- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- I1-4638-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01104-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), jam priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2-4) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Alytaus PK kamerų tipo patalpoje jis buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, antisanitarinėmis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad nebuvo užtikrinamas minimalus 3, 6 kv. m gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, kameroje virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sutrūkinėjęs sienų tinkas, vietomis nuo sienų nusilupę dažai, lubose didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų matėsi vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, sienų ir grindų kelios plytelės išdaužytos, lubose skylė. Tvirtina, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos pripažintos negyvenamomis patalpomis. Teigia, kad dėl kalinimo tokiomis sąlygomis jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, stresą, depresiją, nemigą, atsirado dirglumas, baimė aplinkai ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 11-15) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo (b. l. 55-56), jog kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas: laikotarpiu nuo 2019-09-05 iki 2019-09-06 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 5 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 30,07 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m; nuo 2019-09-06 iki 2019-09-17 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 1 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 29,53 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m; nuo 2019-09-17 iki 2019-09-19 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,45 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,86 kv. m; nuo 2019-09-19 iki 2019-09-26 ir nuo 2019-10-03 iki 2019-10-18 uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m ploto, įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 kv. m; nuo 2019-10-18 iki 2019-12-12 ir 2019-12-19 iki 2020-01-03 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,75 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,86 kv. m; nuo 2020-01-03 iki 2020-01-09 15 būrio (6 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,68 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,85 kv. m; nuo 2020-03-31 iki 2020-04-02 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 29,65 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,7 kv. m; nuo 2020-04-02 iki skundo padavimo teismui dienos 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,48 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 kv. m.
Tvirtina, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus. Sienos ir sanitariniai mazgai yra tvarkingi, nes pareigūnai, atsakingi už kurį nors būrį ar uždarąją zoną, nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, esant poreikiui, šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose, nesikreipė. 4, 5 ir 6 lokalinių sektorių gyvenamųjų patalpų ir uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimais. Uždaros zonos pastato, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, pagrindinė paskirtis yra specialioji. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pagal jų naudojimo paskirtį pastatai skirstomi į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus. Uždaros zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams, kurie skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). Pažymi, kad jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją su prašymu jį perkelti į kitą patalpą. Mano, jog pareiškėjas neįrodė, kad žala padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN kamerų tipo patalpose sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl kurių pablogėjo jo sveikata.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: pareiškėjo perkėlimų (b. l. 16-17), kompiuterinės sistemos duomenų (b. l. 18-22, 57-58), atsiliepimo (b. l. 11-15) ir 2020 m. rugsėjo 29 d. rašto dėl papildomų duomenų teikimo (b. l. 55-56) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2019-09-05 iki 2019-09-06 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 5 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 30,07 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,76 kv. m; nuo 2019-09-06 iki 2019-09-17 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 1 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 29,53 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m; nuo 2019-09-17 iki 2019-09-19 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 33,49 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv. m; nuo 2019-09-19 iki 2019-09-26 ir nuo 2019-10-03 iki 2019-10-18 uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m ploto, įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 kv. m; nuo 2019-10-18 iki 2019-12-12 ir nuo 2019-12-19 iki 2020-01-03 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 33,49 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv. m; nuo 2020-01-03 iki 2020-01-09 15 būrio (6 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,68 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,85 kv. m; nuo 2020-03-31 iki 2020-04-02 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 29,65 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,7 kv. m; nuo 2020-04-02 iki skundo padavimo teismui dienos 12 būrio (5 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus, kuri yra 34,48 kv. m ploto, įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 kv. m.
Konstatuotina, kad nagrin ėjamu atveju buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Įsakymu nustatyta minimali kamerų tipo patalpų 3,6 kv. m ploto norma, todėl skundo argumentas dėl pareiškėjui Alytaus PN kamerų tipo patalpose trūkusio teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose; turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11-15) nurodyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi: gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, sienos ir sanitariniai mazgai tvarkingi, esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos. Uždaros zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams, kurie skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos ir kiti pastatai).
Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto (b. l. 27-29) matyti, jog 2018 m. gruodžio 18 d. periodinės kontrolės metu nustatyta, kad pažeistas HN 134:2015 21.3 punkto reikalavimas (dėl mokymo klasėje apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonių įrengimo), kiti pažeidimai nenustatyti.
Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-2020 metais vykdė gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip iš dalies išvengiant drėgmės ir pelėsio patalpose.
Nors pareiškėjas teigia, kad kameroje aplink tualeto duris sutrūkinėjęs sienų tinkas, vietomis nuo sienų atsilupinėję dažai, lubose didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų matosi vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, sienų ir grindų kelios plytelės išdaužytos, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nekonkretizavo kameros numerio. Įvertinus atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes apie 2009-2010 metais Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktą kapitalinį remontą, į bylą pateiktas kamerų tipo patalpų ir jose esančių tualetų fotonuotraukas (b. l. 24-26, 30-31), pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtas patalpas buvo užtikrinta.
Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų higienos normų neatitikimo (pelėsis, senas remontas) yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
LVAT yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos; negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.; žr., pvz., LVAT 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo (b.l. 32) matyti, jog baudos izoliatoriaus pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji. Darytina išvada, jog pastato registracija atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ir sukelti jam žalą.
Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus ar prašymus Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų ar jo teisių neužtikrinimo, o institucijos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas kalinimo sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Įvertinus tai, bei nesant byloje daugiau duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo teiginius, laikytina, jog nėra pagrindo pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikyti pagrįstomis bei konstatuoti vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Iš medicininio pažymėjimo (b. l. 23) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kelis kartus (2019-09-04, 2019-09-24, 2019-10-28, 2019-11-18, 2019-12-09, 2019-12-19) kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl padidėjusio dirglumo, pablogėjusios nuotaikos, noro save žalotis. Pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas nervų sistemą veikiančiais vaistais. Laikotarpiais nuo 2019-09-26 iki 2019-10-03 ir nuo 2019-12-12 iki 2019-12-19 pareiškėjas buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje. Byloje nėra duomenų, kad aukščiau nurodytus simptomus sukėlė būtent netinkamos kalinimo Alytaus PN sąlygos, todėl nelaikytina, jog neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai yra Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų pasekmė.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, negali būti tenkinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.