Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-343-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundas2014-01-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-01-21
Bylos Nr.
2S-343-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17300-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
S. A.
Ieškovas
L. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-343-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17300-2013-7;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Irena Poderienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21418-375/2013 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 14 640,87 Lt palūkanų nuo negrąžintos paskolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos negražintos skolos sumos (136 000 Lt) nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė pareikšto ieškinio ribose atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, kadangi suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas pradėjo slapstytis, pakeitė gyvenamąją vietą ir jos nepranešė, gavus teismo nutartį ir pateikus ją vykdymui, atsakovas vengia pasirašyti turto arešto aktą, nepateikia antstolei dokumentų dėl įvykdytos įkeisto turto rekonstrukcijos, vilkina išieškojimo procesą, turi daugiau kreditorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi prašymą patenkino, areštavo atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove; neužtenkant lėšų, areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį atsakovo turtą 14 640,87 Lt ribose, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo.

Teismas nurodė, kad pareikšto reikalavimo bendra suma (14 640,87 Lt) yra pakankamai didelė ir reikšminga fiziniam asmeniui, todėl yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.

Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami melagingais duomenimis, ieškovei įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė nei reiškiamo reikalavimo suma.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą teismo nutartyje nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Remiantis šia norma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys fiziniam asmeniui dėl 14 640,87 Lt palūkanų, susidariusių dėl negrąžintos paskolos, priteisimo. Iš kartu su ieškiniu pateiktos paskolos sutarties matyti, kad ieškovė su jos sutuoktiniu (šiuo metu miręs, jo teisių perėmėja – ieškovė) atsakovui paskolino 100 000 Lt iki 2011 m. kovo 6 d. (b. l. 6-7), 2010 m. gruodžio 6 d. hipotekos lakštu atsakovas paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė žemės sklypą su statiniais 135 630 Lt vertės (b. l. 8-10). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi nutarta priverstinai išieškoti iš skolininko (atsakovo šioje byloje) turto negrąžintą 136 200 Lt skolą, priverstinai parduoti įkeistą turtą (b. l. 13–14), 2013 m. rugsėjo 25 d. pažyma dėl vykdymo veiksmų patvirtina, kad vykdymo procese vyksta turto vertinimo veiksmai, kurių eiga stabdoma atsakovo veiksmais (b. l. 15–16). Nustačius, kad duomenų, jog skola sumokėta ar išieškota, nėra, preliminariai įvertinus ieškinio dėl susidariusių nuostolių (palūkanų forma) pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje būtinybę.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1325/2009). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti paneigiama paties atsakovo, pateikiant jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalaujama priteisti suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, atsakovas tokių duomenų nepateikė ir su skundu vien tik nurodydamas, kad įkeisto turto vertė žymiai viršija reikalavimo sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įkeistas turtas užtikrina paskolos grąžinimą (turto vertė - 135 630 Lt, paskolos suma - 136 200 Lt), todėl apelianto argumentai, kad įkeistas turtas gali užtikrinti ir šio reikalavimo įvykdymą yra akivaizdžiai nepagrįsti. Visa tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis sumokėti 14 640,87 Lt sumą. Todėl preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą ir atsakovo galimybes įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, spręstina, kad ieškiniu reikalaujama suma (14 640,87 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, gali būti laikoma pakankamai didele, kad sudarytų pagrindą išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Nurodytų argumentų pagrindu apelianto atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas