- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2-1325/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „Vilterna“, UAB "Vilterma" "Mitnija"
- Atsakovas
- UAB „Mitnija“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilterna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas prašymas jas taikyti civilinėje byloje Nr. 2-2065-153/2009 pagal ieškovo UAB „Vilterna“ ieškinį atsakovui UAB „Mitnija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilterma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo UAB“Vilterma“ prašymą ir areštavo atsakovui priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus bendrai 193347,64 Lt sumai.
Atsakovas UAB „Mitnija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde jis nurodė, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi ieškovas nenurodė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo; ieškovas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius ir nepateikė jokių argumentų, kurie įrodytų grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. O vien faktas, kad ieškinio suma yra didelė, nesudaro pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu; ieškinio suma turi būti vertinama, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, kuri yra gera ir stabili, o pateikiami rašytiniai įrodymai apibūdinantys atsakovo finansinę padėtį paneigia prielaidą, jog atsakovo ginčytina reikalaujama priteisti suma turėtų būti laikoma tokia didelė, kad būtų pagrindo manyti, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Minėta prezumpcija gali būti paneigiama remiantis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, sprendžiama lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2008 metais turėjo 6796036 Lt pelną. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 59659690 Lt, trumpalaikis turtas 26048897 Lt, iš viso turto 85708 587 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 53255092 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 30804828 Lt. Atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės, savivaldybės biudžetui ar kitiems valstybės pinigų fondams. Teismo teigimu, atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija ieškinio reikalavimų sumą, atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis apie turimą turtą ir jo vertę, kadangi jie nėra paneigti kitais įrodymais. Esant nustatytoms aplinkybėms, negalima teigti, jog esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Ieškovas nurodo, kad teismas vadovavosi senais duomenimis, kurie parodo buvusią atsakovo finansinę padėtį 2008 metais. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės orientuotos į ateitį, o atsakovas veikia nestabilioje ūkio šakoje – statybų srityje atsakovo finansinė padėtis nelaikytina stabilia. Be to, atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai viršija jo trumpalaikį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nenurodė, jokių objektyvių duomenų, įrodančių prastą atsakovo finansinę padėtį, o atsakovo pateikti duomenys paneigia prielaidą, jog atsakovo ginčytina 193347,64 Lt suma turėtų būti laikoma tokia didele, kad būtų pagrindo manyti, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl pagrįstai panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 263 str., 1 d., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Pagal atsakovo pateiktus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad atsakovas 2008 metais turėjo 6796036 Lt pelną. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 59659690 Lt, trumpalaikis turtas 26048897 Lt, iš viso turto 85708587 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 53255092 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 30804828 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys rodo, kad atsakovas yra stabiliai veikianti, finansiškai pajėgi bendrovė, kuriai įvertinus jos turimą turtą ieškinio reikalavimų suma - 193347,64 Lt nėra didelė, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra grėsmė, kad būsimo, galimai palankaus, sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu.
Apeliantas nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis nelaikytina stabilia, nes atsakovas veikia nestabilioje ūkio šakoje – statybų srityje. Ir teigia, kad teismas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie atsakovo finansinę padėtį.
Tačiau ieškovas nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl šie atskirojo skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.