Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-272/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2-272/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Aitra“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aitra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alvalsta“ 2011 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1329-368/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Alvalsta“ kreipėsi į teismą su skundu atsakovui BUAB „Alvalsta“, prašydamas panaikinti BUAB „Alvalsta“ 2011 m. spalio 14 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatyta bendrovės parduodamo turto, t. y. pastato komplekse su informacine sistema, reklaminiu skydu, tūriniu šviečiančiu rodikliu bei kelio užtvaro stacionaria sistema, kaina ir pardavimą sustabdyti metams. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas nusprendė minėtą turtą pardavinėti viešose varžytinėse, nustatęs pradinę pardavimo kainą 2 664 117 Lt, pakartotinėse varžytinės kainos nemažinti. Skundžiamas nutarimas priimtas didžiausio įmonės kreditoriaus AB Parex bankas siūlymu, iš esmės šio kreditoriaus balsais. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu nutarimu įgyvendinamos tik paties didžiausio kreditoriaus teisės ir nepaisoma likusių kreditorių interesų, nes siūloma turto pardavimo kaina (2 664 117 Lt) lito tikslumu atitinka AB Parex banko finansinį reikalavimą ir tai rodo, kad pastatą pardavus, visi pinigai atitektų įkaito turėtojui, o nepavykus turto parduoti, įkaito turėtojas galėtų šį turtą perimti ir perimamo turto kainos ir kreditinio reikalavimo skirtumo likusiems kreditoriams jam nereikėtų apmokėti. Pažymėjo, kad AB Parex banką kreditorių susirinkime atstovauja jo įgaliota bendrovė, kuri užsiima nekilnojamojo turto operacijomis. Dėl to bankas iki rinkos pagyvėjimo galėtų valdyti šį turtą, kas mėnesį gauti pajamas iš šio turto nuomos, o vėliau, pakilus nekilnojamojo turto kainoms, šį turtą parduoti ir gauti pelno. Iš administruojamo turto ataskaitų matyti, kad iš ūkinės veiklos gautų pajamų bendrovė atsiskaito su kreditoriais, dėl to, sustabdžius pastato pardavimą, ir finansiniai reikalavimai būtų toliau tenkinami. Taip pat nurodė, kad nustatyta turto pardavimo kaina yra žemesnė už 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinimą, kuriame nurodyta 3 820 000 Lt turto vertė. AB Parex bankas, perėmęs turtą kuo mažesne kaina, jau netolimoje ateityje galės šį turtą parduoti gerokai brangiau, iš to pasipelnyti. Toks banko elgesys – piktnaudžiavimas kreditoriaus teisėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas BUAB „Alvalsta“ prašė skundą tenkinti. Nors ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatymų numatytos jo priėmimo tvarkos, tačiau, teigia atsakovas, turtą pardavus ekonomikos nuosmukio laikotarpiu gali būti pažeisti kitų kreditorių interesai. Pažymėjo, kad pajamos, gaunamos iš pastato nuomos, visiškai padengia bankroto administravimo išlaidas ir per bankroto procedūros laikotarpį leido kreditoriams išmokėti 52 857,43 Lt bei sukaupti kitam kreditinių reikalavimų apmokėjimui apie 20 tūkstančių litų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi UAB „Aitra“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių AB Parex banko elgesio nesąžiningumą, bei to, kad nustatyta turto pardavimo kaina pažeidžia kitų atsakovo kreditorių interesus.

Teismo nuomone, aplinkybė, kad turto pardavimo kaina yra mažesnė už 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinime nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar kad AB Parex bankas siekia praturtėti kitų kreditorių sąskaita. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra pagrindo remtis vien 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinimu, nes nuo turto vertinimo momento iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip dveji metai ir nekilnojamojo turto kaina rinkoje galėjo žymiai pakisti. Teismas rėmėsi VĮ Registro centro 2007 m. sausio 9 d. duomenimis, kuriuose nurodyta, kad ginčo pastato vidutinė rinkos vertė 1 871 415 Lt, o žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 214 200 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 3 438 000 Lt turto pardavimo kainą, o 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nustatė 2 900 000 Lt turto pardavimo kainą. Kadangi turtas nebuvo realizuotas už minėtomis kainomis, teismas atmetė skundo teiginius, jog AB Parex bankas siekia kuo skubiau ir už mažesnę kainą perimti parduodamą bendrovės nekilnojamąjį turtą.

