Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., E. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 87 str., E. P. 12 (dvylikai) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos apribotas elgesys, įpareigojant jį kiekvieną parą nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jam uždraudžiant lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tame tarpe ir alumi, taip pat be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteista iš E. P. , o jeigu jis neturi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytos žalos negali atlyginti dirbdamas, solidariai iš jo tėvų R. P. ir R. P. , Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM 6155,10 Lt gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) prie kieme stovinčių šiukšlių konteinerių, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, paniekindamas visuomenės moralės bei elgesio normas, tyčia kojomis sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai J. Š. į galvą, padarydamas jai galvos sumušimą, muštinę pakaušio žaizdą, kraujosruvas veide, kaktikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą. Šiais veiksmais E. P. J. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė iš dalies patenkinti apeliacinį skundą: palikti paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant Lietuvos Respublikos BK 92 str. taikymą, o gynėja advokatė prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu prokuroras iš esmės nesutinka su nuteistajam E. P. paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per švelni ir prašo jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Tokią poziciją prokuroras pirmiausia grindžia, remdamasis Lietuvos Respublikos 55 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kadangi bausmė E. P. paskirta, vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos BK 55 str., o Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė argumentus, kurie pagrindžia, kad paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., atidėjo paskirtos bausmės vykdymą 3 metams bei paskyrė E. P. auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 87 str. Kolegija sutinka su tokia apygardos teismo išvada. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. buvo sulaikytas iš karto po nusikaltimo padarymo, jau pirmos įtariamojo apklausos metu jis visiškai pripažino savo kaltę, detaliai nurodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, proceso metu parodymų nekeitė, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į šias ir kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai E. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., skyrė bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti nepilnamečius asmenis neizoliuojant jų nuo visuomenės, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinti prie normalaus, visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į nepilnamečio amžių ir turėdamas norą padėti jam reintegruotis bei atlikti naudingą vaidmenį visuomenėje, neapsiriboja bendrosios bausmės paskirties apibrėžimu, o nurodo specialius nepilnamečiams taikomų bausmių tikslus, kurie iš esmės papildo ir individualizuoja Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė nepilnamečiui skiriama siekiant įgyvendinti ne vieną kurį nors tikslą, o kelis susijusius tikslus: tiek nubaudimo už padarytą nusikalstamą veiką, tiek apsaugos nuo naujų nusikaltimų, tiek auklėjamosios priemonės, galinčios padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį. Taigi bausmė turi padėti nepilnamečiui resocializuotis visuomenėje ir užkirsti kelią nusikalstamo elgesio recidyvui. Auklėjamojo poveikio priemonės turi specialią paskirtį (tikslus), kuri iš esmės neprieštarauja įstatyme numatytai bausmės paskirčiai, bet verčia skirti daugiausia dėmesio sudėtingesniems klausimams – nepilnamečio asmenybės korekcijai ir jos resocializacijai. Taigi apygardos teismas nuosprendyje atsižvelgė į E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), yra nepilnametis, anksčiau jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs, į komisariato rizikos grupės vaikų signalinę kortelę (įskaitą) neįrašytas. Be to, nepilnamečiui parenkant tam tikras jo teisių suvaržymo ir apribojimo priemones, privalu atsižvelgti ne tik į nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, jau minėtas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, elgesį po nusikaltimo. Visos šios aplinkybės glaudžiai siejasi su nepilnamečio asmenybės formavimosi ypatumais, jo reakcija į socialinės aplinkos poveikį, kaltės suvokimą ir atgailą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas dar kartą apsvarstyti E. P. skirtinos bausmės klausimą, nurodo, jog yra būtina atsižvelgti į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, pats pripažindamas, kad jos nėra visiškai pilnavertės. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, nuteistojo E. P. tėvai išsiskyrę, jis gyvena su motina, kuriai vienai tenka rūpintis kartu su ja gyvenančių dviejų sūnų išlaikymu ir auklėjimu, E. P. tėvas yra sukūręs kitą šeimą, berniuko auklėjimu neužsiima ir nesidomi. Tad nepilnamečio šeima, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygos neginčytinai laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, padedančiomis atskleisti nepilnamečio asmenybę, tačiau tai nekliudo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliaciniame skunde prokuroras atkreipia dėmesį į neigiamą E. P. asmenybės charakteristiką, t.y. nesimoko, nedirba. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakteristika E. P. iš tiesų apibūdina kaip nepažangų mokinį, tačiau tuo pačiu pažymi, jog jaunuolio mama klasės susirinkimų nelankė, apie sūnaus elgesį buvo informuota lankantis jos darbovietėje, suprato, kad reikia padėti savo sūnui, tačiau padėtis taip ir nepasikeitė (b.l. 86). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad E. P. auklėjimo sąlygos nebuvo pilnavertės. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis E. P. nedirba, yra logiškai suprantama ir paaiškinama, kadangi jis yra nepilnametis, o pareiga išlaikyti ir aprūpinti nepilnamečius vaikus tenka tėvams.

Kolegija sutinka su apygardos teismo parinkta poveikio priemone nuteistajam E. P. . Vertinant auklėjamojo poveikio priemonių turinį, galima manyti, kad kai kurios priemonės, pavyzdžiui, elgesio apribojimas, iš dalies yra griežtesnės poveikio priemonės nepilnamečiui nei kai kurios bausmės. Dėl amžiaus, išsilavinimo ir kitų ypatumų nepilnamečiui sunku įvertinti kriminalinės bausmės padarinius – išliekantį teistumą. Jis pirmiausia stengiasi suvokti paskirtos poveikio priemonės turinį, t.y. tam tikrus jo teisių suvaržymus ir jam skirtus papildomus įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. P. 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėjęs jos vykdymą 3 metams, paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 87 str. Sutinkama, kad paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas su tam tikrais įpareigojimais ir draudimais (įpareigojimas kiekvieną parą nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose; draudimas lankytis kavinėse, restoranuose, baruose, smuklėse, aludėse, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tarp jų ir alumi; draudimas be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą) yra tinkamiausia priemonė E. P. .

Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, atidedant jos vykdymą, ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė yra tinkama bausmė nepilnamečiui E. P. . Anksčiau išdėstyti argumentai pagrindžia bausmės tikslų pasiekimą be realaus bausmės atlikimo, o paskirtoji auklėjamojo poveikio priemonė yra tinkama nepilnamečio E. P. elgesio kontrolei, asmenybės korekcijai ir resocializacijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.