- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-192-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00738-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Ieškovas
- Z. I., L. Ž., R. K.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių Z. I., L. Ž. ir R. K. ieškinį viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, ir B. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Z. I., L. Ž. ir R. K. 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės: 1) ieškovei Z. I. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovei L. Ž. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovei R. K. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2 649, 22 Eur laidojimo ir kitas susijusias išlaidas bei 700 Eur išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka; 4) ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. pacientas A. R. I. buvo hospitalizuotas į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių, 2015 m. sausio 6 d. jis buvo operuotas, atliekant jam laparoskopinę cholecistektomiją. Operacijos metu pacientui įtarta bendrojo tulžies latako (toliau – BTL) akmenligė ir smulkūs akmenys tulžies pūslėje, tačiau operacijos protokole akmenų buvimas tulžies pūslėje nenurodytas. 2015 m. birželio 7 d. pacientas A. R. I. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę ir stacionarizuotas į Chirurgijos skyrių, nustatant tulžies latakų akmenligės diagnozę, jam numatytas gydymo planas. Tą pačią dieną gydytojai numatė atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiografiją (toliau – ERC) ir papilosfinkterotomiją (toliau – PST), 2015 m. birželio 8 d. gydytojų konsiliume buvo nuspręsta atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją (toliau – ERCP). Pacientas pasirašė ir sutiko dėl ERCP atlikimo. Gydytojas B. A. 2015 m. birželio 8 d. ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientui atliko ERC + PST + įvestas stentas, kadangi atlikus PST pradėjo kraujuoti. 2015 m. birželio 9 d. gydytojas B. A. nurodė klinikinę diagnozę – tulžies latakų obstrukciją ir kitą dieną išrašė pacientą ambulatoriniam gydymui. 2015 m. liepos mėn. pradžioje pacientas susitiko su gydytoju B. A. dėl stento pašalinimo, tačiau gydytojas nurodė, jog reikia atlikti priešoperacinius tyrimus pas savo šeimos gydytoją. Dėl stento pašalinimo ir kontrolės planine tvarka pacientas A. R. I. 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Apžiūrėjus pacientą nustatyta, kad pagrindinis susirgimas – mechaninė gelta, numatytas gydymas – ERCP + stento šalinimas. Pacientas pasirašė ir sutiko dėl ERC + stento šalinimo atlikimo, apie kitas galimas alternatyvias procedūras, ar papildomas procedūras (diagnostines ar gydymo), kurios būtų atliktos operacijos metu pacientas nebuvo informuotas ir sutikimo neišreiškė, nepasirašė, ir nebuvo supažindintas su galimomis komplikacijomis – tulžies latakų uždegimu, latako prakiurdymu (perforacija), ūmiu pankreatitu bei apie anatominį ypatumą, jog latakai atsivėrė į divertikulą apie kurį gydytojas žinojo po 2015 m. birželio 8 d. procedūros. 2015 m. rugpjūčio 3 d. gydytojas B. A. nurodė, kad įvedus duodenoskopą, stentas migravęs į BTL, įtarė, kad stentas pateko į divertikulą, kontrastavus aiškios perforacijos nestebėta, paliktas papildomas stentas. Atlikus pilvo organų kompiuterinį tyrimą nustatyta, kad kairiosios kepenų skilties latakuose išpūstos žarnų kilpos po ERCP, skysčio sankaupos aplink dvylikapirštę žarną. Gydytojų konsiliumas sprendė, kad yra pankreatito požymiai, numatė taikyti konservatyvų gydymą skysčių terapija, nuskausminančiais ir antibiotikais. 2015 m. rugpjūčio 4 d. gydytojų konsiliumas nusprendė atlikti laparoskopiją dėl blogėjančios paciento būklės (peritonito klinika). 2015 m. rugpjūčio 5 d. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydantys gydytojai stebėjo labai sunkią paciento būklę dėl nekrotinio pankreatito, sepsio, septinio šoko ir dauginio organų disfunkcijos sindromo, buvo tęsiamas intensyvus gydymas. 2015 m. rugpjūčio 13 d. paciento būklė visiškai pablogėjo, vystėsi dauginis organų funkcijos nepakankamumas, išsivystė asistolija, taikytos reanimacinės priemonės buvo neefektyvios ir pacientas mirė.
3. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovių teigimu, atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pacientui A. R. I. nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų dėl ko pacientas mirė. Teigė, kad ligoninės veiksmai neatitiko gydytojo profesijai keliamų maksimalaus atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, buvo pažeistos paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 15 ir 17 straipsniuose.
Šalies argumentai
4. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovių argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nepagrįsti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija), nagrinėdama ieškovių pareiškimą kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos konsultantą, kuris nemano, kad šiuo atveju ERCP galėjo būti ūmaus nekrotinio pankreatito, difuzinio peritonito priežastimi. Po tokios procedūros pankreatitas nesivystė. Paciento sveikatos būklė buvo įvertinta tinkamai, remiantis ne tik objektyviais klinikiniais požymiais, bet ir savalaikiais klinikiniais, biocheminiais, mikrobiologiniais, laboratoriniais, radiologiniais tyrimais, operacijų metu nustatyta patologija. Vertinant paciento būklę buvo atsižvelgta taip pat ir į lydinčią patologiją – cukrinį diabetą, nutukimą, išeminę širdies ligą. Pacientui išsivysčius difuzinio peritonito klinikai, operacija buvo atlikta laiku ir tinkamai, skubos tvarka. Ligoninės gydytojai ėmėsi visų būtinų ir savalaikių priemonių paciento sveikatos būklei įvertinti ir gydyti. Komisijos išvada konkreti ir vienareikšmė – žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. R. I. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta.
5. Trečiasis asmuo „Balticums Viena Insurance Group“ AAS, veikianti per filialą Lietuvoje, (teisių ir pareigų perėmėja AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje), su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė sveikatos paslaugas suteikė kokybiškai, laiku, tinkamai ir žalos nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priteisė: 1) ieškovei Z. I. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovei L. Ž. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovei R. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2 649, 22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 700 Eur dydžio išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka, ir 1 432, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko, kad nagrinėjamu atveju pacientui parinktas gydymas, nepriklausomai nuo rezultato, negali būti pripažintas geriausiu ar labiausiai atitinkančiu paciento interesus.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais (neveikimu) teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūrą, buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos paslaugos, kadangi: 1) pirmojo gydymo metu (2015 m. sausio mėn.) paciento sveikatos būklė buvo įvertinta nepakankamai, pacientui nebuvo atlikta pakankama diferencinė diagnostika, nebuvo išsiaiškinta kokia geltos priežastis ir tai lėmė antrojo gydymo epizodo reikalingumą; 2) antrojo gydymosi metu (2015 m. birželio mėn.) pacientui vėl buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis, neskirtas (nepasiūlytas) obstrukcijos priežasčiai nustatyti alternatyvus diagnostinis kompiuterinės tomografijos tyrimas, taikyti chirurginiai gydymo metodai be informuoto paciento sutikimo (raštu) ir tai lėmė trečiojo gydymo epizodo reikalingumą; 3) trečiojo gydymosi metu (2015 m. rugpjūčio mėn.) pacientui neefektyviai ir netinkamai šalintas stentas, dėl ko buvo sukelta trauma (uždegimas), sąlygojusi ūmaus pankreatito, sunkios nekrotinės formos komplikaciją, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, peritonitą, papildomas chirurgines operacijas, sveikatos būklės pablogėjimą ir letalinę išeitį (mirtį).
