Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagalbiniu ūkio darbininku, teistas, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį, paskiriant 30 MGL (1 500 Eur) baudą, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. kovo 15 d., apie 21.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsiteisėjusiu, 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, taip pat 2021 m. rugpjūčio 24 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti; taip pat žinodamas, kad 2023 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjusiu, 2023 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, A. D. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. kovo 15 d., apie 21.17 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių girtumas) vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda, į kurią įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai A. D. buvo sulaikytas nuo 2021 m. birželio 25 d. 2.36 val. iki 2021 m. birželio 25 d., 14.01 val., prilygintas 2 MGL ir paskirta galutinė 48 MGL (2 400 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 25 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 510 eurų. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 116–119).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, jam paskirta 90 parų arešto bausmė, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 31 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuota automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 6 180 eurų. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 6 d. (b. l. 122–127).

Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 15 d., apie 23.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. D. vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1–3).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Įrodymais, pagrindžiančiais A. D. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojos L. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad įvykio metu A. D. vairavo transporto priemonę, liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad matė pilkos spalvos automobilį apverstą ant šono, šalia automobilio stovėjęs vyras svirduliavo, veidas buvo kaip apsvaigusio žmogaus, liudytojo Z. Z. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jam paskambinusi L. M. paprašė ištraukti mašiną, nuvažiavus į vietą pamatė, kad automobilis VW Sharan guli ant šono, o prie automobilio buvo A. D., vyr. patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kur A. D. prisipažino vairavęs automobilį, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 2 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus A. D. vairavimo aplinkybių; bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vykdymo pabaiga yra 2026 m. birželio 24 d., taip pat jis buvo raštiškai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. D. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. D., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. D. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, jo paties teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė prašė pripažinti A. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas A. D. padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nustatyta, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą A. D. jau buvo teistas tris kartus. Nagrinėjamu atveju A. D. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir baudžiamąjį nusižengimą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas A. D. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir šią atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Gynėja advokato padėjėja Lina Jarmalavičienė baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad šitam įvykiui poveikį turėjo ir L. M. provokuojantis elgesys, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti atsakomybė galėtų būti nustatyta tik tuomet, kai veikos padarymui įtakos būtų turėjęs provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Šiuo atveju L. M. nėra pripažinta nukentėjusiąja išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, todėl nustatyti šią kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. O pats faktas, kad L. M., žinodama, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, atvažiavo prie kaimynės namo su mašiną, o ne atėjo pėsčiomis, savarankiškos teisinės reikšmės nei A. D. skirtinai bausmei, nei juo labiau baudžiamajai atsakomybei neturi. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra suaugęs socialiai subrendęs žmogus, kuris privalo pats kontroliuoti savo elgesį ir atsakyti už savo veiksmus ir dėl jų kilsiančias pasekmes.

A. D. anksčiau teistas, tris kartus už analogiškų veikų padarymą (b. l. 104–110), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas vieną kartą už KET pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 111–112), nuo 2025 m. liepos 2 d. dirbantis pagalbiniu ūkio darbininku. Byloje nėra duomenų apie A. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad anksčiau jam skirtos, švelnesnės bausmių rūšys savo tikslų nepasiekė, tad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtinos griežčiausias sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įtvirtintos bausmių rūšys – už nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje, 30 (trisdešimties) parų areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamojo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms sudarant idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (9 mėnesių laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (30 parų areštą) ir paskiriant subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

A. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, teismui pateikė darbo sutartį, kuri patvirtina, kad kaltinamasis oficialiai dirba nuo 2025 m. liepos 2 d., stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, administracines baudas moka, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, už nusikaltimo padarymą paskutinį kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 2023 m. lapkričio 3 d. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, A. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, A. D. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK taip pat nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas, iš bylos medžiagos matyti, kad padarydamas nusikalstamą veiką jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau ir aplinkiniams, bet ir pažeidė jam paskirtą teismo draudimą, tad, teismo vertinimu, A. D. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. D. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis, dalyvaudamas viešajame eisme, nuvažiavo nuo kelio, jo vairuotas automobilis apvirto ant šono. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to kaip jau minėta A. D. yra teistas už vairavimą jam būnant neblaiviam, jam buvo jau atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas maksimalus, 7 (septynerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 17 d. (b. l. 74–75), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. D. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. D. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sugyventinei L. M. Tačiau teismas įvertinęs pačios transporto priemonės savininkės ir pačio kaltinamojo paaiškinimus, sprendžia, kad automobiliu galėjo laisvai disponuoti tiek A. D., tiek L. M., jis buvo naudojamas jų abiejų poreikiams tenkinti. Antai L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. D. prisidėjo pinigais prie automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo. Tiek A. D., tiek L. M. nurodė, kad automobilis buvo pirktas tam, kad juo galima būtų vežioti statybines medžiagas, kurios buvo reikalingos kaltinamojo darbe ir jų pačių vykdytų statybų metu. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad šiuo automobiliu L. M. jį vežiojo į darbą. Kaltinamasis paaiškino ir tai, kad kai L. jo negali paimti, automobilis būna pas jo giminaitį (švogerį), kuris tuomet paima A. D. O L. M. savo ruožtu paaiškino, kad ji daugiausiai naudojasi kitu turimu VW markės automobiliu. Teismo posėdžio metu A. D. taip pat nurodė, kad jis iš savo lėšų tvarkė mašinos ratą ir priekinį stiklą. Pažymėtina, kad ir įvykio metu atliktame automobilio apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio gale yra du maišai, pilni statybinės medžiagos (b. l. 11–18), o policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu teigė, jog automobilyje liko jo įrankiai (b. l. 58–59).

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Darydamas išvadą dėl būtinumo konfiskuoti būtent transporto priemonę, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad 2023 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu iš kaltinamojo buvo išieškota 6 180 Eur jo tąkart vairuoto automobilio vertė, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastaroji, turtinio pobūdžio, baudžiamojo poveikio priemonė savo tikslų A. D. atžvilgiu taip pat nepasiekė.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74–75), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. (A. D.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. D. (A. D.), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. D. (A. D.) paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. (A. D.) galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais A. D. (A. D.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. D. (A. D.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. D. (A. D.) pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. D. (A. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 17 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. D. (A. D.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. D. (A. D.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M., konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, A. D. (A. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. (A. D.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.