Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-1510-528/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
2-1510-528/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23820-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Baškienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1510-528/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23820-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 4.4

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė,sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,atsakovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui Kauno 16-ojo notarų biuro notarei Renatai Krūvelytei dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – ieškovės išrašytą atsakovui 2014-01-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 5 213,16 Eur (18 000,00 Lt) sumai; pripažinti 2015-05-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės Renatos Krūvelytės, negaliojančiu nuo išdavimo momento; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 61-69).

Ieškovė ir jos atstovas palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad: ieškovė dalyvavo varžytynėse, kuriose buvo parduodamas kambarys su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), esantis prie ieškovės nuosavybės teise turimo buto; laimėjusi varžytynes, ieškovė iki 2014-01-24 turėjo sumokėti 10 536,95 Lt (3 051,71 Eur), kurių neturėjo, o bankas reikiamo dydžio paskolos ieškovei nesuteikė; kaip tik tuo metu ieškovė savo pašto dėžutėje rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ vizitinę kortelę su siūlomomis konsultacijomis dėl nekilnojamojo turto ir paskolomis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – atsakovas V. K. sutiko paskolinti ieškovei reikalingus 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) su 12 % metinėmis palūkanomis, o po metų ieškovė turėjo grąžinti 9 000,00 Lt (2 606,58 Eur); šiai sumai ieškovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, įsipareigodama grąžinti pinigus 2015-01-22; tą pačią dieną atsakovas padarė bankinį pavedimą – pervedė 8 010,00 Lt (2 319,85 Eur) už ieškovės įsigytą varžytynėse butą į pardavėjo sąskaitą; įsigytam butui buvo reikalingas remontas, o bankas paskolos nedavė, todėl ieškovė vėl kreipėsi į atsakovą ir šis sutiko jai paskolinti dar 8 000,000 Lt (2 316,96 Eur) su 12 % metinėmis palūkanomis; atsakovas pasiūlė panaikinti ankstesnį vekselį, surašant naują 18 000,00 Lt (5 213,16 Eur) sumai 2014-01-22 data su įsipareigojimu grąžinti tą sumą 2015-01-22; tiks vekselis buvo pasirašytas, tačiau jokie pinigai ieškovei nebuvo perduoti; vekselio pasirašymo metu atsakovas teigė darantis 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) bankinį pavedimą į ieškovės sąskaitą, o regėjimo negalią turinti ieškovė to nematė; negavusi pinigų, ieškovė skambino atsakovui, keletą kartų vyko pas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, tačiau atsakovas ją ignoravo, į skambučius neatsiliepdavo; 2015 m. vasario viduryje susitikus su atsakovu, šis paaiškino žadėtus paskolinti pinigus perduosiantis tik grąžinus anksčiau paskolintą sumą; negalėdama grąžinti visos sumos iš karto, ji susitarė su atsakovu grąžinti ją dalimis ir nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. kovo kas mėnesį perdavinėjo atsakovui po 500,00 Lt (144,81 Eur) grynais, iš viso 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur); pinigus ji išimdavo iš bankomato, o perduodant juos atsakovui visuomet būdavo jos sūnus; atsakovas atsisakė išduoti pakvitavimus perduotoms sumoms, tačiau apie pinigų perdavimą buvo žinoma ne tik ieškovės sūnui, bet ir dukrai bei sugyventiniui, o pinigų išgryninimas matyti jos banko sąskaitoje; 2015 m. balandžio mėnesį atnešusi eilinę įmoką, ieškovė pareikalavo panaikinti 2014-01-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 000,00 Lt (5 213,16 Eur) sumai, nes tiek pinigų nebuvo gavusi, bet atsakovas atsisakė tai padaryti; pagal minėto vekselio pagrindu išduotą 2015-05-26 vykdomąjį įrašą buvo pradėtas išieškojimas; ieškovė skolinga atsakovui 1 000,00 Lt negrąžinto paskolos ir 1 000,00 Lt sutartinių palūkanų, kurių negali grąžinti dėl sunkios materialinės padėties; kadangi minėtas vekselis buvo pasirašytas atsakovo apgaulės įtakoje – atsakovui įtikinus ją apie pervedamus pinigus, tai prašo pripažinti minėtą vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiais; ieškovė yra ekonomiškai silpnesnė, nepatyrusi ir mažiau informuota šalis, turinti regėjimo negalią, o tuo pasinaudojo atsakovas, kuris yra verslininkas.

Atsakovas ir jo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su patikslintu ieškiniu grindžiamas tuo, kad: 2014 m. sausio mėnesį ieškovė telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi dirba atsakovas, dėl konsultacijos, įsigyjant butą iš bankroto administratoriaus, bei paskolos buto įsigijimui ir remontui suteikimo, o tą butą suremontavus, ir pardavimui; atsakovas konsultavo ieškovę dėl buto įsigijimo varžytynėse ir buvo preliminariai susitarta dėl pagalbos ieškovei, gaunant paskolą buto įsigijimui ir remontui; atsakovo pakonsultuota, ieškovė 2014-01-14 laimėjo varžytynes; ieškovė prašė atsakovo 18 000,00 Lt (5 213,16 Eur) paskolos, už kurią atsiskaityti ketino pardavusi varžytynėse įsigyjamą butą, jį suremontavus; ieškovė neturėjo užstato ir neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų paskolai gauti; ieškovei įsipareigojus naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, parduodant būstą, atsakovas paskolinti jai savo asmenines lėšas; sekančiame susitikime 2014-01-22 atsakovas paprastuoju vekseliu paskolino ieškovei 5 213,16 Eur (18 000,00 Lt) sumą iki 2015-01-22; ieškovės pageidavimu 8 010,00 Lt (2 319,85 Eur) buvo pervesti tiesiogiai į bankroto administratoriaus sąskaitą, o likusi 2 893,30 Eur suma perduota grynais pinigais; tą pačią dieną už konsultacines paslaugas ieškovei buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita 104,26 Eur sumai, kuri neapmokėta; suėjus vekselio grąžinimo terminui, ieškovė skolos negrąžino dėl nebaigto remonto, žadėdama kovo mėnesį parduoti butą ir atsiskaityti; 2015 m. vasario mėnesį ieškovė paprašė atsakovo paskolinti dar 2 600,00 Eur remonto darbams užbaigti ir atsakovas 2015-02-22 paprastuoju vekseliu šią sumą jai paskolino; 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais ieškovė nekilnojamojo turto nepradėjo pardavinėti, skolos negrąžino, ėmė teigti vekselio nepasirašiusi ir skolos negrąžinsianti, todėl buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo priverstiniu būdu; po kreipimosi į antstolius, ieškovė kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo, tačiau šis pareiškimas buvo atmestas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas; ieškovės nurodytos aplinkybės prieštaringos, paneigia pačios ieškovės nurodytus argumentus dėl apgaulės, todėl prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo notarė R. Krūvelytė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo pranešimu, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nėra pateikusi (b. l.147, 148).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad: 2013-06-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 21-22); 2014-01-14 bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ varžytynių protokole Nr. 1 nurodyta, jog varžytynių, kuriose buvo parduodamas bendrovei nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), laimėtoja D. M., o didžiausia pasiūlyta kaina 11 198,45 Lt (b. l. 23-24, 53); 2014-01-22 atsakovas V. K. mokėjimo nurodymu AB SEB bankui pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 010,00 Lt pagal varžytynių protokolą 2014-01-14 Nr. 1 už D. M. perkamą butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 25); 2014-01-22 ieškovė D. M. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2015-01-22 sumokėti atsakovui V. K. 18 000 Lt, o šį vekselį apmokėjimui ieškovė gavo pasirašytinai 2015-01-23, o apie jo neapmokėjimą laiku ir priverstinio išieškojimo pradėjimą ji informuota pasirašytinai 2015-01-26 (b. l. 18, 19); 2014-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 104,26 Eur tarpininkavimo mokesčiui sumokėti iki 2015-01-22 (b. l. 96); ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), taip pat patalpa-kambariai su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 54, 55); ieškovė turi 35 % darbingumo lygį, savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 56, 57); iš pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti lėšų į šią sąskaitą gavimas ir išlaidos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-06-30 (b. l. 29-49); atsakovas V. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos sritys nekilnojamasis turtas, finansinė veikla ir tarpininkavimas, jos vizitinėje kortelėje nurodyta – paskolos, konsultacijos nekilnojamojo turto klausimais, padedama pirkti ir parduoti, vadovas, o 2016-05-13 UAB „Creditinfo Lietuva“ sertifikate nurodyta, kad V. K. turi aukštą mokumo reitingą (b. l. 26-28, 85, 134); 2015-02-22 ieškovė D. M. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2016-02-22 sumokėti atsakovui V. K. 2 606,00 Eur (b. l. 97); iš 2015-05-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) dėl D. M. pareiškimo buvo paimta paprastojo neprotestuotino vekselio kopija (b. l. 98); 2015-05-26 Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarė Renata Krūvelytė pagal vykdomąjį įrašą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo išieškoti iš skolininkės D. M. vekselio turėtojo V. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 5 213,16 Eur ir 6 % metines palūkanas nuo nesumokėtos vekselio sumos nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 26,65 Eur už vykdomojo įrašo darymą, 0,84 Eur už patikrą registruose (b. l. 20); antstolė R. S.: 2015-05-27 raginimu vykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ragino ieškovę įvykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei sumokėti vykdymo išlaidas; 2015-08-12 patvarkymu skyrė ekspertizę skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto – kambario su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti; 2015-12-04 patvarkymu dėl eksperto įleidimo įpareigojo D. M. sudaryti sąlygas vertintojai patekti į vertinamą butą; 2015-12-28 surašė aktą apie antstolio patvarkymo nevykdymo, nes D. M. nesudarė sąlygų vertintojai patekti į vertinamą D. M. priklausantį butą; 2015-12-30 prašymu skirti baudą prašė teismo skirti D. M. baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, tačiau 2016-01-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šis prašymas netenkintas (b. l. 50-52, 54, 99-104). Byloje buvo apklausti liudytojai, iš kurių tik D. G. tiesioginis suinteresuotumas byla nenustatytas, tačiau jos parodymai esminės reikšmės šiai bylai neturėjo. Kiti liudytojai turėjo suinteresuotumą – sąsajas šeimos santykiais – E. S. (ieškovės sugyventinis), Mantas ir K. M. (ieškovės vaikai), R. K. (atsakovo sutuoktinė), darbo santykiais – E. K. (atsakovo vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė).

