Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-484-562/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2S-484-562/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31580-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-484-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31580-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovės E. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė E. V. (toliau – ieškovė) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo – nustatyti laikinąją nepilnametės dukters E. V. gyvenamąją vietą su motina ieškove atskirai nuo atsakovo D. V. (toliau – atsakovas); nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pasibaigus baudžiamajai bylai ir/ar nustojus galioti kardomosioms priemonėms Vilniaus 1 policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36679-20 – draudimui atsakovui matytis su ieškove; atsakovas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bendrauja su vaiku kartu dalyvaujant ieškovei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovei iš anksto suderinus grafiku vieną ar du kartus per savaitę po 1-2 valandas; priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. iš atsakovo, mokant periodines mėnesines 250 Eur dydžio įmokas nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šalių santuokos nutraukimo byloje, periodines įmokas pervedant į ieškovės banko sąskaitą.

2. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santykiai labai pablogėjo 2019 metų pabaigoje, kai atsakovas pradėjo kiekvieną dieną vartoti alkoholinius gėrimus, turėti kitų žalingų įpročių. Nors per 2020 m. sausio mėnesį atsakovas bandė nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau tai nepadėjo, o 2020 m. rugsėjo mėnesį iki tol kildavę barniai, grasinimai, gąsdinimai ir kitas psichologinis spaudimas bei smurtas peraugo į smurtą prieš šeimoje įsigytą šunį ir galiausiai į agresiją prieš pačią ieškovę ir jų vaiką. Dėl nuolatinio girtavimo atsakovas vis mažiau laiko pradėjo skirti vaikui ir trukdyti nakties metu ar kitaip netinkamai rūpintis. Atsakovas nustojo rūpintis namais, palaikyti namuose tvarką, rūpindamasis tik savo poreikiais ar girtavimu. Galiausiai, atsakovui esant neblaiviam dienos metu, ieškovė su nepilnamete dukra buvo namie užpultos ir mušamos, dėl ko ieškovė kreipėsi į policiją, atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas bei taikytos kardomosios priemonės – draudimas matytis su ieškove ir vaiku. Toks atsakovo elgesys traumuoja vaiką psichologiškai, išbalansuoja vaiką, sukelia ginčus bei konfliktus tarp tėvų, todėl šį klausimą yra reikalinga laikinai sureguliuoti, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

3. Taip pat nurodė, kad ieškovė pagal savo finansinę padėtį gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, todėl yra pagrindas vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė pilnai dalyvauja vaiko gyvenime, viena užtikrina visus dukters poreikius. Kadangi pritaikius kardomąsias priemones tėvui uždrausta matytis su vaiku, jo bendravimas su vaiku šiuo metu negalimas, vaiko ryšys su motina yra itin glaudus, mergaitė prie mamos yra ypatingai prisirišusi, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaiko interesus. Nustačius laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina, siekiant išvengti tarp šalių kylančių ginčų nustojus galioti taikytoms kardomosioms priemonėms Vilniaus 1 policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36679-20) – draudimui atsakovui matytis su ieškove ir vaiku – atsakovas su vaiku galėtų matytis vieną ar du kartus per savaitę pasimatyme kartu dalyvaujant vaiko mamai ir Tarnybos atstovui. Nustac?ius nepilnamec?io vaiko laikina? gyvenama?ja? vieta? su ieškove, kyla pagrindas spre?sti laikino išlaikymo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisimo klausimą. Šiuo metu ieškovė viena išlaiko vaiką, apmoka darželio ir papildomų būrelių išlaidas (Yamahos muzikos mokyklos 2 būreliai (mokymasis groti pianinu ir vokalo pamokos), keramikos būrelis ir šokių būrelis darželyje), kas sudaro kas mėnesį ne mažiau kaip 140 – 150 Eur. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, būtina iš vaiko tėvo priteisti ne mažiau kaip 250 Eur kas mėnesį iki kol galutiniu teismo sprendimu bus patvirtintas nuolatinis išlaikymo dydis.

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo teismui dienos nepateikė.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Tarnyba pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad prieštarauti iš esmės, kad mažametės E. V. laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neturi pagrindo. Teigė, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais E. V. poreikiais. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka, Tarnybos vertinimu, yra nekonkreti, be to, siejama su sąlygine aplinkybe – baudžiamosios bylos ir/ar kardomųjų priemonių pasibaigimu. Pažymėjo, jog dalyvavimas tėvo ir vaiko bendravime nėra Tarnybos funkcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37547-897/2020 (dabar Nr. e2-2534-897/2021) ieškovės prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove motinos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą; paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prie ieškovės prašymo pridėtas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl patirto smurto. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė būtinybę nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą išimtinai su ieškove.

8. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu ir į tai, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., mokamą po 215 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos Nurodė, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir priėmus sprendimą byloje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši suma iki bus priimtas byloje sprendimas yra pakankama tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

9. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu atsakovui galiojo kardomoji priemonė – draudimas matytis su ieškove ir vaiku, duomenų apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir/ar baudžiamosios bylos iškėlimą nebuvo, teismas sprendė, kad nebuvo būtinybės nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Nurodė, kad pasibaigus kardomųjų priemonių galiojimui šalys gali geranoriškai susitarti dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškove? nei?rode? ir teismas skundžiamoje nutartyje nepagrinde?, kad egzistuoja tikimybe?, jog ateityje galimai kils gre?sme? de?l to, kad nepritaikius laikinu? apsaugos priemoniu? bu?simo, galimai palankaus ieškovei, teismo sprendimo i?vykdymas gali pasunke?ti arba pasidaryti nei?manomas.

10.2. Nuo šaliu? gyvenimo skyrium pradžios atsakovas teikia vaikui išlaikyma? periodine?mis išmokomis po 150 Eur. Taip pat atsakovas ne karta? pirko vaiko poreikiu? patenkinimui reikalingus daiktus (vilnos kepure?, pirštines, kojines, vaikiška? ekologiška? kosmetika? – šampu?nus, plauku? kauke, ku?no sviesta? ir ku?no alieju?; bendra pirkiniu? suma 170 eur), dovanas (le?les, knygele?, i?vairias smulkmenas). Nuo šaliu? gyvenimo skyrium pradžios atsakovas negale?jo priside?ti prie vaiko darželio ir bu?reliu? apmoke?jimo, nes ieškove? neatsiunte? atsakovui sa?skaitu?, kurios yra reikalingos moke?jimams atlikti. Bendro gyvenimo metu kiekviena? me?nesi? šeimos išlaidas šalys dalindavosi bendru susitarimu – tiek atsakovas, tiek ir ieškove? pakaitomis moke?davo už vaiko darželi? ir bu?relius, pirko maista?.

10.3. Ieškove? nenurode? argumentu?, kad atsakovo teikiamas laikinas išlaikymas po 150 Eur neužtikrina tokio amžiaus vaiko poreikiu?.

10.4. Ieškove? nei?rode? ir teismas skundžiamoje nutartyje nepagrinde? priežasc?iu?, pateisinanc?iu? ieškinio pareiškimo atide?jima?, tai yra kode?l ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu de?l laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo. Per laikotarpį nuo ieškovės ir jos atstovės sutarties pasirašymo iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo galima jau parengti ieškinį.

10.5. Ieškove? nei?rode? ir teismas skundžiamoje nutartyje nepagrinde?, kad jau prašymo de?l laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo teikimo momentu yra kilusi gre?sme? (kils galimai) ieškove?s ir vaiko interesams tuo atveju, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemone?s.

11. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pridėjo naujus įrodymus – AB „Swedbank“ banko 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą bei įkiteisminio tyrimo medžiagą, t. y. nutarimą skirti kardomąją priemonę ir pranešimą apie įtarimą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas buvo praleidęs terminą pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl jo teikiamų naujų įrodymų priėmimo. Nepaisant to, kad atsakovas nėra suformavęs prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus, teismas sprendžia, jog ginčo atveju nėra pagrindo formaliai atsisakyti spręsti dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas priima AB „Swedbank“ banko 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą, kaip naują įrodymą, kuriuo atsakovas grindžia laikino išlaikymo mokėjimo faktą, ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Dėl bylos esmės.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jį tenkinęs iš dalies, nustatė laikinąją nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove motinos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą; paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės teigia, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui, neįrodė ir to, kad kils reali grėsmė ieškovei ir šalių vaikui tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Papildomai nurodo, kad moka vaikui 150 Eur laikiną išlaikymą kiekvieną mėnesį, pirko įvairias vaikui prekes (vilnos kepurė, pirštinės, kojinės, vaikiška ekologiška kosmetika – šampūnai, plauku? kaukė, ku?no sviestas ir ku?no aliejus; bendra pirkiniu? suma 170 eur), dovanas (le?les, knygele?, i?vairias smulkmenas). Anot atsakovo, ieškovė neįrodė, jog jo mokamas laikinas išlaikymas neužtikrina šalių vaiko poreikių. Ieškovė nepagrindė ieškinio nepateikimo.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

21. Pasisakydamas dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, grėsmės ieškovės ir šalių vaiko interesams, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiami socialiai jautrūs klausimai – vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo klausimai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, argumentuodamas skundžiamos nutarties nepagrįstumą, remiasi Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2100- 324/2018. Tačiau pastaroji Kauno apygardos teismo nutartis priimta ne analogiškoje byloje, joje susiklosčiusios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, minimoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su tėvu, motina remiama sugyventinio, neturi pakankamai pajamų dėl būsto išlaikymo ir kt. Nagrinėjamoje byloje panašios aplinkybės nenustatytos, kadangi ieškovė turi finansines galimybes užtikrinti vaiko išlaikymą, jo gerovės puoselėjimą, savo nepilnametės dukters tinkamą fizinį bei socialinį vystymąsi ir būtiniausių poreikių tenkinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų turi finansines galimybes užtikrinti būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, nešalina kito tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

22. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė iš esmės nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir grėsmės ieškovės bei šalių vaiko interesams, nepateikė duomenų, kurie paneigtų byloje jau nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, nepilnamečio vaiko gyvenimas tokioje konfliktiškoje aplinkoje yra neigiamas jo visaverčiam vystymuisi, todėl būtina užtikrinti šalių nepilnametės dukters augimą ir gyvenimą socialiai atsakingoje bei emociškai saugioje aplinkoje. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla nėra įprastinis teisinis ginčas teisme, pavyzdžiui, dėl turto, skolos ir kt., todėl teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi ir, pirmiausia, privalo teikti prioritetą nepilnamečio vaiko interesams. Tai, kad yra grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, pirmiausia, pagrindžia tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai, kaip jau minėta, yra konfliktiški, ir šalių nepilnametės dukters gyvenimas tokioje aplinkoje neabejotinai pažeistų jos interesus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo prieš ieškovę (du kartus trenkė per pakaušį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą) ir prieš šalių nepilnametę dukterį (nustūmė nuo lovos, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą). Šias aplinkybes patvirtinta tiek ieškovės teikti duomenys su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek paties atsakovo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įtariamas panaudojęs smurtą prieš savo nepilnametę dukterį ir jos motiną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnametei dukrai saugesnė aplinka būtų gyvenant jai su motina, t. y. su ieškove.

23. Visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

24. Atsakovas teigia, kad šalių nepilnametei dukrai teikia periodinį išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, ir taip prisideda prie savo nepilnametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto AB „Swedbank“ banko 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas į ieškovės banko sąskaitą 2020 m. spalio 23 d. pervedė 150 Eur savo nepilnametės dukters laikino išlaikymo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad AB „Swedbank“ banko 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina tik vienkartinio 150 Eur sumos sumokėjimo nepilnametės dukters išlaikymui faktą, tačiau nepagrindžia atsakovo teiginių, kad jis teikia reguliarų išlaikymą savo dukrai. Duomenų, iš kurių apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas teikia pastovų išlaikymą savo nepilnametei dukrai, atsakovas nepateikė, todėl nagrinėjamoje byloje teismas neturi galimybės įsitikinti tokio išlaikymo teikimo faktu. Be to, teismas laiko nepagrįstais ir atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas ne karta? pirko vaiko poreikiu? patenkinimui reikalingus daiktus (vilnos kepure?, pirštines, kojines, vaikiška? ekologiška? kosmetika? – šampu?nus, plauku? kauke, ku?no sviesta? ir ku?no alieju?; bendra pirkiniu? suma 170 eur), dovanas (le?les, knygele?, i?vairias smulkmenas). Duomenų, kurie patvirtintų vilnos kepurės, pirštinių, kojinių, vaikiškos ekologiškos kosmetikos, dovanų (lėlių, knygelių ir kitų smulkmenų) pirkimą, byloje nėra, atsakovas tokių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko išlaikymo fakto įrodymui neužtenka vien deklaratyvių teiginių apie tokio išlaikymo teikimą, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis.

25. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškove? nenurode? argumentu?, jog atsakovo teikiamas laikinas išlaikymas po 150 Eur neužtikrina tokio amžiaus vaiko poreikiu?, laikytinas teisiškai nereikšmingu, kadangi byloje jau konstatuota, kad atsakovas neįrodė teikiamo išlaikymo fakto. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti neegzistuojančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ir spręsti ar neegzistuojantis išlaikymas užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius.

26. Atsakovo vertinimas dėl ieškovės ieškinio nepateikimo yra nepagrįstas, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama, per kiek laiko turi būti pateiktas ieškinys, jeigu pirma pateikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, ar ieškovė yra pareiškusi ieškinį per teismo nustatytą terminą, nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimui plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

28. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pirma, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo ir spręsti dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir, antra, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra šio atskirojo skundo dalykas, kadangi šiuos klausimus išsprendžia teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs dėl to teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė