Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

civilinio ieškovo Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Simonui Slapšinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 400 MGL ( 20 000 Eur) dydžio baudos bausmė.

S. K. S. išteisintas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

S. K. S. nustatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Norvegijos bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. K. S. priteista 157 307,48 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3 240 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

S. K. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. K. S. turtui – pinigams, esantiems Luminor banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 157 307,48 Eur, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta sąskaitoje esančius pinigus nukreipti civilinio ieškinio padengimui, o laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

S. K. S. turtui – pinigams, esantiems sąskaitoje IBAN Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Revolut Bank, vertė 157 307,48 Eur, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta nukreipti sąskaitoje esančius pinigus civilinio ieškinio padengimui ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

S. K. S. turtui – pinigams, paimtiems 2023 m. balandžio 17 d. 2 905Eur paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta nukreipti šią sumą civilinio ieškinio padengimui ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

S. K. S. pasą Nr. R5768671, išduotą 2017 m. spalio 23 d., Indijoje, esantį baudžiamojoje byloje, asmens duomenų aplanke, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti S. K. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. K. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Iš nuteistojo S. K. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir S. K. S. pripažinimu kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas S. K. S. kaltu, dėl padėjimo apgaule įgyti svetimą turtą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltinamojo kaltės, o taip pat ir jam skiriamos bausmės individualizavimo.

Dėl nuteistojo kaltės

9. Šioje baudžiamojoje byloje S. K. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padėjo apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą Norvegijos bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 157 307,48 Eur sumą. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai bendrovei padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir įrodymais paremtą išvadą dėl S. K. S. kaltės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį. Skundžiamo nuosprendžio išvados atitinka ištirtus įrodymus, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

10. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule įgijo labai didelės vertės turtą. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo siekiama neteisėtos turtinės naudos, o subjektyvieji požymiai – kaltės forma ir rūšis – nustatomi tiek remiantis kaltininko paaiškinimais, tiek objektyvių veiksmų analize. Vertinant subjektyviąją pusę, ypač reikšmingi yra tie veiksmai, kurie atskleidžia kaltininko elgesio logiką, veikimo kryptingumą, sistemingumą, veiksmų nuoseklumą bei santykį su kitais bendrininkais.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nesuprato veikęs neteisėtai. Nurodoma, kad jis padėjo draugui pasitikėdamas juo, kad veikdamas buvo naivus. Visgi, apeliacinės instancijos teismas vertina šiuos argumentus kaip gynybinius, prieštaraujančius byloje ištirtiems įrodymams. Nors skunde nurodoma, jog S. K. S. nežinojęs, kad lėšos neteisėtos kilmės, byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą dėl nuteistojo kaltės turinio.

12. Byloje nėra ginčo, kad į nuteistojo S. K. S. banko sąskaitą įmonė (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 157 307,48 Eur. Taip pat ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis ne tik perdavė lėšas bendrininkui, bet ir išgrynino reikšmingas sumas – 31 830 Eur, iš kurių dalį – 11 000 Eur – pasiliko sau ir panaudojo savo reikmėms dar iki paskutinės finansinės operacijos. Šie faktai rodo ne vien tik tarpininkavimą, bet nuoseklų ir aktyvų dalyvavimą visoje nusikalstamoje schemoje.

14. Tokio pobūdžio pasyvumas, kai nuteistasis, veikdamas pagal kito asmens nurodymus, ne tik neatliko jokių žingsnių, siekdamas įsitikinti veiksmų teisėtumu, bet ir toliau sistemingai tęsė lėšų pervedimus, gryninimą bei jų perdavimą, leidžia konstatuoti, kad jis suvokė, jog dalyvauja neteisėtoje veikoje. Nagrinėjamu atveju, sąmoningas vengimas išsiaiškinti akivaizdžiai įtartinų lėšų kilmę ir paskirtį, vertintinas ne kaip aplaidumas, o kaip tyčinis elgesys, siekis išlaikyti galimybę toliau dalyvauti nusikalstamoje schemoje ir gauti iš to asmeninę naudą. Šios aplinkybės, vertinamos visumoje su kitais byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai leidžia spręsti, kad nuteistasis veikė sąmoningai kaip nusikalstamos veikos bendrininkas.