Teismas taip pat atmetė skundo teiginius dėl turto pardavimo sustabdymo ir ekonomikos atsigavimo, nes bankroto įstatymo nuostatų tikslas kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB ,,Aitra“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir BUAB „Alvalsta“ 2011 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatyta bendrovės parduodamo turto, t. y. pastato komplekse su informacine sistema, reklaminiu skydu, tūriniu šviečiančiu rodikliu bei kelio užtvarko stacionaria sistema, kaina panaikinti ir turto pardavimą sustabdyti metams. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju AB Parex banko balsais priimtu sprendimu sudaromos prielaidos ne visų kreditorių, o vieno kreditoriaus interesams įgyvendinti, t. y. perimti turtą už minimaliai įmanomą kainą, kuri yra mažesnė net už 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinimą.Sprendžiant dėl turto pardavimo būdo ir kainos būtina atsižvelgti į tai, kad turtas bus pardavinėjamas tuo laikotarpiu, kai šalyje atsigauna ekonomika (yra požymių). Dėl šių aplinkybių didėja galimybė turtą parduoti už didesnę kainą, tačiau tai neatitinka AB Parex banko intereso kuo skubiau ir kuo mažesne kaina perimti turtą ir ateityje jį parduoti brangiau bei gauti pelno. Bankas taip piktnaudžiauja kreditoriaus teisėmis, pažeidžia kitų kreditorių teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo UAB „Aitra“ skundo dėl 2011 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, kuria nustatyta bendrovės parduodamo nekilnojamojo turto (pastato komplekse su informacine sistema, reklaminiu skydu, tūriniu šviečiančiu rodikliu bei kelio užtvaro stacionaria sistema) kaina, panaikinimo.

Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei bankroto administratorius ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dėl jo priėmimo tvarkos neskundė, todėl sprendė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Apeliantas atskirajame skunde minėtos teismo išvados neginčija.

Apeliantas nurodo, kad ginčijamu nutarimu (priimtas AB Parex banko balsais) sudaromos prielaidos ne visų kreditorių, o vieno kreditoriaus interesų įgyvendinimui, t. y. turto perėmimui už kieki įmanoma mažiausią kainą, mažesnę net už kainą, nustatytą 2009 m. liepos 20 d. turto įvertinimo ataskaitoje. Apelianto manymu, toks kreditoriaus Parex banko elgesys laikytinas piktnaudžiavimu bankroto procese kreditoriaus turimomis teisėmis ir tai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. ĮBĮ kreditorių susirinkimui suteikia plačias teises, sprendžiant bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimus. Kreditorių susirinkimas nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. sausio 31 d. BUAB „Alvalsta“ kreditorių susirinkime patvirtinta 3 438 000 Lt turto pardavimo kaina ir tvarka, pagal kurią turto nepardavus pirmose varžytinėse, antrose varžytinėse kainą nutarta sumažinti 10 procentų, o nepardavus turto iš varžytinių, šį turtą laisvam pardavime pardavinėti iki 2011 m. gegužės 1 d., nustatant 3 438 000 Lt kainą (54-55 b. l.). 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime nutarta nekilnojamąjį turtą laisvam pardavime pardavinėti iki 2011 m. rugsėjo 1 d., jo pardavimo kainą nustatant 2 900 000 Lt (56-56 b. l.). 2011 m. spalio 14 d. nutarimu (skundžiamu nutarimu) nutarta įmonės nekilnojamąjį turtą pardavinėti viešose varžytinėse, pradinę pardavimo kainą nustatant 2 664 117 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nerealizavus turto minėtomis kainomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl AB Parex banko siekio kuo skubiau ir už mažesnę kainą perimti parduodamą bendrovės nekilnojamąjį turtą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teigdamas jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra netinkama, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad remtis 2009 m. liepos 21 d. turto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, nėra pagrindo, nes nuo jos atlikimo iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir nekilnojamojo turto rinkos kaina per šį laikotarpį pakito. Taigi nesant įrodymų, kad parduodamo ginčo turto kaina nustatyta neteisinga, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas didžiausio kreditoriaus siūlymu ir iš esmės šio kreditoriaus balsais, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar kad šis kreditorius elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja kreditoriaus teisėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji (teismo nutartis) paliekama nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė