Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Airidai Blaževičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad nuo 2019 m. su atsakove kartu negyvena, santuoka nėra nutraukta, nepilnametė dukra gyvena su juo.

Atsakovė V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į teismo posėdį jai įteiktas asmeniškai. Nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti posėdį negauta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad tarp tėvų (ieškovo ir atsakovės) yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl tėvams tikslinga apsvarstyti galimybę mediacijos būdu taikiai išspręsi šiuos reikalavimus. Nurodė, kad G. K. su dukra gyvena savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių su patogumais bute. Jame yra baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, namuose švaru, tvarkinga, mažametei skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos gyvenimo, poilsio, laisvalaikio sąlygos. Taip pat nurodyta jog G. K. ir V. K. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, taikoma atvejo vadyba, sudarytas Pagalbos planas. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų pilnai nevykdo abu tėvai. G. K. gauna netekto darbingumo pensiją 382,00 Eur, nuo 2018 m. sausio 16 d. įregistravo individualią veiklą (taksi paslaugos), per mėnesį gauna 300-400 Eur pajamų iš šios veiklos. Nurodė, kad V. K. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. dirbo, šiuo metu nedirba, prie nepilnametės dukros išlaikymo šalių sutarimu prisidėjo mokėdama kas mėnesį po 100 Eur, tačiau ieškovo teigimu, nuo 2021 m. balandžio mėnesio susitarto išlaikymo nebeteikia. Nurodė, kad apklausus nepilnametę K. K., pastaroji nurodė, jog gyvena su tėčiu ir broliu, kartais lankosi mamos gyvenamojoje vietoje, su ja susiskambina, bet gyventi nori su tėčiu, paaiškino, kad ja daugiausia rūpinasi tėtis ir broliai, kartais mama. Taip pat nurodė, nepilnametė nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovo prašoma ar panaši suma nepilnametei dukrai išlaikyti. Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino raštu duotą išvadą ir nurodė, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeistų jos teisių ir atitinka jos interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. K. gimusi (duomenys neskelbtini), yra G. K. ir V. K. dukra (b. l. 6). G. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. 102 (b. l. 3). Santuoka nėra nutraukta, tačiau ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena nuo 2019 metų. Nepilnametė dukra K. K. gyvena su ieškovu socialiniame būste, suteiktu Druskininkų miesto savivaldybės ir esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Ieškovas gauna 382 Eur netekto darbingumo pensijos bei 300-400 Eur iš individualios veiklos. Jo gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 682-782 Eur, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi (b. l. 5, 9). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad butas, kuriame gyvena ieškovas su nepilnamete dukra, yra 3 kambarių, tvarkingas, su visais komunaliniais patogumais, jame yra visi normaliai buičiai ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms sudaryti reikalingi baldai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai. Ieškovas nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai skiria 731 Eur (b. l. 7). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnametės dukros K. K. išlaikymo iš atsakovės V. K. priteisimo. Ieškovas ieškiniu neprašo nustatyti nepilnametės dukros K. K. gyvenamosios vietos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama šeimos byla. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) IV dalis nustato, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Be kita ko, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, o jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 375, 376 straipsniai). Tuo pagrindu teismas, vertindamas byloje esančius ir posėdžio metu nustatytus duomenis, sprendžia, kad tinkamam bylos išsprendimui, turi būti sprendžiamas ir nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras, vaiko amžių, taip pat į Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė dukra rūpinasi nepakankamai, mažai domisi, tačiau palaiko ryšį. Prieštaravimų bei atsiliepimo dėl ieškovo pateikto ieškinio nereiškė, į teismo posėdį neatvyko, todėl jos pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui nėra žinoma. K. K. gyvena su ieškovu. Tarp ieškovo ir vaiko, neabejotinai, yra susiklostęs glaudus ir artimas emocinis ryšys. Tai patvirtina ir į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Išvadą teikianti institucija posėdžio metu nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas tinkamai rūpinasi savo vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, išlaikymo prievolė motinai išlieka (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, pareiškęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Atsakovė į bylą nepateikė atsiliepimo ir nepaneigė ieškovo pateiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl jos nepakankamo rūpinimosi vaiku. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. nebeprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2021 m. balandžio mėnesio, todėl laikoma įrodytu, kad nuo šio momento motina materialiai nebesirūpino savo nepilnamete dukra ir neužtikrino jos teisės į išlaikymą. Nustačius šias reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga atsakovei taikytina nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo momento (CK 3.200, 3.3, 1.5 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Iš ieškovo paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovo materialinė padėtis sunki – jis neturi asmeninio ar jungtinės sutuoktinių teis valdomo nekilnojamojo turto, gauna socialinę netekto dalies darbingumo išmoką, verčiasi individualia veikla. Šiai dienai ieškovo mėnesinės pajamos yra 682-782 Eur. Ieškovas neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su vaikus gyvena socialiniame būste.

Vertinant atsakovės finansinę padėtį, teismas negali vienareikšmiškai spręsti ir objektyviai nustatyti jos turtinės padėties, nes atsakovė šioje byloje yra pasyvi, duomenų apie turimą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas nepateikė. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis ar jos sveikatos problemas, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovė, kaip sąžininga ir rūpestinga mama, būdama pakankamai jauno ir darbingo amžiaus asmuo (byloje nesant priešingų duomenų) turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, juo labiau, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 642 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 468,41 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti prašoma priteisti 235 Eur suma yra būtina. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgęs ir į vaiko amžių – nepilnametė, moksleivė, todėl turi lankyti mokymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytai išlaikymo sumai – 235 Eur, pagrįsti, ieškovas pateikė tinkamus įrodymus (b. l. 7). Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui suma po 235 Eur, neabejotinai reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, todėl tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jos paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai K. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 235 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas valstybei 85,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be to, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 57,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki K. K. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 57,65 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.