- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-107-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36362-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl papildomų darbų priėmimo ir jų apmokėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ ir individuali S. P. įmonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno keliai“ (toliau – UAB „Kauno keliai“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) priimti papildomus darbus ir sumokėti ieškovei už jų atlikimą 34 075,54 Eur, priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens individualios S. P. įmonės (toliau – S. P. IĮ) buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-1195, kurios objektu buvo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai ruožo nuo 0,14 iki 6,65 km rekonstravimo techninio projekto parengimas ir statybos darbų atlikimas. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo sudaryti tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui S. P. IĮ, būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui, t. y. ieškovei ir trečiajam asmeniui, už jų atliktus darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 52 punkte buvo numatytos sąlygos dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė statybų objekte atliko papildomus darbus, kurie buvo būtini sutarčiai įvykdyti ir užbaigti, tačiau atsakovė atsisakė šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti, nurodydama, jog minėti papildomi darbai buvo atlikti nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Teigė, kad 2017 m. spalio mėn. ieškovė informavo atsakovės atstovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, akcinės bendrovės „Problematika“ (toliau – AB „Problematika“) apie papildomų darbų būtinumą, t. y. nurodė, jog yra neatitikimų tarp objekto projekto žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių ir faktiškai atliekamų darbų, 2017 m. spalio 24 d. raštu prašė inicijuoti sutarties pakeitimus dėl trūkstamų darbų atlikimo. 2017 m. lapkričio 3 d. AB „Problematika“ kreipėsi raštu į trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Kelprojektas“ (toliau – UAB „Kelprojektas“), prašydama paaiškinti projekto žiniaraščio ir faktiškai atliktų darbų statybinių medžiagų kiekių neatitikimus. 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „Kelprojektas“ pateikė atsakymą AB „Problematika“, nurodydama galimas papildomų darbų atsiradimo priežastis ir kartu patvirtindama dėl papildomo statybinių medžiagų kiekio, nei buvo numatyta projekte, sunaudojimą, 2018 m. vasario 22 d. pateikė papildomą atsakymą. 2018 m. kovo 2 d. AB „Problematika“ raštu informavo atsakovę LAKD apie papildomus darbus ir sutikimą su rangovo papildomais darbais. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovė buvo ne tik informuota apie papildomus darbus, bet jai kartu buvo pateikti patikslinti darbų žiniaraščiai, dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalimi, CK 6.687 straipsniu, atsakovė privalėjo priimti ieškovės papildomus darbus ir už juos sumokėti. Pabrėžė, kad atsakovė 2018 m. kovo 12 d. raštu sutiko priimti papildomus darbus, tačiau nesutiko už juos apmokėti. Ieškovės vertinimu, atsakovė turi atsiskaityti už papildomus darbus ir dėl to, jog sutartyje nėra fiksuota statybos darbų kaina, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad nors susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo neįformintas raštu, tačiau įstatyme nenustatyta, kad tokių darbų neįforminimas raštu lemtų susitarimo negaliojimą, kadangi šie papildomi darbai buvo būtini, jog būtų galima pabaigti sutartus darbus. Ieškovės manymu, atsakovė sąmoningai vengė įforminti papildomų darbų atlikimą tam, kad nereikėtų vykdyti savo įsipareigojimų ir sumokėti už papildomus darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad 2016 m. spalio 6 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą dėl Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai ruožo nuo 0,14 iki 6,65 km rekonstravimo. Pirkimo metu dalyviai turėjo galimybę teikti klausimus dėl konkurso sąlygų perkančiajai organizacijai, tačiau jokių klausimų ir pastabų dėl kelio konstrukcijos aukščių iš dalyvių nebuvo gauta. Ieškovė, pateikdama 2016 m. spalio 27 d. pasiūlymą, patvirtino, kad siūlomi darbai už 1 299 368,13 Eur su PVM sumą visiškai atitiko pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Ieškovės subtiekėjas, atsakingas už darbo projekto, kadastrinių matavimų ir išpildomosios dokumentacijos parengimą, buvo techninio projekto rengėja UAB „Kelprojektas“. 2016 m. lapkričio 15 d. raštu atsakovė paprašė ieškovės pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą darbų atlikimo kainą. 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovė pateikė raštu išsamius paaiškinimus, užtikrindama atsakovę, kad jos siūloma kaina yra pagrįsta. Ieškovė paaiškino, kad darbų kainą pasiūlė, įvertinusi jos turimas išskirtinai palankias sąlygas atlikti darbus, galimus taikyti ekonomiškus darbų atlikimo metodus ir darbo jėgos pasitelkimo ir organizavimo sąlygas, taip pat palankią rinkos situaciją. 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad pripažino viešojo pirkimo laimėtoju ieškovės pateiktą pasiūlymą. 2016 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. S-1195. Pabrėžė, kad ieškovė su atsakovė sudarė tris papildomus susitarimus prie 2016 m. gruodžio 29 d. sutarties dėl papildomų ar neatliekamų darbų, dėl to gerai žinojo papildomų susitarimų sudarymo tvarką. Pažymėjo, kad ginčo atveju, nors sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad papildomi darbai turi būti suderinti atsakovės ir ieškovės pasirašytu sutarties priedu, tačiau apie atliktus papildomus darbus atsakovė sužinojo tik iš techninio prižiūrėtojo 2018 m. kovo 2 d. rašto, o iki tol susirašinėjimas dėl neatitikimo priežasčių ir papildomai sunaudoto grunto tikslaus kiekio vyko tik tarp ieškovės, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo. Techninis prižiūrėtojas rašte klausė atsakovės informacijos, ar atsakovė pritaria ieškovės ir projektuotojo pasiūlymams, ir ar sutinka apmokėti papildomas išlaidas. 2018 m. kovo 12 d. atsakyme atsakovė pateikė savo poziciją, nurodydama, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo už papildomus darbus apmokėti. Toliau vyko šalių susirašinėjimas dėl ginčo detalių, kuriuose atsakovė išdėstė savo poziciją, jog ieškovė, neinformavusi atsakovės apie būtinybę didinti darbų kainą, veikė savo rizika. 2018 m. gegužės 21 d. techninis prižiūrėtojas raštu informavo ieškovę, kad nepasirašius papildomo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl papildomų darbų, negali pasirašyti atliktų darbų priėmimo akto. 2018 m. gegužės 24 d. raštu ieškovė persiuntė atsakovei 2018 m. gegužės 15 d. atliktų darbų priėmimo aktą ir 2018 m. gegužės 22 d. sąskaitą faktūrą dėl 34 075,54 Eur sumos apmokėjimo. 2018 m. gegužės 31 d. raštu nesutiko, kad ieškovė atliko kaip sutartyje papildomų darbų sąvoką atitinkančius darbus ir 2018 m. birželio 12 d. lydraščiu grąžino ieškovei pateiktą darbų atlikimo pažymą ir sąskaitą. 2018 m. birželio 18 d. ieškovė teikė pretenziją, kurioje reikalavo priimti darbus ir už juos sumokėti, o šių reikalavimų neįvykdžius, kreipsis į teismą. 2018 m. liepos 11 d. atsakovę atsakė į ieškovės pretenziją ir pakartojo, kad laikosi savo ankstesniuose raštuose suformuluotos pozicijos. Atsakovės vertinimu, ieškovės įvardinti mėginimai derinti atliktus darbus su techniniu prižiūrėtoju šiuo konkrečiu atveju negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė sumokės ieškinyje nurodytą pinigų sumą, šalims prieš tai nesudarius susitarimo dėl papildomų darbų, nepatvirtinus darbų pakeitimo akto. Be to, nesuderinti techniniai sprendimai negali būti laikomi papildomais darbais. Teigė, kad ieškovės (verslininkės) elgesys šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai protingas ir apdairus, tikintis, jog nepaisant rangos sutartyje nustatytų konkrečių sąlygų ir apribojimų, jai bus sumokėta bet kuri jos pačios nurodyta didesnė, viršijanti viešojo pirkimo mažiausios kainos konkurse sudarytos sutarties įvykdymo kainą sumą, nesuderinant dėl papildomų darbų su užsakovu, bet ir neatsisakant nuo sutarties bet kuriame jos vykdymo etape, nors tokiu atveju jai būtų garantuojamas užmokestis už jau atliktus darbus. Atsakovė taip pat pažymėjo ir tai, kad jeigu ieškovė į savo pasiūlymo kainą būtų įtraukusi jos ieškinyje nurodytus kaip papildomus darbų ir medžiagų kaštus, t. y. 34 075,54 Eur, tuomet jos viešojo pirkimo metu pateiktas pasiūlymas nebūtų laimėjęs pirkimo. Tokiu būdu, ieškovė, siekdama laimėti konkursą, nenumatydama pasiūlyme tokių ženklių sumų, galėjo siekti pakeisti savo naudai ekonominę pusiausvyrą, mažindama numatomas išlaidas, o vėliau ketindama jų reikalauti per sutarties sąlygų pakeitimo procedūras, ir taip pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo principų nuostatas.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. P. ĮĮ ir AB „Problematika“ atsiliepimų į bylą nepateikė.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ atsiliepime prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi trečiojo asmens atžvilgiu nereiškiami jokie reikalavimai. Nurodė, kad trečiasis asmuo „Kelprojektas“ vykdė Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 (Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai ruožo nuo 0,14 iki 6,65 km) rekonstravimo projekto vykdymo priežiūrą pagal su atsakove sudarytą statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį, taip pat sutarties su ieškove pagrindu, buvo parengęs šio rekonstravimo darbo projektą. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl rašytų raštų, kuriuose aptariamos papildomų darbų atsiradimo priežastys, yra teisingos, tačiau kadangi trečiasis asmuo nėra sutarties šalimi, dėl to ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad objekto techninis prižiūrėtojas AB „Problematika“ buvo informuotas apie ieškovės atliktus su užsakovu nesuderintus papildomus darbus, už kuriuos prašoma papildomai sumokėti, ir konstatavo, jog susirašinėjimas dėl neatitikimo priežasčių ir papildomai sunaudoto grunto tikslaus kiekio panaudojimo objekte vyko tik tarp ieškovės, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo (t. y. trečiųjų asmenų). Ieškovės atlikti papildomi darbai (iki pradedant juos atlikti, atlikimo eigoje) nebuvo suderinti su atsakove, nebuvo sudarytas sutarties priedas dėl papildomų darbų atlikimo būtinybės ir papildomų darbų kainos, kaip tai nustatyta šalių sudarytoje sutartyje.
10. Teismas pasisakė, kad ieškovė nepagrįstai vertino atsakovės 2018 m. kovo 12 d. raštą Nr. (7.2)E-691 kaip atsakovės sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo, kadangi šis raštas nepatvirtina įvykusio fakto ar įsipareigojimo.
11. Teismas pažymėjo, kad nors galima sutikti su ieškovės argumentais, jog pilnai neatlikus kelio statybos darbų būtų sukurti nepatogumai aplinkinių gyvenviečių gyventojams, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas (tiesiamas kelias) būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Be to, ieškovė nepagrindžia aplinkybių, kokius būtent atsakovės interesus atitinka atlikti papildomi kelio statybos darbai.
12. Teismas, vertindamas šalių sutartį, nurodė, jog nors tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta galimybė koreguoti kainą dėl papildomų darbų, tačiau darbų kainos koregavimas turėjo būti įformintas atskiru rašytiniu susitarimu prie sutarties, kuris taptų neatskiriama sutarties dalimi. Toks darbų pakeitimo aktas turėjo būti patvirtintas užsakovo ir pasirašytas rangovo (Sutarties 57 punktas), kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutinio pasiūlymo kaina, o šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu.
13. Teismas vertino, kad atsakovė argumentai dėl atliktų darbų kiekių derinimo su techniniu prižiūrėtoju negali būti pagrindas modifikuoti viešojo pirkimo sutartį, nes toks modifikavimas nebūtų teisėtas. Šiuo atveju papildomu susitarimu nesuderinti darbai jau buvo atlikti iki atsakovės informavimo ir atsakovei nebuvo galimybės ieškoti tinkamesnių ir pigesnių techninių sprendinių, dėl to ieškovei nesilaikius sutartyje numatytos papildomų darbų procedūros, atsakovei buvo realiai užkirsta galimybė įgyvendinti sutarties 53 punkte numatytą teisę vertinti būtinus techninius sprendinius. Teismas pabrėžė, kad atsakovė nelaikė ieškovės nesuderintus techninius sprendinius papildomais darbais ir tokios pozicijos laikėsi nuosekliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės įvardinti mėginimai derinti atliktus darbus su techniniu prižiūrėtoju šiuo konkrečiu atveju negalėjo suformuoti ieškovei jokių teisėtų lūkesčių ir ji negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė sumokės ieškinyje nurodytą pinigų sumą, šalims prieš tai nesudarius susitarimo dėl papildomų darbų, nepatvirtinus darbų pakeitimo akto. Be to, teismas pažymėjo, kad techninis prižiūrėtojas vykdo savo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnyje, tačiau jam nėra suteikti įgaliojimai už užsakovą pasirašyti papildomus susitarimus tarp šalių sudarytoje sutartyje dėl papildomų darbų atlikimo reikalingumo, masto ir kainos. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013 išaiškinimais, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygoms, nustatančioms kainą, dėl to prievolė mokėti didesnę sutarties kainą tokiais atvejais neatsiranda, o viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ir rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu, t. y. imperatyvus reguliavimas. Teismo nuomone, jeigu atsakovė sutiktų su ginčo ieškovės reikalavimais priimti papildomus kelio statybos darbus, tokie veiksmai prieštarautų pasirašytos sutarties sąlygoms.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Kauno keliai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovę priimti papildomus darbus ir sumokėti už juos ieškovei 34 075,54 Eur, priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir šalių sutarties sąlygų taikymui, nepagrįstai rėmėsi atsakovės nesutikimo su ieškiniu teiginiais dėl papildomų darbų, sutarties keitimo galimybės nebuvimu, išsamiai neišanalizavo sutarties nuostatų, byloje surinktų įrodymų, netinkamai aiškino ir interpretavo sutarties nuostatas, tuo pažeidė CK 6.193 straipsnio įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normas.
16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atlikti papildomi darbai nebuvo suderinti su atsakove, kadangi šalių sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi sudaryti tiek apeliantui, tiek trečiajam asmeniui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui. Pabrėžia, kad ieškovė apie papildomų darbų reikalingumą informavo atsakovės atstovą AB „Problematika“, kuris buvo statybos techninis prižiūrėtojas, ir prašė jo inicijuoti sutarties pakeitimus dėl trūkstamų darbų atlikimo. Sutarties 53 punkte įtvirtinta, kad statybos techninis prižiūrėtojas turėjo apie tai informuoti atsakovę. Taigi, ieškovė, nustačiusi papildomų darbų atlikimo būtinybę, apie tai informavo atsakovę ir tai buvo padaryta jau 2017 m. spalio mėn., tačiau ne 2018 m. kovo 2 d., kaip neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, atsakovė buvo ne tik informuota apie papildomus darbus, bet jai buvo kartu pateikti patikslinti darbų žiniaraščiai.
17. Nors sutarties 2 punkte buvo nustatyta viešojo pirkimo metu sutarties suma 1 299 368,13 Eur, tačiau 3 punkte įtvirtinta, jog sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti. Apeliantės vertinimu, ši sutarties nuostata reiškia, kad darbų kaina gali būti koreguojama, atsižvelgiant į faktiškai perkamų darbų apimtį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai apie tarp šalių pasirašytus kitus susitarimus dėl papildomų ir neatliekamų darbų. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešojo pirkimo sutartis negalėjo būti keičiama.
18. Teigia, kad ginčijamus atliktus papildomus darbus buvo būtina atlikti, nes priešingu atveju apeliantė nebūtų galėjusi įvykdyti šalių sutarties, jos užbaigti ir gauti statybos užbaigimo aktus. Pažymi, kad visi papildomi darbai buvo atlikti atsakovės naudai ir interesams, reikalingi sutarties įvykdymui. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas V. V., kuris buvo trečiojo asmens atstovas ir vykdė statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė.
19. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendimo argumentų dėl atsakovės 2018 m. kovo 12 d. rašto reikšmės, kai vertino šį raštą kaip nieko neįpareigojanti, dėl to pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių nuostatas. Teigia, kad ginčijame sprendime nėra nurodyta, kurie įrodymai neva patvirtinta faktą, jog atsakovė nepripažino papildomų darbų, kadangi realiai tiek atsakovė, tiek jos atstovas (statinio statybos techninis prižiūrėtojas) sutiko su papildomais darbais ir jų atlikimo būtinybe.
20. Teigia, kad taip pat nebuvo įvertinti apeliantės argumentai, jog atsakovės atsisakymas įforminti dokumentus, prieštaravo ne tik sutarties 14 ir 53 punktams, bet ir CK 6.653 straipsnio nuostatai, ir tai, kad už tinkamą dokumentų parengimą dėl papildomų darbų atlikimo buvo (ir yra) atsakingi du asmenys, t. y. užsakovė (atsakovė) ir užsakovės atstovas (statinio statybos techninis prižiūrėtojas). Apeliantės vertinimu, šias aplinkybes įvertinus, turėjo būti padaryta išvada, kad papildomi darbai privalėjo būti atlikti ir be jų atlikimo nebus galima pabaigti vykdyti sutarties, tačiau atsakovė vengė papildomų darbų rašytinio įforminimo.
21. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė nepagrindė aplinkybių dėl papildomų darbų būtinumo ir jų poreikio, kadangi byloje paaiškinimus teikė ieškovės projektų vadovas O. S., kuris nurodė, jog papildomus darbus buvo būtina atlikti skubiai, nes remonto darbai buvo atliekami gyvenvietėje, kurioje buvo nuolatinis ne tik gyventojų, bet ir transporto priemonių eismas, o buvo laisva tik viena važiuojamoji juosta. Be to, objekte buvo iškastos duobės ir be papildomo žvyro kiekio ir be papildomos statybinės medžiagos AŠAS, apeliantė nebūtų galėjusi užpildyti iškastų duobių ir atlikti kitus kelio tiesimo darbus ir įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tokias pačias aplinkybes dėl papildomų darbų atlikimo teisme patvirtino ir statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. V., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
22. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į projektuotojos UAB „Kelprojektas“ nurodytas aplinkybes dėl papildomų darbų kilimo priežasčių, kadangi būtinybė dėl papildomų darbų atlikimo iškilo tik pradėjus vykdyti žemės darbus, todėl papildomi darbai negalėjo būti anksčiau nustatyti. Pažymi ir tai, kad papildomi atlikti darbai nebuvo atsakovės nuginčyti, jų atlikimas ir būtinumas juos atlikti įrodytas byloje esančiais įrodymais, dėl to atsakovė privalo už juos sumokėti apeliantei.
23. Prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad papildomu susitarimu nesuderinti darbai jau buvo atlikti iki atsakovės informavimo ir atsakovei nebuvo galimybės ieškoti tinkamesnių ir pigesnių techninių sprendinių. Pažymi, kad apeliantė turėjo vykdyti sutartį pagal atsakovės pateiktą techninį projektą ir negalėjo keisti numatytų projektinių aukščių. Techninis projektas buvo pateiktas kartu su visais viešojo pirkimo dokumentais. Apeliantė informavo apie medžiagų kiekių neatitikimus statinio statybos techninės priežiūros vadovą, kuris kreipėsi į UAB „Kelprojektas“, iš kurio buvo gautas atsakymas kaip spręsti šių medžiagų kiekių neatitikimus, t. y. kokius papildomus darbus atlikti. Nei projektuotojas, nei statinio statybos techninės priežiūros vadovas nesiūlė ir nesprendė techninio projekto pakeitimo, t. y. vadovaujantis teismo logika, norint pakeisti statinio, šiuo atveju, kelio, aukštį, buvo būtina keisti techninį projektą, tačiau aplinkybė, kad neva galėjo būti keičiamas kelio aukštis, buvo nurodyta atsakovės atstovo (teisininko), kuris neturi statybinio inžinerinio išsilavinimo ir neturi specialių techninių žinių dėl techninių sprendinių siūlymo. Be to, byloje nėra pateikta jokių paskaičiavimų, kas sąlygų išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo kitas, t. y. ženkliai pigesnis sprendimas, kuris padėtų išspręsti medžiagų trūkumo padengimą.
24. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo draudimų prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl nenumatytų darbų atlikimo rizikos paskirstymo tarp rangovo ir užsakovo ir atsiskaitymo už papildomus darbus. Pažymi, kad viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų ginčai dėl sutarties kainos ir papildomo atsiskaitymo kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje nesiejami su pirkimo sąlygų aiškumu, o siejami su perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose padaryta klaida ar tiesiog iškilusiu papildomų darbų atlikimo poreikiu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą riziką dėl papildomų darbų atsiradimo priskyrė ieškovei ir nurodė, kad yra draudžiama keisti sutarties kainą ir toks ribojimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nors teismų praktikoje nurodoma, kad iš principo pripažįstama galimybė keisti viešojo pirkimo sutartinę kainą, nustačius pirkimo sąlygų turinio trūkumą.
25. Pabrėžia, kad ginčo atveju viešojo pirkimo užduotis – parengti techninį projektą tiekėjams, įskaitant ir apeliantę, nebuvo skirta, nes šis statybos normatyvinis dokumentas jau buvo parengtas ir įėjo į viešojo pirkimo dokumentų sudėtį, pagal jį reikėjo skaičiuoti darbų apimtį ir pateikti pasiūlymo kainą. Šiuo atveju apeliantė rengė tik darbo projektą, kuris buvo techninio projekto tęsinys.
Atsiliepimas
26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2751-235/2019 palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus dokumentus, aplinkybes ir įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagrįstai sprendė, jog atliktų darbų kiekių derinimu su techniniu prižiūrėtoju viešojo pirkimo sutartis negali būti modifikuota, nes toks modifikavimas būtų neteisėtas.
27. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime neprivalėjo pažodžiui atkartoti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, ar dėl jų visų detaliai pasisakyti, o faktiškai skundžiamo sprendimo išvados paremtos tirtų įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu, tinkamu ir teisingu įvertinimu. Atsakovės nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl tirtų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ar materialines teisės normas.
28. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo doktrinoje pripažino, jog konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygoms, nustatančioms kainą, pakeitimui, todėl tokiais atvejais prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ir rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu, tai yra imperatyvus reguliavimas. Šiame kontekste atsakovė pažymi, kad ieškovės atliktų darbų kiekių derinimas su AB „Problematika“ ar su UAB „Kelprojektas“ negali būti pagrindas modifikuoti viešojo pirkimo sutartį. Be to, sutarties šalių nesuderinti darbai jau buvo atlikti ir atsakovei nebuvo galimybės ieškoti tinkamesnių ir pigesnių techninių sprendinių, pvz., numatytų projektinių aukščių sumažinimas. Atsakovė iš esmės neprieštaravo šių darbų atlikimui tik dėl to, kad nebuvo prasmės vertinti jų naudingumo, nors atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesuderinti techniniai sprendimai nelaikomi papildomais darbais.
29. Atsakovė pažymi, kad apeliantė galėjo ir turėjo šias rizikas įsivertinti, detalizuojant tikslius kiekius darbo projekte, kadangi apeliantei, kaip profesionaliai statytojai ir verslininkei, turėjo būti suprantami tokio pasiūlymo ir įsipareigojimų padariniai, taip pat iš viešojo pirkimo medžiagos jai turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai gali paaiškėti tik parengus darbo projektą, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Taigi, ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir rizikas, ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. Šiame kontekste taip pat pažymi, kad visos UAB „Kelprojektas“ nurodytos prielaidos ar rizikos, dėl kurių galėjo atsirasti projektinio ir iki rekonstrukcijos buvusių aukščių neatitikimas, galėjo būti suvaldytos iki paklojant didesnį nei žiniaraščiuose numatyta grunto sluoksnį, tačiau apeliantė, atlikusi su užsakove nesuderintus darbus, nesilaikiusi viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimo procedūros, atėmė iš atsakovės galimybę vertinti, ar siūlomi sprendiniai yra ekonomiškiausias ir naudingiausias sprendimas tokioje situacijoje. Taigi, ieškovei nepasirinkus kitokio elgesio varianto, neatsisakius sutarties, ji turėjo vykdyti sutartį už joje numatytą kainą, o ieškovės elgesys, atlikus darbus, nesuderinant jų su užsakovu ir negaunant garantijos dėl jų apmokėjimo, laikomas nerūpestingas.
30. Teigia, kad jeigu apeliantė į savo pasiūlymo kainą būtų įtraukusi jos ieškinyje nurodytus papildomų darbų ir medžiagų kaštus (t. y. 34 075,54 Eur), tuomet jos pasiūlymas nebūtų laimėjęs viešojo pirkimo. Taigi, tokios aplinkybės, kai ieškovė konkuravo su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo, bet nenumatė tokių ženklių sumų, galėjo reikšti, jog ji mažindama numatomas išlaidas, o vėliau ketindama jų reikalauti per sutarties sąlygų pakeitimo procedūras, tokiu būdu prašo pripažinti jai išskirtinę nei kitiems tiekėjams padėtį, o tai reiškia Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo principų pažeidimus.
31. Atsakovė atkreipia dėmesį į šios bylos esmines aplinkybes: 1) apeliantė apie papildomus darbus pranešė jau po papildomų darbų atlikimo. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias atsakovei iš esmės spręsti klausimą dėl papildomų darbų atlikimo; 2) nei iki ginčo teisme, nei nagrinėjant bylą teisme, apeliantė neįrodinėjo, kad dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar sugadintas, o bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo poreikį darbus atlikti skubiai, kas iš esmės nėra tapatu. Be to, byloje apeliantės pateikti paaiškinimai leidžia daryti priešingas išvadas dėl objekto žuvimo rizikos, nes pati apeliantė nurodė, kad statybos darbų metu eismas keliu galėjo vykti ir vyko, eismas vyko kita eismo juosta. Motyvas, kad be papildomų darbų apeliantė negalėjo tęsti tolimesnių kelio remonto darbų, paaiškina tik galimus apeliantės nepatogumus, susijusius su sutarties vykdymu, bet neįrodo, kad sustabdžius darbus statybos objektas būtų žuvęs ar sugadintas; 3) 2017 m. spalio 24 d. apeliantės raštas patvirtina, kad apeliantei poreikis atlikti papildomus darbus nebuvo nei momentinis, nei skubus, nei vienkartinis, o iki ginčo dėl nesuderintų darbų apmokėjimo apeliantė apskritai nesvarstė galimybės stabdyti darbų atlikimą. Atsakovės vertinimu, apeliantės netinkamas veikimas šiuo atveju lėmė tai, jog apeliantė neteko teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti atliktų papildomų darbų vertę.
Atsiliepimas
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kelprojektas“ atsiliepime prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodydamas, jog trečiasis asmuo jau buvo pateikęs visus paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių byloje pirmosios instancijos teisme.
33. Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl papildomų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos, išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. atsakovė LAKD vykdė supaprastinto atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą dėl Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai ruožo nuo 0,14 km iki 6,65 km rekonstravimo, kurio metu ieškovė UAB „Kauno keliai“ ir trečiasis asmuo S. P. ĮĮ 2016 m. spalio 27 d. pateikė bendrą pasiūlymą dėl darbų atlikimo (e. b. t. 1, l. 194–196). 2016 m. lapkričio 15 d. raštu LAKD prašė UAB „Kauno keliai“ ir S. P. IĮ pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą pasiūlymo kainą, į kurį UAB „Kauno keliai“ atsakė 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 365-02 (e. b. t. 1, l. 151, 197–199). 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (11.7)2-8839 LAKD informavo, kad viešojo pirkimo laimėtoju pasirinko UAB „Kauno keliai“ ir S. P. IĮ pasiūlymą (pasiūlymo kaina 1 299 368,13 Eur) (e. b. t. 1, l. 152–153). 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovė UAB „Kauno keliai“, atsakovė LAKD ir trečiasis asmuo S. P. ĮĮ, vadovaudamiesi viešojo pirkimo rezultatais, sudarė pirkimo sutartį Nr. S1195, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, UAB „Kauno keliai“ ir S. P. ĮĮ (kaip rangovai) įsipareigojo pagal LAKD (kaip užsakovo) pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai ruožo nuo 0,14 iki 6,65 km rekonstravimo techninį projektą, atlikti darbus ir parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o LAKD (kaip užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovams būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Atsakingu rangovu buvo nurodyta UAB „Kauno keliai“. Priimta sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu buvo 1 299 368,13 Eur su PVM (e. b. t. 1, l. 6–19). 2017 m. lapkričio 29 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 25 d. buvo sudaryti papildomi rašytiniai susitarimai prie 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo sutarties Nr. S-1195 (e. b. t. 1, l. 154–158). Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2009 rekonstravimo techninį projektą 2016 m. parengė UAB „Kelprojektas“ (e. b. t. 1, l. 166–192), taip pat parengė techninio projekto bendrąjį aiškinamąjį raštą dėl statinio esamos būklės įvertinimo (e. b. t. 4, l. 10–72). 2017 m. spalio 24 d. UAB „Kauno keliai“ informavo statinio statybos techninį prižiūrėtoją AB „Problematika“ dėl trūkstamų darbų kiekių, nurodydama, kad rangovas pastebėjo neatitikimus tarp projekto žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių ir faktiškai atliekamų darbų (e. b. t. 1, l. 130–131). 2017 m. lapkričio 3 d. statinio statybos techninė prižiūrėtoja AB „Problematika“ informavo projekto prižiūrėtoją UAB „Kelprojektas“ dėl trūkstamų darbų kiekių, kuriuo prašė informuoti dėl kokių priežasčių susidarė šie trūkumai (e. b. t. 1, l. 94). 2017 m. lapkričio 11 d. UAB „Kelprojektas“ nurodė galimas neatitikimų priežastys, o 2018 m. vasario 22 d. informavo, kad nustatė aukščių neatitikimus (e. b. t. 1, l. 31, 128–129). 2018 m. kovo 2 d. statinio statybos techninė prižiūrėtoja AB „Problematika“ informavo atsakovę LAKD raštu Nr. TP(11)S-21 apie rangovo pastebėtus neatitikimus tarp projekto žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių ir faktiškai atliekamų darbų, nurodydama, jog rangovo skaičiavimais, visam kelio pylimų įrengimui rangovas sunaudojo papildomai 2 023 m³ grunto ir 2 065 m³ nesurišto mineralinių medžiagų mišinio AŠAS įrengti, apie tai informuota projektuotoja UAB „Kelprojektas“, kuri įvardino techninio projekto kiekių neatitikimus, o statybos techninė prižiūrėtoja pritaria projektuotojo ir rangovo suderintiems darbų pokyčiams (e. b. t. 1, l. 23–24). 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. (7.2E) 2E-691 atsakovė LAKD informavo AB „Problematika“, UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Kelprojektas“ apie tai, kad rekonstruojamo kelio pylimų formavimui ir AŠAS įrengimui techniniame projekte numatyto grunto kiekio nepakanka, LAKD buvo informuota tik 2017 m. kovo 2 d., tačiau statybos darbų žurnale užfiksuoti ir parašais patvirtinti techninio projekto žiniaraščiuose nurodyti grunto kiekiai, visų pylimų formavimo ir AŠAS įrengimo darbai jau atlikti, užsakovė LAKD (jos atstovai) nedalyvavo rangovei UAB „Kelio keliai“ konstatuojant techniniame projekte numatytus ir faktiškai reikalingus grunto kiekius rekonstruojamame kelio ruože, todėl nors LAKD neprieštarauja rangovų faktiškai atliktiems papildomiems darbams, tačiau apmokėti už šiuos papildomus darbus neturi teisinio pagrindo ir nesutinka (e. b. t. 1, l. 25), iš esmės tokia pati LAKD pozicija nurodyta ir 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. (7.2E)2E-758, atsakant į UAB „Kauno keliai“ 2018 m. kovo 13 d. raštą dėl trūkstamų darbų kiekių (e. b. t. 1, l. 26–28). 2018 m. kovo 23 d. UAB „Kauno keliai“ pateikė LAKD papildomą raštą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, į kurį LAKD atsakė 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (7.2E)2E-1078, laikydamasi tos pačios pozicijos (e. b. t. 1, l. 29–30, 66–67). 2018 m. balandžio 27 d. LAKD atsakė į dar vieną (2018 m. balandžio 20 d.) UAB „Kauno keliai“ raštą (e. b. t. 1, l. 68, 159–161). 2018 m. gegužės 15 d. ieškovė UAB „Kauno keliai“ sudarė atliktų papildomų darbų priėmimo aktą Nr. 4-8 (e. b. t. 1, l. 84). 2018 m. gegužės 21 d. AB „Problematika“ grąžino UAB „Kauno keliai“ pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 4-8 (e. b. t. 1, l. 71–72). 2018 m. gegužės 22 d. UAB „Kauno keliai“ išrašė LAKD 34 075,54 Eur sumai PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0006835 už atliktus darbus pagal aktą Nr. 4-8 (e. b. t. 1, l. 82–83). 2018 m. gegužės 24 d. UAB „Kauno keliai“ išsiuntė LAKD raštą Nr. 156-02 dėl statybos darbų priėmimo su išrašyta PVM sąskaita faktūra (e. b. t. 1, l. 69–70). 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. (7.2)2-2352 LAKD grąžino UAB „Kauno keliai“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 4-8 (e. b. t. 1, l. 165). 2018 m. birželio 18 d. UAB „Kauno keliai“ pateikė rašytinę pretenziją LAKD dėl apmokėjimo už papildomus darbus, į kurią LAKD atsakė 2018 m. liepos 11 d. raštu, nurodydama tą pačią poziciją, kaip ir ankstesniuose raštuose (e. b. t. 1, l. 89–91).
38. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Kauno keliai“ (rangovo) reikalavimo atsakovei LAKD (užsakovei) priimti atliktus papildomus darbus ir už juos atsiskaityti pagal šalių 2016 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. S-1195, 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 4-8. Ieškovė teigia, kad ginčo papildomų darbų atlikimo būtinumas atsirado dėl neatitikimų tarp projekto žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių ir faktiškai atliekamų darbų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prieš atliekant papildomus darbus ieškovė nebuvo sudariusi rašytinio susitarimo su užsakovu, o dėl atsiradusių projekto neatitikimų su faktiniais atliekamais darbais ir būtinų darbų buvo informuoti statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir projekto prižiūrėtojas. Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus, motyvuodama tuo, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie būtinybę didinti darbų kainą, tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, kaip tai numatė šalių rašytinė sutartis, dėl to ieškovė, atlikdama šiuo darbus, veikė savo rizika. Pabrėžė, kad šiuo atveju buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri galėjo būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ir rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu, tai yra imperatyvus reguliavimas, o ieškovės atliktų darbų kiekių derinimas su techniniu statybos prižiūrėtoju ar projekto prižiūrėtoju negali būti pagrindas modifikuoti viešojo pirkimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus, iš esmės pritaręs atsakovo pozicijai.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje). Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
40. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Pagal šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-798/2020).
41. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį, t. y. tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012).
42. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos (1 299 368,13 Eur su PVM), kuri buvo nustatyta viešojo pirkimo metu (2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo sutarties Nr. S-1195, 2 punktas), kartu sutartyje (sutarties 52–59 punktai) šalys įtvirtino galimybę atlikti papildomus darbus, įvertinant nenumatytų aplinkybių atsiradimo vykdant statybos darbus riziką. Sutarties 53 punkte įtvirtinta, kad papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakovu. Sutarties 57 punkte įtvirtinta, kad darbų pakeitimo aktas turi būti patvirtintas užsakovo ir pasirašytas rangovo. Rangovas gali pradėti vykdyti papildomus darbus užsakovui patvirtinus darbų pakeitimo aktą ir šalims pasirašius papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine sutarties dalimi.
43. Ieškovė grindė ieškinio reikalavimus ir skundą CK 6.653 straipsnio 4 dalimi ir specialiąja statybos rangos norma CK 6.684 straipsnio 4 dalimi. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
44. Aukščiau minėti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė atliko papildomus darbus, už kuriuos prašo papildomo apmokėjimo, tačiau šiuos darbus atliko, ne tik negavusi užsakovo sutikimo, bet ir be išankstinio kainos suderinimo, nesudarius su užsakovu rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų sutarties sąlygų pakeitimo, nesudarius darbų pakeitimo akto patvirtinant užsakovui. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose atsakymuose į ieškovės pretenzijas, teiktuose po darbų atlikimo, nurodydavo ieškovei nuoseklią ir konkrečią savo poziciją dėl rangovo atliktų papildomų darbų – nesutikimą apmokėti rangovui už papildomus darbus, kurie su užsakovu nebuvo derinti (suderinti), tačiau iš esmės jiems neprieštarauja, atsižvelgusi į statinio techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūrą atliekančių bendrovių raštus (poziciją) dėl šių darbų reikalingumo. Tokią poziciją atsakovė nurodė ir atsakovės 2018 m. kovo 12 d. rašte Nr. (7.2)E-691, kurį ieškovė (apeliantė) skunde laiko kaip užsakovo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl šio atsakovo 2018 m. kovo 12 d. rašto teisinės reikšmės, jog šis raštas nepatvirtina atsakovo įsipareigojimo sumokėti ieškovui už atliktus papildomus darbus ar įvykusio fakto (kad šis raštas galėtų būti užsakovo rašytinis pritarimas papildomiems darbams iki šių darbų atlikimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo raštu atsakovas pripažino ieškovės papildomus darbus kaip atliktus savo rizika, t. y. sutinka dėl jų atlikimo, tačiau kategoriškai nesutiko apmokėti už šių darbų atlikimą dėl nesilaikymo viešosios pirkimo sutarties sąlygų, nesuderinus su užsakovu nei kainos, nei kitų sąlygų. Pabrėžtina, kad šalių sutartyje taip pat nenustatyta, kad papildomų darbų derinimas su statinio techninio prižiūrėtoju ar statinio projekto vykdymo priežiūrą atliekančia bendrove atitiktų užsakovo sutikimą darbų atlikimui ir jų apmokėjimui. Priešingai, sutarties 53, 57 punktai numato, jog statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ar kitam kompetentingam užsakovo atstovui dėl papildomų darbų suteikiamos tik tarpininko funkcijos, o sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo ir darbų pakeitimo priima užsakovas. Tai patvirtina ir atsakovo pateikti byloje įrodymai dėl šalių bendradarbiavimo praktikos tame pačiame objekte, jog dėl ankstesnių nei ginčo papildomų darbų atlikimo, jų kainos, terminų ir t.t. buvo sudaromi tarp šalių (rangovo ir užsakovo) rašytiniai susitarimai, kuriuos patvirtindavo užsakovas (e. b. t. 1, l. 154–158). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygoms, nustatančioms kainą, pakeitimui ir tokiais atvejais prievolė mokėti didesnę kainą neatsiranda, o viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Taigi, darytina išvada, kad ginčo papildomi darbai buvo atlikti be užsakovo sutikimo ir šalių (rangovo ir užsakovo) susitarimo, nesilaikant sutarties sąlygų, ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo. Nesilaikant griežtų sutarties sąlygų dėl papildomų darbų atlikimo (įforminimo, suderinimo), protinga ir apdairi sutarties šalis (verslininkas) negali tikėtis, jog už tokius nesutartus papildomus darbus bus apmokėta.
45. Pažymėtina, kad apeliantė, remdamasi ieškinyje ir skunde CK 6.684 straipsnio 4 dalies norma, pati nesilaikė šios normos sąlygų (pareigų), t. y. jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo dėl papildomų darbų atlikimo, kurie reikalingi atlikti normatyviniuose statybos dokumentuose, rangovas turi teisę stabdyti tų darbų atlikimą. CK 6.684 straipsnio 5 dalis nustato, kad neįvykdžius šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Tuo tarpu remiantis CK 6.653 straipsnio 4 dalies norma, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir tuomet rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Ginčo atveju rangovė nesinaudojo teise sustabdyti darbų vykdymą, taip pat neatsisakė sutarties. Teismų praktikoje tokie rangovo veiksmai laikomi kaip atlikti laisva valia ir jo iniciatyva, t. y. nesuderinti su užsakovu. Tai, kad rangovas papildomus darbus įvykdo nelaukdamas užsakovo sprendimo dėl jų ir nestabdydama, tiek pagal CK, tiek pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog apeliantė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-798/2020; 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018).
46. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atlikti nesuderinti su užsakove papildomi darbai atitiktų užsakovės interesus, t. y. dėl pasirinkto problemos sprendimo būdo ir kainos, kadangi atsakovės lūkestis buvo paremtas viešojo pirkimo sutartimi (šios sutarties sąlygomis ir viešojo pirkimo kaina), kurioje buvo nustatyta konkreti fiksuota darbų kaina (dėl kurios ir buvo pasirinktas konkretus rangovas šiems darbams atlikti), o išimtiniai (papildomi atlikti būtini darbai) turėjo būti pagrįsti ir suderinti raštiškai, ypač darbų atlikimas ženkliai sumai, kaip ginčo situacijoje. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog dėl statybos darbų sustabdymo statybų objektas (t. y. kelio ruožas) būtų žuvęs ar sugadintas (CPK 178 straipsnis, CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog šioje situacijoje egzistuoja CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, kurias teisingai buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismas.
47. Be to, kaip jau buvo pažymėta, rangovams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant statybos darbus, rangovas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį). Nagrinėjamu atveju atliekamų darbų pobūdis (reikalavimai, specifikacijos, medžiagos ir pan.) buvo numatytas techniniame projekte, su kuriuo viešojo konkurso dalyviai galėjo susipažinti ir siūlyti savo kainas, pastabas, pasiūlymus (e. b. t. 1, l. 166–192). 2016 m. lapkričio 17 d. rašte, vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ieškovė patvirtino atsakovei, kad siūlo mažesnę kainą, įvertinusi jos turimas išskirtinai palankias sąlygas atlikti darbus, galimus taikyti ekonomiškus darbų atlikimo metodus ir darbo jėgos pasitelkimo bei organizavimo sąlygas, taip pat palankią rinkos situaciją (e. b. t. 1, l. 197–199). Taigi, ieškovė, dar iki sutarties sudarymo, patvirtino, jog sudarydama sutartį nuosekliai ir išsamiai įvertino planuojamus atlikti darbus, finansavimo sąlygas, atliekamų darbų pobūdį, specifikacijas ir kitas aplinkybes, nurodė savo patirtį statybų rinkoje, dėl to pasiūlė mažesnę nei kiti viešojo pirkimo dalyviai kainą. Tokiu būdu rangovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo patikrinti ir išanalizuoti techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius ir apimtį, patikrinti faktinę situaciją vietoje, ir galėjo numatyti, jog gali būti tam tikri medžiagų ar darbų neatitikimai, apsidrausti savo riziką (papildoma pasiūlyta kaina viešajame pirkime), tačiau jokių pastabų ar užklausimų užsakovei neteikė, pasiūlė savo kainą (savo rizika) ir dėl geriausiai pasiūlytos kainos ieškovės pasiūlymas laimėjo viešąjį pirkimą, nors jame dalyvavo ne vienas dalyvis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, kaip statybų srities profesionalė, galėjo įvertinti visą riziką dėl vykdytinų rangos darbų už fiksuotą kainą tiek dalyvaudama viešajame pirkime, tiek teikdama pirkimo pasiūlymą, tiek ir sudarydama statybos rangos sutartį, o veikdama papildomai (ir siekdama gauti papildomą atlyginimą) šiuos darbus turėjo suderinti su užsakovu pagal sutartyje nustatytą tvarką. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovės (verslininkės) elgesys šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, tikintis, nepaisant sutartyje nustatytų konkrečių sąlygų ir apribojimų, gauti didesnį atlygį (kainą), viršijančią viešojo pirkimo mažiausios kainos konkurse sudarytos sutarties įvykdymo kainą suma, nesuderinant pozicijos (susitarimo) dėl papildomų darbų su užsakovu, bet ir neatsisakant nuo sutarties bet kuriame vykdymo etape, nors tokiu atveju jai būtų garantuojamas užmokestis už jau atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), ar nestabdant darbų kol bus suderinti darbai su užsakovu (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), neatsižvelgiant į užsakovo lūkesčius, jog sutartis bus vykdoma pagal sutarties sąlygas.
48. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės keisti sutarties kainą ir priteisti ieškovei jos reikalaujamą sumą už atliktus papildomus darbus, nepažeidė materialiosios teisės normų ir teismo išvados atitinka teismų praktiką šiais klausimais.
49. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti apeliantės UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.