16. S. K. S. supratimą apie savo veiksmų neteisėtumą patvirtina ir byloje užfiksuotas susirašinėjimas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas. 2023 m. sausio 31 d. žinutėje šis asmuo nurodė nuteistajam laikyti „jų“ pinigus saugiai, o S. K. S. tokiam nurodymui neprieštaravo ir jį patvirtino (4 t., b. l. 137–149). Pažymėtina, kad susirašinėjimas vyko ne tik apie pinigų gavimą ir jų išgryninimą, bet ir apie tolesnį jų tvarkymą bei saugojimą. Tai atskleidžia, jog nuteistasis nesielgė kaip neutralus pagalbininkas ar atsitiktinis pavedimų vykdytojas, bet laikėsi bendro veikimo plano, suvokė, kad tvarko ne savo asmenines lėšas, o bendrininko jam patikėtus pinigus, kurie buvo laikomi „bendrais“. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad S. K. S. turėjo pakankamą supratimą apie pinigų kilmę ir juos tvarkė ne kaip sąžiningas trečiasis asmuo, o kaip aktyvus nusikalstamos veikos bendrininkas.

17. Paneigtinas ir nuteistojo teiginys, kad jis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nebuvo susitarę dėl jokio atlygio. Iš jo pačio parodymų matyti, kad po finansinių operacijų atlikimo jis pats sau pervedė 11 000 Eur, šią sumą vėliau iš dalies panaudojo asmeniniams pirkiniams – laikrodžiui, ausinėms ir kitiems daiktams. Nors nuteistasis tvirtino, kad atlygis nebuvo iš anksto aptartas, jis patvirtino, jog draugas jam pasakė pinigus išleisti, nes jie buvo skirti už pagalbą. UAB „iDeal LT“ kvitas patvirtina, kad dalis šių pirkinių įsigyta 2023 m. vasario 3 d., dar iki tol, kol buvo atlikti paskutiniai pavedimai (2023 m. vasario 5 d.). Taigi nuteistasis gavo finansinę naudą dar nepasibaigus nusikalstamai veikai ir ja disponavo savo nuožiūra. Šios aplinkybės atskleidžia, kad tarp nuteistojo ir bendrininko egzistavo susitarimas dėl atlygio, kuris buvo realizuotas pačiu veikos padarymo metu. Dėl to nuteistojo parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie atitinka kitus objektyvius bylos duomenis.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien tai, jog S. K. S. bankui pateikė melagingą informaciją apie gautų piniginių lėšų kilmę, neleidžia spręsti, jog jis suvokė darantis nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pats nuteistasis pripažino, kad jam kilo įtarimų dėl į sąskaitą pervedamų lėšų kilmės. Gavęs iš banko užklausą dėl šių lėšų, nuteistasis nesiėmė jokių teisėtų veiksmų – nebandė savarankiškai paaiškinti lėšų kilmės ar jų patikrinti, bet nedelsdamas persiuntė banko paklausimą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, o vėliau bankui perdavė šio atsiųstą sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą verslo operaciją. Nors nuteistasis teigė šio dokumento neperžiūrėjęs, bylos medžiagoje užfiksuoti pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad jis suprato banko užklausimo esmę ir tikslą bei žinojo, kam ir kodėl užklausą persiunčia. Tokie veiksmai – gauto banko užklausimo išsprendimą perleisti bendrininkui ir pateikti atsakymą, pagrįstą netikrais duomenimis – atskleidžia ne pasyvumą ar naivumą, bet sąmoningą dalyvavimą pinigų kilmės maskavimo veiksmuose. Aplinkybė, kad nuteistasis galėjo iki galo nesuprasti visos sukčiavimo schemos, jo atsakomybės nešalina, nes jo konkretūs veiksmai objektyviai sudarė sąlygas apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl konstatuotina, kad S. K. S. elgėsi sąmoningai, suprasdamas atliekamų veiksmų neteisėtumą ir padėdamas įgyvendinti nusikalstamą veiką.

19. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas argumentavo, kad S. K. S., kaip kitos kultūros atstovas, galėjo nesuprasti atliekamų veiksmų neteisėtumo ar jų galimos teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija nepripažįsta šio argumento kaip pagrįsto. Nors kultūriniai skirtumai tam tikrais atvejais gali turėti įtakos asmens pasitikėjimui aplinkiniais ar socialinio elgesio modeliams, šiuo atveju šis aspektas neturi teisinės reikšmės. Veiksmus, dėl kurių S. K. S. nuteistas, jis atliko bendrinikaudamas su asmeniu iš tos pačios – Indijos – kultūrinės aplinkos, su kuriuo palaikė glaudų ryšį. Abiejų asmenų bendravimas, lėšų tvarkymas, pavedimai ir kontaktas su banku vyko tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kultūriniai skirtumai lėmė nesupratimą apie veiksmų pobūdį. Priešingai – byloje užfiksuotas nuteistojo elgesys, jo sprendimų seka, veiksmų koordinavimas su bendrininku ir finansinės schemos įgyvendinimas rodo aukštą situacijos suvokimo lygį. Be to, veika, kuria nuteistas S. K. S., yra kriminalizuota ne tik Lietuvos, bet ir jo pilietybės – Indijos – baudžiamojoje teisėje. Todėl nurodyta gynybinė versija apie kultūrinius skirtumus kaip nežinojimo ar nesupratimo šaltinį atmestina kaip deklaratyvi, objektyviais duomenimis nepagrįsta ir teisiškai nereikšminga.

20. Aplinkybė, kad nuteistasis S. K. S., nors ir turėjo galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, to nepadarė, savaime nėra reikšminga jo kaltės aspektu. Lygiai taip pat tai, kad nuteistasis neslėpė savo tapatybės, pervedimus vykdė iš savo vardu atidarytos sąskaitos ir tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiąja įmone, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos. Toks elgesys gali būti būdingas ir asmeniui, kuris sąmoningai dalyvauja apgaulės schemoje, siekdamas imituoti teisėtą lėšų judėjimą ir taip mažinti riziką būti demaskuotam. Todėl šie faktai savaime nesuponuoja išvados, kad nuteistasis nežinojo apie lėšų neteisėtą kilmę ar neketino prisidėti prie nusikalstamos veikos padarymo.

21. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia – reiškia, kad kaltininkas suvokia apgaulės esmę, žino, kad dėl jos kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir sąmoningai siekia tokių padarinių. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kaltės turinys – tai kaltininko psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais – nustatomas ne vien iš paties kaltininko paaiškinimų, bet ir iš objektyvių išorinių veiksmų: jų pobūdžio, nuoseklumo, intensyvumo, pasirengimo, masto bei pasekmių. Šioje byloje S. K. S. elgesys – leidimas naudotis savo sąskaita, aktyvus pavedimų vykdymas, grynųjų pinigų priėmimas ir gryninimas, melagingos informacijos pateikimas bankui bei gauto atlygio panaudojimas – negali būti paaiškinamas nei aplaidumu, nei kultūriniu nesusipratimu. Tokia visuma aiškiai patvirtina, kad nuteistasis veikė suvokdamas atliekamų veiksmų neteisėtumą ir siekė, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo įgytų labai didelės vertės svetimą turtą.

22. Šioje byloje nuteistasis S. K. S. pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose pripažino, jog į jo sąskaitą per savaitę buvo pervesta apie 150 000 Eur, kuriuos jis, gavęs instrukcijas iš bendrininko, pervedinėjo į kitas sąskaitas arba grynino. Nors nuteistasis tvirtino, kad tai darė tik iš pasitikėjimo draugu, faktiniai duomenys patvirtina, jog jam kilo įtarimų dėl lėšų kilmės, tačiau jis sąmoningai toliau vykdė veiksmus: ne tik tęsė pavedimus ir gryninimus, bet ir bankui pateikė dokumentus su fiktyvia pinigų kilme, gavo 11 000 Eur užmokestį ir jį panaudojo asmeninėms reikmėms dar iki veikos pabaigos. Toks elgesys nesuderinamas su atsitiktinio ar apgauto asmens modeliu – priešingai, jis atspindi iš anksto susiformavusį veikimo planą, supratimą apie veiksmų neteisėtumą bei siekį gauti turtinę naudą. Atsižvelgiant į visumą – veiksmų intensyvumą, jų mastą, veikimo laiką, finansinių srautų dydį, nuteistojo sąmoningą elgesį susidūrus su banko įtarimais – pagrįstai konstatuotina, kad S. K. S. veikė tiesiogine tyčia, suprasdamas, jog padeda bendrininkui apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą.

23. Įvertinus visų aukščiau aptartų įrodymų – nuteistojo parodymų, bankinių operacijų, pinigų išgryninimo aplinkybių, bendravimo su bendrininku turinio bei jo elgesio reakcijų į banko užklausas – visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. K. S. padėjo apgaule įgyti labai didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, visapusiškai įvertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, juos susiejo logiškai ir nuosekliai, todėl teismo išvada dėl nuteistojo kaltės yra pagrįsta ir faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujanti. Nors apeliaciniame skunde išdėstyti alternatyvūs įrodymų aiškinimai, jie grindžiami subjektyvia kaltinamojo versija, kurios nepatvirtinta objektyvūs duomenys.

Dėl S. K. S. paskirtos bausmės

24. Nuteistojo S. K. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, toks reikalavimas reiškia plačiausias apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, privalo patikrinti nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Bausmės individualizavimas yra esminė kiekvienos baudžiamosios bylos dalis, užtikrinanti, kad nubaudimas būtų teisingas, pagrįstas ir proporcingas. Vertinant konkrečiu atveju, S. K. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupėje. Tai lemia didesnį veikos pavojingumą. Kita vertus, jis anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, dažniausiai susijusius su eismo taisyklių pažeidimais, kurie nebuvo šiurkštūs, be to nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Jis veikė kaip padėjėjas. Nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryta veika nėra ilgalaikio ar sistemingo nusikalstamo elgesio išraiška.

26. Įvertinus kaltinamojo elgesį tiek iki veikos, tiek po jos padarymo, jo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis lygį, elgesį teismo proceso metu ir tai, kad nusikaltimas padarytas pirmą kartą, pasirinkta bausmės rūšis – bauda – laikytina tinkama ir proporcinga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su paskirtos baudos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, parinko kiek didesnį nei minimalų jos dydį. Atsižvelgiant į apgaule įgytą didelės vertės turtą, veikos organizuotumą ir kitas jau aptartas aplinkybes, 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda nelaikytina aiškiai per griežta. Teismas, įvertinęs visumą su bausmės individualizavimu susijusių aspektų – tiek padarytos veikos pobūdį, tiek nuteistojo asmenybę ir elgesį po nusikaltimo, – paskyrė bausmę, atitinkančią proporcingumo ir teisingumo principus

