Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-314-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundas2014-01-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2A-314-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17300-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
Atsakovas
S. A.
Ieškovas
L. J. K.
Civilinė byla Nr. 2A-314-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-17300-2013-7,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6; 35.5; 36.1; 42.6; 121.14; 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-375/2014 pagal ieškovės L. J. K. ieškinį atsakovui S. A. dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei L. J. K. dėl delspinigių dydžio sumažinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–5, t. I), kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo 4 240,29 Eur (14 640,87 Lt) palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis C. J. K. 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė su sutuoktiniu paskolino atsakovui 28 962 Eur (100 000 Lt) sumą, kurią atsakovas turėjo grąžinti ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 6 d. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Atsakovas iki sutartyje nustatyto termino paskolos sumos negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės reikalavimų patenkinimui nutarta išieškoti iš atsakovo 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos sumą, 10 484,24 Eur (36 200 Lt) delspinigius ir žyminį mokestį. Minėta nutartimi buvo leista priverstinai parduoti iš varžytynių už paskolą įkeistą atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiais pinigais, nuo paskolos sumos už visą paskolos negrąžinimo laikotarpį turi būti skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 6 d. iki 2012 m. spalio 19 d. palūkanos, skaičiuojant nuo paskolos sumos, yra 2 292,82 Eur (7 916,66 Lt). 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priteista ieškovei iš atsakovo 39 388,32 Eur (136 000 Lt) suma. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, todėl nuo nutartimi priteistos skolos sumos turi būti skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, kurios už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt). Atsakovui skolos negrąžinant ir toliau neatlygintinai naudojantis ieškovės pinigais, iš atsakovo ieškovei remiantis CK 6.37 straipsniu priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas priešieškinyje (b.l. 105–110, t. I) prašė sumažinti 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp S. A., L. J. K. ir C. J. K., 2.4 punkte nustatytą delspinigių sumą nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. nuo 10 484,24 Eur (36 200 Lt) iki 1 048,24 Eur (3 620 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad pagal šalių 2010 m. gruodžio 6 d. sudarytą paskolos sutartį paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje ieškovei iš atsakovo priteisti delspinigiai sudaro apie 36,20 procentų viso įsiskolinimo sumos ir sudaro net 73 procentų dydžio metines palūkanas, kas, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, yra laikoma aiškiai didelėmis netesybomis. Įstatymas suteikia teisę teismui sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas 0,2 procentų dydžio delspinigių tarifas akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų, kasacinio teismo suformuotos praktikos, delspinigių funkcijos, o ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (b.l. 148–152, t. III) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) palūkanas, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos negrąžintos skolos sumos 39 446,25 Eur (136 200 Lt) nuo 2012 m. spalio 19 d. iki visiško 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties įvykdymo, 93,26 Eur (322 Lt) žyminį mokestį ir 563,02 Eur (1 944 Lt) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo valstybei priteisė 14,48 Eur (50 Lt) pašto išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. ieškovė ir jos sutuoktinis C. J. K. sudarė su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt). Paskola turėjo būti grąžinta iki 2011 m. kovo 6 d. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos sumos. Paskolos užtikrinimui atsakovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus C. J. K. ieškovė paveldėjo jo turtą. 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, patenkinus ieškovės pareiškimą, nutarta išieškoti iš atsakovo 39 446,25 Eur (136 200 Lt) (100 000 Lt skola ir 36 200 Lt delspinigiai) bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Perdavus šią nutartį priverstiniam vykdymui, antstolė surašė patvarkymą dėl įkeisto turto ekspertizės, tačiau ekspertai informavo, jog yra pasikeitęs gyvenamojo namo plotas, o atsakovas nepateikė juridinių dokumentų dėl plotų pasikeitimo. Atsakovo turtas iki šiol nėra realizuotas ir skola nėra mokama.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 6 d. iki 2012 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo, pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, prašo taikyti atsakovo atžvilgiu dvigubą atsakomybę, kadangi jos prašymu jau yra priteista iš atsakovo gana dideli delspinigiai – 10 484,24 Eur (36 200 Lt). Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, kad yra neteisinga reikalauti priteisti ir netesybas, ir palūkanas, atmetė ieškovės reikalavimą dėl palūkanų už minėtą laikotarpį priteisimo nurodęs, kad nagrinėjamu atveju netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliko nuostolių kompensuojamąją funkciją ir atlygino ieškovės patirtus nuostolius atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Teismas, nustatęs, kad 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei iš atsakovo yra priteista 39 446,25 Eur (136 200 Lt) suma, kad ši skola nėra pradėta mokėti, kad atsakovas ir toliau naudojasi ieškovės piniginėmis lėšomis ir gauna iš to naudą, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl procesinių palūkanų, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki bylos iškėlimo 2013 m. spalio 18 d. bei penkių procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 2013 m. spalio 18 d. iki visiško 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties įvykdymo priteisimo iš atsakovo.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo, nurodė, kad atsakovui nuo negrąžintos paskolos sumos buvo paskaičiuota 10 484,24 Eur (36 200 Lt) delspinigių, o 2012 m. spalio 19 d. nutartimi teismas priteisė iš atsakovo ieškovei iš viso 39 446,25 Eur (136 200 Lt). Nors atsakovas minėtą teismo nutartį apskundė, tačiau ginčijo tik pagrindinės prievolės dydį. 2013 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovo atskirasis skundas atmestas. Teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių, neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, kadangi toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena, sprendė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą ir ginčyti delspinigių dydį, tačiau tai privalėjo atlikti laiku, dar neįsiteisėjus 2012 m. spalio 19 d. nutarčiai. Priešieškinio pateikimo metu minėta nutartis jau buvo įsiteisėjusi, todėl tapo privaloma ir turi būti vykdoma. Tuo pačiu teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo ginčijami 0,2 procentų dydžio delspinigiai buvo pasirinkti laisva šalių valia. Be to, šalių sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas, todėl teismas sprendė, kad nustatytos 0,2 procentų dydžio netesybos atliko dvi funkcijas – kompensuojamąją ir skatinamąją. Teismo manymu, tokiu būdu buvo užtikrinta protinga abiejų teisinių santykių dalyvių – kreditoriaus ir skolininko - interesų pusiausvyra, nes netesybos kompensavo kreditorės patirtus nuostolius skolininkui be jokio atlygio naudojantis jos piniginėmis lėšomis ir skatino patį skolininką greičiau įvykdyti prievolę. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (b.l. 35–44, t. IV) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė dispozityvumo principą, kadangi ieškovei priteisė ne tik tai, ko ji neprašė ieškinyje, bet dar ir daugiau nei kad prašė priteisti jai iš atsakovo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neišreiškė valios dėl procesinių palūkanų priteisimo, o pareiškė CPK ir CK reikalavimų neatitinkančius reikalavimus prašydama priteisti 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) palūkanas (neprocesines) už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo dienos ir procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos (kuri reikalavime neatitinka negrąžintos skolos sumos) nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, t. y. pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimu kitoje nei nagrinėjama civilinė byla priteistos iš atsakovo ieškovei skolos sumos, tačiau terminą procesinėms palūkanoms skaičiuojant nuo ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo dienos iki sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės pareikštas reikalavimas neatitinka CK ir CPK reikalavimų, pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai tenkino. Be to, teismas sprendimą privalėjo priimti tik dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių (reikalavime nurodytos negrąžintos skolos sumos, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos). Teismas savo iniciatyva paskaičiavo ir priteisė nepagrįstas procesines palūkanas ir tokiu būdu peržengė ieškinio ribas. Teismas ginčijamu sprendimu du kartus priteisė ieškovei iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2013 m. spalio 18 d.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) palūkanas. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, o jei jos ir egzistuotų, atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo remiantis CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Teismas byloje nenustatė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kilusių iš 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo, kurie galėtų būti susiję tiek faktiniu, tiek ir teisiniu priežastiniu ryšiu su neva ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės prašomus priteisti nuostolius.Teismas nepagrįstai atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė remdamasis tuo, kad atsakovas tokį reikalavimą turėjo pareikšti laiku, dar neįsiteisėjus 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai. Teismui vertinant, kad atsakovas tokį reikalavimą galėjo pareikšti tik iki 2012 m. spalio 19 d. teismo nutarties įsiteisėjimo, kyla pagrįstas klausimas, kokiu kitu būdu ir ar laiku atsakovas galėjo apginti savo pažeistas teises ginčijant ieškovės reikalavimus ir jų dydį, pagrįstumą ir pan., jei kreipusis ginčo teisenos tvarka į teismą, kaip kad atsakovas ir padarė nagrinėjamu atveju, jam visada bus užkertamas kelias į tokių reikalavimų patenkinimą motyvuojant tuo, kad 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovas minėtą teismo nutartį skundė apeliacine tvarka, todėl nesant vienodos suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl hipotekos teisėjų teisių, pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai ir laiku gynė savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo ir 2012 m. spalio 19 d. teismo nutartį palikus nepakeistą, ši nutartis įsiteisėjo ir apeliantas, remdamasis teismo argumentais, prarado bet kokias galimybes ginčyti ieškovės reikalavimus.Teismas nepagrįstai remdamasis tuo, kad delspinigių dydis sutartyje buvo nustatytas šalių susitarimu, sprendė, kad delspinigių dydis yra pagrįstas. Priešingai, apskaičiuoti delspinigiai sudaro apie 36,20 procentų visos skolos sumos ir sudaro net 73 procentus metinių palūkanų, kas pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką yra aiškiai per didelės netesybos. 0,2 procentų dydžio delspinigių tarifas akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų, ir delspinigių funkcijos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 53–62, t. IV) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė dispozityvumo principą, kadangi teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus išsprendė jų neperžengdamas ir tik iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus. Teismas, priteisdamas ieškovei iš apelianto palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2013 m. spalio 18 d., nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų, kadangi apeliantas piktybiškai vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir teismo nutartį, o priverstinis teismo nutarties įvykdymas yra neįmanomas dėl įkeisto turto savavališkos rekonstrukcijos. Teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė ieškovei iš apelianto dvigubų palūkanų, o tik išsprendė palūkanų klausimą, kuris 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nebuvo išspręstas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog neegzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Apeliantui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Bylą nagrinėjant teisme šalys nekėlė kaltės klausimo, todėl preziumuojama, kad dėl prievolės netinkamo vykdymo yra tiesiogiai atsakingas pats apeliantas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent dėl apelianto kaltės ieškovei nėra grąžinama skola. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skolininkas turi teisę ginčyti paskolos dydį ir netesybas hipotekos procedūrų vykdymo metu jas sustabdant ir kreipiantis atskiru ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Apeliantas, gavęs dvi nutartis dėl hipotekos procedūrų vykdymo, nei po 2012 m. birželio 25 d., nei po 2012 m. spalio 19 d. nutarčių priėmimo nei skolos dydžio, nei delspinigių neginčijo, priešingai, skųsdamas 2012 m. spalio 19 d. nutartį nesutiko su paskolos grąžinimo terminu ir suma, teigė dalį paskolos grąžinęs, tačiau dėl delspinigių dydžio neprieštaravo. Įsiteisėjus 2012 m. spalio 19 d. nutarčiai apeliantui nesuteikiama išimtinė teisė ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi priteistą delspinigių sumą. Teismas pagrįstai netenkino apelianto priešieškinio, kadangi dėl delspinigių dydžio šalys susitarė laisva valia ir delspinigiai kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius dėl nesąžiningo apelianto elgesio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl netesybų dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos davėjai L. J. K. kartu su sutuoktiniu C. J. K. ir paskolos gavėjas S. A. sudarė paskolos sutartį, patvirtintą notarine tvarka, pagal kurią paskolos davėjai suteikė paskolos gavėjui 100 000 Lt, kas atitinka 28 962 Eur, paskolą (b.l. 8–9, t. I). Paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos sumą grąžinti ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 6 d. Pagal šalių sudarytą sutartį paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną įsipareigojo mokėti paskolos davėjams 0,2 procentų dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties 2.4 punktas). Šalių susitarimu prievolės pagal minėtą sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas paskolos gavėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos, paskolos davėja L. J. K., po savo sutuoktinio mirties priėmusi palikimą (b.l. 14, t. I), kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15–16, t. I), patenkinus pareiškėjos L. J. K. reikalavimus, nutarta priverstinai išieškoti iš skolininko S. A. negrąžintą 39 446,25 Eur (136 200 Lt) sumą, kurią sudaro 28 962 Eur (100 000 Lt) negrąžinta paskolos suma ir 10 484,24 Eur (36 200 Lt) delspinigiai už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 5 d. (t. y. už 181 dieną), ir 41,13 Eur (142 Lt) žyminį mokestį. Taip pat nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių S. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0726 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista netenkinus skolininko S. A. atskirojo skundo (b.l. 126–129, t. I). Skolininkui neįvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties ir negrąžinus ieškovei minėta nutartimi priteistų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš skolininko nuostolius, patirtus dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, ir procesines palūkanas. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė priešieškinį, kuriame prašė sumažinti sutartyje nustatytą delspinigių dydį iki 0,02 procentų. Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinį atmetė ir iš dalies tenkino ieškovės ieškinį.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino ieškovės pareikštą ieškinį ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 6 d. iki 2012 m. spalio 19 d., priteisimo. Nors ši teismo sprendimo dalis ir yra palanki apeliantui, tačiau jis apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, kurie, apelianto manymu, patvirtintų teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys, neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nekeičia.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jai iš apelianto nuostolius, kuriuos sudaro 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi priteistos skolos sumos, ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliaciniame skunde ginčijama sprendimo dalis, kuria patenkinti šie ieškovės reikalavimai teigiant, kad ieškovės pareikšti reikalavimai dėl neprocesinių ir procesinių palūkanų priteisimo neatitinka CPK ir CK reikalavimų, todėl teismas juos nepagrįstai tenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kuriuos ji pareikšti turi teisę tiek pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, tiek ir pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką. Vien tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra suformuluoti nepakankamai tiksliai, nustačius, kad jie yra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti šiuos reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ši aplinkybė nėra ginčijama, kad 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, patenkinus ieškovės pareiškimą, nutarta išieškoti iš apelianto ieškovei 39 446,25 Eur (136 200 Lt) (100 000 Lt skolą ir 36 200 Lt delspinigius). Minėtą nutartį apskundus apeliacine tvarka, ji įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi atmetus apelianto atskirąjį skundą. Nors nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra perduota antstolei priverstiniam vykdymui, tačiau iki šiol ji nėra įvykdyta, o apeliantas minėta nutartimi ieškovei priteistų sumų iki šiol nėra sumokėjęs. Taigi iki šiol apeliantas naudojasi ieškovei, kaip kreditorei, priklausančiais pinigais ir daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja ieškovei priklausančias lėšas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę - teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą - pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius. Skolininkui iki visiško prievolės įvykdymo naudojantis kreditoriaus pinigais, jis už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Esant tęstiniam prievolės pažeidimui pripažįstama, kad kreditoriaus naudai gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) ir kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 str.) už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Nustačius, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartis iki šiol nėra įvykdyta, kad minėta nutartimi ieškovei priteistų sumų apeliantas iki šiol nėra sumokėjęs, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti iš apelianto nuostolių, patirtų dėl įsiteisėjusios teismo nutarties neįvykdymo, atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkino remdamasis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinių palūkanų priteisimą, tačiau nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, nustačius, kad ieškovė turi teisę į nuostolių kompensuojamųjų palūkanų pavidalu atlyginimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškovės reikalavimą vertino kaip reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi ieškovė nagrinėjant civilinę bylą dėl hipotekos teisinių santykių reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareiškusi, o procesinės palūkanos negali būti priteisiamos už laikotarpį iki konkrečios civilinės bylos pagal reikalavimą jas priteisti iškėlimo.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kurie, apelianto manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvados priteisti ieškovei iš apelianto kompensuojamąsias palūkanas pagrįstumą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo taikė nenustatęs visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir nesant įrodytam patirtų nuostolių dydžiui, kadangi kompensuojamosios palūkanos ieškovei iš apelianto priteistinos įstatymo pagrindu nustačius prievolės įvykdymo termino pažeidimo faktą, įstatyme esant preziumuojamam minimalių nuostolių dydžiui, dėl ko ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti šių nuostolių dydžio. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Apeliacinio skundo argumentas dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu netaikymo taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas teismo nutarties negali įvykdyti ne dėl savo, o dėl išieškotojos ar trečiųjų asmenų kaltės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovės patirtais nuostoliais. Priešingai, apelianto neteisėti veiksmai pasireiškia minėtos teismo nutarties neįvykdymu, joje nurodytos sumos ieškovei nesumokėjimu, kas ir toliau apeliantui naudojantis ieškovei priklausančiomis lėšomis sudaro pagrindą nuostoliams atsirasti. Aplinkybė, jog teismo nutartis yra pateikta vykdyti priverstinai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl šios teismo nutarties neįvykdymo šiuo atveju nėra apelianto kaltės ar kad jis nėra atsakingas už šios teismo nutarties įvykdymą. Bylą nagrinėjusiam teismui nustačius, kad apeliantas nėra įvykdęs įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria ieškovei priteista iš apelianto tam tikros pinigų sumos, spręstina, kad teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įstatyme nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo ieškovės ieškinyje nurodytos 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos, kuri nuo 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi priteistos sumos skiriasi 200 Lt, gali būti priteistos nuo ieškovės ieškinyje nurodytos datos – 2012 m. spalio 19 d. Pagal kasacinio teismo praktiką esant nurodytai situacijai kompensuojamosios palūkanos kreditoriui gali būti priteistos tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki antrosios bylos iškėlimo dienos. Ieškovės ieškinyje nurodytos sumos ieškovei iš apelianto buvo priteistos 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo tik 2013 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismui palikus šią pirmosios instancijos teismo nutartį galioti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos ne nuo ieškovės nurodytos 2012 m. spalio 19 d., bet nuo 2013 m. sausio 15 d. Nors palūkanos gali būti skaičiuojamos iki antrosios bylos iškėlimo dienos, tačiau ieškovė jas prašė priteisti paskaičiuodama tik iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2013 m. spalio 17 d., todėl skaičiuojant penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovės nurodytos 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. spalio 17 d., laikytina, kad ieškovės nuostoliai dėl teismo nutarties neįvykdymo yra 1 483,80 Eur (5 123,25 Lt). Nurodyta suma yra mažesnė nei kad priteista ieškovei iš apelianto skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti.

Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo - pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 str. 2 d.), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 str. 1 d.), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteisiamos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 str.) bei nuo kokios sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurį, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovė galėjo pareikšti ir kitoje, nei kad buvo išspręstas pagrindinio reikalavimo patenkinimo klausimas, byloje. Būtent šia teise pasinaudojusi ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė netiksliai nurodė teismo nutartimi priteistą sumą, t. y. vietoje 136 200 Lt sumos nurodė 136 000 Lt sumą, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat ir aplinkybė, jog ieškovė procesines palūkanas prašo priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bet nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, nesudaro pagrindo netenkinti šio reikalavimo nustatant konkretų terminą, nuo kurio skaičiuojamos procesinės palūkanos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti procesines palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Tačiau, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškovės reikalavimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir tenkindamas ieškinį peržengė ieškinio ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Nagrinėjamoje byloje teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi procesines palūkanas priteisė ne nuo ieškovės ieškinyje nurodytos 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos, bet nuo 39 446,25 Eur (136 200 Lt) sumos. Nors 2012 m. spalio 19 d. teismo nutartimi ieškovei priteista iš apelianto 39 446,25 Eur (136 200 Lt) suma, tačiau ieškovei savo valia nurodžius mažesnę sumą, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, teismas neturėjo pagrindo viršyti ieškovės pareikštų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad teismas, netinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai procesines palūkanas ieškovei priteisė ne nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. ne nuo 2013 m. spalio 18 d., bet nuo 2012 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad procesinės penkių procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos nuo 39 388,32 Eur (136 000 Lt) sumos nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Apeliantas priešieškiniu prašė sumažinti šalių sudarytoje paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų dydžio. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu šį priešieškinio reikalavimą atmetė ir, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priešieškinio reikalavimų esant nepagrįsta.

Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma ir sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.-3K-3-364/2013). Kasacinis teismas sutartinių netesybų mažinimo klausimu yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytu kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Apeliantas, priešieškiniu prašydamas sumažinti sutartyje šalių susitarimu nustatytą netesybų dydį, teigė, kad nustatytas delspinigių dydis neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio dydžio netesybos laikytinos nepagrįstai didelėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje nustatytas netesybų (delspinigių) dydis – 0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, per se laikytinas aiškiai per dideliu. Kiekvienu atveju, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi būti sprendžiama, ar šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra tinkamas ar aiškiai per didelis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad šalys paskolos sutartyje nebuvo susitarusios dėl palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus pinigais mokėjimo, sprendė, kad nustatant tokio dydžio netesybas buvo užtikrinta teisinio santykio dalyvių interesų pusiausvyra ir sutartyje nustatyto dydžio netesybų nepripažino neprotingai didelėmis ar lupikiškomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešieškinio reikalavimus, o kartu ir apeliacinį skundą apeliantas iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais dėl teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų pažeidimo nustatant sutartyje tokio dydžio delspinigius, tačiau pažymėtina, kad šalys delspinigių dydį sutartyje nustatė laisva valia, savo susitarimu, ką patvirtina ir paskolos sutartyje esantis įrašas apie tai, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant apgaulės ar spaudimo. Sutartyje esantis įrašas patvirtina, kad sutartis garsiai perskaityta, suprasta ir kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta. Apeliantas neginčijo šalių sudarytos paskolos sutarties, todėl abejoti ir sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio atitikimu apelianto valiai nėra jokio pagrindo. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų sąlygas pripažinti, kad sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli, keisti sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio ir sumažinti delspinigių dydį, nėra pagrindo, kadangi, priešingu atveju, būtų neužtikrintas sutarties laisvės principo įgyvendinimas ir paneigta sutarties šalių teisė savo valia susitarti dėl sutarties sąlygų. Netenkinant apelianto priešieškinio reikalavimų atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas paskolos sumos ar bent jos dalies nėra grąžinęs ieškovei nuo 2011 m. kovo 6 d., todėl ieškovė jai priklausančiais pinigais negali naudotis jau beveik 4 metus. Nors procentine ir absoliučia išraiška, lyginant su paskolos suma, šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis gali būti vertinamas kaip pakankamai didelis (atitinka atitinkamai 36,20 procentų įsiskolinimo (36 200 Lt), tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo teismui neatsižvelgti į šalių valią nustatant tokį delspinigių dydį. Paminėtina, kad apeliantas priešieškinį dėl sutartyje nustatyto dydžio delspinigių sumažinimo pareiškė tik ieškovei pakartotinai kreipusis į teismą su ieškiniu, nors anksčiau delspinigių dydžio neginčijo. Be to, paskolos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, todėl negalima pripažinti, kad paskolos davėjai būtų galėję priversti paskolos gavėją sutikti su sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas patvirtino, kad paskolos sutartie sudarymo metu užsiiminėjo verslu, dėl ko turėjo suprasti sutarties sąlygos dėl netesybų ir jų dydžio reikšmę. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad apeliantas ne dėl savo kaltės negalėjo laiku grąžinti paskolos sumos, todėl, įvertinus tai, kad apeliantas per visą šį laikotarpį nėra grąžinęs ieškovei net dalies jai priteistos skolos sumos, spręstina, kad apeliantas piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, o pasinaudodamas įstatyme įtvirtina galimybe siekia išvengti sutartimi prisiimtos atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį, nei kad priėmė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų ieškovei iš apelianto priteisimo ir sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš apelianto priteistas 1 947,47 Eur (6 724,21 Lt) dydžio palūkanas iki 1 483,80 Eur (5 123,25 Lt), yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu ieškovei iš apelianto priteistas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 442 Lt žyminį mokestį (b.l. 6, t. I). Proporcingai ieškovės patenkintų (35 procentai) ir atmestų reikalavimų sumai, ieškovei iš apelianto priteistina 154,70 Lt žyminio mokesčio. Sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas buvo pareiškęs priešieškinį, kuris teismo sprendimu atmestas, todėl vertinant atstovavimo išlaidas byloje pripažintina, kad ieškovės reikalavimai procentine išraiška yra patenkinti 68 procentais. Nustatyta, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą byloje yra sumokėjusi iš viso 2 700 Lt (b.l. 107–110, t. III), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina ieškovei iš apelianto 1 836 Lt atstovavimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismui atmetus priešieškinį, apeliantui nepriteistinas iš ieškovės už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Sprendžiant atstovavimo išlaidų apeliantui priteisimo klausimą, laikytina, kad ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies jis civilinę bylą laimėjo proporcingai 32 procentais. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų apeliantui priteisimo nustatyta, kad apeliantas iš viso yra apmokėjęs 6 911,54 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 122, t. III), kurių dalis nėra susiję su nagrinėjama civiline byla arba iš esmės yra susiję su priešieškinio, kuris buvo netenkintas, parengimu, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos apeliantui iš ieškovės. Nepriteistinos apeliantui ir išlaidos, susijusios su paieška Nekilnojamojo turto registre, nes šie duomenys į bylą nepateikti. Įvertinus teismui pateiktus duomenis apie apelianto apmokėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, apelianto atstovės pateiktus procesinius dokumentus ir teismo posėdžių byloje trukmę, taip pat į tai, kad teisinę pagalbą apeliantui teikė advokato padėjėja, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytinos 696 Lt išlaidų. Kadangi pripažinta, kad apeliantas bylą laimėjo 32 procentais, jam priteistina iš ieškovės 222,72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina 154,70 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1613,28 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos. Konvertavus nurodytas sumas, ieškovei priteistina iš apelianto 44,80 Eur žyminis mokestis ir 467,24 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Apeliantas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 102 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo teismo buvo atleistas. Pagal apelianto nurodytą apeliacinio skundo sumą jo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 24 procentais, todėl jam iš ieškovės priteistina 6,95 Eur (24 Lt) žyminis mokestis, o valstybės naudai iš ieškovės priteistina 7 Eur (24,48 Lt) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo apeliantas buvo atleistas. Nors apeliantas prašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki teismo posėdžio jokių įrodymų dėl advokato atstovavimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo teismui nepateikė, todėl reikalavimas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti netenkinamas (CPK 93 str., 96 str.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš apelianto išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 2 600 Lt išlaidų (b.l. 64, t. IV). Ieškovės prašoma priteisti jai iš apelianto bylinėjimosi išlaidų suma viršija rekomenduojamą maksimalų išlaidų už atsilipimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (1 552,50 Lt), o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomenduojamą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį byloje nenustatyta. Įvertinus tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai atmesti 76 procentais, ieškovei iš apelianto priteistina 341,72 Eur (1 179,90 Lt) bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei L. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 483,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt centų) palūkanas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 388,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. spalio 18 d. iki visiško 2012 m. spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 2-17687-285/2012 įvykdymo.

Priteisti ieškovei L. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt centų) žyminį mokestį ir 467,24 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus dvidešimt keturis centus) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,95 Eur (šešis eurus devyniasdešimt penkis centus) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,48 Eur (keturiolika eurų ir 48 centus) pašto išlaidų. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš L. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) žyminį mokestį. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660)“.

Priteisti ieškovei Leonardai J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 341,72 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą septyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičius