- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-22503-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17082-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Benas Samarinas
dalyvaujant pareiškėjos J. M. atstovui advokato padėjėjui Benui Samarinui, atstovui įgaliotam asmeniui J. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po sutuoktinio L. M. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja J. M. po savo sutuoktinio L. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo per trijų mėnesių terminą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. M., santuokoje gimė trys vaikai: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) Dėl palikimo priėmimo po L. M. mirties pareiškėja nesikreipė, per klaidą manydama, kad nėra po palikėjo mirties paveldimo turto, o jai ir palikėjui būnant santuokoje įgytas butas/patalpa–butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registre jau ir taip yra registruotas jos vardu, todėl jokių papildomų veiksmų dėl šio turto paveldėjimo pareiškėjai atlikti nereikia. Po sutuoktinio mirties pareiškėja bute gyvena nuo 1982 m. rugsėjo 7 d., faktiškai jį valdo, naudojasi ir rūpinasi juo pilna apimtimi kaip savo turtu, jį remontuoja, moka komunalines ir visas kitas su buto eksploatavimu bei priežiūra susijusias išlaidas, prižiūri ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė, šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalį palikėjo turtą turintys teisę paveldėti pirmosios eilės įpėdiniai–mirusiojo sūnūs, palikimo po tėvo mirties nei vienu iš įstatyme nustatytų būdų nepriėmė, pretenzijų į mirusiojo tėvo likusį turtą neturi bei neprieštarauja, kad visą jų mirusiajam tėvui priklausiusį turtą paveldėtų pareiškėja, ką patvirtina jų notaro patvirtinti pareiškimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Benas Samarinas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja nuo 1982 metų bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, bute gyvena iki šiol, po sutuoktinio mirties mokėjo už komunalines paslaugas, visu butu naudojosi kaip savu. Dėl neišmanymo ir nežinojimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas įgaliotas asmuo J. M. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus, pradėjo tvarkyti butą ir pamatė, kad nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai po tėvo mirties. Bute po tėvo mirties gyveno motina, taip pat ir jis, ir kiti broliai, tačiau dešimt metų po tėvo mirties mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo motina, vėliau jau prie buto išlaikymo prisidėjo ir jis, ir kiti broliai. Kadangi bute gyvena, todėl moka už komunalines paslaugas tam, kad palengvinti motinai finansinę naštą, nes motina turi sveikatos problemų, dėl to ir negali atvykti į teismą ir įgaliojo jį tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tiek jis, tiek kiti broliai sutinka, kad motina priimtų palikimą, pretenzijų neturi, dėl to yra parašę pas notarą pareiškimus.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas neatvyko, atsiliepime yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. priėmė sutuoktinio L. M. palikimą, faktiškai pradėdama palikimą valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui pateikto Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad J. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. 2023 m. spalio 9 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad santuokoje gimė trys vaikai: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. M. mirė, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas/patalpa–butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas J. M. vardu. Kadangi pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. prieš būsto įsigijimą 1992 m., todėl butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja J. M. ir L. M. jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M. nuo 1982 m. rugsėjo 7 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio L. M. mirties toliau gyvena bute, juo disponuoja kaip savu, rūpinasi, jį remontuoja, moka komunalines ir visas kitas su buto eksploatavimu bei priežiūra susijusias išlaidas, prižiūri ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Teismui pareiškėja pateikė papildomus dokumentus (DOK-194411), t. y. sąskaitas ir sąskaitų apmokėjimo kvitus, išrašus, iš kurių nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais 2004 m., 2014 m., 2019 m., 2019 m., 2020 m., 2023 m. pareiškėja mokėjo už komunalines paslaugas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, senesnių apmokėjimo dokumentų nei 2004 m. nepavyko rasti. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos atstovas J. M., pareiškėja po sutuoktinio mirties už komunalines paslaugas pati mokėjo 10 metų, vėliau jau prie išlaikymo prisidėjo ir pareiškėjos sūnūs.
Pareiškėja nurodė, kad ji, manydama, kad minėtas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nežinodama įstatyme nustatytų palikimo priėmimo terminų ir teisinio reglamentavimo, po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, taigi paveldėjimo byla po sutuoktinio mirties nebuvo užvesta. Pareiškėjai sužinojus, jog nepaisant to, kad butas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre yra registruotas tik jos vardu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo dalis po palikėjo L. M. mirties turėjo būti paveldėta, pareiškėja iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi dėl paveldėjimo po L. M. mirties į notarų biurą. Tuo pagrindu Vilniaus rajono 6-ojo notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Byloje yra pateikti 2023 m. spalio 24 d. V. M. pareiškimas, patvirtintas Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto, notarinio registro Nr. 6561, ir 2023 m. spalio 25 d. J. M. ir V. M. pareiškimas, patvirtintas Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto, notarinio registro Nr. 6607, kuriais jie pareiškė, kad po tėvo L. M. palikimo nepriėmė, pretenzijų į mirusio tėvo likusį turtą neturi ir ateityje neturės ir neprieštarauja, kad visą mirusiam tėvui priklausiusį turtą paveldėtų jo sutuoktinė pareiškėja J. M..
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio L. M. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėja J. M., kuri butu rūpinosi, reguliariai mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, disponavo juo kaip savo nuosavybe.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. M. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po L. M. mirties pareiškėja jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, šiame bute pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) J. M. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po sutuoktinio L. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo per daug žyminio mokesčio, nes už pareiškimą ypatingojoje teisenoje turėjo sumokėti 55 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 83 Eur, jai šia nutartimi yra grąžinama dalis – 28 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti.
Grąžinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 6 d. per akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, mokėjimo užduoties kodas ZM49359, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.