27. Teisėjų kolegija įvertinusi inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. vasario 5 d.) atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį privalėjo spręsti klausimą dėl nuteistojo veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavimo pagal švelnesnės redakcijos BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir tai aptarti nuosprendyje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, iš to, kad S. K. S. yra inkriminuotas padėjimas įgyti labai didelės vertės turtą ir iš nuteistajam paskirtos bausmės, sprendžia, kad vis tik, nors pirmos instancijos teismas ir neaptarė kaltinamojo veikos perkvalifikavimo, tačiau, pripažindamas apeliantą kaltu ir skirdamas bausmę, tinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją, lengvinančią nuteistojo asmens teisinę padėtį. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio surašymas nenurodant baudžiamojo įstatymo redakcijos, pagal kurią kaltininkas nuteisiamas ir veikos perkvalifikavimo pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, neaptariant to nuosprendžio motyvuose, yra ydingas. Nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės, kuriose nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu, turi būti aiškios ir tikslios. Todėl išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija patikslina, nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad S. K. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, taikant šio straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

28. Apeliaciniame skunde S. K. S. gynėjas advokatas Audrius Pėstininkas nurodo, kad S. K. S. taikoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas itin apribojo nuteistojo teises. Dėl S. K. S. taikomos kardomosios priemonės nuteistasis neturėjo galimybės išvykti į Indiją, aplankyti savo sergančią mamą, neturėjo pastovių pajamų, neturėdamas asmens dokumento, negalėjo gauti leidimo gyventi Lietuvoje, todėl Lietuvos Respublikoje buvo gyveno nelegaliai. Advokato teigimu dėl nurodytų priežasčių S. K. S. taikytas dokumento paėmimas turėtų būti prilygintas laisvės apribojimo bausmei, o šios kardomosios priemonės laikas turėtų būti įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.

29. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kardomosios priemonės pobūdis, paskirtis ir teisiniai padariniai negali būti tapatinami su baudžiamojo poveikio priemonėmis ar bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos aiškiai reglamentuoja, kad į bausmės atlikimo laiką gali būti įskaitomas tik laikinasis sulaikymas ar suėmimas, tačiau ne kitos procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas riboja tik atskiras asmens teises, bet ne laisvę kaip konstituciškai saugomą vertybę. Dokumentų paėmimas, kaip kardomoji priemonė buvo taikyta siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir nepasižymėjo tokio intensyvumo apribojimais, kurie leistų ją prilyginti laisvės apribojimui ar suėmimui. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikytą kardomąją priemonę įskaityti į nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio, konstatuoja, kad nors ieškinys buvo patenkintas, motyvai šioje dalyje pateikti fragmentiškai, neišskleidžiant visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, o civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas apsiribojo formaliu jų konstatavimu. Siekdamas užtikrinti sprendimo teisėtumą, motyvų išsamumą ir atitikimą konstituciniam teismo sprendimo pagrįstumo standartui, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pateikia detalesnį teisinį ieškinio pagrįstumo vertinimą.

31. Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: neteisėti nuteistojo veiksmai, tiesioginė civilinei ieškovei padaryta turtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių. Tokių elementų visuma sudaro pakankamą pagrindą civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio visiškam patenkinimui.

32. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad labai didelės vertės turtinė žala buvo padaryta įgyvendinant sukčiavimo schemą, kurios vienas esminių elementų buvo nuteistojo S. K. S. vardu atidaryta banko sąskaita. Nukentėjusioji bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, veikdama suklaidinta apgaulingos informacijos, pervedė į šią sąskaitą lėšas, tikėdama, kad vykdo teisėtą atsiskaitymą su savo verslo partnere. Nuteistasis ne tik leido naudotis savo vardu atidaryta sąskaita, bet ir pats ją valdė: vykdė pervedimus, grynino pinigus, perdavė juos bendrininkui bei dalį sumos pasisavino. Šie aktyvūs veiksmai rodo ne tik jo objektyvų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, bet ir sąmoningą prisidėjimą prie žalos atsiradimo. Esant tokiai faktinių veiksmų sekai, nėra abejonių, kad žala civilinei ieškovei kilo būtent dėl nuteistojo neteisėto elgesio.

33. Nukentėjusioji „(duomenys neskelbtini)“, suklaidinta nusikalstamą schemą įgyvendinusių asmenų, 2023 m. sausio 31 d. – vasario 2 d. laikotarpiu atliko mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudarė 157 307,48 Eur, į banko sąskaitą, atidarytą nuteistojo vardu. Šie mokėjimai buvo atlikti remiantis elektroniniais laiškais, kuriuose pateikta neteisinga informacija apie tariamą prievolę atsiskaityti pagal komercinį sandorį. Faktinis pinigų gavėjas – ne verslo partnerė, o apgaulės schemą inicijavę ir įgyvendinę asmenys. Taigi, pervestos lėšos buvo neteisėtai užvaldytos, o ieškovė dėl šios veikos neįvykdė tikrosios prievolės atsiskaityti su sutartiniu partneriu. Tokiu būdu ieškovei padaryta 157 307,48 Eur dydžio tiesioginė turtinė žala.

34. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų nuteistojo veiksmų ir žalos vertinamas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu. Būtent nuteistojo sutikimas naudoti savo sąskaitą, aktyvus lėšų pervedimų vykdymas, gryninimas ir jų paskirstymas sudarė pagrindą įgyvendinti apgaulę. Be šių veiksmų žala nebūtų galėjusi atsirasti. Todėl jo dalyvavimas nebuvo formalaus – jis atliko objektyviai reikšmingus veiksmus, be kurių sukčiavimo schema nebūtų buvusi įgyvendinta. Toks elgesys vertintinas kaip tiesiogiai lėmęs žalos padarymą.

35. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors realių pastangų atlyginti ar grąžinti pasisavintas ar perduotas lėšas. Priešingai – įrodyta, kad 11 000 Eur buvo panaudoti jo asmeninėms reikmėms dar iki paskutinio mokėjimo atlikimo. Šis elgesys rodo ne tik subjektyvų ryšį su neteisėtai gautomis lėšomis, bet ir asmeninį suinteresuotumą jomis naudotis. Todėl nuteistasis atsako už visą padarytą žalą, kartu su kitais nusikalstamoje schemoje dalyvavusiais asmenimis, solidariai.

36. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 157 307,48 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir visiškai įrodytas tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais, tiek teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

37. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, teismas sprendžia dėl advokato ar jo padėjėjo paslaugų išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai asmuo yra išteisinamas. Kadangi S. K. S. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, jo gynėjo prašymas atlyginti 3 007,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir 7 760,94 Eur – pirmosios instancijos teisme, atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš jo priteisti nukentėjusiojo ir (ar) civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

39. Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Simonas Slapšinskas pateikė prašymą priteisti civilinei ieškovei „(duomenys neskelbtini)“ 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – mokėjimo nurodymą ir atstovavimo pagrindus (11 t., b. l. 64–65). Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Byla sudėtinga, jos apimtis – 11 tomų, todėl civilinio ieškovo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinos tinkamam interesų atstovavimui užtikrinti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 840 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš nuteistojo S. K. S. civilinei ieškovei „(duomenys neskelbtini)“.

40. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nuteistasis S. K. S. turi sumokėti paskirtą baudą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kadangi S. K. S. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis, o ne teismo baudžiamasis įsakymas, pirmosios instancijos teismo nurodytas neteisingas procesinio dokumento pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu, todėl ištaisytinas.

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepasisakė dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui. Kaip nurodė prokurorė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, nebuvo išspręstas nešiojamojo kompiuterio, planšetinio kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono, užrašų knygelės, ausinių, laikrodžio ir kortelės, paimtų kratos metu, klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamo klausimo sprendimas patenka į pirmosios instancijos teismo kompetenciją ir gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo metu, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų daiktų nepasisako, siekdamas neužkirsti proceso dalyviams galimybės skųsti dėl to priimtą sprendimą BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. K. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą atmesti.

Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad S. K. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, taikant šio straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo „nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“.

Priteisti civilinei ieškovei – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystė – iš nuteistojo S. K. S. 840 (aštuonis šimtus keturiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylinėjimosi išlaidų nuteistajam S. K. S. naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.