9. Teismo vertinimu, atsakovės (specialistų) neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos (mirties) atsiradimo priežastis (būklė), tačiau realu ir tai, kad nurodytu atsakovės neteisėtu neveikimu (veiksmais) lemiamai buvo prisidėta prie paciento sveikatos būklės pablogėjimo ir ištikusios mirties, nes jei asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškai, leidžiant informuotai pasirinkti, neatmetama, kad būtų galimybė išvengti tokių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
10. Teismas, įvertinęs atsakovės darbuotojų (gydytojų) pacientui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas jų kokybės, veikimo profesionalumo aspektais, sprendė, kad šiuo atveju pripažintinas atsakovės darbuotojų nerūpestingumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
11. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovių glaudų ryšį su sutuoktiniu/tėvu, turėtus išgyvenimus gydymo metu, savo bejėgiškumą jam padėti, įvertinęs tai, jog dėl mirties ieškovės patyrė ir itin sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, negrįžtamai nutrūko jų dvasinis ir fizinis ryšys, ieškovės patiria išgyvenimus dėl neišsipildžiusių ateities planų, sprendė, kad ieškovei Z. I. (sutuoktinei) priteistina 15 000 Eur suma, kitoms ieškovėms (dukroms) po 10 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti ieškovių patirtus emocinius bei fizinius išgyvenimus (CPK 185 straipsnis).
12. Teismas laikė pagrįstomis su ieškiniu pateiktais dokumentais ieškovės R. K. dėl A. R. I. mirties patirtas 2 297, 50 Eur laidojimo išlaidas ir 351, 72 Eur kitas, susijusiu su staigia netektimi, išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevertindamas byloje esančių specialistų pateiktų įrodymų, kadangi sprendimas yra identiškas ieškovių atstovo baigiamajai kalbai.
13.2. Teismas priėmė Komisijos, Akreditavimo tarnybos konsultanto ir ekspertizės akte pateiktoms išvadoms prieštaraujantį sprendimą. Aplinkybę, kad pirmojo gydymosi ligoninėje metu paslaugos buvo suteiktos tinkamai, patvirtina ligoninės sudarytos komisijos A. R. I. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tyrimas. Buvo atlikta visapusiška diferencinė diagnostika ir diagnozuota latakų obstrukcija, bet nenustatyta jos priežastis (mechaninės geltos priežasties nebuvo galima nustatyti, kadangi sonoskopijos metu akmenų nediagnozuota, o MRT cholangiografijos atlikti nebuvo galimybės dėl paciento būklės (implantuotas stimuliatorius)). Pažymi, kad geltos priežastis buvo nustatyta – tulžies latakų susiaurėjimas. Kompiuterinė tomografija nebūtų keitusi obstrukcijos gydymo taktikos antrojo gydymosi etapu, o ERC konkrečiu atveju buvo pirmo pasirinkimo diferencinės diagnostikos metodas.
13.3. Nesutinka, kad nebuvo atliktos maksimalios pastangos, reikiamas rūpestingumo ir atidumo laipsnis siekiant tinkamai įvertinti paciento būklę ir nustatyti tulžies latakų obstrukcijos priežastį. Taikyti chirurginiai gydymo metodai (PST ir stento įvedimas) taikomi esant tulžies latakų obstrukcijai. Stento įvedimas taikytas ne tik dėl kraujavimo, bet ir mechaninės geltos gydymui.
13.4. Teismas neteisingai interpretavo ekspertizės akto išvadose nurodomas aplinkybes dėl stento nepašalinimo ir šalinimo atlikimo trūkumų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad latako perforacijos priežastis yra netinkamų paslaugų atlikimo pasekmė, o ne tinkamai atliktos, komplikuotos procedūros eigos pasekmė.
13.5. Operacija atlikta savalaikiai. Gydymo taktikai pasirinkti buvo remiamasi gerąja tokių komplikacijų gydymo praktika.
13.6. ERC ir stento šalinimo operacija 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo būtina, jokių alternatyvių neinvazinių procedūrų nėra, todėl gydytojas papildomai neinformavo paciento. Bendros komplikacijos surašytos bendrame sutikime. Be to, teismas šio sutikimo nevertino.
Atsiliepimas
14. Ieškovės Z. I., L. Ž. ir R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo tikslais ir taisyklėmis, kasacinio teismo praktika, visapusiškai ir objektyviai vertino visus byloje esančius įrodymus bei remdamasis byloje pateiktų įrodymų visetu padarė atitinkamas išvadas, dėl to proceso teisės normų nepažeidė.
14.2. Atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas), turint pareigą maksimaliai rūpestingai atlikti sveikatos priežiūros paslaugas, prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldami žalingus padarinius arba sukurdami sąlygas tokiems padariniams kilti.
