- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1838-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24039-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- M. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Promano LIT“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla ieškovės M. T. ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Promano LIT“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovės turto arešto 34 817,69 Eur sumai, kurį grindžia tokiais esminiais argumentais:
2.1. iš viešai prieinamos Teismų informacinės sistemos duomenų, kitoje byloje Nr. e2-11584-599/2020 dėl patirtų išlaidų, šalinant įsigyto nekilnojamojo turto trūkumus, priteisimo, kurioje atsakove yra UAB „PROMANO LIT“, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Tai iš esmės sudaro prielaidą abejoti, ar patenkinus ieškovų reikalavimus ankstesnėse bylose, atsakovė turės finansinių galimybių įgyvendinti teismo sprendimą šioje byloje. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovė jokio nekilnojamojo turto nebeturi.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovės nesąžiningumą liudija ir visiškas jos nebendradarbiavimas su ieškove. Ieškovė kreipėsi į atsakovę keliomis pretenzijomis, tačiau jokio atsakymo į šias pretenzijas atsakovė nepateikė, nors pati atsiliepime į ieškinį pripažino, kad pretenzijas gavo.
2.3. Neareštavus įmonės sąskaitos ginčo sumai, pinigų išieškojimo procedūra bus nebegalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą atmetė.
4. Teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė ėmėsi ar gali imtis veiksmų, jog išvengtų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė įrodymų bei motyvuotų argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė tikėtinai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ne viena civilinė byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė sąmoningai gali vengti atsiskaityti su ieškove, t. y. slėpti turimą turtą ar kitaip bloginti savo turtinę padėtį. Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad yra objektyvus poreikis taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovės vertinimu, atsakovė nebendradarbiauja, nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – asmens nesutikimas su jam pareikštu reikalavimu savaime nėra priežastis jo elgesį kvalifikuoti kaip tikėtinai nesąžiningą.
5. Be to, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu jau yra pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyta atsakovės likvidavimo procedūra. Tai yra pakankama priemonė užtikrinti ieškovės interesų, susijusių su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, apsaugą. Kitose bylose teismų priimtose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai neturi saistančios galios. Ar yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones kiekvienoje situacijoje sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Dėl to ieškovė be pagrindo, kaip vieną iš priežasčių tenkinti pareikštą prašymą, nurodo kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį bei pritaikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo UAB „PROMANO LIT“ turto areštą 34 817, 69 Eur sumai. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Ieškovė teismui 2020 m. spalio 23 d. pateikė papildomus įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį ir sąžiningumą bei įrodančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu atsakovas nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - areštas - sukeltų ar sukels jai neproporcingą žalą, arba dėl kitų priežasčių akivaizdžiai pažeistų proporcingumo, teisingumo principus bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-51-464/2019).
6.2. Atsakovo UAB „PROMANO LIT” likvidatorius pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2019 metus, tačiau nepateikė duomenų apie atsakovo finansinę būklę po pradėtos likvidavimo procedūros. Kadangi finansinės būklės dokumentai nepateikti po prasidėjusios likvidavimo procedūros, reali ir faktinė įmonės finansinė padėtis yra nežinoma, tik pritaikytas areštas 34 817,69 Eur sumai galėtų garantuoti ieškovės reikalavimo įgyvendinimą ieškinio patenkinimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pritaikė kitas prašomos laikinąsias apsaugos priemonės - UAB „PROMANO LIT“ likvidavimo procedūros sustabdymą bei VĮ „Registrų centro“ įpareigojimą neišregistruoti atsakovo kaip likviduoto asmens, todėl vien šios aplinkybės leidžia preziumuoti, kad pats teismas yra įsitikinęs būsimo teismo sprendimo grėsme.
Šalies argumentai
6.4. Šalies sąžiningumą reikia vertinti tiek ikiteisminio proceso, tiek jau jam vykstant. Teismui, atsakovo galimą nesąžiningumą patvirtinantys faktai ir dokumentai jau buvo pateikti su 2020 spalio 23 d. prašymu dėl papildomų įrodymų, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-27 nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
7.1. Atsakovės atžvilgiu nebėra pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės ir kitose bylose, išskyrus bylą su apeliante, atsakovė nedalyvauja. Be to, kaip teisingai pažymėta nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-15 nutartimi (nors atsakovė su šia nutartimi nesutinka) atsakovės atžvilgiu jau yra pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyta atsakovės likvidavimo procedūra.
7.2. Atsakovė buvo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (toliau - Nordea), o po Nordea susijungimo su AB DNB banku šiuo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – Luminor) dukterinė bendrovė, kurios veiklos specifika buvo iš varžytinių perimto skolininkų nekilnojamojo turto administravimas; kadangi tokio turto atsakovė nebeturi, o naujo nekilnojamojo turto administruoti neperima, atsakovei buvo inicijuota likvidavimo procedūra (anksčiau nei buvo iškelta nagrinėjama byla), kas savaime nesudaro jokio pagrindo apeliantei palankaus sprendimo atveju vengti atsiskaityti su apeliante. Atsakovė yra likviduojama vienintelio akcininko – Luminor sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.106 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 15 d. nustatyta, kad jeigu dėl likviduojamos bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais. Tai reiškia, kad iškėlus šią bylą, kurioje apeliantė atsakovei pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, atsakovės likvidavimo procedūra, kol nebus išnagrinėta ši byla, negalės būti užbaigta. Taip pat iki šios dienos kreditoriams nepaskirstytas atsakovės turtas negali būti perduotas vieninteliam įmonės akcininkui – Luminor. Taigi, net ir nepritaikius jokių laikinųjų apsaugos priemonių, jokios grėsmės neatsiskaityti su apeliante nebūtų.
7.3. Atsakovė aktyviai dalyvauja nagrinėjamoje byloje, teikia procesinius dokumentus, kas parodo atsakovės ketinimą išspręsti apeliantės inicijuotą ginčą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė jau nurodė, kad atsakovei parengus atsakymą į apeliantės 2020-07-17 pretenziją „Dėl žalos atlyginimo“, bet dar jo neišsiuntus apeliantei, buvo gauta antra – 2020-08-14 papildoma pretenzija „Dėl sutarties pakeitimo ir permokėtos dalies grąžinimo“; atsakovei nespėjus sureaguoti į papildomą pretenziją, buvo gautas ieškinys. Atsakovė savo poziciją tiek dėl aukščiau nurodytų pretenzijų turinio, tiek dėl ieškinio išdėstė savo atsiliepime į ieškinį. Dėl nurodytų argumentų apeliantės teiginiai apie nebendradarbiavimą yra deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
9. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – DELFI žurnalistės 2020-11-12 laišką ir „PROMANO LIT“, UAB likvidatoriaus 2020-12-16 atsakymą DELFI žurnalistei.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11. Susipažinus su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, matyti, kad jie atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Kaip matyti atsakovė šiais įrodymais siekia pagrįsti aplinkybę, kad ieškovė, būdama DELFI, UAB pardavimų skyriaus reklamos projektų vadove daro spaudimą atsakovei, per DELFI žurnalistę siųsdama atsakovei klausimus apie bylą ir reikalaudama atsakymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių įrodymų turiniu, sprendžia, kad šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant atskirojo skundo argumentus, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
13. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, bylose dėl skolų priteisimo turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateikia duomenis, kurie tikėtinai pagrindžia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai – siekia išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ir gali paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pažymėtina, jog atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodė.
14. Ieškovė nurodo, kad atsakovės UAB „PROMANO LIT“ likvidatorius pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2019 metus, tačiau nepateikė duomenų apie atsakovo finansinę būklę po pradėtos likvidavimo procedūros. Pažymėtina, jog įmonės mokumo/nemokumo klausimas, turimas turtas ir balansas šioje byloje nėra esminis, nes nesprendžiamas įmonės mokumo/nemokumo klausimas tokiu lygmeniu, kuris yra aktualus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Todėl ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų po likvidavimo procedūros nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą. Taip pat nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad kyla grėsmė galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien reikalavimo dydis nepagrindžia objektyvios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto, lėšų ir turtinių teisių areštą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
16. Ieškovė nurodo, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, nes neatsakinėja į jos pretenzijas. Tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškovės 2020-08-14 pretenzijoje nurodyta: „negavus Jūsų atsakymo iki 2020-08-20, laikysime, kad Jūs nesutinkate su mūsų reikalavimu sutartyje pakeisti ir sumažinti buto plotą bei kainą ir grąžinti 34 817 Eur permoką“. Taigi, atsižvelgiant į pretenzijos formuluotę atsakymo nepateikimas į pretenziją ieškovei turėjo būti suprantamas kaip atsakovės pozicija – nesutikti su ieškovės reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad asmens nesutikimas su jam pareikštu reikalavimu savaime nėra priežastis jo elgesį kvalifikuoti kaip tikėtinai nesąžiningą. Kita vertus, atsakovė pateikė atsakymus į UAB „Delfi“ (ieškovės darbovietė) klausimus, susijusius su nagrinėjama byla ir kilusiu šalių ginču, kas įrodo, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės vengimo bendradarbiauti nepagrįsti.
17. Ieškovė nurodoma, kad kitoje civilinėje byloje atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo ir tokiu būdu nesaisto teismo šioje byloje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovė neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė, siekdama išvengti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, imsis veiksmų slėpti, perleisti savo turtą. Todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Promano LIT“ nėra pagrindo. Darytina išvada, kad ieškovės prašymas areštuoti atsakovės turtą pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.
18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.