Kaip matyti, šioje byloje reikalavimai atsakovui kildinami iš 2014-01-22 ginčo vekselio, kuris, ieškovės teigimu, buvo išduotas atsakovo apgaulės įtakoj (CK 1.91 str.).

Vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮVPĮ) nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis, 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia kad ši prievolė yra savarankiška ir nepriklauso nuo teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis, tai yra nauja prievolė – prievolė pagal vekselį. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, tai ir prievolė, atsiradusi iš tokio sandorio, yra abstrakti ir ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindą ar jo galiojimą, bet skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-343/2013, Nr. 3K-3-493/2014; Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta ir skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus ir ginčyti kreditoriaus reikalavimo teisę ne tik dėl formalių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų (jo rekvizitų), bet ir dėl tiesioginių (asmeninių) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykių, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-311/2008, Nr. 3K-3-59-695/2016). Vekselio išrašymas yra valinis veiksmas ir galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, o tokiu atveju vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-493/2014, Nr. 3K-3-171/2013). Šiuo atveju nėra ginčo dėl ieškovės išduoto atsakovui 2014-01-22 vekselio atitikimo Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytiems vekseliui formaliems reikalavimams. Bylos šalys yra tiesioginiai ginčo vekselio teisinių santykių dalyviai – ieškovė yra paprastojo neprotestuotino vekselio davėja, atsakovas yra nurodyto vekselio įgijėjas ir turėtojas.

Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-72/2014). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas ir, jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio apskritai nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Apgaulės faktas nustatomas, įrodžius, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, o suklaidinimą sąlygojo tyčiniai nesąžiningi atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo sudarytas ne toks sandoris, kokį iš tikrųjų ieškovas siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-3-150/2007, Nr. 3K-3-306/2007). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, o šio pobūdžio bylose teismas nerenka įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2013, Nr. 3K-3-429/2013, Nr. 3K-3-52-313/2015). Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, tenka šaliai, kuri prašo dėl apgaulės sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, be to, abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir faktus pripažįsta nustatytais, jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo (CPK 12, 178, 185 straipsniai, 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 I dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2013, Nr. 3K-3-429/2013).

Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas, susiklosčiusių tarp šalių paskolos santykiams, nes ieškovei buvo reikalingi pinigai ne tik parduodamo iš varžytynių buto pirkimui, bet ir jo remontui, o atsakovas sutiko juos paskolinti ir tam buvo išrašytas vekselis. Tačiau šalių nurodytos ginčo vekselio išdavimo aplinkybės kardinaliai skiriasi – ieškovė teigia iš pradžių pasirašinėjusi kelis vekselius dvigubai mažesnei sumai – 9 000,00 Eur sumai (prieš tai dar sakė 8 000,00 Eur sumai), o vėliau, susitarus su atsakovu dėl papildomos paskolos sumos, teigia pasirašiusi atbuline data ginčijamą vekselį 18 000,00 Lt sumai, net papildomų pinigų negavusi, o atsakovas nurodo, jog 2014-01-22 buvo pasirašytas tik ginčijamas vekselis 18 000,00 Lt. Pažymėtina, kad vekselio davėjai (ieškovei) teigiant, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, ji negavo pinigų ar gavo jų mažiau, būtent ieškovė turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčijamą vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

Ieškovė nurodo buvusi ieškovo apgauta, tačiau jos nurodytos aplinkybės labai prieštaringos, nes atsakovė teigė tai vienas, tai visiškai priešingas aplinkybes, kurios nesutampa su byloje esančiais įrodymais ir su pačios ieškovės iniciatyva apklausti liudytojų – jos vaikų ir sugyventinio parodymais, kurie taip pat labai prieštaringi, nes: ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2014-01-22 išdavė atsakovui vekselį 9 000,00 Lt sumai, dalyvaujant liudytojui E. S., o tuo metu 8 010,00 Lt suma buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą internetinės bankininkystė būdu, todėl sekantį kartą ieškovė pasitikėjo atsakovu, manydama, kad papildomai skolinami pinigai bus pervesti į jos banko sąskaitą; posėdžiuose ieškovė yra nurodžiusi, kad pasirašė 18 000,00 Lt vekselį, dalyvaujant jos gyvenimo draugui E. S. ir 2 jos vaikams (vėliau nurodė, jog vaikai nedalyvavo), o ji pinigų negavo ir tuo metu buvo pervesta 8 010,00 Lt už parduodamą iš varžytynių turtą banke; taip pat ieškovė nurodė, kad rašė atsakovui vekselius ne tik 2014-01-22, bet ir vėliau, tačiau negalėjo bent kiek logiškai paaiškinti kam to reikėjo, jei papildomai pinigų nesiskolino, terminų nepratęsė, skolos sumų nekeitė, juolab, kad iš atsakovo ir ieškovės gyvenimo draugo liudytojo E. S. paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovė nesugebėjo be pavyzdžio, kurį surašė E. S., užpildyti vekselio blanko be klaidų; dar ieškovė teigė, kad atsakovas, nepervedęs į ieškovės sąskaitą žadėtų pinigų remontui, nuo jos slapstėsi, tačiau tuo pat metu ji jam perduodavo į rankas kas mėnesį po 500,00 Lt. Ieškovės pateikti paaiškinimai dėl pasitikėjimo atsakovu taip pat kelia abejones ir nepaaiškinami vidutiniškai protingo asmens logika, nes: jei atsakovas nepervedinėjo pinigų internetinės bankininkystė būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tai ieškovė neturėjo pagrindo pasitikėti atsakovu, kad šis iš savo darbo ofiso internetu perves į jos sąskaitą skolinamus pinigus, juolab, jei ji jį matė pirmą-antrą kartą, o iki tol jo nepažinojo (b. l. 25); ieškovė ieškinyje nurodė vykusi pas atsakovą į ofisą 2015 m. vasario mėnesį, kai nesulaukė papildomai pažadėtos paskolinti sumos pervedimo į savo sąskaitą, tačiau tuo metu jau buvo pasibaigęs terminas skolai pagal ginčo vekselį grąžinti, o jeigu ieškovė vyko 2014 m. vasario mėnesį, tai nebuvo jokio protingo pagrindo pasitikėti asmeniui, kuris jai neperdavė pusės žadėtos paskolinti pinigų sumos, kurios gavimo patvirtinti ji išdavė 18 000,00 Lt vekselį, bei vėliau, kaip garantą skolos grąžinimui, rašyti dar po keletą kartų vekselius bei perdavinėti jam apie metus laiko po 500,00 Lt kas mėnesį be jokio pakvitavimo ar pinigų gavimo patvirtinimo; jei ieškovė vekselius perrašinėjo skirtingu laiku atsakovo reikalavimu (priežasčių tam ieškovė teismui nesugebėjo paaiškinti), tai nesuprantama kodėl ji nereikalavo jų sunaikinti arba grąžinti jų originalus jai. Ieškovės paaiškinimų dėl naujo – 2015-02 22 vekselio, išrašyto 2 606,00 Eur sumai, nepatvirtina byloje esantys įrodymai, nes: duomenys apie baudžiamąją bylą yra 3 mėnesiais vėlesni nei minėto vekselio išdavimo diena (b. l. 97, 98); jei šalys susitarė, kad ginčijamas vekselis nebegalioja ar naikinamas, o vietoje jo ieškovė išduoda naują vekselį, tai ieškovė galėjo ir turėjo pareikalauti grąžinti jai ankstesnio vekselio originalą, juolab, kad tuo metu ji jau buvo gavusi ginčo vekselį apmokėjimui (ieškovės parašas 2015-01-23) ir patvirtino vekselio neapmokėsianti bei žinanti apie priverstinio išieškojimo pradėjimą (ieškovės parašas 2015-01-26) (b. l. 19); be to, jei ieškovė buvo susitarusi su atsakovu dėl palūkanų mokėjimo po 500,00 Lt kas mėnesį, tai ji turėjo gauti pajamas ar lėšas pačios skolos grąžinimui, tačiau ieškovė teigė neketinusi parduoti savo buto, o aplinkybių iš kur ji būtų gavusi lėšų pačios skolos grąžinimui taip pat nenurodė; teismo posėdyje ieškovė nurodė po susitarimo su atsakovu dėl palūkanų už paskolinimą mokėjimo (po 500,00 Lt kas mėnesį) davusi jam 100,00 Lt pietums, tačiau, neturint pinigų buto išpirkimui ir negavus iš atsakovo jokių pinigų tik pažadą jų paskolinti, tokia suma pagal ieškovės gaunamas pajamas yra labai didelė; taip pat, jei buvo susitarta, kad skolinamasi 8 000,00 Lt, bet vekselyje rašoma palūkanoms 1 000,00 Lt daugiau, tai šalims nebuvo pagrindo tartis dėl kasmėnesinių palūkanų po 500,00 Lt; ieškovės nurodytų aplinkybių dėl 7 000,00 Lt sumos perdavimo atsakovui per laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio byloje esantys įrodymai nepatvirtina, nes atsakovo pakvitavimų apie pinigų gavimą iš ieškovės byloje nepateikta, atsakovas pinigų gavimą neigia, o ieškovės banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 nėra jokių duomenų apie jos gautas bet kokias pajamas iki 2014-03-21, vėliau iš sąskaitos neperiodiškai buvo išimamos įvairios pinigų sumos (b. l. 29-49).

Pažymėtina, kad jokio aiškumo neįnešė ir ieškovės kviesti liudytojai – vaikai K. M. ir M. M., nes jų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vekselių pasirašymo aplinkybių ir laiko, kadangi nei vienas iš jos kviestų liudytojų (taip pat ir liudytojas E. S.) nepatvirtino, jog ieškovė yra išdavusi vieną vekselį 18 000,00 Lt sumai, nors šioje byloje yra ginčijami ne du ar daugiau vekselių po 9 000,00 Lt, bet būtent vienas 18 000,00 Lt sumos 2014-01-22 išduotas vekselis, dėl kurio užpildymo ieškovės ranka ir jos parašo ginčas nekilo. Iš liudytojų K. M. ir M. M. paaiškinimų matyti, kad jie pasakoja apie vekselių išrašymo aplinkybes, nors nei vienas iš jų 2014-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o paprašius konkrečiau paaiškinti aplinkybes, painioja įvykių, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalys ir jų atstovai, laiką ir seką, kas rodo, jog jiems arba nežinomos šios bylos ginčo vekselio išdavimo aplinkybės, arba šis vekselis buvo išduotas būtent tą dieną, kuri joje nurodyta; liudytojų E. S., K. ir M. M. parodymai apie pinigų perdavimo skaičių, laikotarpius taip pat buvo nekonkretūs ir skirtingi, nors pagal ieškovės gaunamas pajamas tokios sumos šeimos biudžetui buvo reikšmingos ir šeimos nariams, juolab, besirūpinantiems prastai matančia drauge/mama, tokios aplinkybės turėjo būti žinomos itin tiksliai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Be to, pinigų išėmimas niekaip nepatvirtina pinigų perdavimo būtent atsakovui, nes į šią sąskaitą ieškovė gauna atlyginimą ir nusiimtos sumos galėjo būti naudojamos pragyvenimui ar kitiems jos poreikiams, juolab, kad ji pati nurodė viena išlaikanti du savo pilnamečius besimokančius negalias turinčius vaikus, minėjo negavusi iš banko reikiamo dydžio paskolos dėl ankstesnių įsipareigojimų, o jos gaunamas darbo užmokestis bei invalidumo/netekto darbingumo pensija nėra itin dideli (b. l. 15, 16, 29-49, 57). Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje pinigų grąžinimo faktas esminės reikšmės neturi, nes įrodinėjimo dalyku yra vekselio išdavimas dėl apgaulės, bet ne atsiskaitymas pagal vekselį.

Atsakovo paaiškinimai dėl paskolos suteikimo ir vekselio išrašymo aplinkybių buvo nuoseklūs, logiški ir posėdžiuose nesiskyrė nuo atsiliepime nurodytų paaiškinimų, o juos patvirtino ne tik jo iniciatyva apklaustų liudytojų R. K. (atsakovo sutuoktinės) bei E. K. (atsakovo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės) parodymai, bet dalinai ir liudytojo E. S. (ieškovės sugyventinio) parodymai apie daugkartinį vekselio blankų pildymą, ieškovei pačiai nesugebant be E. S. surašyto pavyzdžio užpildyti minėto blanko be klaidų.

Kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens – vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo paprastai turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas pagal šį vertybinį popierių prasidėjusio išieškojimo proceso, tačiau ieškovė ginčyti vekselį pradėjo tik 2015-11-26 – po to, kai antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų, ketindama įvertinti ieškovės butą pardavimui iš varžytynių, nors pranešimą apie vekselio apmokėjimą ieškovė pasirašė 2015-01-23 (b. l. 50-52, 99, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-59-695/2016). Šiuo atveju nei ieškovės regėjimo negalia (o ji nėra visiška neregė), nei jos išsilavinimas (ji raštinga, turi 10 klasių išsilavinimą) negali būti pagrindu pateisinti ieškovės elgesį, nes per metus laiko ji turėjo galimybę pasidomėti kas yra vekselis ir kokias pasekmes sukelia jo išdavimas, kreiptis dėl teisinės pagalbos, juolab, kad ieškovė turi netrumpą gyvenimišką patirtį, yra dirbantis, du vaikus užauginęs asmuo (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš ginčo vekselio, jame yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodytas ieškovės įsipareigojimas grąžinti atsakovui 18 000,00 Lt sumą, kurią savo ranka įrašė ir patį vekselio blanką užpildė ieškovė, todėl jai, net ir neturinčiai verslo patirties, su jos turimu išsilavinimu ir negalia, turėjo būti suprantamas itin trumpas, aiškus, vienareikšmiškai konkretus vekselio turinys ir kad būtent šią sumą ji privalės grąžinti (b. l. 18). Ginčo vekselio ginčijimas tik iškilus varžytynių grėsmei, leidžia manyti, jog ieškovė siekia išvengti savo prievolių atsakovui įvykdymo, be to, vien ieškovės aiškinimas, kad ji surašė ir pasirašė ginčo vekselį negalvodama, nesigilindama į šio dokumento turinį bei jo sąlygas, leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo kalbėti apie kokį nors valios trūkumą (apgaulę ar suklydimą) ir tai turi būti vertinama tik kaip ieškovės nerūpestingumas bei neapdairumas, dėl ko ji pati turi prisiimti sudaryto sandorio riziką ir pasekmes. Šiuo atveju ieškovės veiksmai neatitinka vidutiniškai sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, o ginčijamo sandorio panaikinimas pažeistų kreditoriaus (atsakovo) interesus, todėl teismas turi pagrindą atsisakyti ginti jos teises (CK 1. 137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius ir, abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ginčo vekseliu, priešingai nei teigia ieškovė, buvo užtikrintas jos skolinio įsipareigojimo atsakovui vykdymas, o ieškovė, remdamasi visų pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės dėl visų pinigų pagal ginčo vekselį, kaip paskolos sutartį, neperdavimo jai neįrodė, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1. 5 straipsnis, 1.91 straipsnio 1 dalis, CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo kildinamas iš reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu dėl apgaulės, tai, netenkinus pradinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis patikslinto ieškinio reikalavimas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui – 1250,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą; valstybei – 5,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 /redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01/, b. l. 2, 106, 151-154).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5,74 Eur (penkių eurų 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Baškienė