Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-891-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-07-03Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
2-891-368/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00291-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-891-368/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00291-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aitra“ ir V. B. skundą atsakovui bankrutavusiai UAB „Alvalsta“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai UAB „Aitra“ ir V. B. prašo panaikinti BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio turto pardavimo tvarkos. Nurodo, kad prieš tai minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, kadangi AS „Parex banka“ atstovė neturėjo teisės įvertinti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir šio turto vertė yra žymiai didesnė. Teigia, kad turto pardavimas už ginčo vertę pažeis kitų atsakovo kreditorių interesus.

Atsakovo bankrutavusios UAB „Alvalsta“ atstovas (administratorius) prašo skundą tenkinti. Tvirtino, kad administratorius nėra kompetentingas spręsti apie realią turto kainą. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant įstatymų numatytos priėmimo tvarkos, tačiau teigia, jog AS „Parex banka“ pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“ ir jo interesams turėjo atstovauti UAB „NIF Lietuva“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, teisėtumo klausimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiškas savo teisine problematika klausimas jau buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1329-368/2011), ir jos pagrįstumas instancine tvarka buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-272/2012).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Alvalsta“ iškelta bankroto byla, o 2009 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių 5089577,97 Lt kreditoriniai reikalavimai, tarp jų: AB „Parex“ banko, UAB „Aitra“ ir V. B. finansiniai reikalavimai.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iš kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius AB „Parex bankas“, o į kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius AS „Parex banka“ su 2664116,74 Lt kreditoriniu reikalavimu (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-54-368/2012).

LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).

Teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ (aktuali redakcija nuo 2008-07-01 iki 2010-11-22) 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą, ĮBĮ 33 straipsnio, nustatančio bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito, ir neparduoto dvejose varžytynėse, nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas iš varžytynių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Iš BUAB „Alvalsta“ 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditorių atstovai, kurių reikalavimų suma sudarė 4 982 800,16 Lt arba 98,55 proc. kreditorinių reikalavimų (5 b. l.). Priimant ginčo nutarimą susilaikiusiųjų nebuvo, už nutarimo priėmimą – įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymą balsavo 57,43 proc. kreditorių, ir pasiūlymas buvo priimtas (6 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, todėl teismas sprendžia, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Teismo išvadas iš esmės patvirtina atsakovo bankroto administratorius, atsiliepime pažymėdamas, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pagal susirinkimo metu turėtą informaciją buvo priimtas nepažeidžiant įstatymų numatytos priėmimo tvarkos (63 b. l.). Be to, pareiškėjai skunde nesuformulavo argumentų ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamojo nutarimo priėmimo tvarkos neteisėtumą. Pareiškėjai teigia, kad pagrindinio atsakovo kreditoriaus atstovė neturėjo teisės įvertinti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir tvirtina, jog turto vertė yra žymiai didesnė, nei pasiūlyta kreditorių.

Dėl įmonės kreditorių susirinkimo teisių, susijusių su bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais

Teismas atkreipia dėmesį, kad IBĮ kreditorių susirinkimui suteikia plačias teises, susijusias su bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais, ir kreditorių susirinkimas nėra saistomas tikslia turto rinkos verte, tai buvo pažymėjusi ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-272/2012.

Pareiškėjai teigia, kad AS „Parex banka“ atstovė viršijo savo įgaliojimus, kadangi neturėjo teisės įvertinti atsakovo turtą.

Teismas nesutinka su prieš tai minėtais pareiškėjų teiginiais ir pažymi, kad AS „Parex banka“ atstovės įgaliojimo turinys paneigia šiuos pareiškėjų teiginius, kadangi įgaliojime nurodyta, jog atstovė įgaliota tvarkyti visus AS „Parex banka“ reikalus, išskirus teisę nutraukti bylas kompromisu, pripažinti reikalavimus ir atsisakyti nuo reikalavimų visiškai arba iš dalies, pripažinti arba keisti reikalavimų objektą (8–9 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, kad atstovaujamasis AS „Parex banka“ būtų pareiškęs savo prieštaravimus dėl atstovės teisių ir atstovavimo.

Dėl atsakovo nekilnojamojo turto vertės ir kreditorių susirinkimo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos

Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo matyti, kad kreditorių susirinkimas nutarė nustatyti įmonės nekilnojamojo turto viešosiose varžytynėse 1 170 000,00 Lt pradinę pardavimo kainą, pakartotinose varžytynėse kainos nemažinti, varžytynių metu nustatyti 20 000,00 Lt kainos kilimo intervalą (6 b. l.).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1329-368/2011 konstatavo, jog negalima remtis vien 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinimu, kadangi nuo jo atlikimo iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (daugiau nei 2 metai) ir nekilnojamojo turto kaina rinkoje galėjo žymiai pasikeisti. Nagrinėjamu atveju nuo ginčo turto įvertinimo praėjo jau beveik 3 metai ir pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, kad šio nekilnojamojo turto kaina padidėjo. Prieš tai minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, įvertino VĮ Registro centro 2007 m. sausio 9 d. duomenis, kuriuose nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 871 415 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 214 200 Lt, 2009-07-20 turto įvertinimo duomenis, pagal kuriuos likvidacinė (priverstinio turto pardavimo) vertė – 2 800 000 Lt.

Pažymėtina, kad ginčo turtą jau nuo 2011 m. pradžios yra bandoma realizuoti: 2011 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 3 438 000,00 Lt turto pardavimo kainą, 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nustatė 2 900 000,00 Lt turto pardavimo kainą (civilinės bylos Nr. B2-95-368/201154–55 b. l.), tačiau turtas nebuvo realizuotas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tik pradinė 1 170 000,00 Lt turto pardavimo kaina ir kadangi nutarta nekilnojamąjį turtą pardavinėti viešosiose varžytynėse, nėra pagrindo daryti išvadai, jog turtas bus realizuotas už mažesnę, nei reali jo rinkos vertė ir bus pažeisti kitų atsakovo kreditorių interesai. Priešingai, nutarimu buvo nustatytas 20 000,00 Lt turto kainos kilimo intervalas, todėl potencialūs turto pirkėjai galės varžytis dėl turto įsigijimo. Viešųjų varžytynių metu dalyviai siūlydami turto kainas, jas didindami (esant turto paklausai), nustatys objektyvią ir realią šiuo metu esančią ginčo turto vertę, ir ji rodys ginčo turto patrauklumą, nekilnojamojo turto rinkoje esančias tendencijas ir nekilnojamojo turto kainų pokyčius, galimų pirkėjų potencialą ir t. t.

Teismas atmeta pareiškėjų teiginius, kad nekilnojamojo turto reali vertė yra žymiai didesnė, kadangi pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų (turto įvertinimų, pirkėjų pasiūlymų ir t.t.), patvirtinančių savo teiginius, todėl teismas juos laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Nesant byloje duomenų, kad parduodamo ginčo turto kaina nustatyta neteisinga, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas.

Dėl kitų (bankroto administratoriaus) keliamų klausimų

Nors atsakovo atstovo (administratoriaus) atsiliepime nurodyti teiginiai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas, teismas, įvertindamas bylos kategoriją (skundas iš bankroto bylos) ir teismo aktyvumą nagrinėjamoje byloje laiko būtina juos įvertinti.

Atsiliepime administratorius nurodo, kad po ginčijamojo kreditorių susirinkimo nutarimo sužinojo, jog AS „Parex banka“ pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“, kreditorių susirinkime dalyvavusi banko atstovė prarado savo įgaliojimus ir banko interesams turėjo atstovauti UAB „NIF Lietuva“.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus administratoriaus teiginius dėl 2012 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo dalyvavusios AS „Parex banka“ atstovės įgaliojimo panaikinimo ir pažymi, kad įgaliojime nurodyta, jog jis galioja iki jo atšaukimo (9 b. l.), o užsibaigia, jeigu įgaliotojas su įgaliotiniu dėl to susitarė, jeigu užduotis įvykdyta, įgaliotojas atšaukė arba įgaliotinis atsisakė nuo įgaliojimo, jeigu mirė įgaliotojas arba įgaliotinis, jeigu užsibaigė įgaliojimo terminas arba juridinis asmuo.

Administratorius nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių prieš tai minėtų įgaliojimo pasibaigimo aplinkybių (pagrindus), nepateikė įrodymų, kad ginčo kreditorių susirinkimu metu jau buvo paskirtas kitas AS „Parex banka“ atstovas, todėl administratoriaus teismui pateiktas informacinis bendro pobūdžio AS „Reverta“ 2012 m. gegužės 10 d. raštas (65 b. l.), nesant byloje duomenų dėl šio rašto privalomojo pobūdžio ir taikymo apimties, subjekto, kuriam raštas skirtas, ir kokiu tikslu jis siųstas, taip pat nesant atšaukimo galiojančio atstovės įgaliojimo, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas. Be to, iš rašto matyti, kad banko klientai buvo tik informuoti, jog ir toliau klientų kreditinių įsipareigojimų administravimą AS „Reverta“ pavedimu vykdys UAB „NIF Lietuva“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „NIF Lietuva“ buvo suteiktas pavedimas atstovauti kreditorių atsakovo bankroto byloje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorius, iškilus abejonėms dėl AS „Parex banka“ atstovės įgaliojimo atstovauti bankui, kaip plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, kurio darbas yra atlygintinis ir nuo kurio veiksmų priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, be kita ko, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas, galėjo imtis aktyvių veiksmų banko atstovės įgaliojimo galiojimui patikslinti. Kadangi teismas pareiškėjų UAB „Aitra“ ir V. B. skundą nagrinėja pagal jo ribas, administratoriaus teiginiai šios bylos kontekste plačiau neanalizuojami.

Teismas pažymi, kad visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų UAB „Aitra“ ir V. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius