Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir R. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-02-05 paslaugų sutarties) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl priėmimo-perdavimo aktų) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suteiktų paslaugų ataskaitos) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderių) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, subendrinta bausmė M. R. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

M. R. bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-02-05 paslaugų sutarties) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl priėmimo-perdavimo aktų) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suteiktų paslaugų ataskaitos) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderių) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė R. Č. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Bausmę R. Č. paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, nenustatytu laiku įmonės registracijos vietoje, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č. atgaline data įformino fiktyvią 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio, nurodant joje tariamą sandorį tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl potencialių klientų suradimo Danijoje, ir šią sutartį bei joje įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad 2007 m. vasario 5 d. tokia sutartis sudaryta nebuvo, jis tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nedirbo, nes į jas paskirtas dirbti tik nuo 2007-03-23, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota ir jai suteiktas įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas sutartyje, tik 2007-03-09 bei PVM mokėtojų registre įregistruota ir jai suteiktas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas sutartyje, tik 2007-10-04.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad 2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č. atgaline data įformino fiktyvius 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodant juose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas už 2007 m. kovo mėnesį, kurių vertė iš viso 22.200 Lt , už 2007 m. balandžio mėnesį, kurių vertė iš viso 67.500 Lt, už 2007 m. gegužės mėnesį, kurių vertė iš viso 56.000 Lt, už 2007 m. birželio mėnesį, kurių vertė iš viso 40.300 Lt, už 2007 m. liepos mėnesį, kurių vertė iš viso 46.000 Lt, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kurių vertė iš viso 9.150 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį, kurių vertė iš viso 53.850 Lt, pagal 2007-02-05 Paslaugų sutartį, ir šiuos priėmimo-perdavimo aktus bei juose įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad 2007 m. kovo 30 d., 2007 m. balandžio 27 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. birželio 29 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. sausio 31 d. tokie priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nebuvo, juose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojų registre įregistruota ir jai suteiktas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas priėmimo-perdavimo aktuose, tik 2007-10-04.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku bendrovės registracijos vietoje bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č., pagamino ir įformino fiktyvią suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodant joje, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas ir šią suteiktų paslaugų ataskaitą bei joje įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. tokių paslaugų suteikta nebuvo.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su individualios įmonės savininke R. Č. savo parašu įtvirtino melagingus duomenis apie pinigų gavimą iš R. Č. už realiai nesuteiktas paslaugas kasos pajamų orderiuose: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 – 22 200 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 – 67 500 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 – 56 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 – 40 300 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 – 46 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 – 9 150 Lt sumai, viso už 241 150 Lt, tikslu vėliau pateikti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje bus įtvirtinti melagingi duomenys apie ūkines-finansines operacijas ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą, ir šių duomenų pagrindu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgytų teisę susigražinti arba prašyti įskaityti PVM permoką.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.DC-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais iš anksto susitaręs su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č. ir jai padedant pasikėsino sukčiauti stambiu mastu, t.y. jis tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su individualios įmonės savininke R. Č. tyčia įformino ir savo parašais įtvirtino žinomai melagingus duomenis šiuose dokumentuose: 2007-02-05 paslaugų sutartyje be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktuose be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo akte be numerio, 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitoje be numerio, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 – 22 200 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 – 67 500 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 – 56 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 – 40 300 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 – 46 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 – 9 150 Lt sumai, nors žinojo, jog minėtuose dokumentuose įvardintos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, taip pat nebuvo ir piniginių mokėjimų už jas, ir šių dokumentaliai įformintų susitarimų ir neįvykusių ūkinių operacijų pagrindu jis 2008-04-18 tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui pateikti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčiu inspekcijai patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2007-11-01 iki 2007-11-30 mokestinį laikotarpį, kurioje įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie paslaugų teikimo sandorį Lietuvoje 250 000 Lt sumai ir deklaruojamą 45 000 Lt pardavimo PVM, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė R. Č. ir M. R. melagingai deklaruodama paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę į PVM susigražinimą iš valstybės biudžeto arba jo įskaitymą.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: - „Į apskaitą privaloma įtraukti ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; o būtent, laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-04-18 tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagamintus ir parašais patvirtintus suklastotus dokumentus tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų, t. y. 2007-02-05 paslaugų sutartį be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktą be numerio ir 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitą be numerio, nors žinojo, jog minėtos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, ir dėl šių dokumentų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-03-09 iki 2008-05-13.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: - „Į apskaitą privaloma įtraukti ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus”, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią reklamos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operaciją už 110 000 Lt, iš jų 16 779,66 Lt PVM, ir 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytam asmeniui į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagal kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, neturinčio rekvizito – pinigus mokėjusio asmens pareigos ir pavardė, 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus avanso apyskaitą, tuo sumažinant M. R. skolą bendrovei 110 000 Lt; ir dėl šių dokumentų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

R. Č. nuteista už tai, kad 2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, nenustatytu laiku ir vietoje, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kartu su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R., atgaline data įformino fiktyvią 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio, nurodant joje tariamą sandorį tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl potencialių klientų suradimo Danijoje, ir šią sutartį bei joje įrašytus duomenis, kartu su M. R., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad 2007 m. vasario 5 d. tokia sutartis sudaryta nebuvo, po ko, 2008 m. balandžio 18 d. šią sutartį pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.

Be to, R. Č. nuteista už tai, kad 2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kartu su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R. atgaline data įformino fiktyvius 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodant juose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas už 2007 m. kovo mėnesį, kurių vertė iš viso 22.200 Lt, už 2007 m. balandžio mėnesį, kurių vertė iš viso 67.500 Lt, už 2007 m. gegužės mėnesį, kurių vertė iš viso 56.000 Lt, už 2007 m. birželio mėnesį, kurių vertė iš viso 40.300 Lt, už 2007 m. liepos mėnesį, kurių vertė iš viso 46.000 Lt, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kurių vertė iš viso 9.150 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį, kurių vertė iš viso 53.850 Lt pagal 2007-02-05 Paslaugų sutartį, ir šiuos priėmimo-perdavimo aktus bei juose įrašytus duomenis, kartu su M. R., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad 2007 m. kovo 30 d., 2007 m. balandžio 27 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. birželio 29 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. sausio 31 d. tokie priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nebuvo, juose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, po ko 2008 m. balandžio 18 d. šiuos priėmimo perdavimo aktus pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.

Be to, R. Č. nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kartu su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R., įformino fiktyvią suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodant joje, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas ir šią suteiktų paslaugų ataskaitą bei joje įrašytus duomenis, kartu su M. R., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. tokių paslaugų suteikta nebuvo, po ko, 2008 m. balandžio 18 d. šį priėmimo-perdavimo aktą pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.

Be to, R. Č. nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kartu su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R. savo parašais įtvirtino melagingus duomenis apie pinigų sumokėjimą už nesuteiktas paslaugas kasos pajamų orderiuose: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 - 22 200 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 - 67 500 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 - 56 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 - 40 300 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 - 46 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 - 9 150 Lt sumai, viso už 241 150 Lt, tikslu vėliau kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo už realiai neįvykusias ūkines-finansines operacijas.

Be to, R. Č. nuteista už tai, kad būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdama bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais iš anksto susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R. ir jam padedant pasikėsino sukčiauti stambiu mastu, t. y. ji tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininke, kartu su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R. tyčia įformino ir savo parašais įtvirtino žinomai melagingus duomenis šiuose dokumentuose: 2007-02-05 paslaugų sutartyje be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktuose be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo akte be numerio, 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitoje be numerio, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 - 22 200 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 – 67 500 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 - 56 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 - 40 300 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 – 46 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 - 9 150 Lt sumai, nors žinojo, jog minėtuose dokumentuose įvardintos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, taip pat nebuvo ir piniginių mokėjimų už jas, ir šių dokumentaliai įformintų neįvykusių ūkinių operacijų pagrindu ji 2008-04-18 tyčia nurodė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui pateikti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčiu inspekcijai patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2007-11-01 iki 2007-11-30 mokestinį laikotarpį, kurioje įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį iš valstybės biudžeto 45 000 Lt pridėtinės vertės mokesčio gražinimą arba šios sumos įskaitymą.

Be to, R. Č. nuteista už tai, kad būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574) 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdama įmonės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 13 straipsnio 3 dalies nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus“, (apskaitos dokumento pavadinimas) ir (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas); o būtent, laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-04-18 tyčia nurodė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui įtraukti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagamintus ir parašais patvirtintus suklastotus dokumentus tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų, t. y. 2007-02-05 paslaugų sutartį be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktą be numerio ir 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitą be numerio, nors žinojo, jog minėtos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, ir dėl šių dokumentų panaudojimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti asmens IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-03-09 iki 2008-05-13.

Taigi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. apeliacinis skundas tenkintinas.

M. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reikalavimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalyje teismui yra keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo ( kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra apsiribojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų išdėstymu, neatliko nuteistųjų, liudytojų parodymų analizės, nesprendė jų pripažinimo įrodymais klausimo bei nevykdė BPK 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl M. R. ir R. Č. pripažinimo kaltais ir nuteisimo atitinkamai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu ir konstatavo, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tinkamai. Tačiau kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir sprendžia kitaip.

Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuosprendis buvo priimtas 2012 m. gegužės 11 d., laikytina technine klaida, neturinčia esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui, kadangi iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2012 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad nuosprendis byloje bus skelbiamas 2012 m. gegužės 10 d., taip pat matyti, kad nuosprendis buvo paskelbtas 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu (7 t. 108 b. l.).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl teisinės pagalbos prašymų kvalifikuotumo ir Danijos piliečių kvietimo į pirmosios instancijos teismą, pažymima, kad šios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, kadangi buvo tiriamos ir nagrinėjamos veikos padarytos Lietuvos Respublikos piliečių, Lietuvos Respublikos teritorijoje, susijusios su dokumentų klastojimu ir neteisėtu bei nepagrįstu tokių dokumentų panaudojimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas suteikė gynybai galimybių kviesti Danijos piliečius į apeliacinės instancijos teismo posėdį.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantai nenurodė. Teismo nešališkumu apeliantai abejones grindžia mechanišku kaltinimo pakeitimo teisme perkėlimu į apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamu įrodymų vertinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu.

Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX–XXII skyriuose. Iš dalies buvo tenkinami kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai, apklausti liudytojus, kreiptis dėl teisinės pagalbos, pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai, derinamos posėdžių datos ir kt.

Tai, kad veikos, kurios nuosprendyje pripažintos įrodytomis, pažodžiui atitinka prašyme pakeisti kaltinimą išdėstytų kaltinimų turinį, ir tai, kad nebuvo išnagrinėti kaltinamųjų ir jų gynėjų teiginiai, netinkamai įvertinti įrodymai, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ir subjektyviai šališkas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikaltimo sudėtis kaltininko veikoje. Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo remdamasis apkaltinamąjį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą. Kaip teismams aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Kokie požymiai būdingi dokumento sąvokai apibrėžta kai kuriuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 2 straipsnyje (2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcija) dokumento sąvoka apibrėžta taip: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sąvoką, taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-113/2012, 2K-139/2012). Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, 2K-272/2012).

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Tuo tarpu netikro dokumento pagaminimas tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą arba pagamina kito asmens vardu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-127/2008; 2K–362/2007).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. R. ir R. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad:

„2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č. atgaline data įformino fiktyvią 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio, nurodant joje tariamą sandorį tarp IĮ „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl potencialių klientų suradimo Danijoje, ir šią sutartį bei joje įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors žinojo, kad 2007 m. vasario 5 d. tokia sutartis sudaryta nebuvo, jis tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose nedirbo, nes į jas paskirtas dirbti tik nuo 2007-03-23, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota ir jai suteiktas įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas sutartyje, tik 2007-03-09 bei PVM mokėtojų registre įregistruota ir jai suteiktas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas sutartyje, tik 2007-10-04, o R. Č. žinojo, kad 2007 m. vasario 5 d. tokia sutartis sudaryta nebuvo, po ko, 2008 m. balandžio 18 d. šią sutartį pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.2007 metais, tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04, nenustatytu laiku ir vietoje, M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č. atgaline data įformino fiktyvius 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant juose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas už 2007 m. kovo mėnesį, kurių vertė iš viso 22.200 Lt, už 2007 m. balandžio mėnesį, kurių vertė iš viso 67.500 Lt, už 2007 m. gegužės mėnesį, kurių vertė iš viso 56.000 Lt, už 2007 m. birželio mėnesį, kurių vertė iš viso 40.300 Lt, už 2007 m. liepos mėnesį, kurių vertė iš viso 46.000 Lt, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kurių vertė iš viso 9.150 Lt, už 2008 m. sausio mėnesį, kurių vertė iš viso 53.850 Lt, pagal 2007-02-05 Paslaugų sutartį, ir šiuos priėmimo-perdavimo aktus bei juose įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors M. R. žinojo, kad 2007 m. kovo 30 d., 2007 m. balandžio 27 d., 2007 m. gegužės 31 d. , 2007 m. birželio 29 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. sausio 31 d. tokie priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nebuvo, juose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtojų registre įregistruota ir jai suteiktas PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas priėmimo-perdavimo aktuose, tik 2007-10-04. o R. Č. žinojo, kad 2007 m. kovo 30 d., 2007 m. balandžio 27 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. birželio 29 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. sausio 31 d. tokie priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nebuvo, juose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, po ko 2008 m. balandžio 18 d. šiuos priėmimo perdavimo aktus pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.Tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke R. Č., pagamino ir įformino fiktyvią suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodant joje, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai suteiktas paslaugas ir šią suteiktų paslaugų ataskaitą bei joje įrašytus duomenis, kartu su R. Č., patvirtino savo parašais, nors M. R. žinojo, kad per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. tokių paslaugų suteikta nebuvo, o R. Č. žinojo, kad per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. tokių paslaugų suteikta nebuvo, po ko, 2008 m. balandžio 18 d. šį priėmimo-perdavimo aktą pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kartu su prašymu įskaityti PVM permoką.Tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su IĮ savininke R. Č. savo parašais įtvirtino melagingus duomenis apie pinigų gavimą iš R. Č. už realiai nesuteiktas paslaugas kasos pajamų orderiuose: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 d. – 22 200 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 d. – 67 500 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 d. – 56 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 d. – 40 300 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 d. – 46 000 Lt sumai; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 d. – 9 150 Lt sumai, viso už 241 150 Lt, tikslu vėliau kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo už realiai neįvykusias ūkines-finansines operacijas“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. R. ir R. Č. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje įrodo išsamios specialistų išvados, ir jomis netikėti nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus (toliau – FNTT Šiaulių skyriaus) 2009 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/128, nei FNTT Šiaulių skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/55 nėra nurodyta, kokiais būdais, priemonėmis ir kas įformino, pasirašė ir pateikė VMI: 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio; 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių; kas pagamino, įformino ir pasirašė fiktyvią suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; kas pasirašė ir įtvirtino melagingus duomenis kasos pajamų orderiuose: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 d.; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 d.; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 d.; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 d.; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 d.; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 d.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas šias aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog minėtus dokumentus įformino ir juose pasirašė M. R. ir R. Č., todėl nėra įrodyta, kad nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė būtent nuteistieji M. R. ir R. Č..

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustatė, kokiu būdu buvo suklastoti kaltinime išvardyti dokumentai, nebuvo nustatyta, ar buvo pagamintas netikras dokumentas, ar suklastotas tikras dokumentas. Taip pat teismas nenustatė padarytų veikų pavojingumo, t. y. nekonstatavo tikro dokumento suklastojimo ar netikro dokumento pagaminimo, nenustatė, kam ir kokias teises ir pareigas (teisines pasekmes) sukėlė kaltinime nurodytų dokumentų panaudojimas.

Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog M. R. nurodė nepriklausomai teisininkei G. Č. pagaminti ir paruošti atitinkamus dokumentus, pateikdamas jai žinomai melagingus duomenis. Nustatė, kad nei M. R., nei R. Č. G. Č. nepateikė buhalterinių dokumentų ir nenurodė pagaminti ir paruošti dokumentų su žinomai melagingais duomenimis. Laiko įrodyta, kad tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės vadovė K. G., kuri ir nurodė kokius dokumentus pagaminti ir pateikė duomenis.

