Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui D. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas automobili (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apdraustas AB Lietuvos draudimas savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu. Draudėjas A. L.. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad A. M. įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nustatyta, jog A. M. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini)., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 10 000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini), nuo 01.30 val. iki 06.30 val., pavogtas iš (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, jį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., kol minėtą automobilį surado Marijampolės AVPK pareigūnai. 2019-03-22 ieškovė pranešimu dėl žalos atlyginimo informavo, kad automobilio savininkui apskaičiuota 6652,80 Eur draudimo išmoka, kuri išmokėta 2019-03-25 mokėjimo nurodymu 15755767. Pagal sąmatą (draudėjas pateikė nepriklausomo transporto eksperto transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 18-508-05) automobilio remonto kaštai 10 060 Eur (su PVM), t. y. viršija 75 proc. automobilio rinkos kainos ( nepriklausomo eksperto nustatyta automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 12 865 Eur su PVM). Kadangi remontas ekonomiškai netikslingas, nuostolis įvertintas pagal transporto priemonės likutinę vertę; iš automobilio rinkos kainos ( 12 865 Eur) atėmus liekanų vertę (5473 Eur, kuri nustatyta pagal AB Lietuvos draudimas organizuoto aukciono dalyvių pasiūlytą aukščiausią kainą) (10 060-5473= 7392). Draudėjui išmokėta 6652,80 Eur draudimo išmoka (nuostolio suma 7392 Eur- 10 proc. sutartyje numatyta frančizė (739,20 Eur)) ( 7392-739,20 =6652,80). Nuostolio suma apskaičiuoja vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. N. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo.

CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors ir 2019-03-05 nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl atsakovo nesat jo veiksmuose vagystės požymių, o 2019-03-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr (duomenys neskelbtini) sustabdytas, tačiau sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad atsakovas yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad įgijo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Kaip matyti iš 2019 m. vasario 13 d. baudžiamojo įsakymo A. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nepamena, į garažą pas jį atvyko klientas, kurio duomenų nežino. Jis buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, buvo su kepure ir saulės akiniais, kitų individualių požymių neįsidėmėjo. Klientas pasiteiravo, ar jis galėtų apkeisti automobiliui (duomenys neskelbtini) valdymo bloką. Jis pasakė, kad tokią detalę turi ir galėtų pakeisti. Susitarė, kad sekančią dieną jis atvažiuos. (duomenys neskelbtini), po 17 val., tikslaus laiko nepamena, jis atvyko su automobiliu (duomenys neskelbtini). Paliko automobilį remontui. (duomenys neskelbtini)., ryte, tikslaus laiko nepamena, klientas atvyko į garažą ir pasakė, kad persigalvojo, atsisako remonto, pageidavo, kad automobilis būtų išrinktas. Jis nusiėmė automobilio valstybinius numerius. Tada suprato, kad automobilis gali būti vogtas, kadangi automobilis buvo geros būklės, o klientas nusiėmė valstybinius numerius ir pageidavo jį išrinkti. Klientas pažadėjo sumokėti už ardymą 500 Eur, todėl jis sutiko automobilį išardyti. Atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šių aplinkybių neginčija, taigi atsakovas suprato, kad automobilis vogtas ir jį pradėjo ardyti, kol neatvyko policijos pareigūnai. Ieškovė žalą kildina būtent su automobilio ardymu, nes kaip nurodė atstovė teisme, jei atsakovas tuo momentu, kai suprato, kad automobilis vogtas, tai yra , kai jam buvo nuimti valstybiniai numeriai, būtų nepradėjęs ardyti, o pranešęs policijos pareigūnams, žalos nebūtų buvę. Kaip matyti iš paskaičiuotos žalos buvo atimta liekanų, tai yra išardytų dalių, vertė, žala sietina būtent su ardymu. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus – jeigu atsakovas nebūtų ardęs automobilio, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmokos, būtent atsakovas ne tik ardė, bet ir supratęs, kad automobilis vogtas, nesiėmė veiksmų pranešti apie nusikaltimą, be to netgi ir pagal susitarimą šalių to negalėjo daryti, nes tai prieštarauja gerai moralei. Tai, kad ieškovė trečiojo asmens nepatraukė atsakovu, tai tokia ieškovo procesinė teisė, be to 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, kad padėjo realizuoti turtą, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, kur nurodyta, kad D. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad maždaug (duomenys neskelbtini) pradžioje, apie 16.00 val., tiksliai negali nurodyti kada, buvo šašlykinėje, esančioje prie Marijampolės važiuojant Prienų link, kai prie jo priėjęs asmuo pasiūlė (duomenys neskelbtini) markės automobilį. D. P. pasakė, kad tuoj pasidomės kam reikia automobilio. D. P. nuvažiavo pas kelis pažįstamus, tačiau nė vienas nesutiko, tuomet D. P. nuvažiavo į garažą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir ten sutiktam (duomenys neskelbtini) pasiūlė šį automobilį. Su (duomenys neskelbtini)suderino kainą-4700 eurų. Grįžo pas tuos asmenis, kurie siūlė minėtą automobilį, ir pasakė, kad iki 22.00 val. jam atvarytų automobilį į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius garažus. Jie sutiko. D. P. su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. nepamena, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų ir tada, kai pradėjo temti, tas asmuo, su kuriuo tarėsi, atvarė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį D. P. nuvarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo automobilį ir padavė D. P. 4700 eurų, automobilį D. P. paliko (duomenys neskelbtini). Asmeniui, kuris atvarė automobilį (duomenys neskelbtini), D. P. padavė 4300 eurų, o sau pasiliko 400 eurų. Duomenų, kad D. P. prisidėjo prie automobilio ardymo, iš ko ieškovė kildina žalą, nėra. Dėl ko ir dalinė atsakomybė nėra taikytina, o vertinat ar jo veiksmai kaip padėjėjo yra solidarios atsakomybės pagrindas pagal CK 6.279 str., tai ieškovo teisė yra pasirinkti ar reikalauti skolos iš vieno skolininko ar kelių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, ieškovo naudai priteisti iš atsakovų 6652,80 Eur žalos Eur žalos atlyginimo.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6. 261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Ieškovė 2019-04-01 pateikė pretenziją atsakovui, siuntė registruotu laišku, siunta neatsiimta, paskutinė siunta grąžinta 2019-05-17, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020-08-24, t. y. beveik po 1,5 metų dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teismo nuomone, šiuo atveju prievolė sumokėti 444,74 Eur žalos atlyginimą atsakovui kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl netenkintinas ieškinio reikalavimo dėl ikiteisminių kompensacinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.) (tokia ir teismų praktika Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis) civilinė byla Nr.e2A-82-264/2016). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas sprendžia ieškovo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovo procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį tenkinus iš dalies, kas sudaro 94 procentų, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio; 70,08 Eur už teisines paslaugas, viso 230,08 Eur (94 procentų sudaro 216 Eur), todėl iš atsakovo jai priteistina 216 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 15,5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo priteitina 14,57 Eur (CPK 96 str.)., o iš ieškovės priteistina proporcinga dalis neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas”, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6652,80 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 230,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,57 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.