- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-317-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03754-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Sigita Arnašiūtė
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (buvusi UAB „Bendruva“) 63 557, 80 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007 m. liepos 17 d. sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (toliau nutartyje – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo surinkti ir išvežti komunalines atliekas iš atsakovo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų. Sutarties galiojimo terminas – iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. Sutarties nuostatos numatė, kad nei viena šalis neturi teisės be kitos šalies sutikimo perduoti savo teises ir pareigas kitiems asmenims. Atsakovas pranešimais informavo ieškovą, kad nuo 2008 m. liepos 1 d., 2008 m. lapkričio 1 d., 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovas dalį aptarnaujamų teritorijų perdavė naujiems daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams, tačiau neperdavė ieškovo sutartinių įsipareigojimų, nors teisės aktai įpareigojo tai padaryti. Konkurencijos tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarime konstatuoti šiurkštūs administravimo perdavimą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai. Atsakovas neteko kelių aptarnaujamų teritorijų, dėl ko patyrė 63 557, 80 Lt nuostolių (kaip negautų pajamų).
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei skirti ieškovui 10 000 Lt baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų perdavimas administruoti kitiems administratoriams nėra ir negali būti traktuojamas kaip teisių ir pareigų perdavimas pagal sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, nes šios sutarties dalykas yra aiškiai įvardintas sutarties 1 punkte ir nėra susietas su konkrečiais objektais. Apimtis ir objektai gali kisti, dėl ko gali kisti ir išvežamų atliekų kiekis. Iš UAB „Bendruva“ atėmus daugiabučių namų savininkų administravimo funkciją, prievolių pagal sutartį tapo nebeįmanoma įvykdyti, nes neliko paslaugų teikimo objekto. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl administravimo funkcijų perdavimo laikytini imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Sutarties sudarymo metu UAB „Bendruva“ šių aplinkybių negalėjo protingai numanyti, šios aplinkybės atsirado po sutarties sudarymo, atsakovas jų negali kontroliuoti. Atsakovas pažymi, kad sutarties negaliojimo faktas ar pajamų negavimo faktas neįrodo, jog ieškovas realiai būtų gavęs pajamų. Šalių sudaryta sutartis galiojo iki pat jos termino pabaigos ir buvo vykdoma, tačiau sumažėjusiomis apimtimis, todėl pajamos negalėjo būti gautos. Netiesioginiai nuostoliai atsirado ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių ir nesant atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nurodo, kad Konkurencijos tarybos nutarimas neturi prima facie galios, todėl turėtų būti vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. 2001-02-02 nutarimu Nr. 125 patvirtinta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarka netaikytina šioje byloje, nes ji skirta reguliuoti teisiniams santykiams tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos ir savivaldybės vykdomosios institucijos ar kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos. Prašo skirti ieškovui baudą, nes šis, nors ir žinodamas, kad atsakovas neadministruoja tam tikrų pastatų, toliau teikė paslaugas arba, nors ir neteikė, tačiau išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą, kurią vėliau, atsakovo reikalavimu, sumažino perpus, tuo pripažindamas, kad pripažįsta sumažėjusį reikalavimą. Ieškovas pats pripažįsta teikęs paslaugas kitiems subjektams, todėl jo prašymas priteisti negautas pajamas ir už tas paslaugas, kurias realiai gavo ne atsakovas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į teismus, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, bandė atsakovui kelti bankroto bylą, todėl akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdamas ieškinį.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konkurencijos taryba nenustatė pažeidimų ir atsisakė pradėti tyrimą. Pagal Sutarties 21 punktą atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie paslaugų apimčių pasikeitimus, tarpininkavo ieškovui derantis su naujais administratoriais, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėto veikimo ar netinkamo sutartis vykdymo. Pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, neaišku kokiu pagrindu ieškovas įvardina negautų pajamų faktą ir grindžia jų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atmetė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas Sutarties 21 punkto sąlygų taikymo neginčijo, pripažino ieškovą sutikus su teikiamų paslaugų apimčių sumažėjimu nuo atsakovo pranešimuose nurodytų datų. Ieškovo nurodytas aplinkybes bei argumentus, jog atsakovas neperdavė sutarčių kitiems administratoriams, teismas vertino kaip ieškovo lūkesčius, kad paslaugas teiks kitų sutartinių įsipareigojimų pagrindu (sudarius sutartis su naujais administratoriais ir pan.), pripažindamas tai ieškovo prisiimta verslo rizika, ir tuo pagrindu sprendė, kad ieškovas pagrįstai sumažino paslaugų apimtis, todėl nėra jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės – visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų jo atsakomybei kilti (CK 1.5, 6.38, 6.193, 6.246-248 str.). Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 22 d. įsakymų Nr. 30-800, Nr. 30-801, Nr. 30-802 atitikimo konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, dėl to ieškovo argumentus šiuo klausimu taip pat pripažino nepagrįstais. Kitus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus bei įrodymus teismas pripažino neturinčiais esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl atskirai jų neaptarė (CPK 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimo išlaidas. Tvirtina, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kaip kvalifikuoti atsakovo veiksmus: kaip Sutarties apimčių mažinimą ar kaip įsipareigojimų pagal Sutartį perdavimą tretiesiems asmenims. Šie veiksmai buvo aptarti atitinkamai Sutarties 21 bei 40 punktuose. Pagal Sutartį įsipareigojimai negalėjo būti perduoti kitiems asmenims tokiu būdu, kad būtų pažeisti kitos šalies interesai. Tai patvirtina šalių valią išlaikyti tokias Sutarties apimtis, kaip ir buvo susitarta Sutarties sudarymo metu. Bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad paslaugų apimtys realiai nesumažėjo. Tokios pačios paslaugų apimtys buvo perduotos tretiesiems asmenims, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Sutarties 21 punktu. Teigia, jog pagal Sutarties 21 punktą terminą „paslaugų apimtis“ šalys suprato kaip atliekų kiekius ir jų išvežimo (gyventojų aptarnavimo) dažnumą, kas ir sudarė paslaugų kainą. Paslaugų apimtys priklauso nuo to, kiek gyventojų ir kaip yra aptarnaujama. Šiuo atveju nei gyventojų skaičius, nei jų aptarnavimo poreikis realiai nepakito – gyventojai ir toliau generavo atliekas, kurias buvo būtina išvežti, todėl nepakitusios paslaugų apimtys neteisėtai, t. y. nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos buvo perduotos tretiesiems asmenims. Mano, jog nagrinėjamą bylą teismas turėjo vertinti paslaugų teikimo perdavimo tretiesiems asmenims aspektu, be to, turėjo vadovautis esminę reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui turinčiais teisės aktais: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 15 bei 17, 18 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“. Pažymi, jog minėtuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas įpareigoja kartu su daugiabučių namų administravimu perduoti ir esamus įsipareigojimus, tačiau atsakovas teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikė, tuo iš esmės pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teismas nepasisakė ne tik dėl šių imperatyvių teisės normų pažeidimo, bet ir dėl pagrindinių išnagrinėto ginčo aspektų, o išvadas pateikė objektyviai neįvertinęs ieškovo pozicijos, tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Taip pat nurodo teismą neįvertinus aplinkybės, jog atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnyje nustatytus reikalavimus bendradarbiauti, kooperuotis vykdant sutartį ir ją vykdyti ekonomiškiausiu kitai šaliai būdu.