Tačiau teismas netyrė nuteistojo M. R. versijos, jog K. G. jį informavo, kad jo įmonės dokumentų reikalauja VMI ir kad jo ranka surašyta sutartis su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti ranka rašyti dokumentai nėra tinkami ir pateikti VMI negali būti, kad reikalinga sudaryti tvarkingas rašytines sutartis ir kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo pagaminti tikrų, rankraštinių dokumentų pagrindu, nors šias nuteistojo M. R. aplinkybes patvirtina liudytojų G. Č. (6 t., 132–133; 149; 151 b. l.), K. G. (6 t., 148–149 b. l.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti nuteistųjų M. R. ir R. Č. duotų parodymų, kadangi šiuos parodymus patvirtina liudytojų G. Č., K. G., V. Z., R. Č., N. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir minėto straipsnio 4 dalimi, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundas, neišeidamas už kaltinimo ir apeliacinių skundų ribų, taip pat vadovaudamasis in dubio pro reo principu, ir konstatavus, kad byloje nėra į rodyta, jog M. R. ir R. Č. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, sprendžia, jog M. R. ir R. Č. išteisintini (BPK 329 straipsnio 1 punktas) dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistųjų M. R. ir R. Č. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad „jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį“. Šiame Senato nutarime sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą (kasacinė byla Nr. 2K-600/2012). Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį (kasacinė byla Nr. 2K-600/2012).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji M. R. ir R. Č. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad:

„M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, R. Č. būdama IĮ savininkė ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus, būdami atsakingi už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdami atsakingais už bendrovių veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą, veikdami bendrovės vardu ir jų naudai bei interesais iš anksto susitarę ir padėdami vienas kitam pasikėsino sukčiauti stambiu mastu, t. y. tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną bet ne anksčiau kaip 2007-10-04 ir ne vėliau kaip 2008-04-18, nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia įformino ir savo parašais įtvirtino žinomai melagingus duomenis šiuose dokumentuose: 2007-02-05 d. paslaugų sutartyje be numerio, 2007-03-30 d., 2007-04-27 d., 2007-05-31 d., 2007-06-29 d., 2007-07-31 d., 2007-08-31 d. priėmimo-perdavimo aktuose be numerių, 2008-01-31 d. priėmimo-perdavimo akte be numerio, 2008-01-31 d. suteiktų paslaugų atskaitoje be numerio, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30 d. – 22 200 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05 d. – 67 500 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29 d. – 56 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 d. – 40 300 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11 d. – 46 000 Lt sumai, KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03 d. – 9 150 Lt sumai, nors žinojo, jog minėtuose dokumentuose įvardintos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, taip pat nebuvo ir piniginių mokėjimų už jas, ir šių dokumentaliai įformintų susitarimų ir neįvykusių ūkinių operacijų pagrindu jie 2008-04-18 tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui pateikti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčiu inspekcijai patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2007-11-01 iki 2007-11-30 mokestinį laikotarpį, kurioje įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie paslaugų teikimo sandorį Lietuvoje 250 000 Lt sumai ir deklaruojamą 45 000 Lt pardavimo PVM, dėl to IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė R. Č. ir M. R. melagingai deklaruodami paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę į PVM susigražinimą iš valstybės biudžeto arba jo įskaitymą“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. R. ir R. Č. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje ištirtų įrodymų visuma. Apylinkės teismas neanalizavo, kokie duomenys pripažintini įrodymais, kokie įrodymai patvirtina ir paneigia kaltinime išdėstytas aplinkybes, neanalizavo įrodymų reikšmingumo, leistinumo ir kitų sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia kitaip. Kaip jau anksčiau minėta, byloje neįrodyta, kad M. R. ir R. Č. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojant 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio; 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių; suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; kasos pajamų orderius: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03. Taigi neįrodžius, kad M. R. ir R. Č. suklastojo minėtus dokumentus, nėra vieno iš pagrindinio BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – apgaulės.

Be to pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistųjų M. R. ir R. Č. tyčios padarant nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. T. y. nėra įrodyta, kad M. R. ir R. Č. tyčia apgaulės būdu siekė įgyti turtinę teisę – teisę į PVM susigražinimą iš valstybės biudžeto arba jo įskaitymą.

2008 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/55 nurodyta, kad nenustatyta, kuriuose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytuose tarpininkavimo paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose (pateiktuose 2007-05-08 ar 2008-07-14) duomenys teisingi, negalima nustatyti, ar 2007 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisingai deklaravo pirkimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paradavimo PVM (4 t., 37–45 b. l.). Taigi byloje nėra nustatyta, ar pateikti duomenys VMI buvo neteisingi, nėra nustatyta, kas konkrečiai pateikė suklastotus dokumentus, nenustatyta, kad M. R. ir R. Č. tyčia siekė apgaulės būdu įgyti turtinę teisę, todėl daroma išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog nuteistieji M. R. ir R. Č. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už kaltinimo ir apeliacinių skundų ribų, taip pat vadovaudamasis in dubio pro reo principu, ir nustačius, kad byloje nėra į rodyta, jog M. R. ir R. Č. dalyvavo padarant BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, sprendžia, jog M. R. ir R. Č. išteisintini (BPK 329 straipsnio 1 punktas) dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistųjų M. R. ir R. Č. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2009, 2K-170/2012).

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: - „Į apskaitą privaloma įtraukti ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; o būtent, laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-04-18 tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagamintus ir parašais patvirtintus suklastotus dokumentus tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų, t. y. 2007-02-05 paslaugų sutartį be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktą be numerio ir 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitą be numerio, nors žinojo, jog minėtos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, ir dėl šių dokumentų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2007-03-09 iki 2008-05-13 veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. Č. nuteista už tai, kad būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdama įmonės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 13 straipsnio 3 dalies nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus“, (apskaitos dokumento pavadinimas) ir (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas); o būtent, laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2008-04-18 tyčia nurodė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu nenustatytam darbuotojui įtraukti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagamintus ir parašais patvirtintus suklastotus dokumentus tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų, t. y. 2007-02-05 paslaugų sutartį be numerio, 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktą be numerio ir 2008-01-31 suteiktų paslaugų atskaitą be numerio, nors žinojo, jog minėtos tarpininkavimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, ir dėl šių dokumentų panaudojimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti asmens IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2007-03-09 iki 2008-05-13 veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. R. ir R. Č. kaltė įrodyta FNTT Šiaulių skyriaus 2008-08-28 specialisto išvada Nr. 5-4/55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi vien tik specialisto išvada nepatvirtina visų kaltinime nurodytų aplinkybių. Kaip jau anksčiau minėta, byloje neįrodyta, kad M. R. ir R. Č. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojant 2007 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį be numerio; 2007-03-30, 2007-04-27, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-07-31, 2007-08-31, 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktus be numerių; suteiktų paslaugų ataskaitą be numerio tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; kasos pajamų orderius: KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-30; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-05; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-29; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-01; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-11; KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-03.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai M. R. ir R. Č. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoti remiantis būtent minėtų suklastotų dokumentų pateikimu, apeliacinės instancijos teismas remdamasis tuo, kad teismas negali išeiti už apeliacinių skundų ribų, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundas, ir apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva pakeisti kaltinimų, daro išvadą, kad neįrodyta, jog M. R. ir R. Č. organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą savo įmonėse, todėl daroma išvada, kad nėra įrodyta, jog M. R. (epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“) ir R. Č. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šios dalies M. R. ir R. Č. išteisintini.

Dėl M. R. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo) ir bausmės skyrimo

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kaltinimų M. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nelaikė viena tęstine veika, kadangi šios M. R. veikos padarytos skirtingu laiku, skirtingais veiksmais ir susiję sus skirtingomis įmonėmis, todėl objektyviai nėra pagrindo šių veikų laikyti viena tęstine veika.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais organizavo apgaulingą vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: - „Į apskaitą privaloma įtraukti ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus”, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią reklamos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operaciją už 110 000 Lt, iš jų 16 779,66 Lt PVM, ir 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytam asmeniui į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagal kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, neturinčio rekvizito – pinigus mokėjusio asmens pareigos ir pavardė, 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus avanso apyskaitą, tuo sumažinant M. R. skolą bendrovei 110 000 Lt; ir dėl šių dokumentų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad M. R. kaltė padarius šiame epizode jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visuma.

Nuteistasis M. R. dėl sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad jis asmeniškai nepažįsta jokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens. Teigia, kad jis 2008 metais dirbdamas Danijos Karalystėje turėjo verslo santykius su Lietuvos piliečiu V.. Pastarasis turėjo gerų pažinčių su Danijos verslininkais, kurie duodavo gerų užsakymų statybose. Tas V. jam perleisdavo kai kuriuos užsakymus, oficialiai tai niekur įforminta nebuvo. Už šias paslaugas, suradus objektus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, jis jam skirtingais laikotarpiais Danijoje sumokėjo grynais apie 200 000 kronų, t. y. apie 110 000 litų. Kadangi buvo sumokėta nemaža suma paprašė jo pateikti sąskaitą. Mokėta už suteiktas paslaugas buvo ne vieną kartą, vėliau, metų pabaigoje, tiksliai laikotarpio neprisimena, tas V. atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavęs sąskaitą suprato, jog sąskaitą atsiuntė tas pats V., su kuriuo buvo tartasi dėl tokio apmokėjimo būdo. Kartu su sąskaita buvo atsiųstas ir kvitas, kuris patvirtino pinigų perdavimą. Tačiau realiai tuo metu jokie pinigai mokami nebuvo, jie jau buvo sumokėti anksčiau Danijoje. Kas pasirašė minėtuose dokumentuose, netikrino, taip pat nepasitikrino ar šie dokumentai nėra suklastoti. Jis pasirašė avanso apyskaitoje 2008-11-01, jog jam yra išduota 110 000 litų, tačiau tą dieną jam pinigai išduoti nebuvo. Pasirašė, nes tokia pinigų suma buvo išleista Danijoje už darbus atsiskaitant su V..

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Formaliai ji ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės tyčinių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį, ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Nors įmonės vadovas esant buhalterinės apskaitos tarnybai nėra už šį nusikaltimą pagal BK 222 straipsnį atsakingas asmuo, tačiau jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai pateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui žinomai neteisingus buhalterinės apskaitos dokumentus, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2012).

Iš FNTT Šiaulių skyriaus specialisto 2009 m. gruodžio 11 d. išvados Nr. 5-4/128 (4 t. 104-107 b. l.) matyti, kad M. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: - „Į apskaitą privaloma įtraukti ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus”, kadangi laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią reklamos paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operaciją už 110 000 Lt, iš jų 16 779,66 Lt PVM, ir 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tyčia nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytam asmeniui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pagal kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, neturinčio rekvizito – pinigus mokėjusio asmens pareigos ir pavardė, 110 000 Lt grynų pinigų mokėjimo operaciją įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus avanso apyskaitą, tuo sumažinant jo paties skolą bendrovei 110 000 Lt; ir dėl šių dokumentų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėto sandorio M. R. skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ galėjo sumažėti 110 000 Lt ir 16780 Lt sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM atskaita, daroma išvada, kad šiuo atveju M. R. padaryta nusikalstama veika sukėlė pavojingus padarinius, todėl sudaro pagrindą kilti baudžiamajai atsakomybei, ir ši jo padaryta veika negali būti laikytina mažareikšme.

Atsižvelgiant į tai, kad M. R. laikomas neteistu (teistumas seniai išnykęs) ir yra teisiamas už apysunkio nusikaltimo (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) padarymą, bei vadovaujantis BK 55 straipsniu, daroma išvada, kad M. R. nėra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmės, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netesingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę M. R. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į tai, kad M. R. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į tai, kad M. R. laikomas neteistu (teistumas seniai išnykęs), baustas administracine tvarka, todėl M. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis už šios bausmės rūšies dydžio vidurkį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl M. R. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo) ir R. Č. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-02-05 paslaugų sutarties); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl priėmimo-perdavimo aktų); BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suteiktų paslaugų ataskaitos), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderių); BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir šią baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti;

R. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-02-05 paslaugų sutarties); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl priėmimo-perdavimo aktų); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suteiktų paslaugų ataskaitos); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kasos pajamų orderių); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; BK 222 straipsnio 1 dalį, išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir šią baudžiamosios bylos dalį jos atžvilgiu nutraukti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl M. R. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimo) pakeisti:

M. R. už nusikaltimo numatyto, BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą.