurodyta, jog jis galioja iki jo atšaukimo, o pasibaigia, jeigu įgaliotojas su įgaliotiniu dėl to susitarė, jeigu užduotis įvykdyta, įgaliotojas atšaukė arba įgaliotinis atsisakė nuo įgaliojimo, jeigu mirė įgaliotojas arba įgaliotinis, jeigu pasibaigė įgaliojimo terminas arba juridinis asmuo. Administratorius nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių prieš tai minėtų įgaliojimo pasibaigimo aplinkybių (pagrindų), nepateikė įrodymų, kad ginčo kreditorių susirinkimo metu jau buvo paskirtas kitas AS „Parex banka“ atstovas, todėl administratoriaus teismui pateiktas informacinis bendro pobūdžio AS „Reverta“ 2012 m. gegužės 10 d. raštas, nesant byloje duomenų dėl šio rašto privalomojo pobūdžio ir taikymo apimties, subjekto, kuriam raštas skirtas, ir kokiu tikslu jis siųstas, taip pat nesant galiojančio atstovės įgaliojimo atšaukimo, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas. Be to, iš rašto matyti, kad banko klientai buvo tik informuoti, jog ir toliau klientų kreditinių įsipareigojimų administravimą AS „Reverta“ pavedimu vykdys UAB „NIF Lietuva“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „NIF Lietuva“ buvo suteiktas pavedimas atstovauti kreditorių atsakovo bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai UAB „Aitra“ ir V. B. (toliau – apeliantai) prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 72-75). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu įgaliotoja suteikia įgaliotiniui teisę veikti jo vardu tik konkrečiais įgaliojime numatytais atvejais. Apeliantų teigimu, 2010 m. AS „Parex banka“ išduotas įgaliojimas J. Č. akivaizdžiai nesuteikia teisės banko vardu nustatyti jam įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Teismas abstrakčiai vertino AS „Parex banka“ išduotą įgaliojimą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad J. Č. veikė įgaliojimo ribose. Be to, reikia nustatyti, ar turto vertinimo metu šis įgaliojimas apskritai nebuvo pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju įgaliojime yra numatytas jo galiojimo laikas – iki atšaukimo. BUAB „Alvalsta“ kaip AS „Parex banka“ klientas 2012 m. gegužės 10 d. gavo AS „Reverta“ laišką, kuriame nurodoma, kad AS „Parex banka“ pakeitė savo vardą į AS „Reverta“ ir kad yra priimtas nutarimas, jog šios bendrovės interesus atstovaus UAB „NIF Lietuva“. Todėl, apeliantų nuomone, atstovės įgaliojimas, kurį AS „Parex banka“ išdavė J. Č., buvo panaikintas. 2007 m. sausio 2 d. vidutinė pastato (duomenys neskelbtini) vertė buvo nustatyta 1 871 415 Lt, o žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 383 329 Lt. Apeliantų teigimu, nuo 2007 metų nekilnojamojo turto kainų augimas nebuvo aprimęs, o penkerių metų laikotarpis nėra didelis nekilnojamojo turto nuvertėjimo prasme. Siūlymas parduoti pastatą už 1 170 000 Lt akivaizdžiai per mažas, todėl ginčytinas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja ne tik protingumo principui, bet ir pažeidžia kitų kreditorių teises, nes tiesioginę naudą gaus tik kreditorius AS „Parex banka“, kuriam yra įkeistas ginčo turtas.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Alvalsta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina, panaikinimo. Ginčijamu nutarimu buvo nustatyta BUAB „Alvalsta“ ilgalaikio turto pardavimo kaina 1 170 000 Lt.
Pareiškėjų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviem pagrindais: - kreditoriaus AS “Parex banka“ (šiuo metu – AS „Reverta“) atstovės J. Č. įgalinimų apimtimi bei jos galimybe atstovauti šį kreditorių bankroto procese apskritai; - nepagrįstai žema turto pardavimo kaina.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl kreditoriaus AS „Parex banka“ atstovavimo
Šiuo aspektu apeliantai nurodo, kad kreditoriaus AS „Parex banka“ atstovei J. Č. išduotas 2010 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimas (b.l. 8-11) nesuteikia teisės jai kreditoriaus vardu nustatyti šiam kreditoriui įkeisto atsakovo turto vertę, taip pat, apeliantų manymu, minėtas įgaliojimas laikytinas pasibaigusiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.
Visų pirma apskritai pažymėtina, kad kreditorius, teikdamas kreditorių susirinkimui pasiūlymą dėl parduodamo turto kainos, nėra saistomas pareigos savo pasiūlymą būtinai pagrįsti turto vertinimo dokumentais (nors, be abejo, tokią teisę turi). Apeliantai, kvestionuodami J. Č. teisę nustatyti turto vertę tokios teisės jai išduotame įgaliojime nenumatymo pagrindu, nepagrįstai nurodo, kad minėta atstovė, nurodydama kreditoriaus pasiūlymą dėl parduotino turto kainos dydžio, nustatė turto vertę. Pasiūlymas dėl parduodamo turto kainos dydžio nėra šio turto vertės nustatymas, byloje ir nėra duomenų, kad šiam kreditorių susirinkimui AS „Parex banka“ ar kiti kreditoriai pateikė naujus parduotino atsakovo turto vertę patvirtinančius duomenis. Pažymėtina, kad iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog pats apeliantas V. B. taip pat teikė savo pasiūlymą dėl turto pardavimo kainos (5 000 000 Lt) nepateikęs tokios turto vertės įrodymų, dėl abiejų pasiūlymų buvo balsuojama ir balsų dauguma priimtas AS „Parex banka“ pasiūlymas. Tiek AS „Parex banka“, tiek apeliantai (kaip ir visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai) įmonės bankroto byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesine padėtimi. J. Č. išduotame įgaliojime yra suteikti įgalinimai naudotis tokiomis teisėmis, kokios Lietuvos Respublikos procesiniais įstatymais suteiktos dalyvaujančiam byloje asmeniui (inter alia – trečiajam asmeniui), išskyrus teisę nutraukti bylas kompromisu, pripažinti reikalavimus ir atsisakyti nuo reikalavimų visiškai arba iš dalies, pripažinti arba keisti reikalavimų objektą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog J. Č., kaip kreditoriaus įgaliotas asmuo, neturėjo teisės teikti pasiūlymo dėl atsakovo turto pardavimo kainos dydžio.
J. Č. išduotame įgaliojime nurodyta, jog jis galioja iki jo atšaukimo, o pasibaigia, jeigu įgaliotojas su įgaliotiniu dėl to susitarė, jeigu užduotis įvykdyta, įgaliotojas atšaukė arba įgaliotinis atsisakė nuo įgaliojimo, jeigu mirė įgaliotojas arba įgaliotinis, jeigu pasibaigė įgaliojimo terminas arba juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų įgaliojimo pabaigą dėl kokių nors iš paminėtų pagrindų egzistavimo. Kreditoriaus AS „Parex banka“ 2012 m. gegužės 10 d. raštas, kurį administratorius pateikė su atsiliepimu į skundą, patvirtina tik tai, kad kreditorius pakeitė prekės ženklą ir pradeda veikti nauju vardu AS „Reverta“, o kreditinių įsipareigojimų administravimą ir toliau (taigi, kaip ir iki tol) vykdys grupės įmonė Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“, tačiau niekaip neteikia pagrindo daryti išvadą, kad J. Č. išduotas įgaliojimas veikti kreditoriaus vardu apskritai ar šioje bankroto byloje konkrečiai pasibaigia, o atstovauti šioje byloje įgaliojimas suteikiamas UAB „NIF Lietuva“.
Dėl turto pardavimo kainos
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo parduodamo turto kaina nustatoma jau ketvirtą kartą. Pirmus tris kartus buvo nustatytos didesnės kainos (3 438 000 Lt, 2 900 000 Lt, 2 664 117 Lt), tačiau turtas nebuvo realizuotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir tuomet, kai turto kaina buvo nustatyta 2 664 117 Lt, apeliantas UAB „Aitra“ iš esmės analogiškais argumentais kaip ir nagrinėjamu atveju (turto pardavimo kaina turėtų būti nustatyta didesnė, turtą realizavus bus patenkintas tik įkaito turėtojo AS „Parex banka“ reikalavimas, o kitų kreditorių interesai pažeisti ir pan.) skundė kreditorių susirinkimo nutarimą, skundas buvo netenkintas (civ. byla Nr. 2-1329-368/2011). Taigi, ir sumažinus tuomet turto pardavimo kainą, jis, nepaisant apelianto teiginių apie per žemą kainą, taip ir nebuvo parduotas. Todėl akivaizdu, kad buvusi objektų pardavimo kaina nebuvo patraukli tokio turto rinkos dalyviams (netgi ir nepaisant to, kad turto vertinimo metu galėjo būti nustatytos būtent tokios turto rinkos vertės ar net 5 000 000 Lt vertė, t.y. tokia, kaip pardavimo kaina, kuria turtą kreditorių susirinkime siūlė parduoti apeliantas, beje, kaip minėta, pats nepateikęs turto vertinimo duomenų nei kreditorių susirinkimui, nei apeliacinės instancijos teismui). Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo turto pardavimo kaina mažinama, negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad tokį pasiūlymą pateikė kreditorius - įkaito turėtojas, nenustačius kitokių tokio kreditoriaus nesąžiningų veiksmų, per se nėra aplinkybė, kuri leistų pripažinti kitų kreditorių interesų pažeidimą. Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju sumažinus turto pardavimo kainą, turint galvoje kreditoriaus AS „Parex banka“ reikalavimo atsakovui dydį (2 664 117 Lt), ir paties šio kreditoriaus - pasiūlymo teikėjo reikalavimai būtų dengiami tik iš dalies, taigi, teigti, kad nutarimas vienareikšmiškai naudingas tik šiam kreditoriui, nebūtų pagrindo. Tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai jau ir anksčiau nustatytos kainos, kuri buvo lygi AS „Parex banka“ kreditorinio reikalavimo dydžiui, gavimo atveju galimai nebūtų buvę dengiami.
Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo prerogatyva (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Bankroto procesas negali tęstis neapibrėžtai ilgą laiką laukiant kol turto kainos pakils (jei taip kada nors gali įvykti) iki kreditorių pageidaujamų kainų, kita vertus, nėra jokių garantijų, kad realizuotino turto kaina dėl įvairių priežasčių negali dar labiau nukristi. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimus teismas panaikina „nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimą, nei priimto nutarimo prieštaravimą įstatymų nuostatoms ar CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Remiantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.