Atsiliepimas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina, jog ieškovas ne tik netinkamai interpretuoja apibrėžimą „paslaugų apimtys“, bet ir bando, pasiremdamas bendraisiais teisės principais ir normomis, suklaidinti teismą dėl tikrosios Sutartimi išreikštos šalių valios aiškinimo. Remdamasis Sutarties 1 ir 8 punktų nuostatomis, nurodo, jog Sutartimi šalys susitarė, jog paslaugos – tai komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo paslaugos. Pažymi, jog aiškinant paslaugų apimties apibrėžimą ją reikia traktuoti ne tik kaip atliekų kiekį ir jų išvežimo dažnumą, bet ir aptarnaujamos teritorijos sumažėjimą/padidėjimą. Dėl Sutarties 40 punkto nurodo, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų pastatų perdavimas administruoti buvo teisėtas ir paremtas imperatyviomis teisės normomis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu administruojamų objektų perdavimas kitiems administratoriams nėra ir negali būti traktuojamas kaip teisių ir pareigų perdavimas pagal Sutartį. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai laikytini imperatyviomis teisės normomis, todėl atsakovas neturėjo teisės nevykdyti jo atžvilgiu priimtų administracinių teisės aktų nuostatų. Pažymi, jog UAB „Bendruva“, 2007 m. liepos 17 d. sudarydama sutartį su ieškovu, negalėjo numatyti, jog pasikeis teisinis reguliavimas, jos atliekamų funkcijų apimtis, o iškilus minėtoms aplinkybėms, ieškovas buvo informuotas apie trečiojo asmens priimtus įsakymus, perspėtas apie atliekų išvežimo masto pasikeitimus, be to, atsakovas tarpininkavo ieškovui derantis su naujais administratoriais, t. y. tinkamai įgyvendino Sutarties ir kitų teisės aktų nuostatas, t. y. tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 str.). Dėl ieškovo negautų pajamų nurodo, kad tai yra tik jo tikėjimas ir vienašalis verslo rizikos prisiėmimas, neparemtas objektyviai egzistuojančiais faktais ir nesant atsakovo kaltės, negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo prašomą 63 557, 80 Lt sumą. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“ palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jog šis teisės aktas ginčo subjektams netaikomas. Teismui pripažinus, kad atsakovo kaltės dėl susidariusios situacijos nėra, tai sąlygoja kitų ieškovo argumentų nereikšmingumą. Atsakovui netekus administruojamų objektų ir administravimo funkcijos, prievolių pagal Sutartį vykdymas tapo neįmanomas, nes neliko paslaugų teikimo objekto (CK 6.3 str. 4 d.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo iš esmės palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, taip pat pažymi, kad Sutarties 21 punkto nuostatą ieškovas aiškina nepagrįstai siaurai – tik kaip atliekų kiekio kitimą. Paaiškina, kad teikiamų paslaugų apimties kitimas – tai ir aptarnaujamų objektų kiekis ir patys objektai (jų rūšis), ir išvežamų atliekų kiekio kitimas, o pasikeitus aplinkybėms, kurios nuo atsakovo valios nepriklausė, t. y. atsakovui netekus administruojamų objektų, neliko paslaugų tiekimo objektų. Atkreipia dėmesį į atsakovo elgesį po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 22 d. įsakymų Nr. 30-800, Nr. 30-801, Nr. 30-802, 30-803 priėmimo: vadovaudamasis Sutarties 21 p. atsakovas tinkamai vykdė įsipareigojimą – 2008 m. liepos 1 d., 2008 m. lapkričio 1 d. bei 2008 m. gruodžio 1 d. pranešimais informavo apie paslaugų apimčių kitimą, užtikrino, kad po įspėjimo apie paslaugų apimčių pažinimą dar 1 (vieną) mėnesį paslaugas teiktų ieškovas. Dėl CK 6.200 straipsnio reikalavimų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos nuostatų“ nurodo iš esmės atsakovo argumentams identiškus argumentus. Dėl UAB „Priemiestis“ perduotų administruoti objektų nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovo atlyginti nuostolius (negautas pajamas) dėl UAB „Priemiestis“ trišalio susitarimo nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami šalis siejusios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties kai kurių sąlygų netinkamo aiškinimo ir civilinės atsakomybės dėl sutarties netinkamo vykdymo taikymo klausimai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl komunalinių atliekų išvežimo sutarties netinkamo vykdymo ir dėl to apelianto patirtų nuostolių (negautų pajamų): apeliantas tvirtina ieškovą nepagrįstai, t. y. nesilaikant Sutarties 40 punkto reikalavimų sumažinus paslaugų apimtis, kas sąlygojo nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą; atsakovas neigia netinkamą Sutarties vykdymą ir sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimą.
Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog būstus administruojanti UAB ,,Bendruva“ ir atliekas tvarkanti UAB ,,VSA Vilnius“ 2007 m. liepos 17 d. sudarė sutartį Nr. BAJ-710092 ,,Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų“, galiojančią iki 2008 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ,,Dėl UAB ,,Bendruva“ pertvarkymo“ nusprendė UAB ,,Bendruva“ pertvarkyti į savivaldybės įmonę ,,Vilniaus miesto būstas“ ir perduoti minėtai savivaldybės įmonei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Tuo tarpu UAB ,,Bendruva“ administruojami daugiabučiai namai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 22 d. įsakymais Nr. 30-800, Nr. 30-801, Nr. 30-802 ir Nr. 30-803, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. I-14-484/2009 pripažinti teisėtais ir pagrįstais, buvo perduoti administruoti atitinkamai UAB ,,Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio ūkis“, UAB „Verkių ūkis“ ir UAB „Priemiestis“. Sutartiniai įsipareigojimai pagal minėtą UAB ,,Bendruva“ ir UAB ,,VSA Vilnius“ sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį naujai paskirtiems administratoriams perduoti nebuvo, su kuo apeliantas iš esmės nesutinka, tvirtindamas, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Sutarties 40 punktą, kuris numatė, jog „nei viena Šalis neturi teisės be kitos Šalies sutikimo perduoti savo teisių ir pareigų pagal šią Sutartį kitiems asmenims“.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minėti ieškovo veiksmai, neperdavus įsipareigojimų pagal šalių sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį kitiems (naujiems) administratoriams, yra teisėti, sąlygoti paslaugų apimties pasikeitimo (Sutarties 21 p.), tvirtindamas, kad šie atsakovo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip esminis Sutarties 40 punkto pažeidimas, atsakovui be apelianto sutikimo savo teises ir pareigas pagal Sutartį perdavus naujiems administratoriams (Sutarties 40 p.).
Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.–6.195 str.), ne kartą yra nurodęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-233/2012). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties turinį ir jos sąlygas bylos medžiagos kontekste sprendžia nesant pagrindo pripažinti atsakovą pažeidus Sutarties 40 punkte nustatytą draudimą be ieškovo sutikimo teises ir pareigas pagal Sutartį perduoti kitiems asmenims. Viena vertus, jau menėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. I-14-484/2009 konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2008 m. balandžio 22 d. priimdamas įsakymus Nr. 30-800, Nr. 30-801, Nr. 30-802 ir Nr. 30-803 dėl UAB „Bendruva“ administruojamus daugiabučių namų perdavimo administruoti kitiems administratoriams, veikė savo kompetencijos ribose ir įstatymų reikalavimų nepažeidė. Tai yra neginčytinas prejudicinis faktas, kurio įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 ir kt.). Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 31 d. įsakymu Nr. 30-1663 patvirtintų UAB „Bendruva“ įstatų 2 punktu, UAB „Bendruva“ steigėja ir vienintelė akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė – pasinaudojusi jai įstatymų suteikta teise ir vadovaudamasi 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“, pertvarkė UAB „Bendruva“ į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimoms gyvenamosios patalpoms administruoti ir prižiūrėti, tačiau daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės pastatų administravimo funkcijos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nenumatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju sprendimo teisė, perduoti ar ne pareigas pagal Sutartį kitiems asmenims (Sutarties 40 p.), UAB „Bendruva“ kompetencijai nepriklausė, todėl pripažinti atsakovą pažeidus sutartinį įsipareigojimą – be ieškovo sutikimo perdavus teises ir pareigas pagal Sutartį prielaidų nėra. Tokiu kaip šis atveju, t. y. daugiabučius namus administruojančiai įmonei administracinio akto pagrindu netekus daugiabučio namo administravimo funkcijos, būtent vykdomoji institucija (Vilniaus miesto savivaldybė) turi ne tik išimtinę teisę, bet ir pareigą skirti naują administratorių (CK 4.84 str. 3 d., 4.236 str. 2 d., 4.250 str., 4.251 str. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“). Kita vertus, ieškovas, kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, sudarydamas ginčo Sutartį žinojo, kad sutartį sudaro ne su privačiu juridiniu asmeniu, o su savivaldybei priklausančia bendrove, kurios kompetencija ribojama teisės aktais, juolab, kad steigėjo įpareigotas sudarydamas sutartį su apeliantu, atsakovas negalėjo protingai numatyti teisinio reguliavimo ar atliekamų funkcijų apimties pasikeitimų.
Visos išdėstytos aplinkės patvirtina apeliantą netinkamai aiškinus Sutarties 40 punkto sąlygą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog perduodamas daugiabučio namo administravimą atsakovas kartu turi perduoti ir įsipareigojimus, kurį jis grindžia šiam ginčo santykiui netaikytinais teisės aktais, skirtais reguliuoti daugiabučio namo savininkų bendrijos ir savivaldybės vykdomosios institucijos ar kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo priežiūrą atsakingos įmonės teisiniams santykiams: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“, – atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties 21 punkte numatyta atsakovo (paslaugos užsakovo) vienašališka teisė keisti paslaugų apimtis (padidinti ar sumažinti) suteikė atsakovui teisę neperduoti sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį kitiems (naujiems) daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikiamas Sutarties 21 punkto sąvokos „paslaugų apimtis“ aiškinimas tik kaip komunalinių atliekų kiekio ir jų išvežimo (gyventojų aptarnavimo) dažnumo keitimo (padidinimo ar sumažinimo) teisę yra pernelyg siauras. Tokią išvadą leidžia daryti Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „apimtis“ reikšmė – dydis, platumas, mastas, užmojis (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m., 24 p.), patvirtinanti, kad sąvokos „paslaugų apimtis“ lingvistinė reikšmė yra kur kas platesnė, be paslaugos kiekio ir dažnumo kriterijų, taip pat apimanti ir teikiamos paslaugos teritorijos pakeitimo galimybes (jos sumažėjimą/padidėjimą) bei kitus kriterijus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog neginčydamas Sutarties 21 punkto sąlygų taikymo, ieškovas sutiko su teikiamų paslaugų apimčių sumažėjimu. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pasikeitus aplinkybėms, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie steigėjo ir vienintelio akcininko (Vilniaus miesto savivaldybės) priimtą sprendimą, pagal Sutarties 21 punktą laiku perspėtas apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo masto pasikeitimus, jam buvo suteikta galimybė mėnesį po įspėjimo teikti paslaugas ir gauti už tai atlygį, juolab, kad atsakovas tarpininkavo ieškovui derantis su naujais administratoriais, t. y. tinkamai įgyvendino Sutarties ir kitų teisės aktų nuostatas, kas, priešingai nei teigia apeliantas, liudija atsakovą tinkamai vykdžius bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 str.).
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, turėdamas visą informaciją apie atsakovo – savivaldybei priklausančios bendrovės reorganizavimą, kaip profesionalus verslininkas iš tiesų prisiėmė verslo riziką, nepagrįstai laukdamas, jog sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį perims kiti administratoriai, nors realaus pagrindo to tikėtis neturėjo, Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra kaltės (CK 6.248 str. 1 d.), neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) ir tiesioginio priežastinio ryšio (CK 6.249 str.) tarp atsakovo atliktų veiksmų ir jo patirtų nuostolių (negautų pajamų), teisėjų kolegija konstatuoja nesant visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.