14.3. Komisija, vertinusi pacientui teiktas paslaugas, yra šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, todėl tokios jos tyrimas ir išvados negali būti pagrindu teismo sprendimui motyvuoti.
Šalies argumentai
14.4. Tik apeliaciniame skunde atsakovė nurodo naują argumentą dėl pacientui nustatytos tulžies latakų susiaurėjimo diagnozės. Nepaisant to, ši diagnozė prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi, remiantis ekspertizės aktu, tulžies latako obstrukcijos diagnozės priežastis nebuvo nustatyta ir nurodyta.
14.5. Atsakovės subjektyvūs vertinimai klaidina teismą. Specialisto invazinių diagnostikos, gydymo metodų parinkimas ir paciento visapusiškas bei tinkamas informavimas yra glaudžiai susiję, turintys reikšmės, kai objektyvizuojasi neigiama klinikinė išeitis (sveikatai neigiamos pasekmės ar mirtis), todėl jų negalima vertinti atsietai.
14.6. Atsakovė turėjo pareigą raštu informuoti pacientą apie alternatyvių diagnostinių metodų taikymo galimybę, nurodant jų rizikas ir komplikacijas, gauti raštišką jo sutikimą ar atsisakymą (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Pacientui taikyti gydymo metodai – PST ir stento įvedimas – be informuoto paciento sutikimo raštu, kompiuterinės tomografijos tyrimo neatlikimas, tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatymas, lėmė trečiojo gydymo epizodo reikalingumą.
14.7. Atsakovė bando suklaidinti teismą dėl stento šalinimo atlikimo kokybės ir tinkamumo vertinimo, painiodama su šios procedūros būtinumu, tokios taktikos tinkamumu, tačiau ne atlikimo tinkamumu.
14.8. Atsakovės specialistų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau tuo lemiamai buvo prisidėta prie paciento sveikatos būklės pablogėjimo ir ištikusios mirties, nes, jei sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškai, neatmetama, kad būtų galimybė išvengti tokių pasekmių (mirties).
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, visiškai nesivadovaudamas ir neatsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas yra neargumentuotas ir grindžiamas tik subjektyvia ir asmenine ieškovių atstovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose reiškiama pozicija.
15.2. Skundžiamame sprendime padarytos išvados visiškai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, atliktai ekspertizei, t. y. teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo ekspertas teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, keitė ekspertizės akte padarytas išvadas, nors minėtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas bylos nenagrinėja iš naujo. Apeliaciniame procese apsiribojama (neįskaitant išimčių dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų) įvertinimu, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų.
17. Šioje byloje teisminio tyrimo objektas yra faktinės A. R. I. apeliantės (pas ją dirbančių gydytojų) teiktų sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybės.
Dėl bylos esmės
18. Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
19. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, CK, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (įstatymo 13 straipsnis). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (įstatymo 45 straipsnio 7 punktas).
20. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka žalą padariusiam asmeniui.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
24. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, svarbiausia išsiaiškinti, ar A. R. I. teikiant medicinines paslaugas buvo laikomasi paminėtų standartų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad pacientui parinktas gydymas negali būti pripažintas geriausiai atitinkančiu jo interesus (kokybišku) ir konstatavo apeliantės atlikus neteisėtus veiksmus (neveikimą).
25. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, nes skundžiamame sprendime padarytas išvadas pagrindė ieškovių atstovo baigiamosios kalbos motyvais.
26. Apeliantė įsitikinusi, kad jos darbuotojai (gydytojai) įdėjo maksimalias pastangas suteikiant medicinos paslaugas A. R. I., elgėsi reikiamai rūpestingai ir atidžiai vertindami paciento būklę ir nustatydami geltos ir tulžies latakų obstrukcijos priežastis bei taikydami gydymo metodus.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliantės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skunde dėstomais argumentais.
Dėl įrodymų, susijusių su apeliantės veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo
28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pacientui A. R. I. gydymo paslaugos nebuvo suteiktos kokybiškai, todėl tarp apeliantės gydytojų veiksmų (neveikimo) ir pablogėjusios A. R. I. sveikatos būklės bei jį ištikusios mirties yra priežastinis ryšys, teigia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė Komisijos ir Akreditavimo tarnybos konsultanto išvadomis bei apeliantės sudarytos komisijos A. R. I. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tyrimu, ir padarytas išvadas grindė ieškovių atstovo baigiamosios kalbos motyvais.
30. Atmesdama nurodytus argumentus kaip nepagrįstus, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ignoruoja nagrinėjamo pobūdžio bylų įrodinėjimo dalyko specifiką, teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę ir izoliuotai viena nuo kitos interpretuoja ne tik Komisijos ir Akreditavimo tarnybos konsultanto išvadas bei A. R. I. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tyrimą, tačiau ir ekspertizės akto išvadas, kurios tarpusavyje neprieštarauja.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, įrodinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantės atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) aspektu, iš esmės jokių kitų argumentų, kaip kad pacientui buvo nustatyta klinikinė diagnozė – tulžies latakų obstrukcija, diagnostika ir gydymo taktika buvo pasirinkta teisinga, ERCP + PST + stentas procedūros buvo pasirinktos ir atliktos tinkamai ir kokybiškai, ERC ir stento šalinimo operacija buvo savalaikė ir būtina, paciento būklė įvertinta teisingai bei kad stento sukeltos traumos (uždegimo) priežastys nėra aiškios – galimi anatominiai ypatumai, nepateikia.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad paciento pirmojo hospitalizavimo laikotarpiu (2015 m. sausio mėn.) nebuvo nustatyta geltos priežastis (eksperto išvados 20 punktas), kuri lėmė antrąjį hospitalizavimą, kurio laikotarpiu (2015 m. birželio mėn.) nebuvo nustatyta ir tulžies latakų obstrukcijos priežastis. Pritartina pirmosios instancijos teismui taip pat ir dėl to, kad jei tulžies latakų obstrukcijos priežastis būtų nustatyta, galbūt būtų buvę išvengta ir trečiojo hospitalizavimo (2015 m. rugpjūčio mėn.). Pažymėtina, kad pagal obstrukcijos priežastį pasirenkamas chirurginio gydymo metodas ir taikomas chirurginis (radikalus, paliatyvus) gydymas (eksperto išvados 8 punktas). Šiuo atveju nenustačius tulžies latakų obstrukcijos priežasties, buvo taikomas paliatyvus gydymas, byloje nėra paneigta aplinkybė, kad galėjo/ turėjo būti taikomas ir radikalus gydymas, jeigu obstrukcijos priežastis būtų nustatyta laiku. Šios aplinkybės nepaneigia ir eksperto A. G. teismo posėdyje išsakytos abejonės (2018 m. vasario 26 d. garso įrašo 1 val. 16 min. 00 sek. – 1 val. 20 min 7 sek.), kad atsižvelgus į paciento medicinos dokumentaciją (įrašus) ar būtų buvę gauta kokių duomenų, kadangi tokie pasvarstymai yra tik hipotetinio pobūdžio. Šiuo aspektu taip pat laikytini nepagrįstais apeliantės skundo teiginiai, kad visgi tokia priežastis – tulžies latakų susiaurėjimas – buvo nustatyta, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.
33. Šiuo atveju vadovaujantis eksperto išvadomis, nekyla ginčo, kad PST ir stento įvedimas, kai nėra aiški tulžies latakų obstrukcijos priežastis, esamoje situacijoje buvo tinkamiausi gydymo metodai, tačiau tik todėl, kad nebuvo nustatyta aiški tulžies latakų obstrukcijos priežastis. Galbūt savalaikiai nustačius priežastį, būtų taikomi kiti gydymo metodai, kadangi priklausomai nuo tulžies latakų obstrukcijos priežasties yra gana daug alternatyvių gydymo metodų (eksperto išvados 1 punkto 3 pastraipa).
34. Be kita ko, pažymėtina, kad būtent įvedus stentą ir vėliau jį neefektyviai ir netinkamai šalinant buvo sukelta trauma (uždegimas), sąlygojusi ūmų pankreatitą, sunkios nektorinės formos, komplikaciją, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, papildomas chirurgines operacijas ir paciento mirtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neginčija aplinkybės, kad stento šalinimo operacija buvo būtina ir atliekama savalaikiai, tą patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados. Tačiau nepaneigta aplinkybė, kad invazinės procedūros metu nepavykus pašalinti migravusio stento ir jį palikus, nebuvo bandyta jo šalinti naudojant kilpą, žnyples, balioniniu kateteriu, nors kontraindikacijų (draudimų) juos naudoti tuomet nebuvo (eksperto išvados 13 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esminis apeliantės darbuotojų nerūpestingumo ir neatidumo įrodymas, kuris nėra paneigtas ir eksperto išvada (13 punktas) yra stento šalinimo trūkumai, t. y., kad šalinant stentą įtartas gydytojo veiksmų (jatrogeninis) latakų sužalojimas – prakiurdymas, sąlygojęs vėlesnes komplikacijas – peritonitą. Šios eksperto išvados leidžia nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad latako prakiurdymas yra ne tinkamai atliktos, o komplikuotos procedūros eigos pasekmė.
35. Svarbu pažymėti, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalinant stentą sukeltos traumos (uždegimo) priežastimi gali būti ir paciento anatominiai ypatumai. Šiuo atveju eksperto išvadoje (12 punktas) be kita ko patvirtinama, kad pacientas turėjo anatominį ypatumą – tulžies latakų atsivėrimą į divertikulą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad jai apie šį anatominį ypatumą buvo žinoma. Ir nors jis nėra kontraindikacija, tačiau buvo ne tik papildoma rizika, tačiau ir didesnė rizika komplikacijoms kilti, kas ir įvyko (migravęs stentas pateko į divertikulą). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nėra, jog vėliau iš esmės buvo dedamos maksimalios pastangos siekiant stabilizuoti paciento būklę, tačiau, akivaizdu, jog pavėluotai.
36. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek pirmasis, tiek antrasis hospitalizavimas sąlygojo trečiąjį hospitalizavimą, kurio metu buvo šalinamas stentas. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad stento šalinimas nebuvo atliktas pakankamai rūpestingai bei tinkamai, todėl taip pat prisidėjo ir sąlygojo atsiradusias kontraindikacijas bei komplikacijas, kurios turėjo įtakos paciento mirčiai.
37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, kuriems apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria, eigos matyti, kad įsitikinimą, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti, teismas susiformavo išanalizavęs visus bylos svarstymui pateiktus dokumentus, be kita ko, ir Komisijos ir Akreditavimo tarnybos konsultanto išvadomis bei apeliantės sudarytos komisijos A. R. I. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tyrimu. Pažymėtina, kad tiek minėtos specialistų padarytos išvados, tiek byloje pateiktas ekspertizės aktas vieni kitiems neprieštarauja. Apeliantė nepateikė įrodymų, išskyrus savo subjektyvius samprotavimus, kurie patvirtintų, kad suteiktos pacientui gydymo paslaugos atitiko profesionalumo, rūpestingumo reikalavimus, keliamus gydytojams. Akcentuodama, ką A. R. I. viso gydymo metu atliko tinkamai, apeliantė ignoruoja byloje esančius įrodymus ir specialistų / ekspertų išvadas dėl nesavalaikio geltos, tulžies latakų obstrukcijos priežasčių diagnozavimo bei stento šalinimo trūkumų, sąlygojusių sunkias komplikacijas, turėjusias įtakos paciento susiklosčiusiai itin sunkiai sveikatos būklei, o vėliau ir mirčiai.
38. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvus išdėstė remdamasis ieškovės atstovo argumentais ir tuo labiau, jog detaliai neaptarė visų byloje esančių įrodymų ir apeliantės kiekvieno išsakyto argumento, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015 ir kt.). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nepagrindžia ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčija ieškovėms priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegija atskirai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrindama pirmiau šioje nutartyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai), tinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, susijusias su sveikatos priežiūros įstaigos civiline atsakomybe už jos darbuotojų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą paciento sveikatai ir (ar) gyvybei, atsižvelgęs į ginčui aktualiais klausimais suformuotą teismų praktiką, pagrįstai konstatavo esant visoms apeliantės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės civilinės atsakomybės sąlygoms, todėl teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovės, tačiau pastarosios iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.